Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DAIL. JONO MACKEVIČIAUS PALIKIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Paulius Jurkus   

Dail. Jonas Mackevičius kūrybai atidavė apie 50 metų, atžymėdamas juos retu darbštumu. Jo palikimas yra nemažas. Dalis jo kūrinių bekeliaujant (ypač Kaprio saloje) nuėjo į turistų rankas, ir juos vargiai kas besurinks. Patys geriausi paveikslai pasiliko Lietuvoje.

Dail. J. Mackevičius brendo kaip tik tuo metu, kai V. Europoje menininkai užsidegę jieškojo naujų pasisakymų būdų, kurdami naujas meno sroves ir naujas meno "gramatikas". Tie sąjūdžiai pasiekė ir lietuvius menininkus, ir jie daugiau ar mažiau modernėjo. Tačiau visa tai J. Mackevičiaus nepaliete. Išaugo jis ij rusiško realistinio akademizmo ir jam paliko ištikimas visą amžių. Gausioje jo kūryboje nerasime nei kokios evoliucijos nei kokių tarpsnių. Jis vientisas — saikingas realistas. Tiesa, kai kuriuose peisažuose pastebėsime nežymią impresijonistinę nuotaiką.

Jo kūrybinis pasaulis nekomplikuotas. Į žiūrovą jis kalba savo paprastumu, skaidrumu. Visur užakcentuojamas piešinys, tobula teptuko technika, žiūrovui belieka tik stebėti ir gėrėtis natūralia vaizduote.

Kiek daugiau sudomina jo pasirinktas siužetas ir jo sutvarkymas. Mokėjo jis surasti įdomią gamtos iškarpą, ją iki smulkmenų suvesti piešinyje ir spalvoje. Spalva gi buvo surasta pačiame piešiamame daikte ir atsargiai pernešta į drobę. Gražiai jis pagavo Kaprio salos jūrą, architektūrą, skęstančią pilkai violetiniuose šešėliuose bei mėlyno dangaus fone, išsirpusias vynuoges, glicinijų žiedus. Ir lietuviškame gamtovaizdyje jis taip pat surado saulėtumą ir giedrumą.

šalia itin gausių peisažų dail. J. Mackevičius buvo vienas iš pirmųjų mūsų istorinių paveikslų kūrėjų. O tų paveikslų taip reikėjo atsikūrusiai Lietuvai. Vytauto Didžiojo metai nuvedė jį iki jo asmens. Jam skyrė keletą drobių — Vytautas ties Juodosiom jūrom, Vytautas Naugarduko žemėje ir kit. (Originalai kabėjo V. D. Karo Muziejuje Kaune). Sustojo jis ir ties šv. Kazimieru, Panevėžio katedros kupule pavaizduodamas vieną jo stebuklą.

Istoriniai paveikslai kaip tik rodo glaudų ryšį su jo mokykla. Rusuose istorinė tapyba buvo stipri, ją puoselėjo didelis dailininkas Uja Re-pinas, buvęs J. Mackevičiaus mokytojas. Jis perteikė ir patį istorijos pamėgimą ir priėjimą. Tad ir Mackevičiaus paveikslai nėra istorinio fakto iliustracijos, bet ištisos istorinės studijos, čia iki detalės išstudijuotas ano meto kostiumas, ginklai ir gyvenimo papročiai. Istorinė tikrovė kai kur nustelbia meninę tikrovę.

Grįžti į praeitį galėjo paskatinti ir kitas faktas. Jo senelis buvo dailininkas Elviras Andriolli. (Tikra jo pavardė buvo Andrulis, gimęs 1836, miręs 1893 m.). Jo garsios Adomo Mickevičiaus veikalų iliustracijos su romantiška Lietuvos praeitimi turėjo ne tik skatinti į meną bręstantį dailininką, bet ir jo dėmesį sutelkti ties praeitimi.

Savo gyventu laiku Mackevičius priklauso modernizmo epochai, bet visa savo kūryba jis grįžta į 19 amžių, į tuos laikus, kai buvo madoje realistiniai peisažai, istorinė tapyba. Iš tų laikų mes savo istorijoje beveik nieko neturime. Į juos ir įsirikiuoja J. Mackevičiaus palikimas.
Svarbesnės dail. J.  Mackevičiaus gyvenimo datos:
Cir.iė 1872 m. birželio 18 d. Rygu-voje. Studijavo Maskvoje ir baigė: 1894 m. — Dailei Skatinti Mokyklą, 1896 Kunigaikštytės Teniševos Dailės Studiją ir 1901 m. — Imperatoriškąją Dailės Akademiją. 1907 m. dalyvavo pirmoje lietuvių dail. parodoje Vilniuje. Nuo 1914 m. iki 1929 m. gyveno Kaprio saloje. 1924-1926 m. jo kūrinių parodos buvo surengtos Kaune ir kituose miestuose. 1929 m. grįžo į Lietuvą ir buvo Kauno Meno Mokyklos mokytoju iki 1940 metų. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos į vakarus, mirė 1954 m. liepos 25 d. Šveicarijoje, Roveredo kaime.
Paulius Jurkus
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai