Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PAŠTININKAI IR CARAS SU KAIZERIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Al.   
Tokia keistai hibridiška antraštė dėl to, kad imamės čia drauge aptarti dvi visiškai skirtingas knygas, kurias betgi sieja tas pats žmogus — Antanas Gintneris. O drauge jas aptariame dar ir dėl to, kad, nors tematiškai ir neturėdamos viena su antra nieko bendro, vis dėlto yra panašaus pobūdžio — kolektyvinės atsiminimų knygos.

Paštininkų atsiminimai
Pirmoji šių knygų — tai Lietuvos paštininkų atsiminimai Nuo krivūlės iki raketos (538 psl.) išleisti Čikagoje prieš pusantrų metų (datuoti 1968, bet pasiekę skaitytojus jau 1969 vasarą). Knyga taip poetiškai pavadinta, norint nusakyti visą pašto pažangą. Pradžioje knygos redaktorius ir duoda trumpą istorinę pašto apžvalgą; šiek tiek apžvelgia ir Lietuvos pašto istoriją. Po jos supažindinama su nepriklausomos Lietuvos pašto kai kuriais organizatoriais ir pareigūnais, Pašto valdybos darbu, paštininkų organizacijomis ir spauda. Toliau eina įvairių autorių atsiminimai, kaip kūrėsi Lietuvos paštai svarbesniuose Lietuvos miestuose. Atskiri skyriai skirti Klaipėdos krašto paštui ir Vilniaus krašto paštų perėmimui (1939-40).
Po jų seka įvairūs paštininkų atsiminimai iš nepriklausomybės meto, pirmosios sovietų ir vėliau vokiečių okupacijos. Vokietijos stovyklinių paštų duotas tik sąrašas, o aprašyti tik keturi paštai (buvo galima pageidauti sistemingesnės stovyklinių paštų apžvalgos). Trumpai apžvelgta paštininkų veikla ir tolesnėje emigracijoje — "plačiame pasaulyje". Pabaigoje pateikta užsienyje mirusiųjų paštininkų biografijos. Knyga gausiai iliustruota grupinėmis ir atskirų paštininkų nuotraukomis.

Daugiausia teksto šioj knygoj priklauso pačiam redaktoriui A. Gintneriui Gausiai joj bendradarbiauja ir kiti paštininkai. Po kelis ar ilgesnius straipsnius yra davę J. Liubinskas, S J (apie pašto ženklus), J. Janušaitis, J. šaikūnas. J. Tijūnas, inž. V. Birutis, F. žemaitis, J. Stankus, J. Gečiauskas (apie Vilniaus pašto perėmimą), J. Bereiša, L. Barkus, E. Petrauskas, E. Gimžauskienė, E. Karnė-nas ir kt. Viso knygos bendradarbių yra per 50.

Visų pirma ši knyga, aišku, įdomi patiems buvusiems Lietuvos pašto darbuotojams. Tačiau gali joje įdomaus aptikti ir visi smalsesnieji skaitytojai. Svarbiausia, sutelktoji medžiaga patarnauja Lietuvos pašto istorijai, o drauge ir aplamai mūsų istorijai.

Laikydami šios knygos išleidimą pravarčiu, nesiimame leistis į kritinius klausimus, ar kai kur nebūtų pravertę iš atsiminimų išskirti grynai autobiografinius duomenis, ar medžiagą nebūtų buvę galima sistemingiau pateikti, ar asmeninių nuotraukų gausa iš dalies neteikia knygai albuminio pobūdžio, ir taip toliau. Kiek į ką bebūtų galima kritiškai žvelgti, aplamai reikia teigiamai vertinti šios knygos išleidimą.

Išleido Lietuvos paštininkų sąjunga, sutelkusi 43 mecenatus (11 aukojusių virš 100 dol., 32 aukojusius 15-50 dol.) ir 50 garbės prenumeratorių. Tarp jų daug šios knygos bendradarbių.

Išleista, lyg baiminantis išsišokimo. Leidėjo pratarmėj sakoma: "ši paštininkų knyga gal kai kam atrodys 'pilkoka', kaip ir buvusieji 'darbo pelės' — paštininkai, bet vis dėlto Lietuvos paštas su savo nenuilstamais darbuotojais ir tėvynėje ir tremtyje yra išvaręs gražią darbo vagą ir buvo net pavyzdys kitoms žinyboms". Sutinkame su šiuo pastaruoju teiginiu, o dėl "pilkumo" atsakome: nešdami kitiems "šviesą", paštininkai ir patys "švietėsi". Ir šiandien sutinkame juos ir mūsų spaudoje, ir visuomeninėje veikloje (ir, gal būt, daugiau negu kitų "aukštesnių" profesijų žmonių). Tarp kitko, iš šios knygos sužinome, kad iš "pilkų jų" paštininkų šeimų yra kilę tokie "nepilki" mūsų rašytojai, kaip A. Landsbergis ir A. Mackus. Sužinome ir tai, kiek buvo susirašinėjimo su Lietuvių rašytojų draugija, kad 1948 būtų leista drauge su kitomis įteikti ir paštininkų literatūros premiją. Lyg gėdinantis paštininkų vardo, buvo siūloma jų premiją pavadinti "skaitytojų" premija. Vis dėlto, nors ir po "rūstoko" susirašinėjimo, buvo leista bendrose iškilmėse ir paštininkams įteikti savo literatūros premiją — M. Katiliš-kiui! Gali savo šiuo laureatu didžiuotis paštininkai, bet savo ruožtu šis praeities incidentas virsta klausimu: ar kartais "pilkieji" savo kultūriniu interesu ne aukščiau išsiveržia iš tos kasdieninės pilkumos, kurioje skendi ne vienas ir iš mažiau "pilkų" profesijų?

I pas. karo atsiminimai
Tas pats Antanas Gintneris pereitais metais išleido ir kitą knygą Lietuva caro ir kaizerio naguose (Čikaga 1970, 508 psl., kieti viršeliai, kaina 5 dol.).

Tai taip pat visų pirma atsiminimų knyga, tik jos parengėjas jau yra daugiau autorius negu redaktorius. Jis teikia bendrų žinių apie I pas. karą (lygiai naudojasi labai nelygios vertės šaltiniais). Jo daugiausia ir pačių šio karo atsiminimų. Į savo tekstą yra įjungęs ir kai kuriuos kitų atsiminimus. Bet daug atsiminimų duodami jų autorių vardu (tik ne visur ir aišku, kur baigiasi kitų pasakojimas ir kur vėl pats autorius įsijungia). Parinkta ištraukų ir iš kitų knygų bei periodikoj išspausdintų straipsnių (tik šaltinių nurodymas gana "liberalus").

Neturėdama (ir negalėdama turėti) istorinio veikalo pretenzijų, ši knyga skirta paprastam pasiskaitymui. Konkrečiais epizodais ji pavaizduoja, ką I pas. karas reiškė eiliniam Lietuvos žmogui, šiurpi istorija, kaip vienoj tik apylinkėj rusai pakorė 28 lietuvius ūkininkus, įtartus vokiečių šnipais dėl to, kad jie buvo evangelikų tikėjimo.
šiurpus buvo ir vokiečių nesiskaitymas su žmogaus gyvybe. O pastotės, kratos ir baudos buvo kasdieninė tikrovė. Sudarė tai sąlygas atsirasti skundikams, bet drauge žadino ir žmonių priešinimąsi. Daugiausia atsiminimų iš autoriaus krašto — Suvalkijos.

Gausu ir nuotraukų, tik ne visos gerai išėjusios. Dalis nuotraukų tikrai įdomios. Bet knygos bendradarbių atvaizdų nereikėjo dėti. Matyti, čia lėmė jau nebe autoriaus, o leidėjo motyvai. Knygą išleido pats autorius 34 mecenatų (4 šimtininkai ir 30 "rėmėjų", daugiausia dešimtininkų) ir 240 garbės prenumeratorių (iš anksto knygą užsisakiusių) pagalba.

Kaip tik šiemet (vasario 9) šių knygų autorius - redaktorius Antanas Gintneris sulaukė sukaktuvinio 70 metų amžiaus. Judrus spaudoje ir visuomenėje, be abejo, jis dar turi ateities planų.
Al.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai