Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PIJUS XII UŽ ASMENINI ATSAKINGUMĄ MODERNIOJOJE ĮMONĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. K-as   

Sausio 31 d. popiežius Pijus XII specialioje audiencijoje priėmė Italų Katalikų Vadovaujančių Įmonininkų Unijos (U.C.I.D.) narius, susirinkusius Romon atšvęsti penktųjų metinių nuo šios organizacijos įsteigimo.
Ta proga Šv. Tėvas pasakė kalbą, išryškindamas Bažnyčios mintį moderniosios įmonės vystymosi problemomis.

Visų pirma jis priminė krikščioniškąją įmonės sąvoką. Pagal ją įmcnė tai nėra vien tik paprastas pragyvenimo šaltinis, vien tik priemonė būti nepriklausomam nuo kitų ir išsilaikyti tam tikroje nusipelnytoje aukštumoje. Taip pat ji nėra vien tik didelės svarbos ekonominis veiksnys, turįs daug įtakos socialinio teisingumo   vystymuisi.    Ji   nesiriboja taipgi vien tik fizinio darbo, proto ir kapitalo pažangą keliančiu bendradarbiavimu.

Krikščioniška dvasia įkvėptos įmonės tikslas apima plačiau. Ji siekia pilnutinės gyvenimo tvarkos, savyje jungiančios materialinį, ekonominį, socialinį, o ypatingai krikščioniškąjį veikimą, be kurios žmogus visuomet pasiliks neatbaigtas. Didžioji socialinės santvarkos spraga glūdi tame, kad ji nėra nei giliai krikščioniška, nei tikrai žmoniška, bet grynai techninė ir ekonominė, kad ji nesiremia tuo, kas yra tikrasis jos vieningumo pagrindas. Iš šios padėties socialinė santvarka galės pakilti tik tada, kai ji suras savo pagrindą iš prigimties kylančioje visų žmonių lygybėje ir jų kaip Dievo vaikų tarpusavėj meilėje.

Savaime suprantama, kad šis žmogiškasis elementas įmonėje negali atsirasti staiga. Jis turi būti išugdytas patirtimi, tinkamais įstatymais ir tautos auklėjimu. Tik ištvermingu darbu ir pastangomis galima perkeisti palaidą, nesąmoningą, įvairių agitatorių suvedžiojimams pasidavusią žmonių masę į naują bendruomenę, kurios atskiri nariai, atlikdami kiekvienas savo pareigas, jungtųsi į vieningą organizmą. (Plg. 1 Kor. 12, 12 .. .).

Kalbėdamas konkrečiai apie moderniosios įmonės struktūros reformą, paskutiniu laiku ypač Vokietijoj sukėlusią nemaža ginčų, Pijus XII dar kartą pabrėžė savo socialinių kalbų pagrindinę mintį — asmeninį atskirų bendruomenės narių atsakingumą. Įmonės reformos skatintojai pirmoj eilėj galvoja apie juridinius įmonės narių — jos vadovų ir darbininkų — santykių pakeitimus. Tačiau nepastebima, kad ši tendencija visiškai atmeta nekintančias natūralinės teisės normas, nesirūpindama jas pritaikyti pasikeitusioms gyvenimo sąlygoms. Prieš panašias tendencijas šv. Tėvas jau yra pasisakęs 1949 m. gegužės 7 d., kalbėdamas Tarptautinei Katalikų Darbdavių Organizacijų Unijai, ir 1950 m. birželio 3 d., kalbėdamas Tarptautiniam Socialinių Studijų Kongresui. Šios reformos šalininkai klaidingai aiškinasi Pijaus XI encikliką "Qua-dragesimo anno", dėdami visą svorį ant pastabos, kad atsitiktinai gali būti padaryta ir juridinių pakeitimų darbo sutartimi įsipareigojusių darbininkų ir darbdavių santykiuose, ir tylomis praeidami pro pagrindinę enciklikos dalį, kurioje yra išdėstyta korporatyvinės profesijų santvarkos programa. Kas įmonės struktūros reformą liečiančias problemas bandytų spręsti, nesiskaitydamas su tuo, kad atskira įmonė, siekdama savo tikslo, yra ankštai surišta su krašto ūkio visuma, tas gali suklysti, pakenkdamas visai ekonominei bei socialinei santvarkai. Nieko negali būti tolimesnio "Cįuadragesimo anno" doktrinai, kaip skatinimas kurti ekonominio bei socialinio gyvenimo formas, paremtas anoniminiu kolektyviniu atsakingumu.

Vienintelis tikras kelias gali būti tik tas, kuris veda į asmeninius santykius, gaivinamus krikščioniško broliškumo.
V. K-as

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai