|
Parašė Eug. Gruodis
|
RUDENS EILĖRAŠTIS
Miškai jau išgeltę ir bežadžiai:
išskridę smagūs paukščių būriai —
tik plazda, vėjų sūpuojami medžiuos,
išblyškę medaus koriai;
tik gelsvą rudens saulės medų,
praskleidęs nuogas beržo šakas,
siauru ruoželiu — lyg pirštu — veda
vėjas, šnabždėdamas kažką ...
VIENA MOTERIS
Viešpatie, neužkelk vartų
ant kelių nebaigtų —
leisk man pasilenkt
dar kartą prie daiktų;
Žemė mane atstūmė,
bet Tu žinai: aš iš tų,
kurie be jos intymumo,
nežino net kas Tu ...
Aš turiu degti ir svaigti,
ir save atiduot —
aš viena — tik šiurkštus daiktas,
tik — akmuo leduos.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
