Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MODERNIOSIOS POEZIJOS KRIZĖ IR POEMOS ILGESYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   
Dr. Jonas Grinius "Drauge" (praėjusių metų gegužės 10 d. nr.) randa moderniąją poeziją gilioje krizėje ir tikisi poezijos atgimimo grįžime į poemą.

Mums tačiau atrodo, kad visi atgimimai, pagrįsti tik grįžimo į praeitį viltimis, yra beviltiški paprasčiausiai dėl to, kad grįžimas praeitin iš viso nėra įmanomas. Tiesa, kas buvo tikra praeityje, lieka visada gyva. Bet tai nereiškia, kad būtų galima praeitį dabartimi perkeisti. Ne kitaip yra ir su poezija. Tiesa, kad poezija visų pirma iškilo poemos pavidalu. Bet vėliau poezija išsidiferenciavo į lyriką moderniąja šio žodžio prasme ir į romaną ta pačia prasme. Poema iš tiesų jungė savyje ir tai, ką šiandien mums teikia lyrika, ir tai, kuo mums šiandien yra romanas. Bet šiandien poema būtų varžtu ir vienam ir antram, ir lyrikui ir romanistui. Tokia jau istorijos vyksmo vidinė logika. Visada istorija vyksta pirminio nedi-ferenciuoto stovio diferenciacija. Galima, jei norima, šią diferenciaciją vadinti ir "specializacija". Galima nuo šios "specializacijos" apeliuoti į "pirminę vienybę". Bet visas toks pirminės vienybės ilgesys lieka bergždžias, nes neįmanoma istorijos atgal atsukti. Neįmanoma ta pačia prasme, kuria negalima iš brandos metų grįžti į vaikystės dienas, nes ir tada, kada bandoma grįžti, iš tiesų grįžtama nebe į vaikystę, o tik į suvaikėjimą (t. y. vaiko vaidinimą, pačiam nebesant vaikui). Daug tokių grįžimo atgal bandymų liudija istorija. Netrūko bandymų grįžti ir į poemą.. Tačiau iš šių bandymų ne nauja klasika sužydo, o tik nuobodus pseudoklasicizmas iškerojo. Ne kitaip atsitiktų ir su dabartiniu kvietimu jieškoti poezijai išganymo poemoje. Bet jei netikime, jog poezijai ateitų išganymas iš grįžimo į poemą, tai lygiai nemanome, kad dabarties poezija iš tiesų būtų atsidūrusi tokion krizėn, kokioje ją randa Dr. Jonas Grinius.

Su visokiais šauksmais dėl krizių, man regis, dažniausiai yra taip: sutinka kas naujas, jam svetimas apraiškas, nebepajėgia į jas įsigyventi, tai ir ima kalbėti apie "krizę". Visada senesniesiems atrodo, kad jaunimas nepataiko teisingo kelio ir nusuka į "krizes". Bet tokių "krizių" nėra ko baimintis, nes jos yra žmogaus kūrybinės dvasios, jieškančios rerum novarum, išraiška.
Juozas Girnius

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai