Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ST. ŠALKAUSKIO "ATEITININKŲ IDEOLOGIJA" PDF Spausdinti El. paštas
Štai guli prieš akis prof. St. Šalkauskio straipsnių, paskaitų, prakalbų rinkinys "Ateitininkų Ideologija" (Ateitininkų Ideologija, antroji perredaguota laida. Išleido prel. Pr. M. Juras, 1954, 334 psl.). Atskleidę šios knygos puslapius ir įsigilinę į jos turinį, pajuntame St. Šalkauskio ne tik gilų, sistemingai galvojantį protą, bet ir krikščionišką pasaulėžiūrą, tėvynės meile degančią širdį. Jis mylėjo Lietuvą, jos tautą, ypač mokslus einantį jaunimą. Jis troško mokslinį jaunimo išsilavinimą jungti su jos dvasiniu ugdymu ir išugdyti ne tik fiziškai sveiką, savo specialybei pasiruošusį, bet ir ideologiškai giliai įsijautusį jaunimą. Koks jaunimas, tokia tautos ateitis. Dėl to St. Šalkauskis pirmiausia metėsi gelbėti Lietuvos jaunimo keleriopu būdu, kad iš jo išaugtų vispusiškai stipri ir atspari tauta. Ypač mokslus einantį jaunimą, kad iš jo išaugtų inteligentų kadrai, kurie teisingai spręstų painius gyvenimo klausimus ir sumaniai vadovautų demokratinėms liaudies masėms (83 p.).

Geriausią sintezę iš krikščionijos visuotinio turinio ir tautines lyties, arba formos, Šalkauskis randa Ateitininkų sąjūdyje. "Ateitininkas laiko tautybę būtinu teigiamuoju gyvenimo veiksniu, nes ji yra ta individualinė, nors ir sutelktinė, lytis, kuria turi pasireikšti visuotinis žmogiškosios dvasios turinys. Būdamas lietuvis katalikas, jis supranta patriotizmą kaip tautinės lietuvių individualybės meilę, kuri reikalauja realizuoti visuotinį krikščioniškosios kultūros idealą tautinės lietuvių individualybės lytyse" (110 p.). Ateitininkas vengia pats ir stengiasi saugoti plačiąsias mases nuo to siauro nacionalizmo, kuris neleidžia tautoms sueiti į harmoningą visos žmonijos sąjungą. Jis siekia originalios, visuotinai vertingos kūrybos tautinės kultūros srityje.

Iš antros pusės jis vengia kito kraštutinumo — internacionalaus turinio be tautinės lyties (komunizmo). Pastarasis niveliuoja individus, individualias tautos formas, asmenybes. Jis, paneigdamas asmeninę žmogaus laisvę, pažeidžia žmogaus prigimtį ir kultūrinį jo ugdymą. Ateitininkas turi reikštis drąsia iniciatyva, plačiu užsimojimu, kritišku sąmoningumu, originaliu kūrybiniu nusistatymu (111 ir tol. p.). Krikščioniškos ideologijos jaunimas turi stoti savo įsitikinimu, darbais ir visu gyvenimu kovon prieš šių laikų dekristianizaciją. Tuo būdu jis atneš daugiausia naudos ir krikščionybei ir savo tautai. Krikščionybei — pravesdamas gyveniman jos universalų turinį; tautai — universalų krikščionybės turinį apvilkdamas tautinėmis lytimis. Pirmuoju atveju jis sueis su kitomis tautomis į harmoningą visos žmonijos sąjungą; antruoju atveju, jis ir būdamas žmonijos sąjungos nariu, nekliudomai reikšis savo tautos lytimis. Tautiškumas be universalių vertybių yra egoizmas, surištas su kitų tautų neapykanta ir jų lyčių naikinimu (noras kitas tautas pagrobti ir jas sunaikinti) ; universalumas be tautiškumo lyčių yra chaosas, vedąs žmoniją prie asmenybių žlugdymo ir kūrybinio dekadenso. Tikriau sakant, universaliu turiniu be konkrečių tautinių lyčių nėra galima iš viso reikštis, žodžiu, katalikiškoji pasaulėžiūra veda tiesiausiu keliu į visuotinai reikšmingą kultūrinį tautos ugdymą.

St. Šalkauskis, kalbėdamas apie jaunimo kultūrinį ugdymą, specialiai taria žodį moteriai, kaip būsimai tautos inteligentei. Ji turi lygią teisę į mokslą, darbą ir atlyginimą, kaip vyrai. Tačiau labai gaila, kad jų dauguma nepažįsta savo vertės ir nežino savo pašaukimo. Kiekvienas bandymas save maskuoti, dengti ir slėptis yra tikrosios moters vertės įžeidimas ir moters pažeminimas. O kur nėra savos vertės pajutimo, ten nėra atvirumo, ten nėra laisvumo ir lengvo sugyvenimo. Dėl moters tikrosios vertės nejutimo ir savo pašaukimo nežinojimo darosi šeimyninis gyvenimas labai painus, įkyrus ir neproduktingas (119-124 p.p.).

St. Šalkauskis, pats būdamas tyros širdies ir kilniadvasis, norėjo, kad ir jaunimas būtų skaistus, kilnus ir kūrybingas. Jis sielojosi kiekviena mūsų tautos negerove ir ragino jaunimą su jomis kovoti kultūrinėmis priemonėmis. Todėl šioje knygoje randame visą eilę St. Šalkauskio perspėjimų ir pasisakymų momento reikalais. Tačiau, nors jo kalbos, pamokymai, perspėjimai tarti ne vienu laiku ir ne vienoj vietoj, tačiau visur gali jausti nepaprastai gilų idealistą ir minčių sistematiką. Nors jo įvairias kalbas, tartas jaunimui, skiria keleto metų laikas, tačiau jos yra organiškai suaugusios vienumon: jas viena kita remiasi ir viena iš kitos plaukia. Ta nematomoji jungtis ir vienijančioji forma yra St. Šalkauskio stipriai išgyvenamas idealizmas. Tame idealizme glūdi Šalkauskio nemirštamoji dvasia, kuri žavi ir žavės mūsų tautą ištisais šimtmečiais. Šalkauskį laiko dulkės nepridengs, bet jis vis augs, stiprės, ir jo dvasia reikšis naujose kartose. Jo dvasios idealizmo jėga pražydės ne vienu žiedu mūsų ateitininkuos jaunose kartose.

Jeigu ką būtų galima prikišti "Ateitininkų Ideologijai", tai redakcinį netobulumą. Pirmiausia metasi į akis straipsnių skyrių ir pastraipų tematikos šrifto netinkamas parinkimas: straipsnių skyrių tematika turi mažesnius spaudmenis, negru tų pačių straipsnių pastraipų tematika. Straipsnių skyrių tematika nėra užakcentuota spaudmenų stiprumu, o pastraipų stipriai užakcentuota. Jeigu įvesta kai kurių straipsnių pastraipoms numeracija, tai turėtų būti ir patys straipsniai numeruoti kitos rūšies skaitmenimis. Vienų straipsnių pastraipos yra numeruotos, kitų nenumeruotos. Turinyje pašykštėta vietos straipsnių skyriams ir pastraipoms.

Jeigu redaktorius savo žodyje prisipažįsta, kad keitė antroje knygos laidoje straipsnių vietas, pridėjęs kai ką naujo, įvedęs vieton autoriaus turėtos plikos numeracijos net pastraipų tematiką, tai tada galima buvo dar daugiau padirbėti ir duoti šiai knygai vieningesnį vaizdą. Dabar "Ateitininkų Ideologija" yra tik savo mintimis vieningas ir sistemingas mokslas. Bet savo išvaizda perdaug lipdyta ir dėl to nevieninga knyga. Tiesa, galima lengvai pateisinti, kad ši knyga nėra autoriaus rengtas katalikiško jaunimo vadovas, bet įvairiu laiku ir įvairiomis progomis jo kalbų, atsišaukimų ir raginimų vienon vieton junginys. Tačiau, atsižvelgiant į šios knygos dabartinį tikslą ir paskirtį, galima spėti, kad autorius, būdamas gyvas, sutiktų leisti perredaguoti jo straipsnių rinkinį vieningon knygon, nepakeičiant jo minčių ir nepakenkiant jo turėtam tikslui.

Nepaisant šių kelių knygos išviršinę fermą liečiančių pastabėlių, "Ateitininkų Ideologija" yra puikus veikalas ugdyti jaunimui katalikiškoj pasaulėžiūroj, išreikštoj tautinėmis lytimis. Be to, mes čia randame ne tiktai straipsnių paduotas metrikas ir trumpą Šalkauskio biografiją, bet taip pat A. Maceinos giliai vertingą straipsnį, apibūdinantį Stasio Šalkauskio akademinį pasiruošimą, jo idealizmą, filosofiją, pedagogiką ir visuomenines pažiūras.

Žodžiu, "Ateitininkų Ideologija" yra vienintelė knyga mūsų laikams. Jai lygios mes savo kalboje neturim.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai