Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Vasario 16 atšvęsta visose laisvojo pasaulio lietuvių kolonijose. JAV eilė gubernatorių ir burmistrų paskelbė atitinkamas proklamacijas. JAV kongresas taip pat tradiciškai paminėjo Vasario 16 sukaktį: senate programą pravedė Thomas Dodd, atstovų rūmuose Daniel Flood, invokaciją senate tą dieną kalbėjo reformatų kun. P. Dilys, atstovų rūmuose — prel. J. Kučingis (iš Los Angeles). JAV valstybės sekretorius Dean Rusk laiške Lietuvos atstovui J. Rajeckui pakartojo JAV vyriausybės nusistatymą nepripažinti Lietuvos prievartinės inkorporacijos i Sovietų Sąjungą: United States support of the Lithuanian people's just aspirations for freedom and independence is reflected clearly in our refusal to recognize the forcible incorporation of your country into the Soviet Union and in the warm sympathy manifested by the American people in the Lithuanian cause. In continuing to look resolutely toward a free and independent existence, the Lithuanian people both here and abroad have established a firm foundation for the hope of free men everywhere that the goal of Lithuanian national self-determination will ultimately be realized.

—    Australijos LB kas antri metai rengia plačios programos Lietuvių dienas. Pereitais metais jos vyko Sydney gruodžio 26 - 31. Tris dienas (XII.28-30) posėdžiavo naujai išrinktoji Australijos krašto LB taryba; be organizacinių, lituanistinio švietimo ir "Mūsų pastogės" reikalų aptarimo, išklausyta ir diskutuota A. Zubro paskaita "Atramos beieškant", kur buvo ieškoma naujo žvilgio tautinei atsparai stiprinti. Tuo pačiu laiku (XII.26-31) vyko ir studentų suvažiavimas. Melbourno lietuvių teatras "Aušra" XII.26 vakare suvaidino V. Adomėno komediją "Svetimos plunksnos", kurią surežisavo V. Kružienė. XII.27 vyko literatūros - dainos vakaras, kuriame savo kūrybos paskaitė P. Andriušis, A. Gasiūnas, J. A. Jūragis, V. Kazokas, M. Slavėnienė ir A. Zubras (Mantas), o muzikinę programą atliko solistai G. Vasiliauskienė ir G. Ralpokas. XII.28 vakaras buvo skirtas įvairios programos jaunimo koncertui. XII.29 vyko atskirų chorų koncertas ir tautinių šokių festivalis. XII.30 šeši chorai vykdė IV dainų šventę (dirigentai A. Čelna, P. Darius, J. Juška, R. Ravaliauskas, V. Šimkus ir S. Žukas). XII.31 rinktasi Naujų Metų sutikimo baliui. Be to, sportininkai turėjo savo XVII sporto šventę, vyko dailės, foto ir filatelijos bei numizmatikos parodos. Rengimo komitetui pirmininkavo R. Ravaliauskas. Iliustruotą Lietuvių dienų programinį leidinį paruošė V. Razokas.

—    IV P. Amerikos lietuvių kongresas vyko Argentinoje, Buenos Aires, vasario 2-6. Iš JAV buvo nuvykę vysk. V. Brizgys, VLIKo pirm. dr. R. J. Valiūnas, PLB vicepirm. St. Barzdukas ir sekr. M. Lenkauskienė, BALFo pirm. kun. V. Martin-kus PLJR pirm. A. Zaparackas, kun. dr. V. Rimšelis, MIC, kun. dr. R. Bučmys. OFM, ir kt. Be vietinių Argentinos lietuvių, kongrese dalyvavo Brazilijos, Uragvajaus ir Venecuelos lietuvių atstovai. Ron-grese buvo gausu sveikinamųjų kalbų ir diskusinių svarstymų. Paskaitas skaitė kun. A. Steigvila, MIC, apie šeimą kaip lietuvybės tvirtovę ir O. Rairelienė apie lietuvių ištvermę istorijos būvyje. Vakarais vyko meninės programos su chorų ir solistų (Z. Valatkaitė) dainomis, deklamacijomis, tautiniais šokiais. Sportininkai rengė savo varžybas. Sekmadienį Buenos Aires katedroje pamaldas laikė vysk. V. Brizgys, o pamokslą sakė kun. dr. V. Rimšelis, Vakarinėse programose ir pamaldose dalyvavo ligi 1000, posėdžiuose — tik apie 60. Rengimo komiteto pirm. Z. Juknevičius. Rongresą rengė Argentinos Lietuvių Organizacijų ir Spaudos Taryba (pirm. J. čikštas).

Jaunime. — Jaunimo Metai baigti Argentinoje prie Buenos Aires marijonų vasarvietėje Šiluvoje (Vilią Elisa) surengta prieškongresine jaunimo studijų savaite sausio 27 -vasario 2. Pastovių dalyvių buvo apie 60, daugiausia iš Argentinos ir Brazilijos. Tarp svečių stovyklavo PLB vicepirm. St. Barzdukas, BALFo pirm. kun. V. Martinkus, "Darbininko" redaktorius kun. dr. R. Bučmys, OFM, iš Venecuelos kun. A. Perku-mas ir kt. Studijų savaitė vyko šūkiu: pažinkime savo tėvų kraštą! Lietuviškaisiais klausimais įvairius pokalbius pravedė St. Barzdukas, A. Zaparackas. D. Tallat-Relpšaitė (J. A. V.), vietiniai inž. A. Rastauskas, prof. E. Paršelis ir I. Stuokaitė (grįžusi po studijų baigimo Vokietijoj). Dr. A. Budreckio pranešimą apie jaunimą politiniame darbe perteikė S. Gedvilaitė (Ateities redakcijos atstovė). Išdiskutavus jaunimo lietuviškąją veiklą, nutarta ją vykdyti LB rėmuose per Jaunimo Sekciją. Daug lietuviško nusiteikimo pasiekta ir nuolat skambėjusia lietuviška daina (laisvalaikiu ir prie vakarinių laužų), ir "neišvengiamai" vartota lietuvių kalba. Raip kun. dr. V. Rimšelis "Drauge" pastebėjo, "kalbėti reikėjo visiems lietuviškai, nes kitos išeities ir nebeliko: vieni nemokėjo ispaniškai, kiti portugališkai, o dauguma nesuprato angliškai". Tuo būdu konkrečiai buvo pajusta, kad reikia mokėti ir lietuviškai. Jaunimo Metų užbaigimo komitetui Argentinoje pirmininkavo H. Levana-vičius, sekretoriavo kun. J. Margis, MIC. Studijinės programos paruošimui vadovavo prof. E. Paršelis, kuriam talkino I. Simanauskienė, H. Levanavičius, R. Rairelytė ir kt. Po studijų savaitės dalyvauta IV Pietų Amerikos lietuvių kongrese.

—    Moksleivių Ateitininkų Sąjungos iškelta mintis prašyti lietuvių vyskupų paskyrimo veik visoj spaudoj (ligi Naujienų ir Dirvos) rado gyvo pritarimo. "Laiškai lietuviams" sausio numery į klausimą, "ar nereikia vyskupų išeivijoj?" atsako: "Reikalas yra. Rlausimas tik dėl būdo, kaip tai atsiekti. Stengiamasi tai išsamiau apsvarstyti". Reikalas yra dėl to, kad "dar yra daug, ko neturime, nors pagal krikščionišką ir tautinę teisę galėtume turėti". Priminęs Detroito lietuvių pastangas daugiau turėti gimtosios kalbos lietuvių parapijoj, žurnalas pastebi, kad šis ir kiti epizodai "skatinte skatina mus, išeivius lietuvius, prašyti savų vyskupų". Tačiau iš tiesų lieka klausimas, kaip to pasiekti, nes tai reikalautų naujų sprendimų, pakeičiančių dabartinę tvarką.

—    Atlanto pakraščio kolonijų jaunimas buvo New Yorke sausio 28-29 suvažiavęs apsvarstyti, kaip LB rėmuose organizuoti jaunimo seniūnijas.

Rašytojuose. — V.  Ramono romanas "Dulkės raudonam saulėleidy" išverstas į latvių kalbą ir išleistas antrašte "Putekli sarkana rieti". Išvertė E. Skujenieks.

—    A. Rūko poezijos knyga Mano tautos istorija" išpirkta. Buvo išleista 300 egz.
Dailininkuose. — Čiurlionio galerijoj vasario 4-12 rodė savo tapybos darbus (33) R. žoromskis.

—    develando Gallery International vasario 5 - kovo 4 buvo išstatyti L. Urbono tapybos darbai.

—    Alg. Kezio, SJ, foto nuotraukų paroda Toronto Prisikėlimo parapijos salėj vyko sausio 5-15, Balzeko Lietuvių kultūros muziejuje — visą vasario mėn.

—    M. Žilinskas yra padovanojęs Čiurlionio galerijai prancūzų, belgų, olandų senųjų dailininkų 10 kūrinių (apie 20.000 dol. vertės), kurių 5 jau gauti.

—    Čiurlionio galeriją iš Menininkų klubo perėmė naujai sudarytas globos komitetas: pirm. kun. J. Borevičius, SJ, vicepirm. dail. Br. Murinas, sekr. dail. V. Balukienė, nariai konsulas dr. P. Daužvardis ir JAV LB valdybos pirm. J. Jasaitis.

Muzikuose. — Bostono Berklee muzikos mokykloje vasario 17 buvo surengtas dabartinės lietuvių muzikos kamerinis koncertas. Programoj buvo R. V. Banaičio pastoralinė siuita Lietuvos idilės, J. Gaidelio — Trio ir Sonata in E minor smuikui ir fortepijonui, J. Račinsko — Atspindžių (fortepijonui) adagio, D. Lapinsko — trys dainos. Programą atliko smuikininkas I. Vasyliūnas, pianistas V. Vasyliūnas, klarnetistas D. Mott ir fagotistas D. Cárter. Solistė A. Vedeckaitė padainavo D. Lapinsko dainas. Roncertą ši muzikos mokykla surengė J. Račinsko rūpesčiu.
 
—    Vasario 16 minėjimuose (nebepakenčiamai surutinėjusiuose) po kalbų kalbelių visur buvo stengiamasi turėti ir meninę programą. Daug kur jai pasisekė "atpirkti" kalbų rutiną, jei iš naujo neprasidėdavo "dėkojimų" kalbos. Išskirtinai pažymėtinas develando Vasario 16 minėjimas (II. 12), kur pilno koncerto programą atliko solistas St. Baras, kuriam akompanavo D. Lapinskas.

—    LB Kultūros Fondas išleido tautinių šokių plokštelę, kurią įgrojo Stuttgarto simfoninis orkestras, vadovaujamas D. Lapinsko. Šokius orkestrui aranžavo J. Zdanius. Įgrojimą finansavo I tautinių šokių šventės rengimo komitetas (pirm. B. Shotas).

—    New H ave n o moterų klubo koncerte sausio 29 programą išpildė pianistė A. Kepalaitė, dainininkė A. Ve-deckaitė ir aktorė D. Juknevičiūtė.

Teatraluose. — Hamiltono lietuvių teatras Aukuras vaidino J. Griniaus "Gulbės giesmę" Clevelan-de sausio 21 ir Čikagoje vasario 11.

Čikagos šaulių kuopos dramos mėgėjai sausio 15 suvaidino A. Brinkos surežisuotą V. Frankienės triveiksmį "Tėvynės Sakalai".

—    Los Angeles J. Kaributas SLA kuopos parengimui sausio 29 surežisavo V. Braziulevičiaus komediją "Šnipė" (iš Lietuvos karių gyvenimo) .

Iš visur. — Yale universitete į pritaikomojo mokslo ir inžinerijos associate profesorius pakeltas geofizikas dr. J. R. Vaišnys. Bostono kolegijoj (jėzuitų) į filosofijos associate profesorius pakeltas dr. J. L. Navickas. Anksčiau, jau pernai, Purdue universitete į pilnus profesorius buvo pakeltas dr. R. Viskanta (jo sritis — mechaninė inžinerija).

—    Australijoj Adelaidės Lietuvių Namuose sausio 28 atidarytas J. Vanago suorganizuotas Adelaidės lietuvių muziejus - archyvas.

—    Lietuvių Istorijos Draugijos metinis susirinkimas įvyko Čikagoj sausio 29. Prof. S. Dirmantas skaitė paskaitą apie Lietuvos - Latvijos sienų nustatymą. Sekantiems keturiems metams perrinkta valdyba: pirm. kun. dr. R. Matulaitis, MIC, prof. S. Dirmantas, A. Rūgytė, J. Rugis ir draugijos leidžiamos "Tautos praeities" redaktorius J. Dainauskas.

Lietuvių   Fronto    Bičiulių   vyriausiojon tarybon 1966 gale išrinkti: dr. K. Ambrozaitis, kun. V. Dabušis, dr. A. Darnusis, dr. P. Kisielius, dr. A. Rlimas, dr. V. Majauskas, P. Narutis, L. Prapuolenis ir L. Valiukas. Praėjusios kadencijos tarybai vadovavo dr. J. Razickas. LFB leidžiamas žurnalas "1 Laisvę" šiais metais vėl atgaivinamas, perkėlus redagavimą į Los Angeles ir pakvietus  redaktoriumi  L.  Valiuką.

Mirtys. — Marijampolėj sausio 16 mirė marijonas kun. Jonas Guturavičius, eidamas 84-tuosius amžiaus metus. Runigu įšventintas 1906, kapelionavo Raseiniuose ir nuo 1910 Palangoj, kur organizavo ateitininkus. 1925 įstojo į marijonus. Pasižymėjo ypai labdaros darbu.

—    Brocktone sausio 18 mirė teisininkas Petras Adomavičius, eidamas 87-tuosius amžiaus metus. Teisės mokslus baigė Maskvoj 1907. Nepriklausomybės metais 1928-40 buvo Lietuvos vyriausio tribunolo teisėjas.

—    Šiauliuose sausio 21 mirė knygnešys Jonas Rrikščiūnas, kaip poetas žinomas Jovaro slapyvardžiu. Buvo sulaukęs 87 amžiaus metų. Prieš I pasaulinį karą ir po jo buvo išleidęs keletą savo liaudinės kūrybos rinkinėlių.

—    Sausio 26 Cicero mirė karininkas Vladas Žilėnas, sulaukęs 65 m. Dalyvavo LB ir kt., buvo lietuviškos spaudos mylėtojas. Mūsų žurnalo ilgametis garbės prenumeratorius.

—    Vasario 6 Brazilijoj mirė dr. Frikas Meieris, 1941 paskirtas attachė prie Brazilijos vyriausybės, 1943 pakeltas chargė d'affaires a. i., nuo 1951 įgaliotas Lietuvos ministras iki 1961, kada Lietuvos pasiuntinybės oficiali veikla buvo suspenduota.

Sukaktys.
— 80 amžiaus metų sausio 31 sulaukė advokatas Rapolas Skipitis. Teisės mokslus jis baigė Maskvoj; studentaudamas veikė aušrininkuose ir priklausė "Aušrinės" redakciniam kolektyvui. 1917 Petrapily buvo vienas iš politinės partijos Santaros iniciatorių. Grįžęs Lietuvon, nepriklausomos valstybes kūrime dalyvavo teismo darbu, o 1920-22 kaip vidaus reikalų ministras. Antrojo (1923) ir trečiojo (1926) seimo atstovas. Nuo 1925 pirmininkavo iš buvusių santariečių susikūrusiai Ūkininkų partijai. Kovų su bermontininkais dalyvis, veikė šauliuose ir 1927-28 pirmininkavo Lietuvos šaulių sąjungai. Drauge su kitais jis suorganizavo Draugiją Užsienio Lietuviams Remti ir jai vadovavo  ligi  bolševikinės  okupacijos. Pasitraukęs iš Lietuvos, jis buvo VLIRo narys, JAV LB pirmosios tarybos narys, Lietuvių teisininkų draugijos pirmininkas etc. 1961 jis išspausdino savo atsiminimų I tomą "Nepriklausomą Lietuvą statant". Parašyti su gero pasakotojo talentu, laisvi nuo įkyrios savigyros ar tokios pat tulžies, Skipičio atsiminimai įdomūs skaityti dėl vaizdingai pateikiamos naujos įdomios medžiagos. Laukiame jų ir antro tomo. Čikagos teisininkai savo kolegai  vasario 18 surengė pagerbimą.

—    Vasario 1 sulaukė 80 amžiaus metų kooperatininkas Jonas Glemža, Lietuvoj ilgametis (nuo 1927) Pienocentro pirmininkas ir vyriausias direktorius, išeivijoje — VLIRo vykdomosios tarybos pirmininkas (1958-65). Socialdemokratų veikėjas.

—    70 metų sukakties (pernai lapkričio 13) sulaukęs savanoris - kūrėjas, laisvės kovų invalidas, įvairių tautinių organizacijų veikėjas Jurgis Kiaunė buvo pagerbtas New Yorke vasario 11 surengtu minėjimu.

—    Dainavos ansamblis Čikagoje sausio 13 paminėjo savo vadovo muziko Petro Armono 60-tąjį gimtadienį. Baigęs Rlaipėdos konservatorijoj violončelės klasę, jis mokytojavo Šiaulių gimnazijoj ir muzikos mokykloj. 1942-44 buvo diringentu Šiaulių teatre. Vokietijoje grojo Muncheno simfoniniame orkestre. Atvykęs į JAV, vargoninkavo Rochesteryje. Prieš pora metų po Stp. Sodeikos mirties persikėlęs į Čikagą, vargoninkauja Šv. Rryžiaus parapijoj, vadovaudamas Dainavos ansambliui ir savo suorganizuotam styginiam kvartetui.

—    Vasario 2 sulaukė 60 metų poetas Bernardas Brazdžionis, vasario 11 peržengė 50 metų amžių poetas Rąžys Bradūnas. Atskiri straipsniai vėliau.

—    50 metų amžiaus sausio 3 sulaukė muzikas Algirdas Kačanauskas, ilgametis New Jersey lietuvių Rūtos ansamblio dirigentas, nuo šių metų perėmęs ir "Muzikos žinių" redaktoriaus pareigas. To paties amžiaus vasario 20 sulaukė muzikas Algis Šimkus, apie 10 metų buvęs Dainavos ansambly dirigentu ir prieš pora metų pagal Maironio tekstą sukūręs muzikinę baladę "Čičinską". Abu sukaktuvininkai — žymių muzikų sūnūs, baigę teisių mokslus, bet lilię ir muzikai.

—    Lietuvoj sausio mėn. buvo minima režisieriaus ir buv. Valstybės teatro direktoriaus Antano Sutkaus 75 metų ir rašytojos Ievos Simonaitytės 70 metų sukaktis.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai