Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DAILĖS SEKCIJOS POSĖDIS PDF Spausdinti El. paštas
Dailės sekciją kultūros kongrese sudarė neseniai susiorganizavusi Amerikos Lietuvių Dailininkų Sąjungos Čikagos apygarda. Sekcijos posėdžio pirmininku buvo išrinktas dail. J. Pilipauskas, kuris, pradėdamas posėdį, pažymėjo, kad tai nėra eilinis lietuvių dailininkų susiėjimas ar pokalbis. Jis laikytinas nepaprastu — istoriniu. "Istorinis ir nepaprastas jis yra todėl, kad pirmas tokio pobūdžio ir kad šiandien turime pasėti pirmąją sėklą, iš kurios galėtų išdygti darnus ir našus lietuviško meno gyvenimas. Be santaikos ir nuoširdaus bendradarbiavimo paskęsime bendrajame Amerikos vandenyne, ir amžiais sodrios lietuviškos sielos gyvybe puoselėtas mūsų menas neišvengiamai žus. Nuo šios dienos tarp mūsų turi baigtis asmeniškumai, o likti lietuviškas menininkas, nežiūrint, kokia yra jo reiškimosi kryptis, šiandien visos mūsų diskusijos, visi nutarimai turėtų liesti tiktai ateitį. Praeitis tepalieka. Tai istorija. Mes esame ir turime būti tik dabarties ir ateities žmones. Nekaskime iš kapų ir nekelkime praeities klaidų bei nesugyvenimų. Iš to, kas buvo, mes galime tik pasimokyti".

Po įžanginės kalbos pirmininkas kvietė prisiminti tremtyje užbaigusius gyvenimą dailininkus — Ig. šlapelį, P. Kiaulėną ir Ad. Smetoną. Jie buvo pagerbti atsistojimu ir susitelkimu.

Dail. Kazys žoromskis skaitė paskaitą tema "Tautinio meno esmė ir reikšmė išeivijoje", iškeldamas daug naujų minčių bei paliesdamas senas meno problemas. Kai kurios jų sukėlė gyvas diskusijas. Labiausiai buvo diskutuojama, ar rankdarbį visados galima laikyti menu. Kalbėtojas padarė ir kitą prielaidą, būtent, kad kryželių ir tautinių motyvų vaizdavimas neturi nieko bendro su menu. Čia reikia manyti, turėta galvoje tai, kad pakartojami religiniai ir tautiniai atributai esmėje yra jau tik kompiliacija, šiuo klausimu diskutuojant, paaiškėjo ir priešingų nuomonių. Dail. V. K. Jonynas pareiškė, jog ne motyvas ar siužetas turi lemiamos reikšmės, o kūrėjo interesas. Jei dailininkas turi meninį užsimojimą, tai išeis meno kūrinys. Bet kai siužetas apvaldo kūrėją, nėra menas. Yra tik iliustracija, daryta ne sau, bet kitam, t. y. užsakytojui. Tautinių motyvų vaizdavimas gali būti taip pat menas, jeigu bus kurta iš širdies ir meniniu tikslu.

Dail. A. Rūkštelė pabrėžė, kad renesanso dailininkai dirbo tik pagal užsakymus, o sukūrė didingą meną. Negalima smerkti dailininko kaip amatininko. Ir gryname mene įsigali piktžolės.

Dail. ses. Rafaelė ir architektes Herbačiauskas pareiškė, jog visi lietuviai dailininkai turėtų jungtis ir parodyti daugiau pagarbos vieni kitiems. Be to, patarė ruošti bendras meno parodas, kaip daro kitų tautų dailininkai. Taip pat reikalingas glaudesnis ryšys tarp dailininkų ir visuomenės.

Dail. V. Vijeikis pastebėjo, kad mene mūsų visuomenė nori temos. Kai labiau ryškės tema, visuomenė galės geriau suprasti ir pačius dailininkus.

Prof. A. Varnas taip pat palietė dailininkų ir visuomenės santykį. Jis klausė, kiek dailininkai padarė, kad visuomenė jų meną ir juos suprastų bei įvertintų. "Ar mes galime", kalbėjo jis, "statyti visuomenei kokius reikalavimus? Gal mes patys esame kalti, kad ji mūsų nesupranta. Reikia rūpintis, kad prie visuomenės būtų galima prieiti lietuvybės išlaikymo keliu".

Rezoliucijų komisija buvo sudalyta iš trijų asmenų — A. Varno, K. Varnelio ir Br. Murino. Galutinai suredaguotoji rezoliucija priimta vienbalsiai. Buvo dar daug norinčių diskutuoti paskaitoje iškeltais meno klausimais bei naujais sumanymais, bet laikas vertė skubėti ir nevisiems beteko savo nuomones išsakyti.

Posėdyje sudarytas lituanistinės mokyklos komitetas, į kurį išrinkta A. Varnas, Br. Vaitiekūnas ir J. Dobkevičiūtė-Paukštienė. šie dailininkai ves lituanistinėse mokyklose meno pamokas. Tokių pamokų numatyta per metus turėti ne mažiau, kaip 35.

Amerikos Lietuvių Dailininkų Sąjunga kultūros kongresą pasveikino raštu, įteikdama 25 dol. auką. Jos valdyboje yra šie dailininkai: Z. Kolba, pirm., Br. Murinas, vicepirm., J. Pilipauskas, ižd.-sekr., ir M. Šileikis, spaudos atstovas.
M. Šileikis

DIPL. ŠEFO M IN. ST. LOZORAIČIO SVEIKINIMAS
Nuoširdžiai sveikinu pirmojo JAV ir Kanados lietuvių kultūros kongresą ir linkiu, kad jo darbai sudarytų užsienio lietuvių kultūros pažangos etapą ir įnašą į Lietuvos laisvės veiklą.

VLIKO  PIRM. J.  MATULIONIO SVEIKINIMAS
Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vardu sveikinu lietuvių kultūros kongresą ir linkiu geriausios sėkmės.

Lietuvių tauta šiuo metu kenčianti okupacijos kančias negali pasireikšti kultūros kūryboj, todėl šis lietuviškos išeivijos kultūros kongresas turi užpildyti visas spragas ugdant ir stiprinant lietuviškąją kultūrą.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai