|
|
Romas Viesulas, jauniausias savo meniniu išsimokslinimu mūsų grafikos šeimos narys, New Yorko senamiestyje viešoje bibliotekoje (The New York Public Library, Hudson Park Branch) surengė Amerikoje antrąją savo grafikos kūrinių parodą. Joje išstatė 24 litografijas, sukurtas 1952-1956 m. laikotarpyje, 6 piešinius ir 12 knygos viršelių.
Viesulo kūrybą būtų galima įrėminti į trikampį. Du jos šonai priklauso impresionizmui ir ekspresionizmui, o trečiasis išmargintas šių dienų moderniosios grafikos atspindžiais. Stipri konstruktyvinė kubizmo įtaka su archaiškais ekspresionistiniais pabraukimais ir nereti primityvizmo bei suprastintos formos prasiveržimai yra pasaulis, kuriuo R. Viesulas santykiuoja su šių dienų menu ir kuriame deda pastangas save susirasti ir išsakyti.
Baigęs grafikos studijas Freiburge, mokyklos pastangomis išrūpinta iš prancūzų stipendija kartu su grafiku Alg. Kurausku R. Viesulas išsiunčiami žinių pagilinti į Paryžių.
Po metų Viesulas su Kurausku grįžta vėl į Freiburgą su eile naujų darbų ir lydimi naujo patyrimo bei žinių. Paryžiuje R. Viesulas pamėgo litografiją ir ligšiol joje reiškiasi.
Tiesa, ano meto jo darbuose ryški prancūzų Antonio Clavé ir Andre Marchand įtaka. Pastarojo įtaka vos atsekama New Yorko darbuose, tačiau Clavé faktūrinis pasaulis vėlyvesniuose darbuose dar sustiprėjęs. Dabartiniuose darbuose Marchando įtaką daugiau ir daugiau pakeičia stambi ir primityvi vitražinė Georgės Rouault linija. Šiuose grubiuose kontūruose R. Viesulas talpina visą litografinėmis priemonėmis prieinamą išgauti spalvą—faktūrą. Esant reikalui, R. Viesulas šiuos kontūrus vietomis ištarpina fone, paversdamas visa paveikslą marguliuojančių tonų žaidimu. Tokiame raizginyje dažnai sunku atsekti—įskaityti pats vaizduojamas siužetas. O siužetą R. Viesulo paveikslai, nors ir nekomplikuotą, turi. šių R. Viesulo paveikslų pasaulis yra laisvesnis ir abstraktesnis. Juose Viesulas labiausiai išryškim savo individualumą. Pažymėtina "Nudavė dukrelę" litografija, kuri, būdama didelio formato, yra gerai suvesta ir išlaikyta, todėl priskirtina prie R. Viesulo nors ir santūrių, bet geriausių darbų, čia autorius parodė pilną meninį subrendimą ir meistrišką medžiagos apvaldymą.
Be vienspalvės litografijos, kuri dominuoja parodoje, yra išstatyta keletas spalvotų litografijų. Pastarosiose dailininkas spalvą pavartoja kaip pagelbinę priemonę, neleisdamas spalvotoms dalims sugroti solo. Iš tokių paminėtini "šviesa danguje", "Senelis su T marškiniais" ir "Diena po dienos". Pastaroji perdirbta iš kitos litografijos ir joje ryšku dailininko linkimas abstrakcijon. Pavartota juoda ir fone pilka bei raudona spalvos grynai estetiniam bei meniniam būtinumui. Tokios abstrakcijos apstu jo paskutiniuose darbuose, bet ji kol kas nuslėpta faktūrinėje spalvoje. Pažymėtina, kad faktūrą R. Viesulas padaro atskiestu litografiniu tušu, litografiniu pieštuku, taškymu su dantų šepetuku ir išilginių bei skersinių baltų linijų išdraskymu. Šios linijos kartais gelbsti piešiniui, kartais tik sudrumsčia nuobodžia plokštumą, būdamos pačios sau tikslu.
Paskutinieji R. Viesulo darbai pasižymi didesne laisve, didesniu savimi pasitikėjimu ir techniniu tikrumu. Prasiveržia tos laisvės kai kur tarsi demonstravimas, ir čia sukelia abejones pačiam nuoširdumui. Tie darbai, kuriuose dailininkas vartoja kreidinę liniją ir jos raizginį papildo teptuku (H. K. portretas, laiškas 1956), mums atrodo mažiau nusisekę. Juose dailininkas, saistomas realybės, praranda pasitikėjimą ir laisvę, o su pastaraisiais ir visą būdingąją litografijos šilumą.
Visi Viesulo paveikslų siužetai yra figūrinės kompozicijos, portretai arba jų dalys. Toks pasaulis reikalauja nemažo piešininio sugebėjimo, kuriam parodyti dailininkas išstatė 6 skirtingomis technikomis darytus piešinius. Litografijose Viesulo piršinio trūkumus, kaip dideles rankas ir kojas ("Alone" litografija) arba "Senelis su T marškiniais", kur piešinys iš viso deformuotas, mes priimame ir galime pateisinti, nes litografijos spalvinis-faktūrinis turtingumas tai nuslepia. Be to, litografijose R. Viesulo piešinys yra apvaldytas savitos formos, ko mes pasigendame jo grynai piešininiuose darbuose. Blaškydamasis tarp realybės ir demonstratyvios laisvės, dailininkas parodė savo silpnumą piešinyje, šioje srityje jo laukia didelis darbas. Iš piešinių geriausiai nusisekusiu laikytinas "Siesta".
Knygos viršeliai, nors ir nevisi vienodo meninio lygio, tačiau gražiai sukomponuoti ir skoningi. R. Viesulo asmenyje susilaukėme gero viršelių dailininko, kurio mums taip trūko.
Baigiant, tenka pasidžiaugti ir pasveikinti Romą Viesulą, kuris kaip retas kitas lietuvis dailininkas entuziastingai ir atkakliai tebeina nedėkingu kūrėjo keliu. Dailininkas aktyviai dalyvauja amerikiečių rengiamose meno parodose ir jose yra susilaukęs gražaus įvertinimo. Iš kataloge pateiktų žinių randame, kad jo darbus turi įsigiję 4 grafikos meno kolekcijos prie įvairių muziejų, šis faktas tuo brangesnis, kad turtinga skaičiumi lietuvių grafikų šeima išeivijoje pasidarė ne taip kūrybinga, o save "gyvųjų" tarpe tebepalaiko, kartodami lietuviškoje spaudoje savo senųjų darbų reprodukcijas. Grafikų "veteranų" pasigendame tarptautinėse ir Amerikos tautinėse grafikų parodose. Romas Viesulas šią spragą dengia visomis savo išgalėmis.
Paroda tęsėsi nuo 6 iki vasario 29 d.
* *
• Religinio meno parodos premijos paskirtos šitaip: 300 dol. (pirmoji) premija Vytautui Kasiuliui už litografiją "Bėgimas į Egiptą"; po 100 dol. premijos paskirtos šiems dailininkams: P. Augiui už grafiką "Po sumos", B. Jameikienei už vitražą "Trys Karaliai", A. Mončiui už skulptūrą "Malda" ir V. Petravičiui už šv. Sebastijono bažnyčios fasados projektą nr. 2. Jury komisiją sudarė: pirm. arch. V. Peldavičius, sekretorius Jonas Pilipauskas, nariai Ann Grill (Chicagos Meno Instituto atstovė), kun. A. Schorsch (De Paul univ. atstovas), dail. P. Kaupas ir kun. K. Barauskas.
• Lietuviai dailininkai, Česlovas Janusas, Povilas Puzinas ir Wiliamas J. Witkus suruošė bendrą parodą Long Island Meno Lygos Galerijoje, Douglaston, N. Y. Paroda buvo atidaryta balandžio 8 d. ir tęsėsi iki balandžio 18 d.
|
|
|
|