Štai po Tavo kryžium, kojas apkabinęs,
glūdžių prisiglaudęs, kur tos baisios vinys ..
Vai, po mano kojom, rodos, žemės verias,
lygu būtų Tėvas gūdžią lemtį taręs ...
Štai, jau baisiojon prarajon nugrimsiu..
Viešpatie, iš baimės eit iš proto imsiu!..
Tavo žvilgio jieškau, viltimi įsmigęs,
kur žiaurių erškėčių styri šakos dygios ...
Jis švelnus ir šiltas, nors gelmingai liūdnas,
sopulingą meilę sieloj tyliai budinąs..
Taip! aš Tavo kojų niekad nepaleisiu!
Nors bedugnė žiotųs, nebijau jos baisio! |
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
