Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PATS NAUJAUSIAS METODAS MOKANT VAIKUS SKAITYTI PDF Spausdinti El. paštas
Gyvename laikotarpi, kurs itin gausus išradimais. Tik beveik visi jie rikiuojasi technikos bei chemijos srity. Toli gražu negali pasigirti tokiu pažangos tempu kitu mokslu šakos.  Negali pasigirti tokiu pažangos spartumu ir skaityti mokymo metodu sritis. Nuo laiku, kai finikieciai pradejo vartoti raidinius ženklus kalbos garsams žymeti (tiksliau tariant, nusižiureje i indus, juos priderino savajai kalbai), skaitymo mokymo darbe ir pradeta vartoti budas, trukes beveik be pakitimu iki musu dienu: 1. išmokyti raidžiu, 2. raides-garsus jungti — skaityti žodžius, 3. tuo pat budu paskaityti kitus žodžius ir sugriebti minti viso pasakymo-sakinio, o rezultate net viso rašinio, viso destymo. Tiesa, norint pasilengvinti raides vardo tarima, pradeta tas raides vadinti ne garsais, bet žodeliais, ar net ištisais žodžiais. Taciau skaitymo proceso metu tie žodeliai jau buvo atverciami i garsus.

Taip isigalejo vadinamasis slebizavimo metodas arba slebizavimas, kuri vartojo ne tik mokiusios prie ratelio savo vaikus musu motinos, ar kaimu švietejai-daraktoriai, bet iki 19 a. vidurio ir kitu kraštu šviesiosios galvos — diplomuotieji mokytojai. Cia isidemetinas vienas faktas, kad slebizavimo procese labai svarbus vaidmuo greta raides buvo tekes ir skiemeniui, t. y., pirmiausia buvo suslebizuojamas skiemuo, paskui antras, po šio pirmas skiemuo jungiamas su antru ir taip, iki budavo pabaigiamas visas žodis. O tenkinant naujuju laiku didaktikos desni "nuo paprasto prie sudetingo", išmokius vaika raidžiu, dar buvo ivestas skiemenu skyrius (nukeliant žodžiu skaityma po šio, vadinasi, išmokius paskaityti skiemenis). Patys skiemens buvo duodami pradžioje tik dviraidžiai, priderinant priebalsi prie balsio a, e, i, o, u (ba, be, bi, bo, bu; ca, ce, ci, co, cu, ir t.t.), veliau triraidžiai (iterpiant tarp ju priebalsi), o tik po šio jau buvo skaitomi kasdieninio gyvenimo tekstai (dažniausiai pradedant poteriais). Visas šis skaitymas, savaime suprantama, buvo grindžiamas slebizavimu.

Tiesa, 17 a. cekas Jonas Amos-Comenius išleido savaji Orbis Pietus, anais laikais tikrai modernu elementoriu, puikiai iliustruota. Cia kiekviena pateikiama raide stovi prie paveikslelio, vaizduojancio daikta, kurio vardas prasideda šituo paciu garsu. Vadinasi, paveiksleliu siekiama sukelti raide atitinkancio garso asociacija ir tuo paciu palengvinti kelia ja prisiminti ir jsidemeti. Be to, visos šios iliustracijos elementoriu padare patraukliu, idomiu, norimu. Del to šis elementorius turejo dideles itakos visiems busimiesiems elementoriams. Taciau, dalyka gerai išanalizave, turesime pripažinti, kad šis elementorius daugiau pasitarnavo pedagogikai-didaktikai (naujai igyvendindamas vaizdingumo principa), negu paciam elementoriniam metodui. Juk jis pirmas iškele reikala pasirupinti, kad vaiko knyga butu paveiksluota, patraukli, kad vaikas ja megtu. Ši principa velesnieji laikai dar sustiprino, panaudodami spalvas.

