Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ŠVENČIŲ KOMERCIALIZACIJA PDF Spausdinti El. paštas


Jau įžengėme į vadinamą 'švenčių sezoną", nors dar mėnuo ligi Kalėdų. Plaukia į visas šalis sveikinimai. Perkamos pasikeitimui dovanos.

Gražu prisiminti savo bičiulius, ypač tuos, kurių dideli atstumai kartais neleidžia pamatyti metų metus. Bent Kalėdų ir Naujų Metų proga paliudijama, kad, nepaisant visų nuostolių, jie lieka atsimenami.

Taip pat gražus paprotys tarp artimųjų bičiulių pasikeisti ir dovanomis. Tai konkretus bičiuliškos šilumos ženklas. O šio meto did-miestinėj civilizacijoj visi ilgimės artimųjų šilumos. Niekur vienuma taip skaudžiai nepergyvenama, kaip gyvenant didelėse žmonių masėse ir tačiau jaučiantis lyg dykumoj.

Deja, ir tai, kas savyje gražu, gali būti pertempta ir tuo būdu biauriai iškreipta. Iš visų šonų šiandien girdisi skundai ir dėl šventinių papročių sukomercinimo. Daug yra pagrindo tokiam skundimuisi. Bet naivu šią "komercializaciją" įsivaizduoti lyg kokiu nuo mūsų nepriklausomu likimu. Ne pirklių reklamos sukomercina šventes, o mes patys. Kiekvieno pirklio teisė reklamuoti savo prekę, bet mūsų gi yra galva spręsti, kas kur dera ar nedera.

Aišku, kad dovanomis keitimasis nėra tik komerciniai mainai. Todėl lygiai aišku, kad ir ne visa tinka dovanoms, kaip reklamos įtaigoja. Pats šventinis dovanos pobūdis sunkiai derinasi su rinkimusi, kas po ranka pakliuvo. Dovanų atranka savaime kreipiasi į tuos dalykus, kurie vienaip ar kitaip yra ne šiokiadieniai, o šventiškesni. Dėl to gal dar ir nesisaviname papročio dovanomis versti viską — nuo apatinių ligi šluotos! Nors ir visko reikia ir todėl viskas yra naudinga, vis tiek darome atranką.

Bet ir tų, kurie tai supranta, daugelis (ir labai daugelis) liekasi įsikibę daiktinių gėrybių. Nesiimu čia jų aplamai paneigti, nes ir jos turi savo vertę. Tik noriu kelti klausimą, ar tik jomis ribojimasis neplaukia iš tos pačios "komercializacijos", dėl kurios skundžiamasi.

Ypatingai aktualu tai kelti, kai vis labiau į mus smelkiasi ne tik "komercializaciją", bet ir paprastas primityvėjimas — dvasinių interesų blėsimas. Paprasčiausias ir konkrečiausias būdas kovoti prieš mūsų bendruomenės tamsėjimą gal ir būtų švenčių daiktines dovanas pakeisti tokiomis, kurios turi ir dvasinę vertę. Tai pirmiausia vertingos knygos ir taip pat žurnalų prenumeratos tiems, kurie patys neprisirengia   užsisakyti,   žinoma, ne vienas gali iš karto tokia dovana ir nusivilti. Bet užtat yra vilties, kad tokia dovana gali būti daug prasmingiau pasinaudota negu tik kokiu daiktu.

Tai galioja ir šeimose. Išleidus vaikus į savarankišką gyvenimą (baigus mokslus ir ypač sukūrus savo šeimas), reikia artimiesiems pasirūpinti, kad jie per ilgai neliktų be aukštesnio lygio lietuviškos spaudos ("per ilgai", nes dažnai ir jauniesiems "prisirengimas" ilgai užtrunka). Nesuprantu tų tėvų, (ypač tų, kurių negalima būtų tamsuoliais laikyti), kurie šios savo pareigos vaikams nejaučia. Bet dėl to ir nesistebiu, kad paprastai jų vaikai nejučiomis susvetimėja lietuvybei. Ir kaip kitaip gali atsitikti? Kai giliau neįsitraukiama į mūsų dvasinį gyvenimą, tai ir aplamai lietuviškam domesiui nėra pagrindo. Blogiausia su šeimomis, kur nė tėvai, nepaisant diplominio "inteligentiškumo", neturėjo gyvesnio intelektualinio domesio. Tokiose šeimose išaugusiems patiems susi domėti lietuviška knyga ar kultūros žurnalu beveik nėra vilties Juos prisiminti reikėtų bent tų šeimų artimesniems bičiuliams. O šventės ir sudaro tokią progą.

Kadangi švenčių dovanų metas sutampa ir su spaudos užsisakymu naujiems metams, tai gal ir neri nei nusižengimo, nei "komerclall-zacijai" kapituliavimo, jei prlsimename ir savo žurnalą šia proga. Tarnaudami mūsų kūrybinės gyvybės reiškimuisi, laikome savo žurnalą viena iš priemonių palaikyti mūsų išeivinę bendruomenę šviesesne. Todėl, laukdami pagalbos savo pastangoms kovoti prieš vis plačiau besireiškiantį intelektualinio intereso blėsimą, ir drįstame baigti šiuo kreipimusi: patys skaitote šį kultūros žurnalą, bet — ar neturite dar ko iš savo artimųjų, ypač jaunesniųjų, juo sudominti? Šventės yra proga panaudoti dovanas ir mūsų kultūrinės gyvybės stiprinimui.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai