Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   
KALĖDŲ   SAULĖ
Šalta Kalėdų saulė krinta
Į pašarmojusius stiklus.
Bet spinduliai asloj sušvinta
Ir teškia šviesą į aklus
Vyzdžius užakusių šaltinių —
Ir atsimerkia jie staiga . ..
Ten ant grindų, kietų, plūktinių,
Vėl kalba poterius nuoga
Ir verkia mano kūdikystė.

PRARASTASIS ROJUS

Po Rojaus upę taškos angelai -—
Tai linksma dangiškom žuvim.
Ir spindi smėly aukso vabalai
Didžiulėm deimantų akim.

O nusidėjėlis, godus ir kvailas,
Į brangakmenius tiesia ranką.
Pravirksta angelai. . . Jiem gaila,
Kad aukso vabalai apanka.

Nuo rojaus upių skrenda angelai —
Bus liūdna dangiškom žuvim.
Užgeso smėly aukso vabalai,
Nespindi deimantų akim.


DIDYSIS PENKTADIENIS

Nervingai virpa pirštai
Teisėjų, vartančių Raštą,
Kad būtų ištarmės žodis
Kalno sunkumo.

Kaltinamojo rankos
Guli it poilsy.
Kai suskamba kalvėje kalamos
Išsipildymo vinys,
Net ir tada jos nekrūptelia.

Tokią dieną ir tokią valandą
Kalbamės tyliai. . .
Sudėki ir mūsų rankas,
Viešpatie, maldai.

V E L Y K N A K T I S

Aš ūkanotas upės klonis,
Aš tolimas velyknakčio peizažas:
Pirmam plane suklaupę žmonės,
Už jų daržai, kaimelis mažas
Ir mėnesienoje ant stogo
Boluoja miegantys balandžiai.

O varpinių varpai vos laikos,
Pravėrę burnas varines.
Jau paskutinis laša laikas
Į karsto sienas medines,
Į ūkanotą upės klonį,
Į tolimą velyknakčio peizažą.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai