Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
HIMNAI PDF Spausdinti El. paštas
TAVO   ŠVENTIEJI

Tavo šventieji kaip karžygiai iš svetimų kraštų,
ir jų veidai kaip nepažįstamas raštas.
Tu išskiri juos iš tvėrinių įstatymų, lyg
norėtumei juos sunaikinti.
Jie kaip vandenys, kurie teka augštyn į kalnus.
Jie kaip ugnys, kurios be židinio dega.
Jie kaip džiaugsmas dėl mirties, jie kaip
švytėjimas po tamsiąja kankyne.
Jie kaip maldos naktį, jie kaip didelės
aukos tyloj giliųjų miškų.
Tu išpili jų jėgą kaip atgaivinimo indą
ir išlieji jų kraują kaip taurę pilną vyno.
Nes tu atkasi kiekvieną ypatingumą kaip šaltinius ir
atveri juos kaip spindėjimą akmenyse.
Iš tyrų tu vedi į meilę ir iš
tylos pas bekalbius:
Nėra apleistųjų tavo vartuose kaip pas žmones.
Tavo atsisakiusieji eikvoja, ir tavo beturčiai
neša karališkas dovanas,
Tavo pririštieji atleidžia, ir tavo paaukotieji
duoda gyvybės,
Tavo vienišieji atperka iš vienumos: tu esi
sielų belaisvės pergalė!

CORPUS CHRISTI MYSTICUM

Nes visur žemėje pučia apleidimo vėjas:
klausyk, kaip jis pasaulio laukuose skundžiasi!
Visur tėra vienas ir nėra dviejų!
Visur vienas riksmas kalėjime ir viena ranka
už užmūrytų vartų;
Visur vienas gyvas palaidotas!
Mūsų motinos verkia, ir mūsų mylimieji nutyla;
nes niekas negali kitam padėti: jie visi vieniši!
Jie šaukia iš tylos į tylą, jie bučiuojasi
iš vienumos į vienumą. Jie mylisi
tūkstančiais skausmų atskirti nuo savo sielų.
Nes visoks žmonių artumas kaip gėlės, kurios ant
Kapų nuvysta, ir visokia paguoda kaip balsas iš
lauko.
Bet tu esi kaip balsas sielos viduj.

PASIJA

Tavo balsas taria mano sielai:
Nebijok mano auksinių drabužių ir
nenusigąsk dėl mano žvakių spindulių,
Nes jie visi tik mano meilės šydai, jie visi
tik kaip švelnios rankos ant mano paslapties!
Aš juos iškelsiu, verkianti siela, kad
pažintum, kad aš tau nesvetima:
Kaipgi motina nepanešės į savo kūdikį?
Visi tavo skausmai yra manyje!
Aš gimiau iš kančių, pražydau iš penkių
šventųjų žaizdų,
Aš užaugau ant gėdos medžio, aš
sustiprėjau nuo kartaus ašarų vyno —
Aš esu baltoji rožė, kraujo pilnojoj taurėj!
Aš gyvenu iš kančios, aš esu jėga iš kančios,
aš esu grožybė iš kančios:
Glauskis prie mano sielos ir nurimk!

MARIJOS DANGUN ĖMIMO VIGILIJA

Tavo balsas sako:
Viešpaties angelas pasveikino Mariją, ir
ji priėmė amžinosios meilės šaukimą.
Pakilk, Marijos siela: dangaus pasiuntiniai
atvyko!
Jie nori paimti lopšį, kur tavo dieviškasis kūdikėlis
gulėjo.
Dabar pasitaisyk ant širdies, po kuria jo gyvybė
užmigo,
Dabar giliai įsiglausk į tą dangą, kuri ją taip švelniai
įsupo!
Pakilk, Marijos siela, pakilk Augščiausiojo
lopšy!
Kaip dabar tau, tyroji kaip sniegas? Tu keliesi
dangun.

Iš "HIMNŲ BAŽNYČIAI" vertė A. TYRUOLIS
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai