Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
RELIGINIO MENO PARODA ČIKAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Čikagoje surengta religinio meno paroda kovo 11—30 d.d. šv. Kryžiaus parapijos salėje buvo reikšmingas ir prasmingas įvykis mūsų kultūriniame gyvenime. Reikšmingas, nes čia menininkai buvo susitelkę vienam žanrui. Nūdienos sąlygose sunku menininkams suorganizuoti pavienias parodas, dar sunkiau susiburti krūvon, apjungti visas sritis. Sunkiausia gi susitelkti vienam žanrui, kaip šiuo atveju — religiniam menui. Čikagos parodai pasisekė išjudinti vyresnės kartos įvairių rūšių menininkus. Taip pat ji įtraukė ir pačius jauniausius, neseniai baigusius ar dar tik studijuojančius.

Prasmė šios parodos yra taip pat gili. Nors esame katalikiška tauta, nors ir didžiuojamės savo bažnyčių gražumu bei meniškumu, bet religinio meno tiek nepriklausomybės laikais, tiek ir dabar per daug nepuoselėjome. Juk mūsų bažnyčių daugumą statė ir puošė svetimieji; dėl įvairių priežasčių jų nepatikėjo saviems — lietuviams — menininkams. Savųjų dailininkų religinio meno nepasigesta ir privačiuose butuose.

Čia, Amerikoje, remontuojant senas ar statant naujas bažnyčias, susidarė truputį geresnės sąlygos. Taip kai kur patenka lietuvis dailininkas, taip mūsų religinis menas auga ir stiprėja.
Šiai parodai surengti paskatų buvo ir kun. dr. J. Prunskio skirta 500 dol. premija religiniam menui. Paskatas jau davė savo gerus rezultatus, nes lietuviškojo religinio meno klausimas tiek spaudoje, tiek visuomenėje yra išjudintas.

Religinis menas dažnai buvo ribojamas įvairių faktorių. Jo pažangą bei vystymąsi dažnai stabdė įtakingos visuomenės bei fundatorių neišlavintas skonis, nepažinimas meno istorijos, šitoji paroda yra didelis šuolis pirmyn, čia ir yra jos giliausia prasmė: paroda aiškiai rodo, kad lietuvis menininkas nėra atsilikęs nuo kitų tautų ir šitoje srityje, — jis eina su bendra pažanga.

Trumpai aptardami dailininkus, susidariusius įspūdžius, pasinaudosime parodos katalogo tvarka.

Paulius Augius, iš Čikagos, pateikė 12 grafikos darbų. Veik visi anksčiau matyti parodose ar spaudoje. Savo tematika vaizduoja Žemaitiją, ž. Kalvariją, šventadienio religines nuotaikas. Nugrimzdęs į senovę, dailininkas ryškina jos primityviąją pusę, dvasinį kuklumą, paprastumą. Stambiais bruožais, grubiom linijom, juodom dėmėm jis išgauna tą senovę, mistinį susikaupimą. Taip iš jo medžio raižinių jauti tuos giliai religingus žmones, žemaičius, kurie nešė sunkią baudžiavą, ėjo iš vargo į vargą ir išsaugojo savitumą. Ta pati nuotaika yra perduota ir gamtovaizdžiui. Jo koplytėlės, bažnyčios, namai yra tų žmonių neatskiriama dalis. Jo medžiai iškyla tokie pat sunkūs kaip ir jo žmonės.

Tą vidinę nuotaiką dailininkas stiprina, ryškindamas kompozicijos dekoratyviškumą, ją kruopščiai sutvarkydamas, sintetindamas pačią temą ir ją savitai techniškai išspręs-damas.

Jo grafika "Po sumos" premijuota 100 dol.


Religinio meno parodos atidarymas (Kalba kun. dr. A. Juška)
 
Juozas Bakis (iš Toronto, Kanadoj) — keramikas, gaivališkos emocijos, jautrių pirštų, išstatė du pakabinamus Rūpintojėlius, suprastus gana abstrakčiai. Puikus savo išradingumu, formų žaismu, technika, tik peršasi mintis: ar šių formų lengvumas tinka Rūpintojėlio temai, kuriai būdinga susimąstymas, susitelkimas. Dabrr šie Bakio keramikos kūriniai yra per daug dinamiški ir žaismingi. Tokį žaismingą forminį priėjimą reiktų taikyti kuriai kitai religinei temai, kuri duosis šia prasme praskleidžiama.

Albino Bielskio-Elskaus (iš Brook-lyno, N. Y., 1 darb.) "Šv. Veido" vitražas — apgalvotas ir darnus. Ypač tai matosi, kai dailininkas jungia abstrakčias ir realistines formas. Įdomus jis ir spalvų deriniuose.

Alfonsas Dargis (iš Rochesterio, N. Y., 2 raižiniai) sunkių formų, primityvios dekoratyvios interpretacijos, tvarkingos kompozicijos. Jo šv. Jurgis kiek per grubus.

Jurgio Daugvilos (iš Čikagos, 3 darb.)    vitražas   "Kristus   tyruose" puikus savo faktūrine medžiaga, tik truputį pergrūstas. Du jo paties austi kilimėliai, priešingai, neperkrauti ir gerai kompoziciškai išdėstyti. Reikia pasidžiaugti subtiliu spalvų pajautimu ir gražiu jų deriniu.

Jadvyga Dobkevičiūtė-Paukštienė (iš Čikagos, 2 al. tapyb. darb.) nesudarė paveikslo įspūdžio. Ji deda brūkšnį prie brūkšnio, sunaikina net užuomina užbrėžtą piešinį, taip tema žiūrovui pasidaro neprieinama. Spalvos per daug monotoniškos, per daug rausvų ir artimų tonų.

Kun. Petras Dzsgoraitis (iš Toledo, Ohio) vienoje lentoje sukabino 13 smulkių medžio drožinių. Tai daugiausia Marijos mažos statulėlės, papuoštos kryžiais, liaudies meno ornamentiniais motyvais. Padaryta kruopščiai ir sumaniai stilizuota. Reiktų saugotis perkrovimo įspūdžio.

Vytautas Ignatavičius-lgnas (iš develando, Ohio, 3 tapyb. darb.) turi minčių ir gilumo pažvelgti į savo temą. Visi trys paveikslai — Kryžius, šv. Magdalena, Pieta — įsirėžia žiūrovo  atmintin, pagilina temų nusistovėjusią interpretaciją nauju traktavimu. Komponuoja ekspresionistiškai, padidindamas kaikurias detales. Dailininkui reiktų daugiau dėmesio kreipti į didesnį atbaigimą, išlaikymą, pvz., kabanti drobė ant kryžiaus monotoniškai padaryta; du moterų veidai šalia vienas kito nors ir daro įspūdį, bet jie paduoti tame pačiame ritme ir charakteryje ir tuo nepateisinti.

Bronž Jameikienė (iš Cicero, 111., 3 vitr.) savo vitražuose turi puikią techniką, ypač puikų spalvų pajautimą ir subtilų derinimą, turtingą faktūrą. Du jų pravesti realistiniame stiliuje, vienas — "Trys karaliai", premijuotas 100 dol., — abstraktus, Jis dailininkei pateikė daugiausia uždavinių, kuriuos spręsdama parodė ir daugiausia kūrybos, — iš linijų, spalvinio derinio ji išgavo visumą, kur dominuoja melsvai gelsvos žėrinčios spalvos.

Vytauto Kasiulio (iš Paryžiaus) išstatyti 4 darbai. Pirmas — "Pabėgėliai" (aliejinė tapyba) monumentalus  ir įspūdingas, bet jis priklauso ankstesnei Kasiulio kūrybai. Kiti trys — dabartinio Kasiulio pasisakymas. Temos paprastos, nesudėtingos ir kompozicijos, bet išpildyta labai savitai ir pajėgiai. Dažniausiai piešia ant juodo popieriaus ir vietoj juodos spalvos palieka dideles juodas popieriaus dėmes. Taip visi jo žmonės ir daiktai turi ryškų kontūrą, realistinį piešinį, bet kartu savo padavime jis yra lakus ir didžiai skoningas modernistą:;. Labai taupiai ir saikingai vartoja visas priemones, nepereina į nereikšmingą ornamentiką, o kas pavaizduota — pavaizduota meistriškai. Kiekvienas brūkšnelis ir kiekvienas paveikslo kampelis tikslus, apgalvotas ir išbaigtas.

Kasiulis puikiai jaučia ir savo žmonių tarpusavius santykius ir tai išreiškia paprastu būdu, kartais net vienu brūkšneliu. Jo žmonės turi savotišką giedrumą, kad ir šv. Juozapas, kuris bėga į Egiptą, — truputį šypsosi; arba koks simpatingas šv. Antanas, kurį gundo velnias; pagaliau ir paties velnio šypsena skaidri. Be abejo, jis yra vienas iš pajėgiausių jaunųjų dailininkų.

Jo "Bėgimas į Egiptą" — spalvota litografija — gavo pirmąją  premiją — 300 dol.

Zenonas Kolba (iš Čikagos, kata4 loge įtraukta 5 darb., dar tiek buvo, nekataloguota; jo geresni visi darbai .spausdinti praeitame Aidų numeryje, kur kartu apibūdinta ir jo kūryba išstatė mozaikų ir vitražų projektus, iš kurių matosi ilgametė praktika. Jis itin išradingas, kompozicijos apgalvotos. Jieškodamas turtingumo įspūdžio, mėgsta kiek perkrauti, gausiai ornamentuoti.

