VISAS ŽMOGUS
Aš toks jau apsigimęs:
jogas ir satyras,
kaip saidės degimas —
gašlus ir tyras.
Augštai iškėlęs veidą,
cherubinams plazdenant,
ir senis, alyvas praskleidęs,
maudantis Suzanai.
NAUJASIS TESTAMENTAS
Aš esu muitininkas, kuris sėdėjo medy.
Aš esu serganti ir rūbo krašto prisilietus moteriškė.
Aš esu Jonas Krikštytojas, tas, kuris mito šaknimis, skėriais ir šaukė tyruose.
Aš esu silpnas mokinys, kuris regėjo Atsimainymą ir geidė šėtros.
Aš esu stovintis Jeruzalėj su palmių šakomis ir giedantis Hosanna.
Aš esu vienas iš minios — prieš išrengtą ir stovintį su nendre rankoj Kristų.
Aš esu Simonas Kirenietis.
Aš esu Juozapas, kurs dovanojo savo kapą.
Aš esu tas, kuris norėjo palytėti Mokytojo šoną.
Aš esu vienas iš keliaujančių į Emaus.
APAŠTALAMS
Kai savo duoną dažydami į druską,
valgysite, saulei nusileidus,
Paskutinę Vakarienę —
nepamirškit manęs.
Kai valgysit vieni, kiekvienas sau, ir Kristus bus išėjęs,
ir stengsitės grąžint anas liūdnas Kaparnaum valandas,
atminkite, kad vienas silpnas, piktas ir švelnus
sėdėjo tarp mokytinių Jono ir Tomo
ir lauže kraujo duoną.
|