Parašė BERN. BRAZDŽIONIS
|
Vakaras per dangų žengia
Tartum kilimų pirklys
Ir patiesia juos padangėj
žemę jais apjuost galjs.
Ir dangus takus pabarsto
Perlais, net nesuskaitau;
Aš į dainą juos suvarstau
Ir padovanoju tau,
Kad tais kilimais keliautum
Iš pasaulio realaus
Į kitų pasaulių skliautą,
Kur širdis gal nebeklaus, —
Kam tie akmenys po kojų
Ir kam rožes su spygliais,
Kam žmogus iš čia į rojų
Eina ašarų keliais
|