|
Parašė MIRGA GIRNIUVIENĖ
|
 KENNEBUNKPORTE
Apleistą popietę ilgai tylėjome ant balto tilto.
Žuvėdros ant stulpų šildės.
Prieplaukoj burzgė laivai.
Tu laikei mano ranką savojoj suspaudęs
Ir nejutai, kaip nuo pušų atšlamėjo ruduo, žuvų kvapas.
Vėsus vakaro vėjas.
Po tiltu įlankos vanduo į jūrą leidos,
Už pušų jūra, šalta, nekalbi, į uolas daužės.
JŪRA
Tą naktį vėl sugrįžome
Prie kranto,
Norėdami atkurt dienos vaizdus, jausmus.
Iš tamsos
Artėjo putojantis baltas šniokštimas.
Mes rinkome žodžius.
SENOLĖ
Vyšnia vėl prie verandos lango žydi.
Žada daug vaisių.
Vaiskios anūkės akys nudažytos.
Visą rytą skaitė
"The Tibetan Book of the Dead".
Pianinas vėl po tiek metų skamba.
Pro langus kepsnio kvapas ir Valse triste.
Visi kiti parke.
Aš pasėdėsiu čia kieme ant suolo, atsirėmusi į namą,
Ir palauksiu.
žydi
vaisiai nudažyti
anūkė
skaito apie
mirtį
KONCERTAS
Žvakės blyksi scenoje liūdnai.
Neskambink pianinu taip švelniai.
Jie šnabždasi — negirdi, kad baigei.
Kodėl rankas sudėjai taip ramiai?
Taip ignoruot Tave Tu jiems neleisk.
Numesk gėles. Lai miršta jų žiedai.
Išskubėję neužmirš skubiai
Paskutinės, skaudžios tos kovos su jausmais.
Žvakės blyksi scenoje liūdnai.
Kodėl rankas sudėjai taip ramiai?
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