Algirdo Kurausko (iš Čikagos, 6 darb.) darbai įvairūs: vitražų projektai, litografija, exlibrisai. Pirmoje vietoje reikia statyti vitražų projektus, kur ryškus piešinys, gera kompozicija ir skoningas temos padavimas. Šiaip ir kituose darbuose jis turi nemaža gerų privalumų. "Šventosiom moterim" — litografijai — stokoja originalumo.

Sesuo M. Mercedes (iš Čikagos, 1 ai. tapyba, 6 tušas) išaugusi iš pritaikomos laikraštinės iliustracijos. Pats darbas švarus ir kruopštus, bet interpretacija per saldi. Reiktų daugiau laisvės, polėkio, išradingumo.

Balio Milkalnio (iš Čikagos) išstatyta tik viena skulptūra — Kristaus galva, bet ir ji verta dėmesio savo supratimu ir kūrybiniu polėkiu. Tą patį galime pasakyti ir apie Ramojų Modzeliauską (iš Čikagos), kuris išstatė irgi tik vieną skulptūrą — Kirstaus galvą.

Antano Mončio (iš Pnryžiaus) iš-.statytos   tik skulptūrų   fotografijos. Patys originalai yra iškalti akmenyje, tai į parodą buvo per sunku atgabenti. Bet ir iš nuotraukų matyti, kaip skulptorius, prastindamas formas, išgauna raiškingumą ir monumentališkumą. Jo "Maldai" paskirta 100 dol. premija.

Angelė Pagalytė (iš Čikagos), kuri, rodos, dar tebestudijuoja Čikagoj Meno Institute, išstatė tik vieną aliejinę tapybą, bet ir ji patraukia žiūrovo dėmesį savo sumanumu, sprendžiant du planus — procesijos ir mirties angelo.

Viktoras Petravičius (iš Čikagos) vienas gausiausių ir įvairiausių šios parodos dalyvių. Išstatyta 12 darbų — tempera, aliejus, vitražas, jų projektai, linoleumo raižiniai. Jis nucstabiai impulsyvus ir gaivalinga jėga lie;'asi per visus savo kūrinius. Iš jo kūrybos spindi primityvus ir gilus pasaulis, su aiškiu idėjiniu turiniu, dideliu jausmu. Modeliuodamas net ir nusistovėjusias temas, pvz., Kryžiaus kelius (stacijas), jis sugeba sukurti savitą mistinę nuotaiką.

Įspūdinga ir jo "Pieta su šv. Kazimieru" — vitražas, kuris dominavo visoje parodoje. Čia dvi skirtingos temos gana įdomiai sujungtos, pa-jieškota daug forminio žaismo.

Šv. Sebastijono bažnyčios fasado projektas (mozaikai) gavo 100 dol. premiją.

Vytautas Raulinaitis (iš develando, 3 skulptūros) savo formose raiškus. Stovėdamas arčiau realios tikrovės, jis sugeba atrinkti, kas reikalingiausia, ir perduoti paprastom priemonėm.
Jurgis šapkus (iš Čikagos, 2 darb.) nors turi monumentalumo polėkio, bet dar stokoja susitelkimo ir išbaigimo.

Adamo šermukšnio (iš Čikagos, 2 al. tapyba, 1 vitr.) geriausias vitražas — "Sūnaus palaidūno" grįžimas, kur gana įdomiai ir tiksliai sukomponuota, gražiai ir prasmingai ornamentuota. Aliejiniuose darbuose stokoja originalumo ir savitesnio kolorito.

Anastazija M ažeikaitė-Tamošaitienė (iš Kingston, Kanada), išstatė du įspūdingus ir gražius kilimus. Dailininkė yra linkusi perkrauti, aukštų aukštais komponuoti (Knygnešiai). Karalienės Mortos krikšte moterų drabužiai  nepateisinamai išpūsti.

Telesforas Valius (atsiuntė 11 darbų iš Paryžiaus, kur tuo metu gyveno) dauguma matytas. Savo sunkumu, vidine įtampa, mistine nuotaika jis prakalba giliai į žiūrovą. Jo "Kryžiaus kelių" stotis rodo, kaip dailininkas atsipalaiduoja iš griežtesnės formos, savo įprasto sunkumo ir suka į lengvesnį perdavimą.

Adolfas Valeška (iš Čikagos, 14 darbų, vitražai ir jų projektai) išstatė daugiausia vitražų. Gražiausias jų "Apreiškimas" (bent keliolikos pėdų aukščio), puikiai išspręstas kompoziciniu atžvilgiu, visos vaizduojamos scenos ir simboliai kukliai sumoderninti. "Šv. Kazimieras" (vitražas) suprastas su poetine nuotaika. Pati šventojo figūra išvesta į pirmąjį planą, aplinkuma — neperkrauta, įjungta į bendrą ritmą. "Nukryžiavimo" vitražas daug paprastesnis, su mažesniu polėkiu, padarytas taip, kaip jį užsakė. Visų vitražų technikinis išpildymas — be priekaištų.

Visa eilė vitražų projektų sprendžia tradicines Bažnyčios ir šventųjų gyvenimo scenas.
Romas Viesulas (iš Brooklyno, N. Y., 3 litogrf.) kalba giliu turiniu ir prasminga interpretacija, kur, pasigaudamas detalės, per ją perduoda vedamąją mintį. Ypač turtingą jo faktūra, kur niuansavimas suderintas su kompoziciniu ritmu.

Aleksandra Vitkauskaitė-Merker (iš New York, N. Y.) nors išstatė tik vieną darbq, bet ir iš jo matyti geri jos tapybos privalumai: skonis ir taupumas.

Viktoro Vizgirdos (iš Bostono, Mass.) tik vienas vitražas, bet ir jis parodo, kaip dailininkas gerai valdo techniką, tiksliai sprendžia kompoziciją ir kaip giliai jaučia spalvą.

Jono Tričio (iš Čikagos, 1 d.) tapyba išlaikyta tvarkingai realistinėje nuotaikoje, tiksli, bet joje pasigendi kūrybinio polėkio.

Dar savo kūrybos po vieną ar du paveikslus išstatė: Leonardas Mickas, Danutė Sakalauskaitė, Vytautas Virkau — (visi iš Čikagos) ir Kęstutis Bačkus (iš Paryžiaus). Iš jų didesnio įspūdžio susidaryti dar negalime. L. Mickas yra jau trečios kartos lietuvis, ir šia prasme gera, kad ir jį įtraukė į lietuvių dailininkų judėjimą.

Porą grafikos darbelių išstatė Ed. Krasauskas, bet jie daryti seniau ir matyti spaudoje. Architektūrą atstovauja: Jonas Kovas-Kovalskis, Stasys Kudokas, Bronė Lukštaitė, Vytautas Virpštas. Išstatyti bažnyčių projektai. Vieni jų eina ramiu tradiciniu keliu, kiti truput} laisvesni ar su didesniu polėkiu, bando architektūrai suteikti lietuviškų bruožų.

Parodoje dalyvavo net 37 dailininkai bei architektai. Tai didelis ir įspūdingas skaičius. Jie išstatė apie 160 eksponatų. Iš jų nevisi tinka bažnyčiai ir viešajam kultui. Jei drąsiai galėtume sukelti visus vitražus į bažnyčias, tai to negalėtume pasakyti apie kitus kūrinius. Vieni jų per daug abstraktūs, kiti nesiderintų į bažnyčios nuotaiką. Bet šalia bažnyčios religinio meno reikia ir gyvenimui, šios parodos ir abstrakčiau ar kiek laisviau suprastas piešinys, grafika, skulptūra gali puikiai papuošti mūsų butus ir prakalbėti kur kas prasmingiau, nei iki šiol vartojami nudėvėti oleodrukai.

Kai Lietuvoje visas menas yra sukaustytas socialistinio realizmo, kur paneigta bet kokia kūrybinė laisvė, kur, pagaliau, religinis menas yra visiškai išbrauktas iš gyvenimo, tai ši paroda yra kūrybinis prasiveržimas. Ji parodo, kad mūsų dailininkas duoda savo tautai tai, ko negali menininkas pavergtoje Lietuvoje.

Parodą rengė Liet. Bendruomenės Čikagos apygardos Kultūros Taryba ir ji buvo skirta Lietuvos Bažnytinės provincijos įsteigimo 30 metų sukakčiai paminėti. Atidarant atskiromis kalbomis ši sukaktis ir buvo išryškinta. Rengiant buvo sudarytas didelis garbės komitetas, o visą darbą nudirbo organizacinis komitetas, kuriam vadovavo dail. Adolfas Valeška; vicepirmininkais buvo: kun. Dr. Viktoras Rimšelis — Kunigų Vienybės atstovas ir kun. dr. Antanas Juška — LRK Federacijos atstovas; komiteto narys — architektas Vytautas Peldavičius ir sekretorius dail. Paulius Augius.

Kūrinius parodai atrinko jury komisija: archit. Vytautas Peldavičius — pirm., kun. Kazys Barauskas, skulpt. Antanas Marčiulionis, dail. Jonas Pilipaitis ir dail. Povilas Kaupas. Premijų mecenatai buvo: kun. dr. J. Prunskis — 500 dol., kun. Anicetas Linkus, šv. Kryžiaus liet. parapijos klebonas — 100 dol., Lietuvių Dailės Institutas — 100 dol.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai