Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Dokumentai apie K. Donelaičio protėvį PDF Spausdinti El. paštas
Vokietijoje apie Kristijoną Donelaitį jo 250 metų gimimo sukaktuvėse specialų straipsnį išspausdino žymus Rytprūsių istorikas dr. Kurtas Forstreuter, Karaliaučiaus Prūsijos Valstybinio Archyvo buv. direktorius.1 Straipsnyje kitų žinių tarpe minimas jo užtiktas dokumentas apie K. Donelaičio senelį. Apie šį dalyką K. Forst-reuteris parašė šitaip: "Jis" — Kristijonas Donelaitis — "gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose (Lasdinehlen) netoli Gumbinės. Šita vietovė kaip vadinamas 'šatulinis kaimas' (Schatuldorf) tik 1683 m. buvo įsteigta ligšiolinėje girios žemėje. Pirmieji 1683 lapkričio 17 d. dokumente minimi gyventojai atėjo iš kaimyninio Didžiųjų ir Mažųjų Baičių (Gr.- und Kl. Baitschen) ir vadinosi: Hans Doneleitis, Pritzkus (Friedrich) Willoszaitis ir Christoph Posewei-tis, visi trys, atrodo, lietuvių tautybės. Jie gavo dvi gubas (Hufen) paveldėjamai, kaip 'šatuliniai-kulminiai' ūkininkai (Schatullkomer). 'Šatuliniai-kulminiai' teisiškai buvo 'kulminiams' (Kólmer) ūkininkams iš esmės prilyginti, taigi sociališkai stovėjo aukščiau už baudžiauninkus (Amtsbauern). Hansas Donelaitis, atrodė, yra poeto senelis. Jo tėvas vadinosi Kristupas".

Dr. Forstreuteris savo straipsnyje 1683 m. dokumento smulkiau nekomentavo. 1964.XI.14 d. laišku kreipiausi į dr. Forstreuterį ir 1964. XI.26 d. gavau dviejų dokumentų mikrofilmą ir leidimą juos paskelbti "Aiduose". Už tai jam nuoširdžiai dėkoju.2

Šio rašinio pabaigoje pridedu abiejų dokumentų tekstą vokiečių kalba.'1 Pirmasis dokumentas yra 1683 liepos 16 vyr. girininko Wil-helmo Reinhardto von Halle Heinrichswaldeje (Rytprūsiuose) išduoto rašto nuorašas, datuotas 1779.11.16. Antrasis dokumentas yra 1683 lapkričio 17 Potsdame Prūsijos karaliaus Friedri-cho pasirašyto rašto XVIII a. nuorašas.

Didieji ir Mažieji Baičiai yra į rytus nuo Gumbinės ir į pietryčius nuo Lazdynėlių. Žr. "Gr. Baitschen" ir "Kl. Baitschen" vad. Ministerio von Schroetterio 1796-1803 m. Prūsų Lietuvos žemėlapio iškarpoje (pav. I).4 Jonas (Hans) Donelaitis   (Doneleitis)  buvo iš Didžiųjų  Baičių. Paskirtoji žemė karaliaus iškirsto miško plote buvo nenaudinga, prasta ir apleista, apaugusi visokiais krūmais, greičiausiai lazdynais: iš to bus kilęs vietovės vardas "Lazdynėliai".

