Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EVOLIUCIJOS TEORIJOS KRITIKA AMERIKOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. S.   

"Aidų" (balandžio mėn.) straipsnis apie psichoanalizę yra aktualus ypač tuo, kad jis atkreipia dėmesį į vieną savotišką mokslo bruožą Amerikoj. Būtent, atrodo, kad materializmas (filosofinis, ne tiktai etinis) čia daug giliau įleidęs šaknis negu Europoj, kur dvasinė kultūra progresyvesnė ir laisvesnė. Todėl teorijos, kurios ypatingai brangios materialistinės pasaulėžiūros žmonėms, čia labiau tarpsta. Tarp jų yra ir darvinizmas ir iš dalies psichoanalizė. Nuostabu, kad apie psichoanalizę čia išleidžiama šimtai knygų per metus, ji sudaro vieną svarbiausių sričių visoj mokslo knygų gamyboj. Europos mastu vertinant šitą susidomėjimą psichoanalize, galima tik stebėtis, kadangi ji tenai yra beveik atgyventas ir užmirštas dalykas. O čia ji šalia seksologijos užima svarbiausią vietą mokslo pcpuliarizacijoj. Tai populiari ir simplistiška teorija   plačioms  žmonių   masėms   ir pelno ieškančių gydytojų ir vadinamų  psichoanalitikų   kabinetams.

Kaip psichoanalizė įsistiprinus gydytojų ir vad. praktinių psichologų kabinetuose, panašiu būdu darvinizmas priimtas universitetų katedrose. "Mūsų universitetuose mokslinės hipotezės šiandien užima religinių dogmų vietą", sako apie tai Dr. Mortimer Adler. Vienoj savo paskaitoj jis vienas iš nedaugelio Amerikoj ėmėsi vertinti darvinizmą kritiškai. Mortimer Adler paskaita Chicago universitete (birželio pradžioj) apie žmogaus apgynimą prieš Darwina sutraukė negirdėtą skaičių klausytojų, daugiausia studentų, kurių didesnė dalis buvo nusistačiusi labai kritiškai. Jis kalbėjo taip: Darwino knyga apie rūšių kilmę tegul ir teisingai aprašo gyvulių ir augalų evoliuciją, bet jo hipotezė apie žmogaus giminystę su beždžionėmis yra visai atmestina.

Mes sakytume, atmestina iš antropologinio pagrindo. Nepaisant anatominių panašumų, žmonės ir beždžionės skirtingi savo rūšimi, ne ypatybių laipsniu. Tik žmogus kuria meną, perteikia idėjas, sudaro konstitucinę ar politinę bendruomenę, žmogus nuo beždžionės tiek pat skiriasi, kiek kvadratas nuo trikampio, tarp kurių tarpinės figūros nėra. Tarpinių evoliucijos formų, kurių visą laiką ieškojo paleontologija, o taip pat bendro žmonėms ir beždžionėms protėvio nėra. Atmetus Darvino hipotezę lieka tik dvi galimybės: aukštesnės rūšies išsivystymas iš žemesnės tiesiog, be tarpinių fermų, arba atskiras žmogaus sukūrimas.

Į kritikų klausimus būta įdomių atsakymų. Ar žmogaus minties galia nėra tiktai pasėka jo išsivysčiusių smagenų? — Nervų sistema ir smagenys sudaro tiktai kūno sensorinę sistemą ir nieko bendra neturi su protiniu pažinimu. Dėl žinomo Hae-ckelio embriologinio argumento (kurio šiandien niekas rimtu neskaito) Adler sarkastiškai pareiškė: — Tiesa, kad skirtumas tarp kiaulės ir kūdikio kartais nėra labai pastebimas, tačiau kūdikis išauga į žmogų, o kiaulė rečiau kada.

Diskusijos kilo ne tik salėj, bet ir visam krašte. Vienas Harvardo, tos liberalinio ir iš dalies antireliginio mokslo tvirtovės, profesorius su panieka priminė laikus, kai mokslą valdė Biblija. Suprantama, Fordhamo profesorius, gindamas paskaitos tezes, užbaigė: senoji pasaka, kad žmogus nėra nieku geresnis už išmokytą beždžionę, yra visai klaidinga.

Negalima sakyti, kad čia būtų buvęs duotas koks naujas klausimo sprendimas, ar kad iš viso tas klausimas būtų buvęs pakankamai giliai išnagrinėtas. Atrodo, kad evoliucijos klausimo sprendimui paskesniais laikais svarbesnių davinių nėra gauta ir evoliucijos hipotezė ir teliau lieka tuo, kuo buvus — hipoteze. Yra pagrindo manyti, kad argumentai už ją vis dėlto persveria. Skirtingas ir sudėtingesnis dalykas — žmogaus evoliucija, kur pagrindinis sunkumas— psichinio bei dvasinio gyvenimo kilmė. Už šito sunkumo žmogaus evoliucijos aiškinimas daugiausia ir užkliūva. Bendroji evoliucijos hipotezė, nors ji sudaro vieną materialistinės pasaulėžiūros dogmą, iš tikrųjų neturi būtino ryšio nei su materializmu, nei su antireliginiais įsitikinimais. Tačiau čia, šiame krašte, evoliucijos hipotezė, atrodo, dogmatizuojama kaip materialistinės pasaulėžiūros dalis. Šita prasme Mortimer Adler kritika, nors ir nepakankamai gili ir išsami, vis dėlto labai reikšminga, nes bando griauti vieną maždaug visuotinai pripažintą hipotezę tikėjimo dogmos vietoj.
B. S.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai