| |
|
|
|
LIET. PASIUNTINYBĖ PRIE VATIKANO |
 |
 |
 |
Lietuvos Pasiuntinybes prie Vatikano likimas didžiai sujaudino pasaulio lietuvius. Italų spaudoje pasirodžiusios žinios apie jos uždarymą skaudžiai atsiskambejo ypatingai šioje Atlanto pusėje. Tebeveikiančios Lietuvos pasiuntinybės bei konsulatai yra gyvi jos laisvės simboliai, turį gilios reikšmės tiek mums, tiek apskritai Vakarų imtynėse su Rytais. Įvykiai po naujojo popiežiaus Jono XXIII išrinkimo iš tikrųjų rodo, kad Vatikane persiorientuojama Lietuvos ir Lenkijos pasiuntinybių atžvilgiu. Laisvojo pasaulio lietuviai šaukėsi į Vatikaną telegramomis ir laiškais, prašydami ir toliau pripažinti mūsų ministerį teisėtu Lietuvos atstovu. Pagaliau Vatikano dienraštis Osservatore Romano sausio 5 d. pareiškė, kad Lietuvos ir Lenkijos atstovybės nepanaikinamos, tik, laikantis tarptautinės teisės dėsnių, jų valdytojams dabartinėse aplinkybėse teikiamas žemesnio laipsnio titulas.
Pagaliau apie susidariusią padėtį prabilo ir pati pasiuntinybe, kurios pareiškimą spaudai, išsiųstą sausio 15 d., čia ir skelbiame. Pradžioje pareiškimo lietuviškai visuomenei dėkojama už dėmesį Lietuvos Pasiuntinybei prie Vatikano, rūpinantis jos likimu susirinkimuose, spaudoje ir siunčiant laiškus bei telegramas į Vatikaną. Toliau taip aiškinama padėtis:
"Pirmieji sunkumai, kuriuos Lietuvos Pasiuntinybei teko pajusti, iškilo, kai lapkričio mėnesį buvo gautas pranešimas, kad nuo lapkričio mėn. 20 d. prie šv. Sosto akredituotų misijų šefai galės prašyti audiencijos pas Šv. Tėvą ir įteikti jam naujus kredencijalus. Ministeris Girdvainis tuojau ėmėsi žingsnių padėčiai išaiškinti ir tuo tikslu turėjo visą eilę pasikalbėjimų su atitinkamais Vatikano augštais pareigūnais. Tuo laiku buvo taip pat paruošta plati ir išsami dokumentacija apie Lietuvos okupaciją, Lietuvos padėtį tarptautinėje plotmėje ir Lietuvos diplomatines bei konsulari-nes atstovybes kituose kraštuose, kartu prašant palikti galioje senus kredencijalus".
"Padėtis pasunkėjo gruodžio mėn. antroje pusėje, kada Pasiuntinybė negavo pakvietimo į popiežiaus laikomas Bernelių Mišias. Šitas faktas, kaip jau yra žinoma, buvo iškeltas gausių spaudos agentūrų ir tuojau pasklido po pasaulį, sukeldamas gyvą atgarsį ne tiktai lietuviškoje visuomenėje, bet ir pas svetimšalius. Pasiuntinybės akcija buvo energingai tęsiama, raštu ir žodžiu panaudojant visus turimus ir tinkamus kontaktus".
"Pažymėtina, kad nors min. S. Girdvainis ir negavo pakvietimo pareikšti Šv. Tėvui Naujųjų Metų sveikinimų, Pasiuntinybės ryšiai su Valstybės Sekretarijatu nei vienu momentu nebuvo nutrūkę ir kad tiek ministeris tiek Pasiuntinybės sekretorius buvo visuomet atitinkamų Vatikano įstaigų priimami. Paskutinis min. Girdvainio atsilankymas minėtose įstaigose įvyko gruodžio mėn. 28 d."
"Gi sausio mėn. 3 d. šv. Sostas atsiuntė Pasiuntinybei raštą, kuriame buvo pažymėta, jog Pasiuntinybė liks įrašyta į diplomatinį sąrašą, tačiau turės būti vedama "reikalų valdytojo" (gerant des af-faires). Sausio mėn. 5 d. "L'Osser-vatore Romano" įdėjo straipsnį, kuriame buvo pakartoti svarbiausieji minėto rašto punktai, pabrėžiant, jog reikalas buvo sutvarkytas einant tarptautinės teisės normomis. Į gautąjį raštą buvo atsakyta sausio mėn. 7 d. pranešant, jog Pasiuntinybė bus valdoma įgalioto ministerio Stasio Girdvainio ir kad jos diplomatinis personalas palieka kaip buvęs".
"Kadangi naujasis Pasiuntinybės reikalų valdytojo titulas yra, einant diplomatine praktika, naujadaras, tai šiuo momentu dar nėra galima tiksliai apibrėžti jo pobūdžio. Galima tiktai pasakyti, kad Pasiuntinybės reikalų valdytojas ir Pasiuntinybės sekretorius ir toliau turės diplomatinį statusą ir kad jie bus, kaip ir anksčiau, įrašyti į diplomatinį sąrašą. Dėl įvairių klausimų, kurie iškilo ryšy su nauja padėtimi, yra aiškinamasi, ir apie tai bus tinkamu laiku suteiktos visos informacijos."
"Tenka pridurti, kad S. Girdvainis lieka įgaliotu ministeriu, nes tai yra Lietuvos vyriausybės suteiktas asmeninis titulas, kuris nebūtinai ri-šasi su einamomis pareigomis. Pilnas titulas, todėl, ateityje bus: S. Girdvainis, Įgaliotas Ministeris, Lietuvos Pasiuntinybės prie šv. Sosto reikalų valdytojas".
"Pasiuntinybė, gerai suprasdama visuomenės nuotaikas, taip pat nori pažymėti, jog ji negalėjo šio viso reikalo kelti viešumon, kaip daugelio buvo pageidaujama, nes tai būtų buvę priešinga diplomatiniams įpročiams ir būtų galėję tiktai pasunkinti jau ir šiaip komplikuotą padėtį, apie kurią tegalėjo būti informuojami visi Lietuvos diplomatiniai ir konsulariniai postai. Galima tiktai pridėti, kad visų paminėtų įvykių metu buvo padaryta absoliučiai viskas, kas buvo galima, ir kad visi Pasiuntinybės žingsniai turėjo labai vertingą min. S. Lozoraičio bei lietuvių dvasiškijos Romoje nuolatinę paramą".
"Paskutiniu metu spaudoje pasirodžiusios žinios apie įvairias priežastis, kurios, esą, privedusios Pasiuntinybę prie sunkios padėties, neatitinka faktams. Tarp kitko l'Osser-vatore Romano straipsnyje buvo atsiliepta apie min. Girdvainį labai maloniais žodžiais ir buvo patvirtinta, kad jis yra Šv. Sostui persona grata".
"Lenkijos ambasadai prie šv. Sosto buvo kilę tokie pat sunkumai ir jai buvo dabar pritaikyta ta pati procedūra, kaip ir Lietuvos pasiuntinybei".
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
