| |
|
|
— Amerikiečių žurnalistas Ana-tole Shub rugpiūčio 7 eilėj amerikiečių dienraščių (The Washington Post, The Boston Globė, Chicago Sun-times ir kt.) paskelbė duomenis apie Simo Kudirkos teismą (V. 17-20). Į klausimą, ar prisipažįsta kaltu, Kudirka atvirai atsakė: "Aš nelaikau savęs kaltu, nes savo tėvynės Lietuvos aš neišdaviau. Rusijos, šiandien vadinamos Sovietų Sąjunga, aš nelaikau savo tėvyne". Vėliau teisme kalbėjo: "Narsiausi ir ryžtingiausi Lietuvos patriotai buvo fiziškai sunaikinti. Bet išaugusi nauja karta yra pasiryžusi eiti savo tėvų keliais". Tiesiai išpažino ir savo katalikišką tikėjimą: "Aš esu ištikimas katalikas. Tad jei vyriausias teismas mane pasmerks mirti, aš prašyčiau pakviesti man kunigą, kad man suteiktų Katalikų Bažnyčios paskutinį patarnavimą". Simo Kudirkos tiesi laikysena sovietiniame teisme iš abstraktaus simbolio jį sukonkretino didvyriškos sielos žmogumi. Dabar tik pasidaro galima apie jį ir knygas rašyti.
— 30 metų sukaktis nuo 1941 birželio 23 sukilimo paminėta visose didesnėse kolonijose. New Yorke tos sukakties minėjime kalbėjo dr. Ad. Darnusis ir J. Brazaitis, Detroite — L. Prapuolenis, Los Angeles — dr. P. Kisielius, Čikagoj — A. J. Kasu-laitis ir dr. J. Kazickas (tą pačią dieną vieną minėjimą rengė ALTa ir LB, antrą — frontininkai; kodėl nesusitarta ?), Filadelfijoje—R. Kezys, Clevelande — VI. Pauža etc. JAV ir Kanados Lietuvių fronto bičiuliai visose lietuviškose katalikų parapijose užprašė mišias, o evangelikų parapijose kitas atitinkamas pamaldas už 1941 sukilimo aukas ir visus žuvusius laisvės kovoje.
— ALTos ir JAV LB valdybų pirmininkai ir atstovai VII 3 pasitarime Čikagoj aiškinosi Lietuvos laisvinimo veiklos reikalus ir sutarė, kad ' tu veiksnių pirmininkai ateityje turėtų didesnius ryšius ir tęstų pradėtą veiklos derinimą".
— Vysk. V. Deksnys, lydimas T. Kl. žalalio, dalyvavo Jugoslavijoj rugpiūčio mėn. vykusiame tarptautiniame mariologijos kongrese.
— Pranciškonų provincijolas T. Jurgis Gailiušis dalyvavo Kolumbijoj Medelline VIII.23 prasidėjusioj pranciškonų generalinėj kapituloj, kuri truko 5 savaites. Lietuvos pranciškonų provincijolas generalinėj kapituloj dalyvauja pirmą kartą po 150 metų, nes tik šį pavasarį Lietuvos šv. Kazimiero provincija buvo pakelta į tokį rangą, kuris jai suteikė šią teisę. Pasibaigus kapitulai, T. J. Gailiušis dar aplankė kitų P. Amerikos valstybių pranciškonus ir lietuvių kolonijas.
— Kun. B. Sugintas 22 metus vykdytą šalpos darbą baigė tokia galutine apyskaita: Vasario 16 gimnazijai surinko per 158.000 dol., saleziečių gimnazijai — per 46.000 dol., Punsko gimnazijai — per 3000 dol., vargo mokykloms Vokietijoj — per 1500 dol., tiek pat prel. V. Mincevičiui, Lietuvių fondui (per 2 metus) — 2000 dol. Nuo 1952 rudens jis iš viso surinko 213,095 dol. Darbą nutraukė, užsienio gimnazijų rėmėjams "be pažiūrų skirtumo" nutraukus aukojimą.
M u z i k a. — Alf. Mikulskio vadovaujamas Čiurlionio ansamblis VI. 19 - VII.6 buvo išvykęs koncertuoti Pietų Amerikon — Kolumbi-jon ir Venecuelon. Kolumbijoj surengta po 2 koncertus Medelline ir Bogotoj, Venecueloj — po 2 koncertus Caracase ir Valencijoj, po 1 koncertą Maracay ir Puerto Cabello. Koncertuota ir salėse, ir po atviru dangumi. Bogotoj VT.27 po atviru dangumi surengto koncerto klausėsi apie 20.000 žmonių, po kelis tūks-tanius klausytojų sutraukė ir kiti viešieji koncertai. Be to, giedota per pamaldas Medellino katedroj Kolumbijoj ir Venecuelos nepriklausomybės (VII.5) dieną Mracay katedroj. Abiejose valstybėse čiurlioniečių programos buvo perduota per televiziją ir radiją. Išvykoj dalyvavo 80 čiurlioniečių (vadovų, choristų, kanklininkų, šokėjų) ir 4 spaudos atstovai. Be ansamblio vadovo Alf. Mikulskio, dalyvavo kanklininkių vadovė O. Mikulskienė, solistė Ir. Gri-galiūnaitė, chormeisteris R. Babickas, tautinių šokių vadovai J. Kavaliūnaitė ir M. Leknickas, režisierius P. Maželis ir ansamblio valdybos pirmininkas VI. Plečkaitis.
— IV dainų šventė vyko Čikagoj VII 4. VI. Jakubėno jos recenzija dedama atskiru straipsniu. Išvakarėse Jaunimo centre surengtas dainos ir muzikos vakaras, kurio pvogramą atliko pianistas M. Mačiulis ir solistė O. Zubavičienė.
— Danutė Stankaitytė, besilankydama Lietuvoj, koncertavo Vilniaus kompozitorių namuose VII.28. Programą sudarė E. Laumenskienės, V. Klovos, A. Račiūno ir VI. Jakubėno dainos, o taip pat arijos tų operų, kuriose ji dainavo Čikagos lietuvių operos spektakliuose.
— Išvykdamas iš JAV, St. C įtvaras atsisveikinimo koncertą surengė New Yorke VI.19. Iš Lietuvos išvykęs Brazilijon, ten nuo 1944 dainavo Rio de Janeiro operoj. 1955 atvyko į JAV, 1958-64 dainavo solistu Dono kazokų chore. Išvyko dviračiu Brazilijon, o iš ten ketina įsikūrimui vykti V. Vokietijon.
— Igno Maleiaus dainų ir arijų rečitalis magistro laipsniui gauti buvo surengtas VII.31 Čikagos konservatorijos salėj.
— Omahos LB choras Rambynas suruošė savo koncertą VI.19.
— Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos kasmet rengiamos Lietuvių dienos VI.20 koncerte dalyvavo soliste G. Čapkauskienė ir Br. Bud-riūno vadovaujamas parapijos choras.
— įvairiuose vasaros suvažiavimuose, stovyklose, vasarvietėse buvo surengta eile koncertų. Lituanistikos instituto suvažiavime V.30 meninę programą atliko trio: P. Armo-nas (violončelė), Pov. Matiukas (smuikas) ir M. Motekaitis (fortepijonas). ALTS suvažiavimo bankete V.29 dainavo V. Stankienė. Skautams akademikams dainavo B. ir R. Dabšiai. Ateitininkai sendraugiai Dainavoj klausė pianistų N. Dėdi-nienės ir M. Motekaičio, Kennebunkporte — solistės V. čižauskai-tės - Balčiūnienės. Frontininkų studijų savaitėj surengtas solisto V. Verikaičio koncertas. Kennebunkpor-to vasarotojams I. ir V. Vasyliūnai surengė du koncertus, kurių antrame religiniame koncerte dainavo solistė St. Daugėlienė.
D a i l ė. — Amsterdamo lietuvių kapinėse V.30 pašventinta paminklinė šv. Onos koplyčia, kurią savo mirusios žmonos Onos atminimui pastatydino J. V. Kiškis. Koplyčią suprojektavo ir savo skulptūrom išpuošė dail. V. K. Jonynas. Išleistas 28 puslapių 'St. Ann's Chapel" su V. Maželio darytomis nuotraukomis leidinys.
— Beverly Shores parke VII. 18 atidarytas J. Bakio sukurtas Litu-anicos paminklas. Apie jį informavome ir davėme jo nuotraukų pereitame numery.
— P. Andriušio antkapio Adelaidėje konkursą laimėjo losangelietis arch. Edm. Arbas.
— Čiurlionio galerijoj VT.12-20 vyko Alg. Grigaičio foto nuotraukų paroda. Viename Čikagos bankų liepos mėn. savo paveikslus rodė R. Alminienė - Nasvytyte. Cambridge Harvardo Profesorių klubo patalpose buvo išstatę savo paveikslus bostoniečiai Ilona ir Jurgis Laurinaičiai. Los Angeles Lietuvių dienoj VI.20 savo darbus rodė 12 vietinių dailininkų, daugiausia mėgėjų. J. Andrašiūnas pardavė net 27 savo gamtovaizdžius, "žmonėms labai patiko lietuviška jų tematika: ežeriukai, berželiai, atšlaitės su medžiais, ramūs, kaimiški gamtos kampeliai" (J. T. "Drauge").
— Anglijoje kolektyvinėse parodose su savo skulptūros darbais dalyvavo EI. Gaputytė, Prancūzijoje — A. Mončys.
— Leipzigo tarptautinėj knygos meno parodoj aukso medalį gavo B. Žilytė - Steponavičienė už Lietuvoj išleistos knygos "Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį žaliabarzdį" iliustracijas.
M o k s l a s. — Montrealyje V.5-9 vyko š. Amerikos šiaurės rytų pakraščio slavistų konferencija, kurioj du posėdžiai buvo skirti baltų kalbotyrai ir literatūrai. Literatūros posėdy V.6 apie lietuvių emigracinę literatūrą kalbėjo R. Šilbajoris, kuris ir visam tam posėdžiui vadovavo. Kalbotyriniamų posėdy V.8 lituanistinėmis temomis pranešimus skaitė amerikiečiai D. Robinson (Ohio valst. un-tas), H. Andersen (Harvardas), G. B. Ford (Northvvestern un-tas), čekas J. Marvan (Kalifornijos un-tas).
— Dr. Feliksas Palubinskas, Kalifornijos valstybinėj kolegijoj Long Beach pernai rudenį pakeltas pilnu profesoriumi ir išrinktas prekybos skyriaus vedėju, laimėjo Fullbrighto premiją 1971-72 mokslo metais būti vizituojančiu profesoriumi Linze Austrijoj, o 1972-73 mokslo metams jis pakviestas dėstyti Helsinky Suomijoj. Kovo numery buvome įdėję jo str. apie sovietinę reklamą.
— Dail. Br. Jameikienė išvyksta į Havajus, kur pakviesta Honolulu meno akademijoje vadovauti vaizdinių ir garsinių meno priemonių skyriui.
— G. Procuta (g. 1933), Čikagos un-to doktorantas, pakviestas asistentu profesoriumi į Ottawos un-tą, kur dirbs prof. dr. A. Ramūno vadovaujamame lyginamosios pedagogikos centre. Jo sepcialybė — sovietinė švietimo sistema. Išvykdamas naujon vieton, Čikagos un-to bibliotekai jis padovanojo 15 metų Aidų komplektą.
— Prof. A. Sennas pereitais metais buvo išvykęs Šveicarijon vadovauti lietuvių kalbos kursui Fribour-go un-te. Gegužės mėn. apie lietuvių kalbą skaitė paskaitas Berno ir Zū-richo un-tuose.
— Dr. V. Pavilanis, Mokslų akademijos pakviestas, lankėsi Lietuvoje ir skaitė šioje akademijoje pranešimą apie hepatito ligą.
— LKMA Ottavvos židinyje VIII J. A. Račkauskas skaitė paskaitą apie Lietuvos mokytoją amžių būvyje, o G. Procuta kalbėjo apie mokytojo padėtį sovietinėj okupacijoje. LKMA Daytono židinyje VTI.18 ateiizmo klausimą svarstė kun. dr. V. Kazlauskas.
R a š y t o j u o s e. — Belgijoje po karo apsigyvenusi Zenta Tenisonaitė išleido pirmą lietuvių poezija rinktinę flamų kalba: Zen steer heeft geen hart (Akmenėlis turi šaltą širdį). 83 puslapių knygoje ver tėja Z. Tenisonaitė trumpai supažindina su Lietuva (5-7). A. Vaičiulaitis apžvelgia lietuvių literatūros istoriją (6-11), toliau (12-82 i eina poezijos vertimai, baigiama V. Kazoko tekstu apie poetinį žodį (83). Knygoje duodami 41 poeto 64 eilėraščiai, daugumos po 1, kai kurių po 2 ir V. Bogutaitės ir M. Saulaity-tės po 3 eilėraščius. Eilėraščiai duodami autorių amžiaus eile. tuo būdu po B. Sruogos seka Pr. Lembertas. po H. Radausko — O. B. Audrone etc. Kaip "Drauge" buvo pastebėta, "autorių galėjo būti ir mažiau, kad atrinktieji reprezentuotų si didesniu savo kūrybos kiekiu. Flamiškoje antologijoje nepagailėta vietos ir tokioms pavardėms, dėl kurių dar labai abejotume, ar būtina dėti net į grynai lietuviškąją savos poezijos antologiją, tai ką jau bekalbėti apie reprezentacinę svetur", ši 'Draugo" pastaba yra teisinga, nes, be abejo, ne visus parinktuosius poetus vadintume savo žymiausiais poetais voornamste Litouwse dichters kaip knygos aplanke rekomenduojama. Atrankos klausimą palikus nuošaliai, Z. Tenisonaitė gražiai pasitarnavo, mūsų poeziją pateikdama flamų kalbos skaitytojams ( belgams flamams ir olandams). Knygai antraštę pati leidykla parinko pagal S. Nėries eilėraštį.
— Australijoj, Sydney, VIII.15 suruoštas pernai mirusio P. Andriušio minėjimas. Jo kūrybos apybraižą pateikė V. Kazokas.
— Santa Monicoj VII.31 surengtame literatūros vakare dalyvavo bostoniečiai rašytojas A. Gustaitis ir aktorė Al. Gustaitienė, iš vietinių — A. Rūta, B. Brazdžionis ir J. Tininis.
— Vienu ar kitu pavidalu skirta literatūrai dėmesio ir vasaros stovyklose. Ateitininkų sendraugių stovykloj Dainavoj savo kūrybą skaitė V. Bogutaitė, J. švabaitė ir dr. K. Keblys, Kennebunkporte — K. Grigai-tytė ir V. Volertas, kurio 50 metų sukaktis paminėta Pr. Naujokaičio paskaita. Skautų akademikų stovykloj pristatyta naujas M. Saulaitytės poezijos rinkinys, J. Kelečius su L. Earausku inscenizavo A. Vaičiulaičio humoristinę uodo istoriją. Frontininkams savo humoristinę poeziją skaitė Al. Baronas. Neolituanų stovykloje surengtas J. Gliaudos kūrybos vakaras. Kennebunkporto vasarotojams savo kūrybą skaitė N. Mazalaitė ir A. Landsbergis.
— Lietuvių agronomų s-ga paskelbė konkursą parašyti bet kurio žanro kūriniui, pavaizduojančiam nepriklausomos Lietuvos ūkininkų bei
ūkio epochą. I premija — 2000 dol., II premija — 1000 dol. Konkursui kūriniai įteikiami iki 1972 gruodžio 15 šiuo adresu: Lietuvių agronomų s-ga, 7328 So. Ca-lifornia Ave., Chicago, 111., 60629.
J a u n i m e. — Pasaulio lietuvių jaunimo II kongreso komitetas VIII. 21-22 posėdyje su LB pareigūnais ir jaunimo organizacijų vadovais nutarė, kad kongresas šaukiamas Čikagoj 1972.VI.30 - VII.4, dar nenustatytoj vietoj VII.4-8 vyks studijų dienos, o vėliau savaitę jaunimas sto-vvklaus Kanadoje.
— Fordhamo un-te lituanistikos kursai vyko VI.21 - VIII.6. Pagrindiniai dėstytojai buvo kursų organizatorius prof. A. Vasys (žemesniajai grupei) ir St. Barzdukas, kuriems talkino A. Salys, J. Brazaitis, J. Puzinas ir kt. Kursus lankė apie 20 studentų.
— Clevelando dvimetinius pedagoginius lituanistikos kursus baigė 8 lankytojos: N. Balčiūnienė, D. Bie-Hnyte, V. čyvaitė, A. ir D. Kavaliūnaitės, St. Kazlauskienė, EI. Razgai-tytė ir D. Sušinskaitė. šių kursų direktorius — V. Kavaliūnas, jų pradininkas — J. Žilionis.
— Toronto dviejų metų lituanistinį seminarą (vedėjas V. Taseckas) šį pavasarį baigė 14 (A. Abromaitytė, R. Birgelytė, N. Bočkutė, V. Bum-biilytė, L. Burokaitė, D. Danaitytė,
ir S. Dūdaitės, M. Gudinskas, EL Sungaila, R. šapočkinaitė, R. Un-derytė. D. Vaidila ir V. Vaitiekūnaitė). 3 berniukai ir 11 mergaičių. Į seminarą priimami baigusieji 10 skyrių šeštadieninę mokyklą, šiemet tą skyrių baigė 39 — kiek is jų sulauks lituanistinis seminaras? Klausimas svarbus, norint, kad lietuviškasis auklėjimas nesibaigtų su vaiko metais.
— Marquette Parko lituanistinė mokykla (vedėjas Pr. Razminas) šį pavasarį surengė lietuviškų knygų skaitybos varžybas, davusias gerų rezultatų. Kiek kitų mokyklų vykdo tokias varžybas ?
— Čikagos aukštesnioji lituanis-tini mokykla šį pavasarį išleido savo XX laidą — 37 abiturientus. Iš viso per 20 metų išleisti 656 abiturientai. Mokyklai vadovauja J. Ma-silionis. Kasmet išleidžiamas šios mokyklos moksleivių metraštis, pavadinamas vis nauju vardu. Šiemet jis turi antraštę "Laisvės šauksmas".
— Vasario 16 gimnaziją baigė du abiturientai: R. Palavinskas ir J. Sonsas (tėvas vokietis).
— V. Jonyno vasarvietėje, Ches-tertone, Ind. VII.5 - 16 vyko tautinių šokių kursai. Baigė 32 mergaitės ir 4 berniukai. Kursų vedėja
— Ir. šilingienė, jos pavaduotoja
— R. Zotovienė.
— Toronto jaunimo ansamblis Gintaras buvo išvykęs Europon, kur VII. 10 koncertavo Londono lietuviams, vėliau surengė eilę koncertų Vokietijoje. Montrealio to paties vardo jaunimo ansamblis rugsėjo pirmą savaitę su koncertais lankė Vakarų Kanados lietuvių kolonijas: Vancou-verj, Edmontoną ir Winnipegą.
M i r t y s. — Lietuvoj mirė doc. Antanas Bistrickas, sulaukęs 71 metų. 1932 baigęs Vytauto D. un-to technikos fakultetą, liko jame dėstyti. Po karo pora metų buvo statybos fakulteto dekanas, 1947-48 prorektorius ūkio reikalams. Kauno un-tą uždarius, 1951 perėjo docentu į Politechnikos institutą. Iš savo srities paskelbė veikalus: Medinių konstrukcijų elementai (1954), Medinės konstrukcijos (1958), drauge su kitais — Pastatų konstrukcijos (1962). Nepriklausomybes metais veikė ateitininkuose, buvo Ateitininkų rūmų reikalų vedėju, vėliau ilgametis sendraugių s-gos centro valdybos narys. Priklausė "Kęstučio" korporacijai.
— Čikagoj birželio 12 mirė teisininkas Antanas Repšys. Buvo gimęs 1908.II.1 Rokiškio aps. Vytauto D. un-te 1928 pradėjo geografijos studijas, vėliau perėjo į teisių fakultetą. Advokato praktika vertėsi Kaime. Priklausė studentų ateitininkų "Vytauto" klubui ir jam pirmininkavo. Studentų atstovybės prezidiume ėjo vicepirmininko pareigas. Atvykęs į JAV, buvo tarp Čikagos lietuviškojo gyvenimo judintojų. Ėjo pa-eigas ALToje, ateitininkuose, krikščionyse demokratuose ir kt. organizacijose. Blaivaus žvilgio, jautraus takto, ramus ir pagarbus kitiems, jis visur siekė nuteikti žmones pozityviam darbui. Veikti jam reiškė dirbti, o ne "kovoti". Prel. M. Krupavičius buvo jį paskyręs vienu iš savo testamento vykdytojų.
— Bostone birželio 19 mirė Lietuvos garbės konsulas Antanas O. Šalna (rašėsi Shallna). Gimęs 1894 Scrantone, teisės studijas jis baigė Cornell un-te. Advokato praktika vertėsi nuo 1922 Bostone. 1939 jis buvo paskirtas Lietuvos garbės konsulu ir tas pareigas ėjo iki paskutinių gyvenimo dienų. Kasmet pasirūpindavo Lietuvos klausimą priminti amerikiečių spaudoje. Didelio išsilavinimo žmogus, jis buvo įtakingas ir daugely amerikiečių organizacijų.
— Putname birželio 22 mirė gydytojas Motiejus Nasvytis, sulaukęs 81 metų amžiaus. Buvo iš visuomeniškų gydytojų, valstiečių liaudininkų nusistatymo. Sveikatos klausimais rašė "Medicinos" žurnale ir kitoj spaudoj. Aukštųjų kursų, iš kurių po poros metų išaugo Lietuvos universitetas, medicinos skyriaus pirmasis vedėjas (1920).
— Anglijoje (kelionėje) birželio 28 mirė kun. Jonas Jutkevičius. Atskirai jį paminėsime kitame numery.
— Vilniuje birželio 28 mirė rašytojas Antanas Venclova, eidamas 66-sius metus. Eilėraščiais debiutavo 1926, proza — 1930. Liko gana eilinis rašytojas, bet okupaciniame režime iškilo į aukštinamą rašytoją. Už eilėraščių rinktinę 1952 buvo apdovanotas Stalino premija, o už makalatūrinės propagandos romaną "Gimimo diena" 1960 gavo respublikinę premiją. Pirko šią garbę pačia aukščiausia kaina — žmogiškuoju savęs sutrypimu. Turtingų ūkininkų sūnus ir pats patogaus gyvenimo žmogus, žaidė "avangardiniu kairumu" ("Trečiojo fronto" 1930-31 redaktorius), nuvedusiu į nuolankią tarnybą sovietiniam okupantui. 1940 švietimo komisaras, po karo Kauno un-te lietuvių literatūros katedros vedėjas ir istorijos -filologijos fakulteto dekanas, rašytojų draugijos pirmininkas (1954-591. Sovietų Sąjungos ir Lietuvos "aukščiausiųjų tarybų" deputatas, kompartijos centro komiteto narys et c. — Venclova buvo tarp pačių pagrindinių sovietinių kvislingų Lietuvoje. Tokiu pasiliko ligi gyvenimo galo. Ir prieš pora metų išėjusiame trečiajame atsiminimų tome "Vidurdienio vėtra" (1969) rašė: "Tarybų Lietuvos Socialistinė Respublika savo noru įstojo į Tarybų Sąjungos tautų šeimą ... Tarybų Lietuva gimė kaip Partijos vadovaujamos ilgametės darbo žmonių kovos rezultatas" (p. 11-12). Kada rašytojas skelbia melą, pats tai žinodamas, yra skaudi žmogiškosios menkystės tragedija. Ne melu kuriamas menas ir ne melu įgyjama pagarba. Melas gali būti"apmokamas ir premijuojamas, bet pagarba melu neįsigyjama. Vadinamoji akademinė lietuvių literatūros istorija rašo, kad A. Venclovos "kūryba atliko didelį idėjinį auklėjamąjį vaidmenį, ypač kovoje su nacionalizmu" (IV. 272). Gal ir tikrai tą vaidmenį atliko. Bet vargas rašytojui, kuris savo kūrybą paverčia tokia vergo tarnyba savosios tautos priešui. Ką pats A. Venclova būtų sakęs apie kurį nors rašytoją, kuris būtų taip vergiškai tarnavęs caro režimui, taip pat kovojusiam su lietuvių "nacionalizmu"? Suprantame, kodėl ir pačios Lietuvos jaunajai rašytojų kartai A. Venclova buvo pasidaręs lyg stalinistinė fosilija. Laimėjo garbės, bet ne pagarbą.
— New Yorke liepos 6 mirė žurnalistas ir pedagogas Albinas Gražiūnas (Graževičius), eidamas 65-sius amžiaus metus. Buvo studijavęs lituanistiką ir teisę. Studentaudamas ilgesnį laiką, reiškėsi ir visuomenine, ir žurnalistine veikla. Pavasarininkuose buvo vyrų s-gos centro valdybos sekretoriumi, ateitininkuose veikė "Vytauto" klube, pirmininkavo Vytauto D. un-to studentų s-gai, o vėliau buvo ateitininkų federacijos generalinis sekretorius. Tuo laikotarpiu redagavo "Pavasarį", "Ateitį", 'Vyrų žygius", "Žemaičių prietelių". Iš šios veiklos pasitraukęs, 1938 - 44 mokytojavo Prienų "žiburio" gimnazijoj. Vokietijoj dirbo "žiburių" redakcijoj ir mokytojo darbą. JAV apie metus laiko redagavo "Ameriką". Eilę metų buvo krikščionių demokratų centro komitete ir kurį laiką redagavo "Tėvynės sargą".
— Čikagoj liepos 18 mirė agronomas Juozas Klevaitis (Klivečka), sulaukęs 70 metų amžiaus. Dirbdamas Žemės ūkio akademijos selekcijos stotyje, jis buvo išauginęs naujų pašarinių žolių veislių ir paskelbęs pora leidinių.
— Čikagoje liepos 21 mirė kan. Feliksas Kapočius. Atskirai jį paminėsime vėliau.
— Lietuvoj liepos 23 mirė gen. Stasys Zaskevičius, baigdamas 79-sius amžiaus metus. Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, antrajame ministrų kabinete buvo krašto apsaugos viceministras. Tarp įvairių pareigų protarpiu baigė Prahos gen. štabo akademiją. Ilgiausiai dirbo kaip Aukštosios karo mokyklos lektorius. 1939 rudenį buvo paskirtas karo atstovu Maskvon. Po karo 8 metus buvo ištremtas į Sibirą.
— Eismo nelaimėje pakeliui iš Los Angeles į San Francisco rugpiūčio 2 žuvo rašytojas Juozas Tininis. Kilimo rokiškėnas, šį rudenį, lapkričio 4, būtų šventęs nebesulauktą 60 metų amžiaus jubiliejų. Klasikinių kalbų studijas Lietuvoj baigė 1935 ir mokytojavo Joniškio gimnazijoj ligi 1944. Vokietijoj mokytojavo Tubin-geno - Pfullingeno lietuvių gimnazijoj ir drauge gilino studijas TU-bingeno un-te. Buvo pasiryžęs dok-torizuotis ir, jau būdamas Amerikoje (iš pradžių buvo emigravęs į Australiją), tęsė studijas ir rengė disertaciją Vienos un-tui. 1965 buvo pakviestas Kalifornijos un-te Los Angeles (UCLA) lietuvių kalbos lektoriumi.
Žurnaluose paskelbė kalbinių ir literatūrinių straipsnių. Visą laiką gyvai domėdamasis literatūra, jau vyresniame amžiuje debiutavo novelių rinkiniu "Sužadėtinė" (1957). Pastaruoju laiku vėl buvo paskelbęs dvi knygas: romaną "Dailininko žmona" (1970) ir novelių rinkinį "Nuskandintas žiedas" (1971). Literatūrinė jų vertė kukli. Jis pats tai žinojo ir dėl to nevaidino "ateities vertinsimo" rašytojo. Bet dėl giedrios nuotaikom ir sklandžios kalbos mažiau reikliam skaitytojui jo knygos gali būti įdomi lektūra. Draugiškas ir paslaugus, rimtas, bet šviesios nuotaikos žmogus, J. Tininis mėgo bendrauti su žmonėmis, dalyvavo kultūrinėje lietuviškosios bendruomenės veikloje. Ateitininkas nuo gimnazijos dienų, un-te buvo pasirinkęs meno draugiją "Šatriją".
—Čikagoj liepos 30 mirė inž. Vytautas Galvydis, spėjęs sulaukti vos 49 metų amžiaus. Sovietinė okupacija jį užklupo dar tebesimokantį Utenos gimnazijoj, netrukus buvo areštuotas ir iškalėjo 8 mėnesius. Vokiečių okupacijos metu buvo įsijungęs į Lietuvių fronto pogrindinę veiklą. Amerikoje 1965-67 pirmininkavo Lietuvių fronto bičiuliams, tuo metu atgaivino "Į laisvę" leidimą ir išleido partizaninę Mykolo Vilties (slapyvardis) poeziją. 1966-67 VLI Ko seimo narys. Gyvendamas Čikagoj ir Cicero, veikė daugely vietinių organizacijų. Nuo gimnazijos dienų buvo ateitininkas.
— Austrijoj, Salzburge. kur būvi nuvykęs gydytis, rugpiūčio 5 miri Jurgis Bieliūnas, Venezuelos Lietu vių Bendruomenės vienas steigėjų i ilgametis pirmininkas. Maracay mies te jis buvo įsitvirtinęs kaip prekybininkas. Jo iniciatyva ir parama Čiurlionio ansamblis šią vasarą aplankė P. Ameriką — Kolumbiją ii Venezuelą.
— Cicero rugpiūčio 17 mirė dramos aktorius Kazys Gandrimas, sulaukęs 52 metų amžiaus. Lietuvoje buvo valstybės radiofono pranešėjas ir dramos aktorius. Čikagoj tedalyvavo keliuose ankstesniuose naujųjų ateivių pastatymuose.
— Švedijoje rugpiūčio 22 mirė švedų archeologas prof. Birger Nerman. sulaukęs 82 metų amžiaus. Minime šioj vietoj jį kaip nuoširdų lietuvių bičiulį. Pora metų profesoriaudamas Estijos Tartu un-te (1923-25 i. pa z-mezgė artimus santykius ir su kitomis dviem baltų tautomis. Baltijos valstybėms patekus sovietų okupaci-jon, gynė jų laisvę ir 28 metus pirmininkavo Baltijos komitetui. Jo balsas švedų visuomenėj buvo autoritetingas kaip žymaus mokslininko ir ilgamečio Stockholmo valstybinio istorinio muziejaus direktoriaus.
S u k a k t y s. — 85 metų amžiaus liepos 31 sulaukė prof. Ignas Končius. Lietuvos un-te jis nuo 1926 dėstė fiziką, bet drauge domėjosi kraštotyra. Paskutinis jo leidinys ir yra knyga "žemaičių kryžiai ir koplytėlės", išleista 1965. O anksčiau šiame krašte jis dar išleido savo medžio drožinių albumą 11954) ir du tomukus pasakojimų '•žemaičiu šnekos" (1961). šiuo metu gyvena Matulaičio namuose Putname.
— Taip pat 85 metų amžiaus rugpiūčio 26 sulaukė Marija Varnienė-Kuraitytė, dail. Ad. Varno žmona. Kaip pedagogės jos darbo sritis — priešmokyklinis auklėjimas bei mokymas. Romoje baigusi tarptautinius Montessorį kursus, ji buvo Lietuvoje išvysčiusi plačią veiklą, pritaikydama Montessori auklėjimo metodą lietuviškoms sąlygoms. JAV Čikagoje ji taip pat sėkmingai tęsė šią savo veiklą.
— 80 metų amžiaus rugsėjo 26 sulaukė Magdalena Galdikiene-Draugelytė. Iš profesijos pedagogė, ji ilgiausiai (1923 - 36) mokytojavo Kauno širdiečių mokytojų seminarijoj, o 1936-40 buvo tų pačių širdiečių gimnazijos direktorė. Dirbdama pedagoginį darbą, visą laiką reiškėsi ir visuomeniniame gyvenime. Steigiamojo seimo ir kitų demokratinių Lietuvos seimų krikščionių demokratų atstove. Visą nepriklausomos Lietuves laikmetį vadovavo Lietuvių katalikių moterų d-jai ir ją išugdė pačia stipriausia Lietuvos moterų organizacija. 1951 įkūrė Pasaulio lietuvių katalikių organizacijų s-ga ir buvo jos ilgametė pirmininkė, 1968 išrinkta garbės pirmininke. Ramaus būdo, nuosaiki ir jautri moteris, ji buvo gera gyvenimo draugė jau mirusiam dailininkui Ad. Galdikui.
— 75 metų amžiaus liepos 18 suokė Marija Aukštaitė (Radkevičiūtė - Navikevičienė). Atvykusi Ka-nadon 1930, ji buvo žymi senųjų ateiviu veikėja kultūrininkė. Savo religinę ir patriotinę poeziją išleido rinkiniu "Rožių vasara" (1966).
— To paties 75 metų amžiaus liepos 19 sulaukė Vincenta Lozoraitienė - Matulaitytė. Dirbdama užsienio reikalų ministerijoj, 1923 ištekėjo už Stasio Lozoraičio. Lietuvoj gyvendama, 1934 - 39 pirmininkavo Lietuvos moterų tarybai ir yra atstovavusi Lietuvos moterims eilėj tarptautinių kongresų. Rūpinosi moterų spauda: 1929 įsteigė ir metus redagavo mėnesinį žurnalą "Motina ir vaikas", o 1937 buvo žurnalo "Moteris ir pasaulis" redaktorė. Nuo 1939 gyvena Romoje.
— Rugsėjo 13 pasiekė 75 metų amžiaus gen. Stasys Raštikis, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas. Šiame krašte jis išleido du tomus autobiografinių atsiminimų "Kovose dėl Lietuvos" (1956 - 57). Nuo 1955 lestęs JAV kariuomenės kalbų mokykloj, jis jau yra pasitraukęs į pensiją. Atskiru straipsniu šiame žurnale jis buvo platėliau paminėtas 1956 spalio numery. Nuo seniau žurnalą skaitančius skaitytojus ir nuro-
i tą straipsnį.
— 70 metų amžiaus rugpiūčio 3 sulaukė miškininkas prof. Jonas Kuprionis. 1928 baigęs miškininkystę Žemės ūkio akademijoje, Lietuvoj dirbo miškų departamente miškų ūkio syriaus referentu, 1941-44 do-centavo Vilniaus un-te kaip specialiosios miškininkystės katedros vedėjas. Lietuvos miškininkų s-gos vienas steigėjų ir nuolatinis valdybos narys, žurnalo "Mūsų girios" steigėjas ir redaktorius iki 1940. JAV nuo
ligi pasitraukimo pensijon 1970 profesoriavo Louisianos politechnikos institute Rustone, kur įsteigė botanikos sodą. Nors ir toliau gyvendamas nuo lietuviškųjų centrų, dalyvavo lietuviškajame gyvenime, redaguodamas "Girios aidą". Visuomeniškai, be miškininkų, daugiausia yra dirbęs skautuose — 1930 buvo išrinktas vyriausiu skautininku.
— 60 metų amžiaus gegužės 2 sulaukė Juozas Petraitis. Vytauto D. un-te 1933 baigė ekonomikos studijas ir dirbo bankuose. Studentaudamas priklausė "Kęstučio" korporacijai. Emigravęs Australijon, veikia LB ir katalikuose. Katalikų federacijos vicepirmininkas 1961-63 ir pirmininkas nuo 1969. "Tėviškės aidų" redakcijoj dirba nuo 1964.
— Gegužės mėn. draugų tarpe savo 60-ji gimtadienį atšventė rašytojas Andrius Mironas, gyvenąs Santa Monica, Kalifornijoj. 1970 išleista jo apysaka jaunimui "Be namų".
— Liepos 10 sulaukė 60 metų amžiaus prof. Vytautas Marijošius. Šiame numery jis paminimas J. Kačinsko straipsniu.
— Liepos 20 sulaukė 60 metų amžiaus dr. Romas Zalubas. Matematikos studijas Vytauto D. un-te baigė 1936. Vilniaus un-te astronomijos katedros asistentu dirbo 1940-44. Vokietijoj buvo Kempteno gimnazijos direktorius. JAV Georgetovvn un-te įsigijo daktaro laipsnį iš astrofizikos srities ir nuo 1955 dirba The National Bureau of Standards įstaigoje Vašingtone. Darbo sritis — atominės struktūros tyrinėjimas, naudojantis optiniais atomų ir jonų spektrais. Specialiai tyrė torio spektrą. Pasirodžius, kad šis spektras labai tinka būti standartiniu spektru kitų atomų ir molekulių spektro bangų ilgiams matuoti, su pora kitų bendradarbių pernai parengė torio standartinių linijų sąrašą, kurį Tarptautine astronomu unija rekomendavo vartoti bangų ilgio antriniu standartu. Dabar visur specialistai tai ir vartoja. Nuo gimnazijos dienų ateitininkas, R. Zalubas priklausė "Kęstučio" korporacijai.
— Rugsėjo 20 sulaukė 60 metų amžiaus gydytojas Henrikas Brazaitis. Vytauto D. un-te medicinos fakultetą baigė 1936 ir 1940-44 dirbo jame asistentu. "Fraternitas Lithua-nica" korporacijos narys, gydytojas visuomenininkas: tris kadencijas pirmininkavo Ohio lietuvių gydytojų d-jai ir 1968-89 bendrajai pasaulio lietuvi! gydytojų s-gai. Nuo 19S8 yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vicepirmininkas visuomeniniams reikalams.
— Rugsėjo 27 sulaukė 60 metų žurnalistas Pranys Alšėnas. Vidurinį mokslą baigė Kauno VIII gimnazijoj (eksternu); 1939 Kaune baigė Aukštesniąji policijos mokyklą. Gyvendamas Kanadoj, neakivaizdiniu būdu 1967 baigė Čikagos Pedagoginį lituanistikos institutą lietuvių literatūros istorijos bakalauro laipsniu. Spaudoje dirbti pradėjo 1929. Lietuvoj buvo nuolatiniu "Lietuvos aido" korespondentu ir rašė į daug kitų laikraščių. Vokiečių okupacijos laikais už pogrindinės spaudos platinimą gestapo buvo įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, o vėliau išsiųstas darbam į Vokietiją. Po karo bendradarbiavo tuometinėj spaudoj, šiuo metu P. Alšėnas gyvena Kanadoj. Ir čia nepaleidžia plunksnos iš rankų — nuolatinis "Draugo" ir kt. laikraščių bendradarbis. Vienas iš "Tėviškės žiburių" steigėjų, buvo to laikraščio redakcinio kolektyvo narys. Daug yra rašęs ir angliškoj spaudoj — Toronte visuose trijuose dienraščiuose ir kt. Paskelbė šias knygas: novelių rinkinį "Talismanas" publicistkos rinkinį "Maži žodžiai", humoro knygą "Tūkstantis šypsnių" ir M. Jankaus monografiją. Labai darbštus plunksnos žmogus, per truputį daugiau kaip 40 metų Pr. Alšėnas paskelbė per 7.000 straipsnių. (Dr. A. Ramūnas).
— 50 metų amžiaus gegužės mėn. 2S sulaukė inž. Antanas Girnius. Geodezijos inžinieriaus diplomą 1950 įsigijo Vokietijoj Bonnos un-te, JAV nuo 1961 dirba Smithsonian astrofizikos observatorijoje Cambridge satelitų geodezijos srityje. Paskelbė šio srities tyrinėjimų amerikiečių ir užsienio leidiniuose.
— Rugpiūčio 22 sulaukė 50 metų amžiaus Vytautas Volertas. Profesijos inžinierius, matematikos magistro laipsnį gavo Pensilvanijos un-te 1954, elektronikos — Marylando un-te 1961. Drauge visuomenininkas ir rašytojas. Ateitininkas nuo gimnazijos metų, JAV daugiausia yra atsidėjęs bendruomeninei veiklai: JAV LB tarybos pirmininkas 1964-67, o šiuo metu (nuo 1970) pirmininkauja JAV LB valdybai. Kaip romanistas debiutavo 1963 išleistu romanu "Upė teka vingiais". Toliau sekė romanai: Gyvenimas yra dailus (1964), Sąmokslas (1968), Pragaro vyresnysis (1971). Pastarieji du romanai laimė; o "Draugo" romanų konkursą. Paskutinysis romanas "Pragaro vyresnysis" recenzuotas mūsų žurnale šių metų birželio numery. Ten įdėta ir autoriaus nuotrauka. Be to, yra išvertęs tris H. Sudermanno noveles "Lietuvių apysakos" (1970). V. Volerto sėkmę savoj profesijoj liudija neseniai jo gautas NASA padėkos atžymėjimas už "reikšmingą darbą Apollo 15 komunikacijų srityje".
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