XVII-XVIII a. Donelaičiai savo pavardę dažnai rašydavo sulotynintoje "Donalitius" formoje. Keli Donelaičiai buvo įsimatrikuliavę Karaliaučiaus universitete: 1679 "Johannes Donalitius" iš Įsruties, 1680 "Michael Donalaitis" taip pat iš Įsruties, 1709 Christian Albert Donalitius" iš Didlaukių, 1762 "Christian Friedrich Donaleitis" iš Karaliaučiaus.5 Poeto pusbrolis George Albrecht Donalitius buvo valdžios tarėjas (Amtsrat), valdininkas; jam poetas dedikavo vieną eilėraštį vokiečių kalba.6 Kadangi lietuviškosios Donelaičio pavardės formos poetas nevartojo, iškilo vėliau spėliojimai dėl poeto kilmės manant, kad poetas galėtų būti škotų kilmės. Tetzneris 1902 m. rašė: "Ar Donelaičio tėvas, kuris anksti mirė, buvo tikras lietuvis ar imigrantas, vargu ar bus galima išaiškinti. Poeto tėvams, broliams bei seserims dokumentiškai įrodyti galima tik pavardę Donalitius, kuri gavosi iš sulotyninimo žodžio kamieno, kuris lygiai gerai galėtų būti lotynišku vertimu vokiško žodžio ("Schenk", plg. vidur. lot. donale, donalia), kaip ir lietuviškojo pavadinimo bandelei ("donele", duonininkas), kaip ir bet kurios net anglų, tiksliau keltų pavardės išvedimu. XVII a. į Rytprūsius pakartotinai imigravo iš Škotijos ir Anglijos pirkliai ir prekybininkai, Kantas taip pat kilęs iš škotų giminės.7 Vakarų Prūsuose randame 1640 m. vieną Donalson, 1735 vieną Doneelson (Altpreussi-scher Monatsschrift 1892, psl. 29). Pavardė Donalitius šiandien daugiau nepasitaiko, bet jai panaši Donalies yra šiandien, kaip ir anuomet, nereta".8 Dar 1959 Tetzneriu sekdamas, Gotz von Seile rašė "Naujojoje vokiečių biografijoje", kad K. Donelaičio "šeimos kilmė neaiški. Jau apie jo anksti mirusį tėvą, kuris buvo valstietis, nežinoma, ar jis buvo lietuvis, ar imigravęs, gal iš Škotijos".9


Pav. 1. Donelaičio tėviškės vietovės. Iškarpa iš ministro von Schroetterio 1796-1803 m. žemėlapio.

Pateikiamieji dokumentai dabar galutinai išaiškina, kad jei ne anksti miręs poeto tėvas, tai jo senelis, įsikūręs girioje įsteigiant Lazdynėlius, tikrai dar vartojo lietuviškąją Donelaičio pavardės formą ir buvo tikras lietuvis; lotyniškąją pavardės formą Donelaičiai ėmė rašytis, matyti, vėliau, įsigydami miestiškąsias profesijas; gal būt, tai padarė visų pirma poeto tėvas, kuris šalia ūkininkavimo reiškėsi mechanikos darbuose.

Kalbant apie Donelaičio etniškąjį lietuviškumą, vis dėlto nereiktų pamiršti jo geroką susigyvenimą su vokiečių kultūra. Dr. Forstreuteris rašo: "Šeima (Donelaičių), nors ir lietuviškos genties, buvo matomai dvikalbė. Taip ir pats poetas. Jis studijavo nuo 1736 Karaliaučiuje, 1740 tapo mokytoju Stalupėnuose, 1743 kunigu Tolminkiemyje (Tollmingkehmen). Čia jis įsikūrė, gyveno laimingoje, bet bevaikėje moterystėje (jo žmona buvo vokiečių kilmės), tik retai palikdavo Tolminkiemį ir mirė ten 1780 vasario 18. Jis sakė pamokslus vokiečių ir lietuvių kalba, nes parapija buvo dvikalbė. Savo laisvalaikiu jis užsiėmė gamyba įvairių instrumentų, ypatingai muzikos. Jo vienas brolis buvo Karaliaučiuje auksakalys. Tikrasis Kristijono Donelaičio gyvenimo turinys betgi buvo poezija, dalinai vokiečių, bet daugiau lietuvių kalba".10

Redakcijos prierašas: Lietuvos spauda šiemet paskelbė, kad valstybinės bibliotekos rankraštyne surastas naujas dokumentas — Karaliaučiaus universiteto teologijos fakulteto studentų oficialus sąrašas (Consignium studiosorum theologiae), pardėtas vesti nuo 1736 pradžios. Šiame sąraše 1736 spalio 1 teologijos fakulteto dekanas J. H. Lisius j šio fakulteto studentus įrašė ir K. Donelaitį. Ir būtent, šiame sąraše pirmą kartą mūsų poetas įrašytas lietuviškąja pavardės forma—Donelaitis. Kituose visuose dokumentuose jis buvo vadinamas arba sulotynintai — Donalitius, arba apvokietintai — Donaleitis. Naujai surastasis įrašas faktiniu dokumentu patvirtino mūsų poeto lietuviškąją pavardės formą, kuri anksčiau buvo išvesta iš apvokietintosios formos, remiantis kalbiniais dėsniais.

Dokumentų apie poeto senelio Jono Donelaičio įsikūrimą Lazdynėliuose originalinis tekstas (pav. 2 ir 3):

I.
Sr. Churfürstl. Durchl. zu Brandenburg Unseres gnädigsten Herren. . . Mir zu Endes benannten jetziger Zeit bestellten Hauptmann des Amts Rhein wie auch Oberförster des Samländ. und Litth. Creyses im Hertzogthum Preussen gnädigst erheilten Instruction gemäss habe zu höchstermeldt. Sr. Churfl. Durchl. Besten und Ver(meh)rung dero Chatoul Intraden einen ausgehauenen Wildnüss . . . wovon Sr. Churfl. Durchl. bisher gantz keinen Nutzen gehabt von Zw(ei) Huben inhaltende, so noch gantz unrein, and mit allerhand Gestr(au)che be-wachssen ein ziemlicher hoher Boden ein rothlechin schlüffige(r) Grund darzu gebruchig wird schlechten Acker und Wiesen geben, in des Churfl. Wildnissbereu-ters Wilhelm Meissners Beritt Insterb. Amtes gelegen, an  den  Hans   Doneleitis   (Warth)   von  Gr.   Baitschen und Pritzkus Willoszentis auch Christoph Posenaitis von Klein Baitschen ausgethan, und des Zinses Heller sich biss auf gnädigste Ratification Sr. Churfl. Durchl. mit ihren f(ol)gende Berahmung getroffen, nehmlichen: Es sollen und wol(len) jetzt erwehnte 3. Einwohner von Gr. und Kl. Baitschen gemeldete zwey Huben, die ihnen gemäss eingegebenen Bericht un Abriss des Churfürstl. geschwornen Landmesser Jeremias Kuntzmann im Monath November Anno 1682. zugemessen, und mit rieh(ti)gen Pfählen und Grentzmahlen begretzet worden, zu ewigen Zeiten von allen und jeden Pflichten, Contributionen, Stationen, Einquartierungen, Kopf und Horn Schossen auch Schaarwerk und andere Beschwerden wie sie immer Nahmen haben mögen, frey inne h(a)ben, dieselbe ihres Gefallens bebauen geniessen, nutzen und gebr(au)chen, und als mit ihrem Eigenthum zu schalten und zu walten Macht haben, dahingegen aber sollen und wollen dieselbe oder Künftige Besitzer nach Ausgang fünf frey. Jahre weilen der Ort noch gantz unruhrbar und mit Strauch bewachsen jährlichen und zwar jedes Jahr, besonders von der Hub a Vierzehn Mark je a 20 gl. gerechnet thut von Zwei Huben Acht und Zwantzig Mark der Fürstl. Chatoul Zinsen auf Martini als am gewöhnl. Zinsstag des Ein Tausend Sechshundert acht und Achtzigsten Jahres den Anfang zu machen, und damit biss zu ewigen Zeiten zu conti-nuieren, schuldig, den Kirchen Decem, und was zu Erhaltung Kirchen und Schulen erfordert werden möchte, abzuführen, die gewöhnl. Stege und Wege binnen diesen Huben und Grentzen anzufertigen, und zu erhalten, imgleichen die Stellstädten durchzuschlagen und zu räumen, auch bey dem Jagen aufzuwarten verpflichtet und verbunden seyn. Uhrkundlich habe ich diese Berahmung nich allein eigenhändig unterschrieben sondern auch mein Adlich angeboh(ren) Pettschaft dabey drucken lassen. So geschehen und gegeben im Hoffe Heinrichswalde d. 16-ten Monaths Tag Julij Ein Tausend, Sechshundert drey und achzigten Jahren.
L. S. Wilhelm Reinhardt von Halle

Vorstehende Abschrift ist mit dem Producirten allerhöchst. Confirmirten Original Contrakt. collationiret und überall gleichstimmig befunden worden, welches hiermit glaubwüdig attestire. Szirgupoehnen den 16ten Febr: 1779. Berent

II.
Seine Churfürstl. Durchlcht zu Brandenburg unser gnädigster Herr lassen Ihro diesen Contract, welchen dero Hauptmann zu Rhein und Oberförster der von Halle mit denen 3 Einwhonern zu grss und kl. Baitschen Hans Doneleitis, Pritzkus Willoszatis, Christoph Pose-weitis (11) wegen zwey Huben ausgehauenen Wildnüslandes im Insterburgischen Amte gelegen getroffen, gnädigst gefallen Confirmiren und bestätigen auch den Contrahenten, wenn er dem Inhalt gemäss Praestanda praestiret, dabey allemahl schützen und mainteniren Zu welchem Ende Sie denn dero Preussl. Regierung wie auch bemeldten dero Oberförster hiemit und auf keinerley Weise etwas dawieder geschehen lassen Signatum Potsdam 17-ten Novmbr 1683.
Friedrich L. S.
 
1.    Kurt Forstreuter: Christian Donalitius. 1. Januar
1714 bis 18. Februar 1780. Zu seinem 250. Geburtstage.
(Das Ostpreussenblatt. Jahrgang 15, Folge 1. Hamburg,
4. Januar 1964, psl. 11).
2.    1964 m. pabaigoje sunegalavęs ir 7 mėnesius išbuvęs ligoninėje, negalėjau šio straipsnio laiku paruošti. Nors pavėluotai, tebūna ši kukli pastanga paskelbta kaip įrodymas sunkių darbo sąlygų, su kuriomis tenka grumtis išeiviams, ištikimiems teises principui, nesinaudojantiems nelegalaus režimo protekcijomis krašte.
3.    Už transkripciją, dėkoju Staatsbibliothek Preu-ssischer Kulturbesitz Marburge bibliotekininkui p. Edzard Koch.
4.    Karte von Ost-Preussen nebst Preussisch Litthauen und West-Preussen nebst dem Netzdistrict aufgenommen unter Leitung des Königl. Preuss:StaatsMi-nisters FreyHerrn von Schroetter in den Jahren 1796 bis 1802. Gestochen von Carl Jäck Berlin 1803. Sect. VII.
5.    F. Tetzner: Die Slawen in Deutschland, Braunschweig 1902, psl. 51.
6.    Forstreuter, o. c.
7.    Naujausi tyrinėjimai įrodė Kanto tėvo lietuviškai-kuršišką kilmę. Plg. Mortensen, Hans, unter Mitarbeit von Mortensen, Gertrud: Kants väterliche Ahnen und ihre Umwelt (Jahrbuch der Albertus Universität zu Königsberg III 1953, psl. 25-57).
8.    F. Tetzner, o. c. 50.
9.    Götz v. Seile: Christian Donalitius (Donaleitis). Neue Deutsche Biographie. Herausgegeben von der Historischen Kommission bei der Bayerischen Akademie der Wissenschaften. IV. Berlin 1959, psl. 69.
10.    Forstreuter, o. c.
11.    "Poseweitis" vėlesnis ištaisymas; buvo parašyta "Poseneitis" (Puzinaitis?).

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai