Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ATOMINĖ PRAMONĖ — ANTROJI INDUSTRINĖ REVOLIUCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Vadinamoji pramonės revoliucija, kuri prasidėjo apie 18 amžiaus pabaigą ir tęsėsi iki 20 amžiaus pradžios, pagrindinai pakeitė žmonijos gyvenimo formas ir labai pakėlė bendrą ekonominį gyvenimo lygį. Ta revoliucija nėra tačiau paskutinis pažangos žodis. Šiuo metu vyksta mūsų ekonominiame gyvenime kitas procesas, kurį ateities istorikai gal vadins antrąja pramonės revoliucija. Tai pramonės automatizacija.

Kas yra pramonės automatizacija? Trumpai ją galima nusakyti kaip produkcijos procesą, kur mašinos kontroliuoja kitų mašinų darbą. Automatizuotame fabrike eliminuos didelę dalį žmogaus darbų, ir jie bus atliekami įvairių elektroninių mašinų, kurios gali "atsiminti", "skaičiuoti" ir "galvoti". Žmonių pareiga tame fabrike bus prižiūrėti kontrolės mašinų veiklą ir sekti, kad jos nesusidėvėtų; žmogaus protas ir pojūčiai nebus tiesiogiai naudojami pačio produkto gamyboje.

Elektroninių mašinų vartojimas yra esminė automatinių fabrikų žymė. Tos mašinos yra tuo pranešesnės už žmogaus protą, kad jos gali "spręsti" ir "atsiminti" didelį kiekį įvairų problemų tuo pačiu metu, o žmogaus protas gali spręsti tik vieną problemą tuo pačiu metu. žmogaus protas yra tačiau tuo pranašesnis už elektronines mašinas, kad jis gali tas mašinas pagaminti ir nustatyti, kokias problemas jos turi "atsiminti" ir "spręsti".

Nors automatizacijos procesas yra tolimesnė pramonės mechanizacija ir, kaip tokia, galėtų būti vadinama pirmosios pramonės revoliucijos tęsiniu, mes tą procesą vadiname antrąja revoliucija, nes abiejose revoliucijose yra tam tikrų charakteringų skirtumų. Pirmojoje pramonės revoliucijoje mašinos pakeitė žmonių raumenų jėgą, bet nesugebėjo pakeisti mašinomis tokių darbų, kur buvo reikalingas protas ir pojūčiai. Antrojoje revoliucijoje mašinos pakeičia ne tik fizinį darbą, bet ir labai didelę dalį rutinos protinių darbų, kurių mašinos iki šiol nesugebėdavo atlikti.

Apsilankymas automatiniame fabrike
Tikrai automatinių fabrikų, tai yra tokių fabrikų, kur galutinis produktas būtų gaminamas tiktai automatinių mašinų, su minimumu žmonių darbo, iki šiol dar neturime. Turime tačiau visą eilę fabrikų, kur automatizacijos procesas yra pažengęs labai tcli. Iš tokių fabrikų tenka paminėti Fordo automobilių motorų fabriką Clevelando priemiesčiuose. Tai esąs vienas toliausiai automatizuotų fabrikų Amerikoje ir jo statyba atsiėjusi apie $30,000,000.

Šių eilučių autoriui kartu su eile kitų amerikiečių ekonomistų teko aplankyti tą fabriką ir išgirsti iš vadovybės visą eilę paaiškinimų apie automatizaciją ir jos įgyvendinimą tame fabrike. Pagal Fordo inžinierių pareiškimus, automatizacija tame fabrike reiškia kiekvieną pastangą, kurios tikslas yra sumažinti žmogaus darbą ir pakeisti jį mašinų darbu. Kaip tokia, automatizacija nereiškia visiško žmogaus darbo eliminavimo, bet tik jo sumažinimą iki galimo minimumo. Tuo būdu šio Fordo fabriko automatizacija kolkas dar skiriasi nuo galutinio automatizacijos tikslo.

Kokius įspūdžius teko patirti, besikalbant tame automatiniame Fordo fabrike? Visų pirma, jame matyti, palyginti, daug darbininkų. Tai rodo, kad dabartinė automatizacija nereiškia visiško žmogaus darbo jėgos išstūmimo. Tačiau tame fabrike ryšku, kad kai kuriose motorų montavimo fazėse žmogaus darbas beveik niekuo neprisideda prie tiesioginio produkcijos proceso.

Tą automatinę produkcijos dalį galima atpasakoti šiais žodžiais: vidutinio dydžio neapdirbti plieno blokai (kurie sudaro automobilio motoro pagrindą) mašinų paduodami iš sandelių į montažo salę ir ten pastatomi ant konvejerio. Nuo to momento darbininkai niekuo tiesiogiai neprisideda prie to plieno bloko apdirbimo, gi visą darbą atlieka tiktai mašinos. Mašinų yra virš 20 ir jos padaro 532 įvairius judesius, gręžimus, įbrėžimus, įpjovimus, atpjaustymus, šlifavimus ir įvairius perkėlimus iš vietos į vietą. Po tų visų operacijų plieno blokai yra jau automobilio motoro griaučiai; jie perkeliami į tolimesnius konvejerius ir ten darbą tęsia mašinos ir darbininkai, įdedami įvairias kitas dalis ir jas atitinkamai sujungdami.

Stebint automatinę darbo dalį, ryškiai krenta į akį tai, kad darbininkai niekuo tiesiogiai neprisideda prie to plieno bloko apdirbimo. Jų pareiga yra tiktai prižiūrėti mašinas, kad jos nesusidėvėtų; priežiūros darbas atliekamas, stebint gan komplikuotas kontroles lentas, kur įvairiomis šviesomis ir kitais ženklais nurodomas įvairių mašinų stovis.

Ekonomines automatizacijos pasekmes
Pirma problema, kuri iškyla automatizuojant krašto pramonę, yra nedarbo problema. Čia galima argumentuoti, kad pradėjus automatizaciją, žmonių darbas pakeičiamas mašinų darbu ir rezultate daug žmonių bus išmesta iš darbo. Principe tai yra tas pats argumentas, kuris buvo vartojamas pirmosios pramones revoliucijos metu, kai darbininkai priešinosi mašinų įvedimui, bijodami galimo nedarbo. Anuo metu tačiau pasirodė, kad industrializacija nepanaikina darbų; priešingai, naujos mašinos sudarė naujų, iki šiol dar nežinomų darbų, kurie davė darbo galimybės sparčiai augančiam gyventojų skaičiui. Panaši eiga galima dabartiniu automatizacijos metu, ir todėl nėra reikalo bijoti, kad pramonės automatizacija sukeltų naują masinį nedarbą, žinoma, pereinamuoju laikotarpiu dalis darbininkų galės nustoti darbo, bet tai bus tik laikinas reiškinys, kuris galės būti gan lengvai išspręstas.

Pramonės automatizacija mažins darbo savaitės ilgį, panašiai kaip veikė pirmoji pramonės revoliucija. Jos rezultate darbo savaitė sumažėjo iš 60 ar 70 valandų iki dabartinių 40 valandų. Darbo savaitės sumažinimas iki 35 valandų, jau dabar darbo unijų keliamas,   gal bus   vienas iš pirmųjų realiai apčiuopiamų automatizacijos vaisių. Kaip toli darbo savaitės mažinimas galėtų eiti, šiuo metu sunku spėlioti, nes mes dar nežinome, kokių psichologinių ir ekonominių pasėkų trumpa darbo savaitė galės turėti žmonių elgsenai ir darbo kaštams.

Vienas iš svarbiausiųjų automatizacijos ekonominių vaisių bus ryškus darbo produktyvumo padidinimas ir iš to sekąs didelis ekonominio gyvenimo lygmens pakėlimas. Automatinė pramonė, vartojanti atominę energiją, galės pigiai gaminti milžiniškus gėrybių kiekius. Rezultate žmonijos aprūpinimas įvairiomis būtinomis ir liuksuso gėrybėmis galės nepaprastai padidėti. Tai pakels ateities gyvenimo lygmenį žymiai augščiau negu dabar.

Socialiniai automatizacijos vaisiai
Socialinėje srityje automatizacijos vaisiai gali būti lygiai dideli, kaip ir ekonominėje. Viena, žmogaus proto ir išsimokslinimo reikšmė automatinėje pramonėje bus žymiai didesnė negu dabartinėje pramonėje. Automatiniame fabrike kiekvieno dirbančiojo pareiga bus kontroliuoti įvairių komplikuotų mašinų darbą, gi tai reikalaus gan didelio techninio pasiruošimo. Todėl galima laukti, kad automatinei pramonei įsigalėjus, išsimokslinimo reikalavimai dirbantiesiems bus žymiai augštesni ir ateityje kiekvienas jaunas žmogus gal bus priverstas siekti daugiau techninio ir profesinio pasiruošimo negu dabar. Net galima, kad kai kuriose srityse galės pasireikšti išlavintos ir išmokslintos darbo jėgos trūkumas, nes dabartinės generacijos techninis pasiruošimas gal dar nėra pakankamai augštas automatinei gadynei.

Nors pramonės automatizacija reiškia vis didesnį mašinų panaudojimą, dabartinė monotonija, kuri yra mašinų išdava ir kuria šiandien taip plačiai nusiskundžiama, automatiniame fabrike galės būti pakeista darbo įdomumu ir įvairumu. Tai gali šiandien skambėti gan keistai. Atsižvelgus tačiau į tai, kad automatiniame fabrike daugumas darbų bus kontrolės darbai, darbo monotonijos pašalinimas galės tapti realybe. Aišku, tas darbo monotonijos mažinimas bus skatinantis veiksnys žmonių inteligencijai ir kultūrai kelti.

Darbo savaitės sumažinimas galės turėti didelės įtakos žmonijos kultūriniam gyvenimui. Sprendžiant pagal žmonių prigimtį, ta įtaka turėtų būti teigiama, žmonės, turėdami daugiau laisvo laiko, galės praleisti jį kultūriniams reikalams, kelionėms, pramogoms; tuo būdu visa ta energija, kuri iki šiol atitekdavo darbui, galės būti nukreipta į kitas sritis, kuries žmonių gyvenimą darys pilnesnį ir turtingesnį.

Automatizacija ir saugumo j ieškojimas
Darbo unijose yra daug nuomonių, kad automatizacija pagerins darbdavių ir pablogins darbininkų pozicijas, nes darbdaviai mažiau priklausys nuo darbo jėgos ir daugiau galės pasikliauti mašinomis, kurios, kaip žinia, nestreikuoja. Nors tas argumentas, turbūt, turės tam tikros reikšmės pereinamuoju laikotarpiu, jis nėra labai stiprus, kalbant apie pilnai automatinę produkciją. Pilnai automatizuota pramonė turės samdyti darbo jėgą, lygiai kaip ir dabar. Be to, automatizacija sukurs naujų darbų ir naujų darbdavių, kurie irgi turės samdyti darbo jėgą. Sunku tad sutikti su nuomone, kad automatizacija pablogins darbininkų padėtį. Ir iki šiol darbo unijos to argumento, bent oficialiai, nevartoja naujos problemos sprendime.

Iš kitos tačiau pusės lygiai unijoms, lygiai darbdaviams aišku, kad automatizacijos procesas galės atnešti tam tikrų pasikeitimų tarpusavio santykiuose. Dirbančiųjų atžvilgiu daugiausia susirūpinimo kels nerimas ir nežinojimas, ką automatizacija gali atnešti, nes, nežiūrint visų optimistinių pranašysčių ir vilčių, automatizacija yra didelis perversmas, ir mes galutinai tikrai nežinome, kokiu keliu jinai galės pakreipti mūsų pramonės linkmę. Vienas iš mėginimų tą nerimą pašalinti — tai saugumo jieškojimas. Jis yra jau gana ryškus šiuo metu, kai Amerikos civilizacija vis daugiau tampa industrine civilizacija. Automatizacija šį industrinį mūsų civilizacijos charakterį vis daugiau ryškins, ir todėl saugumo jieškojimas bus, turbūt, vis didesnis ir stipresnis.

Kaip vieną iš pirmųjų tokių konkrečių saugumo jieškojimo požymių tenka paminėti garantuoto metinio atlyginimo idėją (Guaranteed Annual Wage), šiemet pradėjusią virsti ir realybe. Pagal tą idėją, darbdaviai turi garantuoti darbininkams tam tikrą minimalinį metinį atlyginimą, patenkinantį dabartinio normalaus lygmens reikalavimus. Automatizacijos pažanga yra labai stiprus argumentas darbo unijų pastangose tai idėjai kuo anksčiausiai pravesti. To argumento esmė yra ta, kad pramonės automatizacijos vaisiais turi naudotis visa bendruomenė — darda viai ir darbininkai; todėl reikia užtikrinti metinį minimalų atlyginimą visiems   tiems   darbininkams,   kurie automatizacijos laikinai galės būti išmesti iš darbo.

Automatizacijos jtaka ūkines santvarkos evoliucijai
Be abejones, pramones automatizacija turės taip pat dideles įtakos ekonominės santvarkos evoliucijai, nes visi dideli technikos išradimai ir atmainos praeityje visuomet keisdavo esančią santvarką. Reikia tad laukti, kad dabartinė kapitalistinė Amerikos ūkio santvarka, kuri jau yra daug pasikeitusi nuo 19 amžiaus kapitalizmo formų, kelių dešimtmečių bėgyje keisis toliau. Kokia bus galutinė ūkinė forma po tų pasikeitimų, mes dabar nežinome ir negalime žinoti, nes ekonominių formų evoliucija neturi absoliutinių dėsnių (o jei tokie dėsniai yra, jie mums dar nėra žinomi, lygiai kaip jie buvo nežinomi K. Marksui, kuris tarėsi tuos dėsnius atradęs). Mes galime tačiau spėti apie kai kurias automatizacijos pasekmes ekonominei ateities santvarkai.

Viena iš tokių svarbiųjų pasekmių greičiausia bus faktas, kad pramonės automatizacija skatins ir plės vidutinės klasės reikšmę, o mažins ir galutinai eliminuos vadinamojo proletariato reikšmę ir egzistenciją. Kitais žodžiais, augštai išvystytoje industrinėje civilizacijoje nebus proletariato, o darbo unijos atstovaus vadinamajai dabartinei vidurinei klasei. Iš to galima daryti išvadą, kad pramonės automatizacija mažins marksistinio socializmo galimybes Amerikoje ir sudarys palankias sąlygas tolimesnei kapitalistinės santvarkos plėtotei.

žinoma, toji plėtotė ves mūsų dabartinę santvarką į kitas formas, priimant vis daugiau tam tikrų socialistinių pažymių. Pagrindinė tačiau socializmo žymė, gamybos nacionalizacija, atrodo, yra dar labai tolima galimybė Amerikoje, nes tol, kol materialinių gėrybių aprūpinimas yra didelis ir piliečiai patenkinti, nėra reikalo nacionalizuoti krašto pramonę. Gi automatizacija duoda vilties, kad materialinių gėrybių gamyba bus sudvigubinta ar sutrigubinta ne taip tolimoje ateityje.
Automatizacija: žmonijos idealas ar kelias į žmogaus nužmoginimą?

Pramonės automatizacija yra labai viliojanti ir daug žadanti idėja. Ji sumažinsianti darbo dienos ilgį iki 4-5 valandų, ji duosianti žmonėms daug laisvo laiko, ji pakeisianti žmonių aprūpinimą materialinėmis gėrybėmis, žmonės, turėdami materialinių gėrybių perteklių ir daug laisvo laiko, galėsią skirti daugiau energijos kultūrai, pramogoms ir visam tam, kas žmones daro laimingesnius. Tai visa artinsią mus prie idealo, apie kurį per amžius svajojo filosofai.

Ar tas idealas įgyvendinamas? Ar automatizacija priartinsianti mus prie to idealo, ar priešingai, ji su-kelsianti naujas problemas ir nužmogins žmogų, padarydama jį vaikščiojančia mašina? Tos mintys verčia pagalvoti apie automatizacijos pavojus. Visų pirma, pereinamasis laikotarpis galėsiąs būti pavojingas ir jis galėsiąs atnešti daug netikėtų pasikeitimų žmonijos gyvenime. Tad kyla reikalas tam pereinamajam laikotarpiui jau dabar ruoštis. Ir čia, Amerikoje, mes tam jau ruošiamės. Darbo unijos jau keli metai tą problemą svarsto ir nagrinėja, kokius reikalavimus darbo žmonės turėsią netrukus iškelti, kad tinkamai išnaudojus visus automatizacijos vaisius. Ir pramonė skiria tam daug laiko ir energijos.

Kitas pavojus, plaukiąs iš automatizacijos ir galėsiąs pasireikšti vėlesniu laikotarpiu, tai žmonijos laisvalaikio sunaudojimo problema. Jeigu automatizacija duosianti žmonėms eibę laisvo laiko, tai ką žmonės veiks su juo? Ar žmonija jau dabar yra pasiruošusi tinkamai sunaudoti naują laisvalaikį? Ar mes turime pakankamai dvasinių vertybių, kurios galėtų pilnai užimti žmones ir suteikti jiems dvasinio pasitenkinimo jų laisvalaikio metu?

Kita didelė problema, tai kaip vystysis žmonių tarpusavio santykiai, kai materialinių gėrybių kiekiai bus sudvigubinti ar sutrigubinti ? Ar krikščioniškos moralės dėsniai pakankamai paplitę tarp žmonių, kad palengvintų materialinių gėrybių pertekliaus  teisingą padalinimą.

Krikščioniška moralė padėsianti nugalėti automatizacijos pavojus
Nors automatizacijos pavojai dideli, neatrodo, kad būtų reikalo aimanuoti, jog automatiniai fabrikai ir atominė energija atneštų žmonėms mašinų vergiją, o žmonės nustosią ryšio su žmonėmis, su gamta ir su Dievu ir tapsią vaikščiojančiomis mašinomis. Toks aimanavimas verstų mus tik atsižadėti pažangos ir visų tų materialinių gėrybių, kurios galėsiančios padaryti žmonių gyvenimą lengvesnį. Problemą sprendžiant, daug svarbiau yra ne aimanuoti, bet suprasti pavojus ir jiems tinkamai pasiruošti. Gi šiuo metu svarbiausias pasiruošimas yra dvasinių vertybių ir masinio švietimo ugdymas, nes kai tos vertybės bus augštai išvystytos, materialinių gerybių perteklius nesudarys mums jokio pavojaus; priešingai, tos materialinės gėrybės galės būti daug
geriau ir tikslingiau panaudotos, darant mūsų gyvenimą pilnesnį ir turiningesni. Dvasinių vertybių ugdymas ir tikrai augštos krikščioniškos moralės įgyvendinimas tampa dabar pagrindine sąlyga, kuri galės palengvinti ir dabartinių mūsų ekonominių gyvenimo formų pasikeitimą į visai naujus žmonijos gyvenimo kelius.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai