Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimas šaukiamas Romoje spalio 2-4 d. Suvažiavimo technikinė komisija sudaryta iš kun. V. Bitino, kun. A. Jonušo ir kun. V. Navikevičiaus, M.I.C. Kongreso dalyviams bus parūpinti butai. Registruotis šiuo adresu: Via Casalmonferrato 20, Roma, Italy. Paskaitų temos numatytos tokios: iš teologijos — Kristaus mistinio kūno doktrina ryšyje su dabarties gyvenimo faktais; iš filosofijos: Materializmas katalikiškos filosofinės doktrinos šviesoje; iš sociologijos; Socialinių problemų krikščioniško sprendimo perspektyvos atsikursiančioje Lietuvoje; iš teisės: Katalikų Bažnyčios doktrina apie tautų apsisprendimo teisę; iš istorijos: Apaštalų Sostas ir Lietuva; iš medicinos: Medicinos etika pagal Popiežių direktyvas. Bus prof. Stasio Šalkauskio, buvusio LKM Akademijos pirmininko, 15 metų mirties sukakties minėjimas.

•    Paskutinėje Vliko sesijoje buvo atkreiptas dėmesys j lenkų egzilinės vyriausybės išsiuntinėtą memorandumą, kuriuo reikalaujama Vilnių priskirti Lenkijai. Vlikas savo rašte Lietuvius diplomatus prašo daryti atitinkamų žygių prieš tokius reikalavimus. Vliko prezidiumo naujasis adresas: 233 Broadway, Room 3014, New York 7, N. Y.

•    Šiemet seserys kazimierietės švenčia 50 m. kongregacijos įsikūrimo sukaktį. Pirmasis jų vienuolynas buvo įsteigtas 1907 Pennsylvanijoje, Mt. Carmel mieste. Iniciatorės buvo trys energingos lietuvaitės: ses. Marija Kaupaitė, ses. Imaculata Dvaranauskaitė, ses. Concepta Unguraitytė. Lietuviams kunigams, ypatingai kun. A. Milukui ir kun. dr. A. Staniukynui globojant, seserų kazimieriečių kongregacija našiai augo. Dabar ji turi 500 seserų, kurios dirba mokyklose, ligoninėse, labdaros įstaigose. Jų veikla labiausiai yra išsiskleidusi Čikagoje, kur turi didelę vidurinę mokyklą, centrinius namus, dvi ligonines ir moko 8 pradžios mokyklose. Imant visą Ameriką, seserys kazimierietės dirba 42 lietuvių parapinėse mokyklose. Dabar ruošiasi statyti naują ligoninę Čikagoje. Kongregacijai šiuo metu vadovauja Motina Teofilė, Pennsylvanijoje gimusi lietuvaitė.

•    L. Raudonojo Kryžiaus valdybai Europoj atsistatydinus, Vliko prezidiumas pavedė Vykdomajai Tarybai sudaryti naują valdybą iš šių asmenų: Jono Norkaičio, kun. A. Bungos ir L. Prosinsko.

•    Liepos 23 d. Preiburge po sunkios operacijos mirė Br. Stočkus, "Aidų" bendradarbis ir didžio išsilavinimo žmogus. Šį pavasarį jis buvo išvykęs iš JAV aplankyti Europos ir Afrikos. Kelionėje sunkiai susirgo. Priimtas į Preiburgo ligoninę po operacijos, trumpai atgavęs sąmonę, užgeso. Pasižymėjo mokslo troškuliu. Skirtingų mokslų šakas studijavo visą tremties laikotarpį iki pat mirties. Savo žinojimo, deja, nesuskubo perteikti raštu. Apie velionį plačiau bus ateinančiame žurnalo numeryje.

•    Dr. A. Šerkšnas perėmė redaguoti Lietuvių Kultūros Instituto leidžiamą vaikų laikraštėlį "Eglutę".

•    Gen. E. Adamkevičius, buvęs antros divizijos vadas, mirė gegužės 10 d. Worcestery.

•    Kanados Lietuvių Diena rugpjūčio 31 Niagara Falls pradėta mūsų dailininkų paroda. Parodą organizavo Lietuvių Dailės Institutas. Tvarkė instituto vicepirm. T. Valius. Dalyvavo 33 dailininkai iš JAV, Kanados, Prancūzijos, Italijos, Australijos ir Afrikos.

•    Rugpjūčio 31 d. - rugsėjo 1 d. Čikagoje įvyko lietuvių gydytojų suvažiavimas. Paskaitas apie naujausias medicinos mokslo problemas skaitė W. Eism, A. šabanas, D. Degesys, J. Meškauskas, V. Avižonis, J. Adomavičius, V. Pavilanis, V. Tercijonas, A. Mantvidas ir H. Brazaitis. Suvažiavimas baigtas bendromis vaišėmis Morrisono viešbutyje.

•    Birželio 22 - liepos 2 d. įvyko lietuvių - lenkų kultūrinės savaitės. Tuo laiku lietuvių delegacija, vadovaujama vicepremjero Preikšo, sykiu su būriu  menininkų lankėsi  Lenkijoje, o lenkų delegacija, vadovaujama kultūros ministerio K. Kuryliuko, su ansambliu "Sląsk" svečiavosi Lietuvoje. Lietuvių meno pajėgoms Lenkijoje atstovavo Jono švedo vedamas liaudies ansamblis. Pavienių solistų vadas buvo Balys Dvarionas. Muzikų bei dainininkų grupėje dar buvo smuiko kvartetas, dainininkai J. Petraškevičiūtė, E. Saulevičiūtė, J. Stasiūnas, V. Adamkevičius, baleto šokėjai G. Sabaliauskaite ir H. Banys, smuikininkas A. Livontas ir pianistas A. Trinkūnas. Lietuviai Varšuvoje pasirodė tris kartus. Filharmonijos salėje birželio 21 d. buvo lietuvių simfoninis koncertas, diriguojamas B. Dvariono, kuriame išpildyta savų kompozitorių kūriniai. Birželio 22 d. pasirodė švedo liaudies ansamblis. Jis kartu su solistais, muzikais ir baletininkais išpildė ir liepo3 1 d. programą, baigiant gastrclę. Taip pat lietuviai solistai dalyvavo Varšuvoj operos Tosca pastatyme. Pagrindines roles dainavo J. Petraške-vičiūtė, Adamkevičius ir Stasiūnas. Be koncertinių pasirodymų, keliose Lenkijos miestuose buvo suruoštos ir įvairaus pobūdžio parodos. Taip pat ir dainininkai bei muzikai dar lankėsi paskirose Lenkijos vietovėse. Pažymėtina, jog kultūrinėje gastrolėje Lenkijoje dalyvavo ir rašytojų būrelis, kuris užmezgė glaudesnius ryšius su Lenkijos rašytojais.

Lietuvoje lenkų meno ansamblis "Sląsk" pakartotinai koncertavo Kaune ir Vilniuje. Sėkmingiausias pasirodymas buvo Kaune Sporto Rūmų salėje, kur susirinko apie 10.000 klausytojų. Lenkų solistai koncertavo Kauno teatre. Jų menines jėgos dar pasirodė ir atsisveikinimo dieną Vilniuje. Nuotaikai pakelti lenkai dainavo ir lietuviškai. Jie Lietuvos didžiuosiuose miestuose buvo iškilmingai priimti. Taip pat ir lenkai šia susitikimo proga lietuviams parodė nuoširdumo ir stengėsi teigiamai vertinti jų meninius pasirodymus. Pastebėtina, kad iš JAV žurnalistei S. Narkeliūnaitei, norėjusiai tuos lietuvių apsirodymus pamatyti Lenkijoje, Lenkijos valdžia nedavė vizos.

•    D. Britanijos Lietuvių Sąjungos valdybos pirm. išrinktas M. Bajorinas.

•    Amerikos Lietuvių Katalikų Federacija ėmėsi iniciatyvos iškelti tarp Amerikos lietuvių Šiluvos Marijos garbinimą. Pritariant Amerikos dvasinei vyriausybei, jau šiemet rugsėjo 8 d. buvo specialios Marijos šiluvie-tės garbei pamaldos daugelyje lietuvių bažnyčių. Čikagoje jos vardo bažnyčioj Marquette Parke iškilmėse dalyvavo ir kard. S. Štrichas.

•    Brazilijoj Sao Paulo lietuviai nutarė pastatyti lietuvišką kryžių. Projektą paruošė VI. Stančikaitė, A. Kairys ir M. Ivanauskas.

•    Kunigų Vienybes leidžiamo žurnalo "Lux Christi" redaktoriumi pakviestas kun. Jonas Petrėnas. Iki šiol žurnalą redagavo kun. V. Rimšelis, M.I.C.

•    Liepos 28 d. atidaryta Amerikos Lietuvių Katalikų Federacijos jaunimo stovykla prie Manchesterio miestelio, netoli Detroito. Ta proga mišias atlaikė vysk. V. Brizgys, o pamokslą pasakė prel. Pr. Juras. Stovyklą administruoti pavesta Nekalto Pr. Seserims iš Putnamo.

•    Sol. Prudencija Bičkienė dainavimo konkurse Indianos valstybėje laimėjo pirmąją vietą. Konkurse dalyvavo 50 dainininkų.

•    Rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 1-2 d.d. Čikagoje buvo susirinkę Liet. Bendruomenės tarybos nariai. Tai jau yra trečioji sesija. Buvo šie pranešimai: J. Šlepetys — Bendruomenės veikla, St. Barzdukas — Centro valdybos 1956-1957 m. veikla, J. Kreivėnas — Kultūros Fondo reikalai, prel. J. Balkūnas — PLB seimo reikalai, W. Chase — LB finansai ir kt. Be to, buvo dar du referatai — A. Bendoriaus apie Bendruomenės organizacinę padėtį ir dr. J. Girniaus apie kultūrinius uždavinius. Taip pat svarstyta, kaip įtraukti jaunimą į kultūrinę veiklą.

•    Belgijoje ir Olandijoje yra dar apie 300 lietuvių, kurie daugiausia dirba anglių kasyklose bei metalo fabrikuose. Anksčiau buvo apie 2000. Daugumas emigravo į užjūrius. Ten gyvenančių lietuvių kapelionas yra kun. J. Dėdinas.

•    Fordhamo universitete vasarinius lituanistikos kursus lankė 16 asmenų. Tarp jų 13 seserų vienuolių. Yra vilties, kad tokie kursai veiks ir ateinančiais metais. Laukiama didesnio susidomėjimo, ypač iš jaunimo.

•    Liepos mėnesį įvykęs Los Angeles Vyčių seimas praėjo sėkmingai. Atstovų buvo iš daugelio kuopų. Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimui daug nuoširdaus dėmesio parodė Los Angeles miestas. Daug gauta sveikinimų iš augštų vyriausybės narių, tarp kurių ypatingai minėtini JAV prezidentas ir viceprezidentas.

•    Prof. Mykolui Biržiškai suėjo 75 m. amžiaus. Jubiliatas buvo pagerbtas Los Angeles miesto lietuvių, kur jis gyvena.

•    Jau penkeri metai, kai lietuviškos programos transliuojamos per Romos radijo stotį. Joms vadovauja dr. J. Gailius. Programos duodamos kasdien.

•    Dailininkų A. Galdiko, V. K. Jonyno ir J. Pautieniaus darbų paroda atidaryta birželio 9 d. Toronte, pranciškonų parapijos salėje. Paroda tęsėsi vieną savaitę.

•    Pranciškonų gimnazijos pastatų žemė buvo prakasta liepos 14 d. Lietuvių Dienos iškilmėje. Gimnazija statoma Kennebunkporte prie centrinio lietuvių pranciškonų vienuolyno.

•    Pasaulio Lietuvių Seimo muzikos bei dainos komisiją sudaro J. Makauskas, kun. V. Dabušis, V. Augustaitytė, R. Kezys, M. Žukauskienė ir A. Mačionis. Komisija posėdžiuose rūpinasi galutinai nustatyti meninę programą.

•    K. Barėnas suredagavo lietuvių literatūros skaitymų knygą, kurią leidžia Britanijos Liet. Sąjunga. Talkina knygų leidykla "Nida".

•    Arch. Jonas Mulokas padare projektus Maspetho lietuvių bažnyčiai. Planai vyskupijos kurijoje bei miesto įstaigose jau patvirtinti. Manoma greit pradėti statybą. Maspetho lietuvių parapijos klebonas yra prel. Jonas Balkūnas. Pastate gausu lietuviškos architektūros bei liaudies meno elementų. Bažnyčiai vitražus daro dail. V. K. Jonynas.

•    Kun. Juozapas Paškauskas pakeltas šv. Tėvo rūmų prelatu. Naujasis prelatas yra žinomas Amerikos lietuvių religinėje ir tautinėje veikloje. Neseniai jo rūpesčiu Čikagoje Marquette Parke buvo pastatyta didele bažnyčia, pirmoji Amerikoje lietuviškame stiliuje.

•    V. K. Banaičio opera "Jūrate ir Kastytis", kurios klaviras jau baigtas ir pradėta orkestracija, sudomino mūsų visuomenę. Spaudoje pasigirsta balsų, skatinančių ją greit pastatyti. Operos pastatymui patogiausia proga laikoma Pasaulio Lietuvių seimas, įvykstąs ateinančių metų vasarą Niujorke.

•    Italijos Lietuvių Bendruomene turi 160 narių. Daugiausia jų gyvena Romoje. Krašto valdybos pirmininkas yra kun. V. Mincevičius.

•    Lietuvių Tautinio Sąjūdžio valdybon išrinkta; B. Nemickas, pirm., V. Abraitis ir A. Senikas, vicepirm., V. Rastenis, sekr., P. Ališauskas, ižd., J. Kiaune, narys bendruomenės reikalams ir A. Trečiokas, narys iždo kontrolei.

•    Adomas Galdikas, vasaros atostogas praleidęs Kanados šiaurėje, grįžo namo ir pradėjo ruoštis naujai parodai Niujorke.

•    Jenas Aistis paruošė spaudai naują eilių rinkinį "Kristaliniame karste". Leidžia prel. Pr. Juras, spausdina pranciškonų spaustuvė Brooklyne.

•    Vokietijoje Vasario 16 gimnazijos patalpose liepos 20-21 d. buvo sušauktas PLB Vokietijos krašto apylinkių atstovų ir vargo mokyklų mokytojų suvažiavimas. Dalyvavo per 50 atstovų. Paliesta švietime, kultūrinio bei visuomeninio darbo klausimai.

•    Sol. Aldona Stempužienė rugsėjo mėnesį koncertavo Pietų Amerikos lietuviams.

•    Rugsėjo 5-8 d. Tabor Farmos vasarvietėje įvyko studentų santarie-čių suvažiavimas.

•    Amerikos Lietuvių Mokytojų Sąjunga skiria kasmetinę 250 dolerių premiją už geriausią vaikų ar jaunimo grožinės literatūros kūrinį. Kūriniams įvertinti bus sudaryta premijos sprendėjų komisija.

1.    Premijos komisija vertins 1957 m. išspausdintas vaikų ir jaunimo grožinės literatūros (apysakas, pasakas, poeziją, dramą, etc.) knygas ir tais metais parašytus, bet dėl dabartinių sąlygų neišspausdintus kūrinius tų autorių, kurie juos prisius komisijai. Autoriai pasirašo tikrąja pavarde.

2.    Už premijos komisijos geriausiu pripažintą kūrinį skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.

3.    Knygos ir rankraščiai, prieš tai laimėję bet kokią premiją, šios premijos negalės gauti.

4.    Premijuoto kūrinio, jei jis dar būtų nespausdintas, išleidimo teises autorius sutinka be papildomo honoraro perduoti Amerikos Lietuvių Mokytojų Sąjungai.

5.    Paskutinė data kūriniams įteikti yra 1958 m. sausio 1 d. Siųsti šiuo adresu: B. Beleškienė, 6921 So. Claremont Ave., Chicago 36, III.

6.    Premijos sprendėjų komisija bus paskelbta vėliau.

•    Vinco Krėvės vardo literatūros premijos jury komisija, susidedanti iŠ dr. H. Nagio — pirm., B. Pūkelevičiūtės, B. Ciplijauskaitės, J. Kardelio ir K. Veselkos, susirinkusi posėdžio 1957 m. rugsėjo 4 d. Montrealyje ir apsvarsčiusi visus 1955-56 m. išleistus, dar nepremijuotus lietuvių grožinės literatūros kūrinius, nutarė, trimis balsais prieš du, antrąją Vinco Krėvės vardo literatūrinę premija 500 dolerių sumoje skirti Jonui Mekui už jo idilių rinkinį "Semeniškių idilės". Premijos įteikimo iškilmės įvyks rugsėjo 21 d. Montrealyje.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai