| |
|
|
Jaunimo peticija. Tarp Jaunimo Metų pagrindinių tikslų numačius "uždegti jaunimo dvasią naujiems žygiams ir kovai už Nepriklausomos Lietuvos laisvę", buvo numatyta nuo vasario mėn. pradėti rinkimą parašų jaunimo peticijai, kuri prašo Jungtines Tautas pasmerkti sovietinį kolonializmą ir grąžinti Lietuvai laisvę ir nepriklausomybę. Eltos žiniomis, įvairiuose kraštuose surinkti 140.021 parašas, būtent JAV — 84.358, Kanadoj — 10.157, N. Zelandijoj — 12.624, Italijoj apie 9000 etc. Vėliau "Drauge" buvo žinutė, jog surinkti 146.093 parašai.
Galime laikyti, kad uždavinys į-vykdytas. Bet drauge yra teisės pridurti, kad jis įvykdytas gana kukliai. Skelbiant šią jaunimo peticiją, buvo kviečiama surinkti "šimtus tūkstančių parašų visokiausiomis kalbomis". Kadangi parašai buvo renkami ne tik lietuviuose, bet ir visame laisvajame pasaulyje, kur esame išsisklaidę, tai, be abejo, nebuvo nerealu užsimoti ir daugiau parašų surinkti. Tai akivaizdžiai liudija N. Zelandijos lietuvių pavyzdys: tame krašte jų tėra apie 170, o surinko 12.624 parašus — taigi, pralenkė ir Kanadą (per 10.000), ir kaimyninę Australiją (5310). Ir kaip spauda informavo, tai buvo atlikta vieno žmogaus (Ant. Kantvainio) iniciatyva ir pastangomis. Panašiai ir negausūs Italijos lietuviai surinko apie 9000 parašų (prel. V. Mincevičiaus rūpesčiu). Eet šiaip parašų rinkimas buvo vykdomas "drungna" nuotaika, nepasisekus akcijon įtraukti platesnių mūsų jaunimo masių. Spaudoje buvo dėl to tiesiog pasakyta: "šimtas tūkstančių parašų — tai ne jaunimo vertas darbas". Taip savo redaguojamoj "Nepriklausomoj Lietuvoj (VII. 13) pasisakė J. Kardelis. Iš vienos pusės, jis pastebi dėl peticijos: "Pagal planus, ji turėjo būti smogiamuoju Kongreso finalu. Tačiau Kongreso metu ji buvo pamestinukės rolėje. Ji nebuvo nei minima". Iš antros pusės J. Kardelis tikisi, kad kongresas stipriai jaunimą paveikė ir daro tokį siūlymą: "parašų rinkimą reikia pratęsti iki Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukaktuvių, ir tam laikui surinkti 50 milijonų parašų, ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymo sukaktuvių proga įteikti Jungtinėms Tautoms".
Pasiūlymas — didelis. Užsimotasis skaičius gali atrodyti tiesiog fantastiškas. Tačiau aplamai pasiūlymas yra vertas dėmesio, žinoma, turint mintyje ne vien jaunimo ir ne vien lietuvių tokį žygį. Dabartinė jaunimo peticija gal būt daugiau turėjo "pedagoginę" reikšmę — išjudinti jaunimo masę Lietuvos laisvinimo akcijon ir suteikti joje patirties, tiek pamatant jos sunkenybes, tiek įgundant jas nugalėti.
Pačiame kongrese galėjo būti sunku daug peticija didžiuotis ir dėl to, kad buvo neaišku, kaip aplamai bus galima ją įteikti. Jungtinių Tautų sekretoriui U Thant sutikus peticiją priimti tik paštu, o ne tiesiog, buvo nusistatyta peticiją įteikti per vyriausybes tų kraštų, iš kur parašai buvo surinkti. Iš įvairių kraštų atvykę jaunimo kongreso atstovai New Yorke liepos 8 surengė demonstraciją prie Jungtinių Tautų ir Sovietų Sąjungos atstovybės, o vėliau lankė savo kraštų pasiuntinybes. Sėkme buvo nelygi: vienur peticija su parašais buvo priimta (Australija, Kanada, Italija), kitur — ne (Švedija, Šveicarija, N. Zelandija). JAV atstovybė prie Jungtinių Tautų buvo aplankyta liepos 22 (dalyvavo prel. J. Balkūnas, D. Bulgarauskaitė, J. Miklovas ir A. Šimukonis). Delegaciją priėmė G. R. Monsen, Deputy Director of Public Affairs, užtikrindamas, kad JAV atstovybė peticiją perduos Jungtinių Tautų 24 Komitetui, tiriančiam kolonializmą. Toks pat pažadas buvo gautas ankstesnę dieną, liepos 21, JAV valstybes departamente, kur jaunimo kongreso delegaciją (Arv. Barzduką, E. Jurgėlaitę, kun. G. Sabataitį, dr. A. Sužiedėlį, N. Umbrazaitę, pirm. A. Zaparac-ką ir delegaciją palydėjusį VLIKo pirm. V. Sidzikauską) priėmė Walter J. Stoessel jr., Acting Assistant Secretary of State for European Af-fairs. Per šį priėmimą paliktas valstybės departamente laiškas JAV prezidentui ir valstybes sekretoriui, išdėstant jaunimo kongreso prašymus Lietuvos reikalu. Ką iš tikro pasiseks laimėti šia jaunimo peticija, dar neaišku. Tačiau neabejojamai ji patarnavo Lietuvos laisves klausimo aktualinimui.
— Birželio mėnesį visose kolonijose vyko vadinamieji "baisiojo birželio" minėjimai. Įprasta minėti tik 1941 birželio trėmimus, bet užmiršti po savaites sekusį tautos sukilimą prieš okupantus. Daug kur iš šios rutinos nebuvo išsimušta nė šiemet, nors didvyrinio tautos sukilimo 25 metų sukaktis buvo verta daug didesnio dėmesio. VLIKas buvo atkreipęs į tai dėmesį, paskatinęs birželiniuose minėjimuose pabrėžti ir šią tautos laisves kovos sukaktį. Krikščionių demokratų sąjungos centro valdyba atitinkamu pareiškimu įvertino 1941 birželio sukilimo prasmę. Bet paradoksiškai kitos politines grupes (deja, neišskiriant nė besivadinančiųjų rezistencinėmis) lyg beveik užmiršo 1941 birželio sukilimą. Nėra tad ko stebėtis, jog ir jaunimo kongrese 1941 sukilimas buvo prisimintas tik vienu sakiniu.
Šie metų birželiniuose minėjimuose buvo teigiama, kad bent vienur kitur buvo bandoma ne savo tarps paraudoti, o kiek galint plačiau Lietuvos likimu sudominti ir kitus. Teigiamai išsiskyrė Waterburio jaunimo (G. Šlapkūno, L. Bražėnaitės ir kt.) iniciatyva ne tik minėjime akcentuoti tautos kovos momentą, bet ir į visas dienos minėjimo iškilmes sutelkti gausų amerikiečių būrį. Bostone minėjimas rengtas su kitais baltais, o Detroite — dar ir su kitų pavergtųjų tautų žmonėmis. Abejuose minėjimuose buvo stipri koncertinė dalis, o pagrindiniais kalbėtojais buvo gauti gubernatoriai (J. A. Vol-pe ir G. W. Romney). Verta ir kitur ateityje šiais pavyzdžiais pasekti. Kaip kitais metais, taip ir šiemet birželio 15-16 JAV senate ir atstovų rūmuose eilė senatorių ir 17 kongresmanų pavergtosios Lietuvos reikalu padarė atitinkamus pareiškimus. Svarbus JAV viceprezidento Hubert H. Humphrey birželio 12 pareiškimas, paskelbęs Baltijos Laisvės Dieną ir pasmerkęs baltų "prievartinį neteisėtą įjungimą į Sovietų Sąjungą". Baltimores arkivyskupas kardinolas L. Shėhan, prisimindamas Lietuvos tragediją, kreipėsi į savo arkivyskupijos katalikus ir į visų tikėjimų žmones bet kur kitur su kvietimu ne tik melstis už Tylos Bažnyčią, bet ir paremti pastangas iškelti Jungtinėse Tautose sovietinio genocido nusikaltimus.
— Vykdydamas 1957 priimtą JAV kongreso nutarimą, JAV prezidentas L. B. Johnsonas ir šiemet paskelbė pavergtųjų tautų savaitę liepos 17-23. Prezidento proklamacija deklaruoja tik bendrą JAV nusistatymą grįsti savo politiką tautų nepriklausomybės ir žmonių laisvės principais. Savo ruožtu šią savaitę paskelbė 35 valstybių gubernatoriai ir eilės didžiųjų miestų (New Yorko, Čikagos, develando ir kt.) burmistrai. Kai kurios šių proklamacijų konkrečiai išvardijo sovietų pavergtąsias tautas. New Yorke liepos 17 ši savaitė paminėta pamaldomis šv. Patriko katedroje (dalyvavo kard. Spelmanas, mišias laikė vysk. P. Brazys) ir vėliau eisena iki Jungtinių Tautų. Čikagoje liepos 16 vyko didelis (iki 10.000 dalyvių) pavergtųjų tautų paradas, kuriame gausiai dalyvavo ir lietuviai. Pagrindinę kalbą parado dalyviams pasakė senatorius Paul Douglas. Pavergtojoj Lietuvoj okupantų leidžiama "Tiesa" liepos 19 numeryje hipokritiškai piktinosi, kam JAV jau aštunti metai skelbiama ši savaitė su "niekšiškomis antitarybinėmis insinuacijomis", o JAV gyvenančius sovietų pavergtųjų tautų žmones "Tiesa" išvadino "emigrantiniais pasturlakais". Komentuoti "Tiesos" piktinimosi nėra ko: pavergtųjų tautų savaitė pavergėjui — tai lyg rakštis akyje.
Jaunime. — Pirmasis pasaulio lietuvių jaunimo kongresas Čikagoje, praėjęs su dideliu pasisekimu ir tapęs visų šių metų centriniu įvykiu, aprašomas šiame numeryje, jam skirtame.
— Vienintelė JAV liet. berniukų vidurinė mokykla pranciškonų šv. Antano gimnazija Kennebunkporte, Me., birželio 5 atšventė pirmąjį dešimtmetį. Iškilmėse dalyvavo vysk. V. Brizgys, įteikęs abiturientams diplomus ir atlaikęs mišias bei pasakęs pamokslą. Iškilmėse dalyvavo per 300 žmonių, mokinių tėvų ir buvusių mokyklos auklėtinių. Gimnazijos rektorius — T. dr. D. Andriekus, OFM, pranciškonų provinciolas. Ligi šio laiko išleisti 73 abiturientai.
— Fordhamo universitete nuo 1957 metų vasaros semestre įvesti lituanistikos kursai. Iš pradžios jie gana sėkmingai vyko, bet keliais pastaraisiais metais buvo nutrūkę, šią vasarą jie vėl įvyko. Lankė apie 20 studentų, tarp jų keli jaunimo kongreso dalyviai iš P. Amerikos ir Kanados. Vadovavo prof. A. Vasys.
— Detroito skautų suorganizuotas jaunimo teatras pir:~ią kartą pasirodė gegužės 30, suvaidindamas Grimmų pasaką "Snieguolę", kurią sulietuvino, inscenizavo ir surežisavo D. Jankuvienė.
— Nors prieš kongresą buvo surengta bendra jaunimo stovykla, atskiros organizacijos dėl to neatsisakė savo tradicinių vasaros stovyklų bei suvažiavimų. Stovyklavo studentai ateitininkai ir neolituanai. Įvyko metiniai evangelikų jaunimo ir Santaros - Šviesos suvažiavimai. Moksleiviai ateitininkai stovyklavo Dainavoj, Kennebunkporte, prie Los Angeles, Kanadoj — Wasagoj ir prie Montrealio. Skautų jaunimo stovyklos vyko Rako stovyklavietėj prie Custer, Mich., naujai įsigytoj Atlanto pakraščio stovykloj Connecticute ir kitur. Atskirai stovyklavo jūros skautai.
Mirtys. Balandžio 30 Vokietijoj Munchene mirė kun. Aleksandras Micas. Buvo gimęs 1900 Vilniuje. Ten baigęs gimnaziją ir kunigų seminariją, 1925 įšventintas kunigu. Ligi 1937 mokytojavo Švenčionių lietuvių gimnazijoj ir trejus metus buvo jos inspektorius. 1939-41 buvo N. Vilnioje įsteigtos lietuvių valstybinės gimnazijos direktoriumi. 1941 pasitraukęs į Vokietiją, kapelionavo Gautingo mergaičių prieglaudoj.
— Gegužės 10 Kaune mirė Petras Gerulis, prieš I pas. karą pasireiškęs literatūros kritikas (P. Krago slapyvardžiu). Buvo gimęs 1889. Mokėsi Marijampolės gimn. ir Seinų kunigų seminarijoj. Pasitraukęs iš seminarijos, metus studijavo Fribourgo universitete. 1910-12 laikotarpy jis gausiai atsidėjo literatūros kritikai (Draugijoje, Ateityje) ir paskelbė keliolika studijinių straipsnių. 1914 m. mobilizuotas, po karo liko gyventi Besarabijoj ir Lietuvon grįžo tik 1948. Sovietinės spaudos žiniomis, paskutiniuoju metu buvo vėl ėmęsis plunksnos — pradėjęs rašyti savo autobiografiją, bet nebespėjęs užbaigti.
— Birželio 12 New Yorke mirė mokytojas lotynistas Kazys Kepalas. Gimė 1891. Studijas pradėjo Petrapilyje ir po pertraukos baigė Kaune (1926). Protarpiu buvo 1919 stojęs savanoriu į Lietuvos kariuomenę, baigęs karo mokyklą ir dirbęs redakcinį darbą gen. štabo karo mokslų skyriuje (iki 1925). Nuo 1923 mokytojavo Kauno Aušros berniukų gimn., drauge kurį laiką lek-toriavo Vytauto D. universitete (1926 -32). Parūpino bei išvertė vadovėlių, žurnaluose paskelbė kalbinių bei istorinių straipsnių. JAV 12 metų dirbo "Kario" redakcijoj kalbos taisytoju. Rankraščiuose paliko iš graikų k. vertimą Herodoto veikalo, iš 'otynų k. — Livonijos Henriko ir Petro Dusburgiečio kronikų vertimus.
— Birželio 18 Pitsburge mirė kun. Alfonsas Sušinskas. Buvo gimęs 1909. f5aigęs gimn. 1929, stojo į Kauno kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1034, kaip kun. Alfonso Lipniūno įpedinis dirbo Panevėžio vyskupijos jaunimo direktoriumi. Užėjusių bolševikų buvo suimtas ir iš kalėjimo išsivadavo tik prasidėjus vokiečių karui prieš sovietus. Tiek Lietuvoje, tiek JAV gausiai rašė jaunimo spaudoje. Didelio pasisekimo Lietuvos jaunime turėjo jo knyga "Jaunystės maršas" (1937), kuri buvo perspausdinta ir JAV (1957).
— Birželio 24 Bloomfielde, Conn., mirė pedagogas dr. Antanas šerkšnas. Buvo gimęs 1903. Lietuvoj pedagoginį darbą dirbo Kaune kaip I. Malinausko vadovautos pavyzdinės mokyklos mokytojas, nuo 1938 M. Pečkauskaitės ir vėliau V gimn. direktorius. Ateitininkas, veikė Lietuvių kat. mokytojų s-goj, rašė jos organe "Lietuvos Mokykloje" ir kt., 1938 išspausdino pedagoginį veikalą "Mokyklinė bendruomenė" ir 1942 Kauno univ. įsigijo daktaro laipsnį. JAV pora metų redagavo "Ameriką" (1948-50), vėliau dėstė Ann-hursto kolegijoj ir Hartfordo univ.
— Birželio 28 New Yorke mirė Ligija Bieliukienė - Bezumavičiūtė, nespėjusi sulaukti nė pilnų 43 metų. Buvo pasižymėjusi kaip energinga moterų veikėja, Lietuvių moterų klubų federacijos pirmininkė, ilgametė pasaulinės moterų organizacijos F. W. C. tarybos narė, šios organizacijos suvažiavimuose kėlusi Lietuvos reikalą.
— Liepos 12 Belle Vernon, Pa., mirė kun. dr. Antanas Rakauskas, sulaukęs 70 m. amžiaus. 1913 atvykęs į JAV, baigė medicinos mokslus 1930 ir vertėsi praktika Čikagoje. Veikė įvairiose katalikų organizacijose, 1933-40 pirmininkavo ALRK Federacijai; nuo 1914 rašė spaudoje ir protarpiais dirbo redakcinį darbą. Po žmonos mirties 1942 pradėjo teologijos studijas ir 1946 buvo įšventintas kunigu. Kunigavo Pensilvanijoj svetimtaučių parapijose.
— Birželio 29 Filadelfijoje mirė Ona Marija Krėvienė - Mickevičiene, rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus žmona. Mirė sulaukusi 73 metų.
— Liepos 22 Kaune mirė mokytojas Stasys Tijūnaitis. Mokytojo darbą ilgiausiai dirbo Kėdainių pradžios mokykloj (1928-48). Drauge buvo spaudos darbininkas: prieš I pas. karą dirbo prie "šaltinio" ir redagavo "Spinduli", 1921-24 talkino Pr. Dovydaičiui redaguoti "Lietuvos Mokyklą". Daug nusipelnė redaguodamas vaikų "Žvaigždutę" (1923-33), o vėliau savo leistą "Kregždutę" (1934-40). Įdėdamas tan darban visą širdį, sugebėjo savo redaguotuose laikraščiuose sutelkti bendradarbių iš pačių vaikų. Taip pat veikė įvairiose katalikiškose organizacijose ir buvo krikščionių demokratų atstovu Steigiamajame ir I bei II Lietuvos seime. Išleido 5 knygelėmis pasakų rinkinį "Mūsų pasakos" (1927-32). Bolševikinėj okupacijoj jam buvo leista 1958 paskelbti "Mūsų pasakas" ir "Mįsles". JAV jo mirtis buvo lyg nepastebėta, o tai buvo turtingo gyvenimo žmogus.
— Liepos 23 Danville, 111., mirė bibliografas pulkininkas leitenantas Aleksandras Ružaniec - Ružancovas. Buvo gimęs 1893 Gudijoj, bet nuo nepriklausomybės pradžios apsigyveno Lietuvoj ir jai dirbo. Dalyvavo Lietuvos laisvės kovose ir buvo apdovanotas Vyčio Kryžiumi. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje ligi pat bolševikinės okupacijos 1940, eidamas ugniagesybos inspektoriaus ir kariuomenės centrinės bibliotekos vedėjo pareigas. 1928 įsteigė bibliografinį žurnalą "Bibliografijos Žinios" ir buvo faktinis jo redaktorius: šiame žurnale 1928-40 aprašė 13.266 leidinius (kiti bendradarbiai — tik 1574). Tą savo darbą atkakliai tęsė ir išeivijoje, vadovaudamas savo suorganizuotai Lietuvių bibliografinei tarnybai ir leisdamas (nuo 1948) "Knygų Lentyną". Vienas žmogus tesėjo darbą, kurį normaliai vykdo specialios institucijos. Be to, tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje išleido daug atskirų įvairių bibliografinių leidinių. Lietuvos bibliografijai jis labai reikšmingai nusipelnė. Buvo įsigyvenęs į lietuvius, bet drauge liko jautrus gudų patriotas.
— Liepos 27 Lietuvoj mirė mokytojas lituanistas Kajetonas žievys. Baigęs Vytauto D. universitetą, nuo 1931 jis mokytojavo Utenos gimn., nuo 1941 — Alytuje.
— Liepos 31 Filadelfijoje mirė pulkininkas leitenantas inž. prof. Alfonsas Jurskis. Buvo gimęs 1894. Aukštuosius technikos mokslus išėjo Petrapilyje ir Paryžiuje. Lietuvoje jis buvo iš pagrindinių radiotechnikos specialistų. Kariuomenėje jis vadovavo savo įsteigtai Aukštųjų karo technikos kursų laboratorijai (1924-40), Vytauto D. universitete nuo 1927 dėstė radijo katedroj ir vėliau jai vadovavo. Jam teko organizuoti Lietuvos radiofoną ir paleisti Kauno radijo stotį (1926). Parengė "Radiotechnikos vadovėlį" ir paskelbė eilę mokslinių atraipsnių. Atvykęs į JAV, nuo 1949 dėstė Filafelfijos Temple universitete. Nesiribodamas tik savo specialybe, domėjosi bendrąja pasaulėžiūrine problematika (ją yra lietęs ne tik paskaitose, bet ir straipsniuose) ir gyvai reiškėsi visuomeniniame gyvenime.
— Liepos 31 Waterbury, Conn. mirė Jonas Valaitis, sulaukęs 73 m. amžiaus. Kooperatininkas ir krikščionių darbininkų veikėjas, jis buvo Darbo Federacijos atstovas Lietuvos Steigiamajame ir vėliau II seime.
 — Rugpiūčio 9 Kaune mirė dail. Antanas Žmuidzinavičius. Ėjo jau 90-tuosius amžiaus metus (gimęs 1876 spalio 31 Dzūkijoj, Seirijuose). Jam teko būti tautiškai atgimusios Lietuvos dailės gyvenimo pirmuoju organizatoriumi. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją (1894), nepasitenkino mokytojo darbu, išsirūpino perkėlimą į Varšuvą (1898) ir ten pradėjo lankyti istorinio žanro tapytojo W. Gersono privačią studiją ir Zo-lotariovo dailės mokyklą. Trumpą laiką lankėsi ir Paryžiuje (1905), bet ten bekylančio naujo dailės sąjūdžio neįvertino. Savo atsiminimuose teaprašo iš Paryžiaus, kaip su kitais lietuviais studentais dalyvavo demonstracijoj, išjuokusioj Henri Matisse. Grįžęs Lietuvon, vadovavo komitetui, surengusiam Vilniuje 1907.1.9 I-ją lietuvių dailės parodą. 1907 įsikūrus Lietuvių dailės draugijai, tapo jos pirmuoju ir (su maža pertrauka) ilgamečiu pirmininku. Jis suko visą lietuvių dailininkų organizacinį gyvenimą prieš I pas. karą. Veikliai jis reiškėsi ir vėliau — ne tik dailininkuose, bet ir aplamai visuomenėj, visų pirma šauliuose (centro valdybos pirmininkas 1929-34). Dėstė paišybą Kauno meno mokykloj (nuo 1926) ir gausiai dalyvavo parodose. Daugiausia atsidėjo peizažinei tapybai. Kaip teisingai V. Vizgirda pastebi, "tuo žvilgsniu Žmuidzinavičius vra lietuvių liaudies dainius, apdainavęs, savąjį kraštą iš gražiausios ir mieliausios pusės".
— Rugpiūčio 15 Vilniuje mirė ekonomistas Vytautas Statkus. Buvo gimęs 1900. Savanoriu stojęs į Lietuvos kariuomenę, baigė karo mokyklos I laidą; ekonomikos mokslus baigė Vienoje 1927. Buvo Lietuvos Banko Klaipėdos skyriaus ilgametis direktorius ir drauge lektoriavo Prekybos institute. .£940 išspausdino veikalo "Bankai" pirmąją dalį. Okupantų 1941 išvežtas į Sibirą, iš jo buvo rrąžintas tik netekęs regėjimo.
— Rugpiūčio 22 Clevelande mirė dailininkas Liudas Vilimas. Buvo gimęs 1912. Kauno meno mokyklą baigė 1935 ir vėliau studijas gilino Vienos dekoratyvinės dailės akademijoj. Lietuvoj daugiau pasireiškė kaip teatro dailininkas, vėliau reiškėsi ir knygų iliustravimu (K. Bradūno "Vilniaus varpai"), akvareline ir aliejine tapyba. JAV iškilo kaip krautuvių dekoratorius.
— Be to, mirtis šią vasarą iš lietuviškosios visuomenės išskyrė ir eilę kitų: birželio 19 Čikagoj mirė ekonomistas Antanas Vaitkus (Lietuvoj ilgametis Taupomųjų valstybės kasų valdytojas); liepos 24 Stamfor-de, Conn., — artilerijos pulkininkas Aloyzas Banys, baigęs karo mokyklos I laidą; liepos 24 Čikagoj — mokytojas Mykolas Rauchas, pasižymėjęs pedagogine iniciatyva ir dalyvavęs pedagoginėj spaudoj; liepos 31 Bostone — Vincas Steponaitis, reiškęsis spaudoj feljetonais ir kt. rašiniais; rugpiūčio 9 Los Angeles — Juozas Ąžuolaitis, muzikos mokytojas ir chorų vedėjas, idealistas visuomenininkas (ateitininkuose, LB, LFB ir kt.); rugpiūčio 11 New Mexico eismo nelaimėj — kun. Stasys Aleksiejus; rugpiūčio 18 Michigane (atostogose) — ekonomistas Petras Janulaitis, vienas iš Lietūkio organizatorių; rugpiūčio 28 Clevelande — PLB reikalų vedėjas Edvardas Kar-nėnas, vilnietis paštininkas, uolus visuomenės ir spaudos darbininkas.
Sukaktys. — 80 metų sulaukė prof. Ignas Končius, gimęs 1886 liepos 31 Telšių aps. Fizikos studijas baigė Petrapilio universitete 1913. Lietuvoje iš pradžių docentavo Žemės ūkio akademijoj, nuo 1926 Vytauto D. universitete, kur 1932 buvo pakeltas e. o. profesoriumi. 1939 atgavus Vilniaus kraštą, buvo paskirtas Vilniaus univ. valdytoju. Bolševik-mečiu buvo įkalintas ir pergyveno Červenės skerdynes. Parašė ir išvertė vadovėlių ir kitų knygų. Iš profesijos fizikas, savo pomėgiu etnografas, prof. I. Končius suregistravo ir nufotografavo gimtosios Žemaitijos kryžius ir koplytėles, o JAV pats ėmėsi drožybos ir išleido savo drožinių albumą (Medžio drožiniai, 1954). Parengė ir dviem tomeliais išspausdino "žemaičių šnekos" (1961) kur pateikė nemaža etnografinės medžiagos. Dalyvavo įvairiose organizacijose, daugiausia — skautuose.
— 70 metų gegužės 21 suėjo prof. dr. Juozui Motiejūnui, buv. Veterinarijos akademijos rektoriui. Gimė Panevėžio aps. ir baigė Panevėžio gimnaziją (evakuotą Rusijon) 1916. Tartu veterinarijos institute studijas pradėjo 1916 ir baigė 1923, nes buvo jas pertraukęs 1918 stoti savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Baigęs karo mokyklos II laidą, dalyvavo laisvės kovose. Kapitono laipsniu iš kariuomenės pasitraukė 1926 ir Berne (Šveicarijoj) įsigijo veterinarijos medicinos daktaro laipsnį. Dėstė Gruzdžių gyvulininkystės mokykloj, 1934-39 buvo Marijampolės aps. veterinarijos gydytojas. 1936 steigiant Veterinarijos akademiją, buvo pakviestas docentu; 1940 prorektorius, 1941-44 rektorius, pakeltas e. o. profesoriumi 1941. Išspausdino knygas apie naminių gyvulių akušeriją bei gydymą (1929-30) ir hipologijos vadovėlį (1931). JAV buvo federalinės valdžios tarnyboje mėsos priežiūros inspektoriumi. Remia lietuviškus ir šalpos darbus, įstojo į Lietuvių Fondą su 1000 dol. auka. (J. Senkus).
— 70 metų gegužės 30 sulaukė smuikininkas Vladas Motiekaitis. Gimė 1896 Kaune. Baigė Odesos konservatoriją 1921, Leipcigo — 1924. Nuo 1925 dėstė Kauno muzikos mokykloj, vėliau paverstoj konservatorija, smuiko ir kamerinės muzikos klasėse. Jis išaugino ištisą eilę naujų smuikininkų. Apie 12 metų buvo Kauno radiofono orkestro dirigentu. Plačiai rengė savo koncertus ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose. Pasitraukęs į Vokietiją, dėstė muziką Hanau lietuvių gimn. JAV pora metų dėstė Sparks konservatorijoj Royal Oak, Mich., paskui persikėlė į Los Angeles.
— 60 metų kovo 25 sulaukusiam kalbininkui dr. Petrui Jonikui Pedagoginis lituanistikos institutas birželio 11 Čikagoj surengė pagerbimą. Baigęs Vytauto D. universitetą 1934 ir paliktas rengtis profesūrai, jis pora metų studijas gilino užsienyje; 1937-44 dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. Parašęs disertaciją apie lietuvių bendrinės kalbos kūrimąsi, 1942 Vilniaus univ. įsigijo filologijos daktaro laipsnį ir buvo pakeltas docentu. Vokietijoj profesoriavo Pabaltijo universitete. JAV dirba kaip bibliotekininkas. Be eilės kalbinių straipsnių, atskirai išleido: Pagramančio tarmė (1939), Gimtojo žodžio baruoce (1952), Lietuvių kalbos istorija (1952). Nuo 1952 ilgus metus vadovaudamas Lituanistikos institutui, daug talkino išleidžiant V. Biržiškos "Aleksandryną".
— Eiirželio 25 sulaukė 60 metų ku:i. Jonas Kubilius, SJ. Baigęs Tel-či.j gimn. 1925, stojo į jėzuitus ir mokslinosi jų mokyklose Olandijoj ir Prancūzijoj, šalia teologijos, pagrindinai studijavo ir filosofiją. Kunigu įšventintas 1940. Vokiečių okupacijos metu buvo aktyviai įsijungęs į prancūzų priešnacinę rezistenciją. 1950 atvykęs Kanadon, suorganizavo Aušros Vartų parapiją ir pastatydino bažnyčią. Čikagoj jėzuitams įkūrus Jaunimo centrą, buvo paskirtas jo direktoriumi. Būdamas atviros dvasios ir plačių pažiūrų kunigas, jis savo vadovaujamą Jaunimo centrą padarė tikru Čikagos lietuvių kultūriniu židiniu.
— 60 metų šią vasarą sulaukė ir du rašytojai: Jurgis Gliaudą (liepos 4) ir Jurgis Jankus (liepos 27). Tikimės, kad gausime apie juos pažadėjus straipsnius.
60 metų rugpiūčio 31 sulaukė dail. Bronius Murinas. Kauno meno mokyklą baigęs 1929, jis vėliau studijas gilino Paryžiuje (1932-35). Nuo 1935 ligi 1944 lektoriavo Pedagoginiame institute Klaipėdoje, vėliau Vilniuje. Išleido trejetą knygų apie piešimą pradžios mokyklos reikalui. Savo meninėj kūryboj daugiausia reiškiasi kaip subtilus akvarelistas.
Rašytojuose. — šeštoji V. Krėvės literatūrinė premija (500 dol.) rugsėjo 7 paskirta Kostui Ostrauskui už dramų knygą "žaliojoj lan-kelėj". V. Krėvės premiją skiria Lietuvių akademinis sambūris Montrea-lyje. Jury komisiją sudarė: pirm. dr. H. Nagys, sekr. dr. I. Gražytė ir nariai V. A. Jonynas, K. Barteška ir R. Keturka. Šį kartą premija paskirta už trijų metų ' (1933-65) laikotarpį. Ligi šiolei V. Krėvės premiją yra gavę J. Aistis, J. Mekas, M. Katiliškis, V. Ramonas ir A. Mackus.
— Vytautas Alantas laimėjo "Dirvos" novelės konkursą kūriniu "Viskas galėjo ir kitaip susiklostyti. . ." Premija — 250 dol.; paskirta rugpiūčio 20 jury komisijos iš B. Augino, M. Venclausko ir "Dirvos" red. V. Gedgaudo. Konkursui buvo gauta 18 novelių.
— Nelės Mazalaitės knygą "Miestelis, kuris buvo mano", laimėjusią "Aidų" 1935 m. premiją, išleido "Darbininkas" (iliustravo P. Jurkus, 184 psl., kaina 2.50 dol.).
— PEN XXXIV suvažiavimas šiais metais vyko JAV New Yorke birželio 12-18. šios tarptautinės rašytojų organizacijos suvažiavime iš lietuvių dalyvavo A. Landsbergis (PEN egzilų centro pirm.) ir St. Santvaras kaip egzilų centro delegatai, nes nepriklausomybės metais nebuvo Lietuvoje suorganizuota PEN padalinio. Latviai ir estai (tarp jų ir LRD narys A. Rannit) galėjo dalyvauti savo tautų vardu.
— Šios vasaros suvažiavimų bei stovyklų progos buvo panaudotos ir eilei literatūros vakarų.
Prieškongresinėj jaunimo stovykloj Dainavoj birželio 26 studentai ateitininkai surengtame literatūros vakare iš įvairių kraštų suvažiavusį jaunimą supažindino su J. Aisčiu, A. Baronu, V. Bogutaite, K. Bradū-nu, B. Pūkelevičiūte ir A. Vaičiulaičiu.
Po jaunimo kongreso New Yorke liepos 9, ten besilankant kitų kraštų kongreso atstovams (įteikti Jaunimo peticiją), Santaros - šviesos skyriaus surengtame literatūros vakare dalyvavo J. Blekaitis, Ant. Gustaitis ir J. Mekas, o D. Juknevičiūtė ir V. Valiukas paskaitė A. Mackaus, L. Sutemos ir P. Tarulio (J. Petrėno) kūrybos.
Ateitininkų sendraugių stovykloj Dainavoj rugpiūčio 13 surengtame literatūros vakare dalyvavo K. Bradūnas, J. Jankus ir N. Jankutė-Užubalienė. Dėl ligos neatvykusios J. švabaitės kūrybą paskaitė T. Gečienė. Programa vyko literatūrinio simpoziumo forma, kūrybos skaitymą sujungus su literatūriniu pašnekesiu, ku/į pravedė dr. K. Keblys.
Muzikuose. — JAV ir Kanados lietuvių III dainų šventė įvyko Čikagoj liepos 3. VI. Jakubėno recenzija apie ją bus kitame numery.
— Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos 25 metų sukaktį minint surengtame koncerte dainavo L. šukytė. Be to, atlikta III dainų šventei parašytoji B. Budriūno kantata "Tėviškės namai", dalyvaujant L. šukytei, R. Dabšiui ir parapijos chorui, kuriam dirigavo pats kompozitorius. Koncerto akompaniatorė — R. Apeikytė.
Dailininkuose. — New Yorko Modernaus meno muziejus įsigijo savo kolekcijai dail. Romo Viesulo bespalvių reljefų aplanką "Notes On Image and Sound". Tą patį aplanką įsigijo Andoverio, Mass., Addisono amerikiečių meno galerija. Atskirų darbų iš tos serijos įsigijo Vašingtone Kongreso biblioteka ir Baltieji Rūmai.
— Lietuvių moterų dailininkių paroda vyko Čikagoje Jaunimo centre birželio 8-19. Paroda buvo suruošta lietuvių moterų klubų federacijos Čikagos klubo, norint su lietuvių moterų kūryba supažindinti tuo metu Čikagoj vykusio tarptautinio moterų suvažiavimo delegates. Todėl ir parodos katalogas išleistas anglų kalba. Dalyvavo 16 dailininkių: D. Ancevičienė, M. Ambrozaitienė, V. Balukienė, N. Baniene, B. Bulotaite, V. Černiene, B. Jameikienė, R. Jautokai-tė, E. Marčiulioniene, Sesuo Merce-da, J. Monkutė-Marks, J. Paukštienė, E. Rundzaitienė, Z. Sodeikienė, A. Korsakaite - Sutkuviene ir G. Žumbakienė.
— S. ir V. Orentų "69" galerijoj Čikagoj vasario 1 atidarytos Lietuvių dailės studijos mokslo metai buvo baigti mokinių darbų paroda, atidaryta birželio 11. Išleistas 32 psl. parodos iliustruotas katalogas. Šioj studijoj dėsto dailininkai V. Petravičius ir P. Kaupas, be to, paskaitas skaitė J. Mieliulis, P. Kaupas ir M. Šileikis.
— Jaunimo kongreso proga Čikagoje Jaunimo centre birželio 25 - liepos 10 vyko jaunųjų dailininkų dailės paroda. Plačiau — bendrajame kongreso aprašyme.
— Lietuvoje 1966 metų "respublikinėmis" premijomis apdovanoti grafikė Albina Makūnaite, jau miręs skulptorius Juozas Mikėnas ir tapytojas Augustinas Savickas.
Iš visur. — Atskirose vietovėse vasarą visuomenine veikla paprastai nutrūksta, bet užtat šiuo atostoginiu metu ją pakeičia įvairūs suvažiavimai. Daug jų įvyko ir šią vasarą.
— Birželio 19-19 Pattawattamie vasarvietėj prie St. Joseph, Mich., įvyko varpininkų suvažiavimas, kurį "Nepriklausoma Lietuva" įvertino tokia antrašte: "Varpininkai atnaujina Kudirkos sąjūdį". Suvažiavimas buvo skirtas įvertinti "Varpo" per 76 metus nueitam keliui ir varpininkų ateities gairėms aptarti, turint prieš akis Lietuvos laisvinimo ir lietuvybės išlaikymo uždavinius. Pagrindiniai pranešimai buvo dr. J. Pajaujo ir "Varpo" red. Ant. Kučio; diskusijose reiškėsi prof. V. Kanau-ka, B. Paramskas, J. Audėnas, Vyt. Bildušas, M. Mackevičius, dr. K. Karvelis, dr. V. Sruogiene, J. Daugėla ir kt. Buvo 'pasisakoma už kudirkišką liberalizmo sampratą ir atsiribojama nuo Santaros - Šviesos "neoliberalizmo", kosmopolitizmo, demokratijos ignoravimo ir destruktyvaus visuomeninio snobizmo. Jaunesnės kartos atstovas A. Kučys, ryškindamas varpininkiškąją religijos laisves sampratą, apgailestavo, kad nepriklausomybes metais dažnai buvo nukrypstama nuo kovos prieš klerikalizmą į kovą prieš pačią religiją. Tai posūkis į pozityvų religinės tolerancijos supratimą.
— Lietuvos evangelikų reformatų XIX sinodas išeivijoje įvyko Čikagoje birželio 25-26. Sinodą atidarė superintendentas kun. St. Neimanas, jo direktore (pirmininke) pirmą kartą išrinkta moteris — kuratore Al. Devenienė. Sinodą sveikino tiek pasaulinės protestantų organizacijos, tiek kitų lietuvių protestantų atstovai. Iš katalikų sinodą sveikino jėzuitų vardu kun. J. Kubilius, "Ateities" redakt. S. Radvila ir Čikagos ateitininkų sendraugių vardu A. Skrups-kelienė. Katalikų sveikinimas buvo šiltai sutiktas, bet reikštas protestas dėl Šiluvos Marijos koplyčios.
— JAV ir Kanados Lietuvių Fronto bičiulių konferencija vyko Čikagoje liepos 2-4 (apie 70 dalyvių). Daugiausia diskutuota santykių su tėvyne klausimas, akcentuojant "minties vienybes" reikalą. Tam klausimui skirta dėmesio ir LFB studijų ir poilsio savaitėj Dainavoj rugpiūčio 14-21, kur pranešimus skaitė prof. J. Brazaitis, V. Vaitiekūnas ir kt.
— Lietuvių Fondo metinis suvažiavimas posėdžiavo Čikagoj liepos 2. Dalyvavo 92 pilnateisiai nariai su 1127 balsais (viso narių 1197). Revizijos komisijos tikrinimo metu fondas turėjo banke 173.788 dol., investuota akcijomis — 101.000 dol. Į fondo valdomuosius organus perrinkti dr. A. Razma, dr. G. Balu-kas, dr. P. Kisielius ir dr. P. Poškus, naujai išrinktas inž. V. Kutkus. 1965 m. Liet. Fondo 10.000 dol. pelnas taip paskirstytas: Jaunimo kongresui — 4000 dol., JAV LB centro valdybai (vadovėliams, pagalbinėms mokymosi priemonėms, Lietuvos žemėlapiui, moksliniams veikalams) — 4000 dol., Pedagoginiam lituanistikos institutui — 750 dol., Liet. rašytojų draugijai (premijai)
— 500 dol., Lituanus žurnalui — 500 dol., jaunimo stovyklai Dainavai
— 150 dol., "Draugo" vaikų priedo "Tėvynės žvaigždutes" premijoms — 150 dol.
— 80 metų sukaktį savo seimuose minėjo abu pašalpiniai susivienijimai — SLA ir LRKSA. SLA seimas įvyko Clevelande VTI.11-13, LR KSA (nuo dabar LKS — Lietuvių Katalikų Susivienijimas) — Pittsburge VII. 31- VIII. 1-3. SLA prezidentu patvirtintas anksčiau išrinktas P. Dargis, LRKSA prezidentu perrinktas L. Šimutis. Kadangi dabar abu susivienijimai virtę tik savidraudos organizacijomis, verta akreipti dėmesį į J. Giedraičio siūlymą "Darbininke" (VII.27) eiti prie abejų šių susivienijimų suvienijimo vienon organizacijon.
— Vokietijoje Vasario 16 gimnazijoje liepos 31 - rugpiūčio 7 vyko lietuviškųjų studijų savaitė. Vadovavo dr. K. J. Čeginskas. Tuo pat metu vyko jaunimo suvažiavimas - stovykla su jaunimui pritaikyta programa. Studijų savaitę ir jaunimo suvažiavimą globojo LB Vokietijos krašto valdyba.
— Sendraugių ateitininkų studijų savaitė vyko Dainavoje rugpiūčio 6-13. Dabartinę ateitininkų padėtį analizavo dr. J. Girnius, organizaciniais klausimais pašnekesį pravedė sąjungos pirm. J. Baužys. Vyt. Šoliūno vadovautame simpoziume svarstyta lietuvių parapijų dabartis ir ateitis. Kitame simpoziume keltas santykių su kraštu klausimas; vadovavo Arv. Barzdukas, dalyviai buvo R. Kriaučiūnas ir J. Palubinskas. Lietuviškų romanų problemą svarstė dr. K. Keb-lio paskaita. Muzikinius stilius demonstravo D. Lapinskas. Savaitė baigta literatūros vakaru (žr. skyrelį "Rašytojuose"), į kurį atsilankė daug svečių ir iš Detroito lietuvių.
— LB Čikagos apygardos mokytojų konferencija surengta rugpiūčio 21. D. Velička skaitė paskaitą apie projekcinę kartoteką lietuvių kalbos dėstymui, J. Plačas — apie mokslo priemones.
— Lietuvos Vyčių 53-čiasis seimas vyko Worcesteryje rugpiūčio 25-28. Už nuopelnus Lietuvos reikalui šiemet buvo atžymėtas kongresmanas John S. Monagan iš Connecticut. Pirmininku perrinktas Al. Vasiliauskas.
— Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos seserų kongregacijos vyriausia vadove išrinkta motina M. Aloyza, jos patarėjomis seserys Paulė, Felicija, Bernadeta ir Bernarda.
— VLIKo valdybon naujais nariais išrinkti dr. A. Budreckis (vilniečių atstovas) ir A. Vedeckas (Ūkininkų sąjungos). Pirmajam pavesta ryšiai su Amerikos visuomene ir tarptautiniais jaunimo sąjūdžiais, antrajam — Lietuvos martirologija.
— Vasario 16 gimnazijos direktoriumi pakviestas kun. dr. P. Bačinskas iš Australijos.
— JAV prezidento Lyndon B. Johnson duktė Luci Johnson rugpiūčio 6 Vašingtono katalikų katedroje susituokė su Patrick Nugent, kurio motina (Jociūtė) yra lietuvė, priklausanti Waukegan šv. Baltramiejaus liet. parapijai. Sutuokė Čikagoj vikaraująs kun. J. Kuzinskas.
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