Grynai metodiniu atžvilgiu gana idomus prancuzo Žakoto bandymas. Šis, nusivyles garsu metodo sunkumais, išmokydaves vaikus atmintinai kurio nors teksto (kartais vaiku vaidinimu), imdavo su vaikais ta teksta skaityti. Tai buvo skaitoma tol, kol vaikai isidemedave pacias grafemas (atspaustuosius žodžius). Veliau tuos žodžius analizuodavo garsais, dar skaitydavo tuos tekstus, kol vaikai imdavo pastebeti ir pagaliau net isimindavo, kuris garsas atitinka kuria raide (kitaip sakant, kol vaikai pažindavo pacias raides). Po šio jau imdavo skaityti naujus nesudetingus tekstus musiška skaitymo tvarka. Ir nuostabu, kad metodo autorius šiuo keliu pasiekdavo geru rezultatu, gana greit išmokydamas vaikus skaityti ir dar gana naturalia kalba, be musiško "giedojimo" ar mikciojimo. Taciau kiti mokytojai, šiuo "kinišku" metodu naudodamiesi, susilaukdavo visiško fiasco. Visa tai buvo greit užmiršta, nes autoriaus pasisekimo paslaptis gludejo jo ypac patraukliame vaikui asmenyje.

Mokant skaitymo technikos, dar didesnhj sunkumu turejo nuo fonetinio principo daugiau nutolusios kalbos (pvz. anglu). Taciau nieko ir cia nebuvo surandama, ir cia buvo dirbama ta pacia europine tvarka. Naujoviškumas cia gime visiškai pripuolamai ir staigiai. Jaunas (vos 21 m.) J.A.V. kaimo mokytojas, John Webb, 1846 metais viena ryta lauke pusryciu. Ukininkas pievoj melže karve. 5-tu metu šeimininku mergaite užsilipo mokytojui ant keliu (kaip maži vaikai kad dažnai padaro), rode mokytojui karve sakydama — cow. Webb paeme pieštuka ir paraše jai ant popieriaus lapo COW. Jai rode tai ir paskaite. Mergaite staiga nušoko nuo mokytojo keliu, ciupo lapa ir pribegusi prie mamos eme šaukti: "I know what it means; I know what it means. It is a cow". Mokytojui Webb dingtelejo mintis pradeti šituo keliu mokyti ir mokyklos naujokus. Neturedamas vadovelio, vakare jis prirengdavo pamoka, išrašydavo ja lentoje, o ryta su mokiniais tai skaitydavo, rašydavo i kilnojamuosius lapus. Ir sakoma, kad nebuvo nemaloniu tonu, mikciojimu. Priešingai — vaikai skaite naturaliai, kur reikiant pabreždami. Klausimas buvo referuotas Watertowno mieste ivykusioje mokytoju konferencijoje, kuri nutare, kad metoda reikia skelbti viešumai. Tais paciais 1846 m. buvo išleistas vadovelis "John's First Book or The Child's First Reader".

Taciau mokytojai, naudodami ši "ištisu žodžiu" metoda, dar papildydavo ji ir fonetiniu pradu. Tarp fonetinio metodo (atsiremiancio garsu-raide) ir ištisu žodžiu metodo šalininku prasidejo varžybos, kova ir pasieke augšciausia laipsni 1920-30 metais. I talka buvo itraukta daugelio universitetu laboratorijos, daryta daugybe eksperimentu. Reikia pripažinti, kad daugelis ju buvo daroma be reikalingo moksliniam darbui rimtumo ir atsargumo (sakysim, kai kuriose laboratorijose tyrimui naudota jau moka skaityti suaugeliai, kitose vietose, mokant atskiras grupes skirtingais metodais, vartota ir abiems grupems skirtingi mokytojai ir etc.). Rezultatus .nusvere žodžiu metodas, dabar tapes Amerikos oficialiuoju skaitymo mokymo metodu. Ryšium su šiuo mokyklose visiškai išnyko ir anksciau praktikuotieji fonetinio metodo pagelbiniai pradai, vadinamoji "rezervine technika".

Maždaug po 25 metu darbo jau grynu ištisu žodžiu metodu paaiškejo, kad mokiniu gebejimas skaityti labai krites. Antai Rudolph Flesh savo itin aktualioje knygoje "Why Johnny Can't Read" (1955) tvirtina, jog tekstuose sunkesniu žodžiu negeba savarankiškai perskaityti ne tik baige pradžios mokykla, bet taip pat baige vidurines mokyklas, pasitaiko negebanciu skaityti net ir universiteto studentu tarpe. O taip yra del to, jog, to paties autoriaus žodžiais tariant, "the teaching of reading all over the United States, in all the schools in all the textbooks is totally wrong and flies in the face of all logic and common sense (ibid 2 psl.). O toliau tas pats autorius jau piktai priduria (5 psl.): "We have decided to forget that we write with letters and learn to read English if it were Chinese. One word after another after another after another. If we want to read materials with a vocabulary of 10,000 words, then we have to memorize 10,000 words; if we want to go to the 20,000 word range, we have to learn, one by one, 20,000 words; and so on. We have thrown 3,500 years of civilization out the window and have cone b^ck to the age of Hammurabi". Tegul šie žodžiai kiek ir perdeti, bet iuose anstu ir tiesos. O jeigu dar prisiminsime fakta, kurio, deja, nera iškeles ir kietasis amerikoniškojo metodo kritikas Rudolph Flesh, kad šitoks metodas yra vaikui ir neabejotina kliutis pameginti pacia knyga, prie jos prisirišti, tai bus lengviau suprasti, kodel Amerikos jaunimo tarpe vidurines mokyklas ir kolegijas lankanciuju ir baigianciuju skaicius nors ir milžiniškai išauges, taciau knyga skaitanciuju bei ja megstanciuju procentas neabejotinai krites. Vien televizijos atsiradimu šito neimanoma paremti. Taigi, ir cia skaitymo mokymo korekturos bei reformos tampa ne tik krašto mokytoju, bet ir gyventoju rupesciu.

I. Garsinis metodas — lietuviškojo elementoriaus pažangos slenkstis
Lietuviškasis elementorius, pradedant Mažvydo Katekizmu, turejusiu pabaigoje pirmaji lietuviška elementoriu (Pygus ir trumpas mokslas skaitity raschity), iki 19 a. pradžios remesi raidžiu metodu ir, galima sakyti, jokios pažangos nepadare. Net ir Valanciaus laikais vis megdžiota lenku elementoriai, nežiurint, kad tada Lietuvoje parapiniu mokyklu buvo tikrai gausu ir kai kuriu elementoriu išeidavo per metus po 3-4 leidimus.

Tiesa, K. Zabitis-Nezabitauskis (1824 m.) buvo pateikes gana originalu ir patrauklesni elementoriu — Naujas Mokslas skaytima del mažu vayku Žemayciu yr Lietuvos. Veliau, minetais Valanciaus laikais, elementoriu rašytoju tiek uždera, kad buta tikros elementoriu infliacijos. Juos raše beveik visi plunksna valdžiusieji lietuviai inteligentai (neišskiriant net dr. J. Šliupo su žmona ir dr. J. Basanaviciaus — tik pastarasis neišleides). Juose vyraves sintetinis raidžiu bei skiemenu metodas. Bet autoriu nebuta pedagogu, nepažinta nei mokyklos reikalavimu bei laimejimu, nei vaiko psichologijos, todel ir ju elementoriai vis buvo atsilike, menkaverciai.

Atgavus spauda ir ivesdinejant i mokyklas lietuviu kalba, elementoriaus pareikalavimas iš karto padideja. Vel dideja ir leidžiamu elementoriu skaicius. Pasirodo mokytojo profesionalo Povilo Višinskio elementorius, parašytas jau aiškiu garsu metodu, iliustruotas, su patrauklia chrestomatine dalim, jau pilnai tenkinas ano meto mokyklos metodinius reikalavimus ir visus tuometinius elementorius aiškiai prašokas. Prieš pirmai i pasaulini kara išeina dar gana geras K. Skabeikos elementorius — Kas skaito-rašo, duonos neprašo. Dabar elementoriu rašymas jau pereina išimtinai i mokytoju rankas.

Nepr. Lietuvos mokyklu lietuviškieji elementoriai buvo beveik išimtinai parašyti analitiniu sintetiniu garsu-raidžiu metodu. Ir budinga, kad jie buve daugiau itakoti ne vakaru, bet rytu (pvz., A. Jakucionio — Kelias i Šviesa, Es-maiCio — Sakalelis, Murkos — Vaiku D?rbymeciui, Vasiliausko — Žibute, Ambraškos ir St. Zobarsko — Aušrele, Gerucio (Vasiliausko) — Rutele. Elementorinio metodo atžvilgiu jie, galima sakyti, buvo gana giminingi ir konkuravo tik iliustracijomis.

Gerai stilizuotu ir visiškai originaliu analitiniu sintetiniu garsu-raidžiu metodu buvo parašytas ne lietuviu vaikams (žydu) elementorius — Musu Mokykla, Ig. Malinausko ir J. Kaplono. Taciau ir šis elementorius nebuvo išvenges to trukumo, kuris yra bendras visiems garsiniams metodams (—garsu liejimas yra alogiškas, iracionalus reiškinys ir daugelis vaiku — ypac berniuku — tikrai daug privargsta, kol sugriebia skaitymo technikos paslapti). Tremtyje analit. sintetinio garsu metodo tradicija pratese A. Rin-kunas savaja Kregždute.

Iš tradiciniu garsiniu metodu išsilauže A. Busilas elementoriumi — Pirmieji žingsniai. Tai elementorius, kuris noreta parengti analitiniu žodžiu-sakiniu metodu, atseit, lietuviu kalbai pritaikytu amerikietišku metodu. Taciau elementorius neturejo jokio pasisekimo. Šia proga dar turiu pridurti, kad ir kalbamasis žodžiu-sakiniu metodas buvo panaudotas tikrai nemokeliškai. Jo pagrindiniai trukumai buvo šie: 1. Pradžioje pavartoti žodžiai susideda iš 2-3 skiemenu, turinciu po 2-3 raides, 2. Žodžiai iglausti i sakinius po 2-3-4, 3. Nesudaryta salygu žodžiams nuolat kartotis ir juos isiminti, 4. Nesudaryta jokiu salygu panašiems grafemos atžvilgiu žodžiams buti palyginamiems vieniems su kitais ir kartu pastebeti, kas juose yra tapatingo ir kas skirtingo (analogija ir kontrastas), o reikia pripažinti, kad šiam principui labai dažnai nusikalsta ir amerikietiški elementoriai, 5. Net ir iš pat pradžiu grafemos buvusios nepakankamai dideles ir nepakankamai raiškios, 6. Nesudaryta jokiu salygu tas grafemas tuo ar kitu budu atgaminti (destyti iš pagaliuku, lankstyti iš vielos ar virveliu, lipdyti iš molio, kirpti iš popieriaus ir klijuoti ir 1.1.), 6. Visiškai nepatraukliai ir nemeniškai iliustruotas. Autorius yra karta išsireiškes, kad kažkur viena mokykla ji naudojusi. Taciau mokytojai jo venge, niekas nepirko, leidykla (Švyturys) tureio nuostoliu. Sveikai galvojant, niekas tok'o elementoriaus ir negalejo vartoti, nes buves tikrai netikes.

1929 m. išeina naujas A. Busilo elementorius — Sparneliai, parašytas, galima sakyti, analitiniu sintetiniu skiemenu-žodžiu metodu. Tai buvo visiškai naujas bandymas, neturis nieko bendra su Pirmaisiais Žingsniais. Tai buvo vienas iš paciu originaliausiu lietuviškuju elementoriu. Tiesa, jis buvo netikusiai ir nemeniškai iliustruotas, taciau, mokant vaika skaityti pagal ši elementoriu, budavo išvengiama mykimo ir giedojimo ir sudaromos salygos skaityti naturalia kalba. Iš antros puses, išvengta grafemu komplikuotumo ir to amžino speliojimo, kuriuo serga amerikietiškas metodas. Vienas iš kalbamo elementoriaus pagrindiniu trukumu, tai vartojimas skiemenu su daugtaškiais (vaikai turedave ta žodi užbaigti) ir cia pat raidžiu su stambiu tašku (kurios reiške vaiku vardu pirmaja raide). Šis metodas musu mokytojams buves perdaug naujas ir daugumas žiurejo i ši elementoriu su dideliu rezervuotumu. Mano turetomis žiniomis, ji tevartojo tik 4 mokyklos. Viena ji vartojusi mokytoja (A. Malinauskiene) net tvirtino, kad ne i viena iš tebesanciu elementoriu ji Sparneliu neiškeisianti, nes juo operuojant idomiau paciam mokytojui, idomiau mokiniams, o geresni ir darbo rezultatai. Su skaitymo technika buvo puikiai susidorota: ši mokytoja antriems metams nebuvo palikusi del skaitymo ne vieno mokinio. Kai 1930 m. Leningrade suorganizuotoje pedagogineje parodoje supažindinau su šiuo metodu Maskvos Pedagoginio Instituto pedagogus metodininkus (Cackij, Marija Šteingiaus), tai šie palaike ji tikrai originaliu metodu ir išsamiai ji peržiurejo, neskirdami tokio demesio ne vienam bet kurio krašto elementoriui. Taciau musu mokytojai šito demesio anam elementoriui neparode (demesio visiškai neparode ir Švietimo ministerijos buvusi Knygu leidimo komisija). Jie buve perdaug konservatyvus, peržengti slenkscio i naujuosius metodinius plotus neišdriso.

V. K. JONYNAS ŠV. ŠEIMA
(Vitražas pranciškonu vienuolyne, Kennebunkporte)

II.  Mano pirmieji patyrimai elementoriaus metodineje srityje
Pradejes mokytojo darba (1921 m.), mokiau vaikus skaityti analitiniu sintetiniu garsu-raidžiu metodu (kaip kad buvau mokytas mokytoju seminarijoje). Taciau pirmuju dvieju garsu liejimas i skiemeni mane pritrenke, pastatydamas prieš didžiule problema, butent: Ar m ir a jau yra ma? Stebejimo rezultatai bylojo aiškiai, jog m ir a yra tik m,a, taciau jokiu budu ne ma. Noredamas šita praraja vis delto peržengti, aš emiau labai placiai naudoti chorini skaityma ir visais galimais budais ta praraja užpildyti. Aš savo padariau, vaikus skaityti išmokiau. Lankes mane mokyklu inspektorius (J. Damijonaitis) paraše man pavydetinai gera recenzija (jo paties pasisakymu, labiausiai mokytoja giriancia, kokios jis niekam nera parašes).

Taciau man paciam buvo aišku, kad visa buvo padares tik mano užsidegimas, energija, vaiku nuteikimas ir ju demesio išlaikymas prie skaitymo proceso, panaudojant visas imanomas priemones ir jegas, o patsai elementorinis metodas buvo vis delto netikes.   Bet iš savo puses aš pats anuo metu nieko geresnio prasimanyti taip pat negalejau. Taigi, man ir beliko: 1. Svajoti apie tinkamesni elementorini metoda, 2. Intensyviai stebeti tebesimokanciu skaityti vaiku pati darbo procesa (ypac ju bandymus perskaityti visiškai nauja žodi). 3. Išsamiai susipažinti su mokymo skaityti metodais, kitu praktikuojamais.

Pagaliau mano susidomejima elementoriumi ypatingai padidino Švietimo Darbe, skelbiami duomenys apie mokiniu pažanguma mokslo metams pasibaigus, tiksliau tariant, lenteles apie perkelimus ir palikimus antriems metams. Patyriau, jog Lietuvos mokyklose paliekama pirmame skyriuje antriems metams apie 14%-15% mokiniu, ir beveik visi del lietuviu kalbos, vadinasi, del nepajegumo nugaleti skaitymo technika. Turint galvoje fakta, kad pirma skyriu lanko apie 80,000 vaiku, tai antriems metams paliekama 12,000 armija. Kitaip tariant, ši 12.000 armija baigia mokykla metais veliau, sakys'm, vietoje 12 metu, ja baigia tik sulauke 13 metu. Taigi, kasmet 12,000 paaugeliu veltui trina mokyklos suola tik del netikusio elementorinio metodo. Musu mažai ir neturtingai tautai tai didelis smugis, pro kuri praeiti negirdomis, be demesio laikau savo rušies nusikaltimu.

III.  Skiemens vaidmuo nugalint skaitymo technika
Emiausi rimtu studiju. Greta teorinio nagrinejimo mari parupo ir gilesnis ivairiuose kraštuose vartojamo elementoriaus pažin'mas, paprastai tariant, faktinasis elementoriniu mstodu stovis. Šitam reikalui susirinkau daugybes tautu placiau vartojamus elementorius (142) ivairiausiomis kalbomis bei rašmenimis, net virviarašciu (armenu, gruzinu), kyliarašciu (asiru), hebraišku, gotišku, slavišku (rusu) bei lotyniškuoju. Vienuose vartojamos spausdintosios raides, kituose rašytosios, o dar kituose sunkiai ir atpažistamos (virviaraštis).

Taciau aš vis juste jutau, kad, norint pagauti skaitymo technikos paslapti, reikia itin atidžiai stebeti pati skaitymo procesa, juo labiau vos tebepradedancio skaityti vaiko. Dirbdamas bandomojoj mokykloj (Aleksote) su pirmuoju skyriumi, aš iš pat pradžiu, dar nepateikes vaikams jokios raides, dar tik imantis piešti, užrašiau ant kiekvieno sasiuvinio viršaus didžiosiomis spausdintomis raidemis (kiek paskirais skiemenimis) vaiko varda ir, perduodamas vaikui jo sasiuvini, ta žodi rodydamas, kiek skiemeniuodamas, letai paskaiciau. Kitiems tai pakartojau du - tris kartus, kol vaikas, kartu su manim, taip pat paskaite savo varda.  Kita diena vaikai, paeme savo sasiuvinius, jau patys turejo savo varda rodyti ir skaityti. Man krito i akis vienos mergaites laikymasis, kuri savo vardo O NA dalele NA, sava iniciatyva, paskaite du kartu. Man, ja stebinciam, buvo aišku, kad ji tai padare su pasitenkinimu. Maciau, jog jai kažkodel tapo idomi dalele NA. Tuojau patyriau (uždenges N), kad mergaite A jau pažista, o visu kitu raidžiu — dar ne. Kai i jos sasiuvini parašiau NA NA, tai ji šitai taip pat paskaite. Tada aš tepasidariau ta bendrine išvada, kad skaitymo procese labai svarbus vaidmuo tenka antrajam elementui — antrajai raidei. Jeigu jis balsis ir jau pažistamas, tai vaikas tardamas pirmaji garsa, jau eina ir i antraji—jis garsus lieja. Del to visiškai naturalu, kad garsu liejimo metu antruoju skiemens elementu turi buti balsis, o priebalsiui tenka priekis. Kitaip sakant, priebalsis turi buti dviraidžio skiemens pradžioje. Pagaliau tenka pabrežti, kad šitokia garsu-raidžiu santvarka pilnai atitinka ir pacia skiemens balsine-raidine konstrukcija kalboje. Juk ar ne 99% musu kalbos skiemenu prasideda priebalsiu ir eina i balsi (o ne atvirkšciai, kaip kad klaidingai daroma visu musu tradiciniu elementoriu autoriu).

V. K. JONYNAS Iliustracija

Pagaliau dar vienas argumentas, paremias elementoriaus pradžioje dviraidi skiemeni, prasidedanti priebalsiu, tai pati ankstyvoji vaiko kalba — lalavimai (paties vaiko susikurtoji kalba), kuri liudija lengviausia vaiko tarti ir lengviausias garsines asociacijas, kuriu forma elementorininkui negali visiškai nerupeti (pvz.: MA MA, TA TA, PA PA, TE TE, PE PE, PY PY, BU BU, ir t.t.).

Tiesa, turime negausu kieki žodžiu, prasidedanciu ir balsiu. Taciau beveik visi tie balsiai paprastai figuruoja kaip atskiri skiemens. Ir tik labai mažas žodžiu skaicius prasideda balsiais, kurie atskiro skiemens jau nesudaro. Taciau man buvo taip pat gerai žinoma, kad joks elementoriaus autorius (kaip esu isitikines ir šiandien) neatkreipe i tai net mažiausio demesio.

Mano bandomoji mokykla buvo greitai uždaryta ir mano pradetasis stebejimas liko neatbaigtas. Taciau iš mano galvos jis jau nedingo, tik buvo atidetas velesniam laikui.

Tolimesnes teorines studijos mane galutinai itikino, kad skaitymo technikos isisavinimo procesas turi buti grindžiamas ne raide ir ne žodžiu, bet skiemeniu, kitaip tariant, mažuoju žodeliu. Mat, šiaip ar taip kalbedami, vis delto turesime pripažinti, kad garsu-raidžiu metodas nesudaro vaikui palankiu salygu pagauti pati garsu jungimo procesa ir skaityti naturalia kalba. O žodžiu metodas nesudaro salygu ne tik pati skaitymo procesa sklandžiai pasisavinti, bet, Rudolph Flesh žodžiais tariant, palieka vaika amžinam speliojimui, kaip tas ar kitas žodis turi buti paskaitytas. Tiesa, visiškai nesunku pastebeti, kad, mokant skaityti analitiniu sintetiniu skiemenu metodu, pradžioje, griebiant naujus ir ypac sudetingesnius žodžius, kiek jauciamas skiemenavimas, bet ši naturali kliutis ižiurima tik pacioje pradžioje ir greitai visiškai prapuola, palikdama vaika prie visiškai naturalios kaluos ir tokios pat naturalios tonacijos. Be to, šis metodas pareikalauja iš vaiko nugaleti skaitymo technikai tik minimumo energijos ir tuo paciu vaikas skaitymo technikos yra nevarginamas, nuo knygos skaitymo neatbaidomas, o atvirkšciai, sudaromas salygos jai pamegti.

IV. Skiemuo — pagrindinis raktas skaitymo mokymo darbe
Jau esame anksciau mineje, jog didžiausia problema skaitymo procese yra skiemuo. Išmokti paskaityti skiemeni — tai pagauti skaitymo proceso esme. Atidus mokytojai praktikai gerai žino, kad, mokant garsu-raidžiu metodu, pasitaiko vaiku (kartais neabejotinai gabiu), kurie išmoksta skaityti atmintinai beveik visa elementoriu, o skaitymo proceso esmes nepagauna, ir gana. O vel žinomi atsitikimai, kad vaikui iki tam tikro momento skaitymo procesas visiškai nesiklijavo, o, žiurek, pats savimi stebedamasis, staiga pagriebe viena žodeli, kita, o paskui jau ima skaityti ir kitus žodžius, kuriuos tik kliude jo akis. Išmoko skaityti staiga, vadinasi, skaitymo proceso esme vaikui neperduodama, neišaiškinama, o jis turi suciupti ja pats. Taigi, musu uždavinys, mokant vaika skaitymo technikos, taip sutvarkyti mokomaja medžiaga, kad vaikas, ja naudodamasis, butu stumte pastumetas ta skaitymo proceso esme sugriebti. Kitaip tariant, kad ta esme (stebint skaitomuosius elementus) pati savaime išplauktu i paviršiu, kaip galint greiciau persmelktu vaiko samone. Mokant vaika skaitymo technikos, šitai yra pagrindinis musu uždavinys.

Kadangi pradiniame skaitymo akte samones koncentracija (pastebejimas, garso tarimas ir garsu liejimas1) ypac tvirtai griuva ant skiemens antrojo elemento (raides), nes jis duoda skaitomosios tarties linkme, tai, savaime suprantama, jis turi buti balsis, kuriuo darba ir tenka pradeti. O pirmasis skiemens elementas (raide), kuris asociaciniu keliu apsprendžia kalbos padargu padeti bei judesius — priebalsis. Visa šitai, savaime suprantama, tinka tipingam skaitymo kompleksui — dviraidžiui skiemeniui. Be to, kad pati skiemeni butu lengviau vienu akimo-jumi pagauti, tai primygtinai rekomenduotina nuo kitu to paties žodžio skiemenu atskirti ji mažais tarpeliais.

Pažinus viena balsi ir isiminus jo grafema — raide, tuo paciu jau duodama linkme visai eilei tolimesniu dviraidžiu skiemenu, kurie tures šiuo balsiu baigtis, pavyzdžiui: E; ME, TE, DE, ir t.t., A; TA, MA, DA, ir t.t.

Skiemens pateiktini didžiosiomis spausdintomis raidemis. Tokiomis ir rašoma. Jau iš pat pirmuju pažintu skiemenu sudaromi žodžiai ir sakiniai. Šis budas igalina mokytoja sudaryti prasmingus sakinius, supažindinus vaika vos su 3-4 skiemeninemis grafemomis. O supažintinus su 6-7 grafemomis, vaikas igalinamas skaityti jau ištisas pasakeles. Tuo atveju, kai to ar kito daiktinio žodžio dar negalima paskaityti, tai jo vietoje gali buti duodamas paveiksliukas. Visa šitai pati skaitymo mokymo darba pagyvina ir vaiko nuo knygos ne tik neatbaido, bet ji patraukia: skaitymo darbu jis ir susidomi ir žavisi. Taciau tai nera imanoma, naudojantis garsu-raidžiu metodu, nei žodžiu metodu, kadangi pastarasis privercia mokytoja ilgam sustoti ties pateiktomis žodžiu grafemomis, kad vaikas, nuolat jas kartodamas, galetu isiminti.

Dabar kyla klausimas, ar naudojant ši metoda vaikas nera perkraunamas per ne lyg dideliu skaiciumi grafemu? Praktika parode, kad vaikas visiškai nejaucia šiuo atveju jokio apsunkinimo, nes iš tikruju tu nauju grafemu daug ir nera. Tiesa, jam tenka pažinti 8 skiemenis-balsius, kurie sudaro tam tikras 8 linkmes, butent: E, A, O, U, I, Y, U, E. O paskui, gaudamas dvivardžius skiemenis ir priebalsiams kartojantis, vaikas pažista juos tiek pat, kaip ir mokant garsu metodu. Taigi, grafemu, praktiškai imant, pažistama tiek pat, kaip ir naudojantis garsu-raidžiu metodu. Tik pats pažinimo budas cia yra skirtingas: visa priebalsiu grupe pažistama tik prie vieno balsio, taciau sudarant vis naujus skirtingus žodžius. Be to, pradejus skaityti vienos linkmes skiemenis (pagal tik duotaji galo balsi) ir keiciant tik priekio priebalsi, vaikui šiu skiemenu skaitymas tampa ypatingai lengvas ir sklandus, nes cia vaikas nejuciomis gauna verstis anologija, kuri skaitymo mokymosi procese yra esminis dalykas.

V.  Skiemenu rikiavimo tvarka skaitymo mokymo darbe
Tokiu budu linkme nustata vienaraidžiai skiemensbalsiai ir jiems priderinti atskirti priebalsiai, sudara su pirmaisiais dviraidžius skiemenis, tebera pirmasis skaitytomosios medžiagos etapas. Taciau tenka pabrežti, kad ir šia santvarka jau itakoja praktiškumo principas. Sis principas apsprendžia dviraidžiu skiemenu tvarka, reikalaudamas, kad pažintasis skiemuo tuojau pat tiktu tolimesniems tekstams, duodamas galimuma panaudoti naujus ir placiau pritaikomus žodžius, sudaryti naujus, vaiko skaitymams tinkancius sakinius. Taigi, šis praktiškumo principas vers elementoriaus autoriu itin atidžiai ir apskaiciuotai nustatyti balsiu eile (skaitymo linkmiu tvarka), nustatyti prie kiekvieno balsio jungiamu priebalsiu eile ir pagaliau išnaudoti visus galimumus, jungiant skiemeni i naujus žodžius bei sudarant naujus sakinius, apysakaites. Visa turi buti itin tiksliai apskaiciuota, patikrinta bei sunaudota. Taciau jokia tikimybiu teorijos formule cia nepritaikoma, nes nežinomu yra tikrai daug, o bet koks su jais nepasiskaitymas ar pakeitimas visiškai pakeicia ir pacias išdavas.

Antruoju šio metodo medžiagos etapu tenka laikyti dviraidžio skiemens suvertima—nuo balsio i priebalsi. Praktika parode, kad dar tebeskaitant tekstus iš dviraidžiu skiemenu, kurie prasideda vien priebalsiais, vaikas jau visiškai gerai igunda i skaitymo procesa (naturalia tonacija) ir savaime isimena raides, jog perejimas prie suverstu skiemenu skaitymo jau nesudaro jokiu kliuciu. Taigi, skaitymas tekstu iš suverstu dviraidžiu skiemenu paprastai neturi jokiu kliuciu, taciau duoda vaikui geros progos išmokti skaitymo procese pasinaudoti raide-garsu ir pasirengti atvejams, kai grafema yra sudetingesne ir vienu akimojumi nesiduoda pagriebiama. Veliau šitai tikrai pravercia, kai susiduriama su skaitymu ypatingai komplikuotu žodžiu (švirkštas, elektrifikacija, ir pan.). Prie antrojo etapo priklauso ir dvibalsiu pateikimas: AI, AU, EI, IE, UI, UO.

Treciuoju etapu tenka laikyti triraidi ir daugiaraidi skiemeni. Lengviausiu triraidžiu skiemeniu tenka laikyti dvibalsi su priebalsiu (KAI, TAU, EIK, TIE, JUO) ir triraidi, kurs pradžioje ir pabaigoje turi po priebalsi, o viduryje balsi (TAS, ŠIS, KUR). Po šiu tuojau pateiktim triraidžiai, kurie skiemens pradžioje ar pabaigoje turi 2 gretimus priebalsius, pvz.: RO ŽE — DRO ŽE, RA TO—KRA TO ir t.t. Greta šiu tuojau eina ir daugiaraidžiai skiemens, pvz.: KURS, ŽVIRGŽ DAS, ŠVIRKŠ TAS ir t.t.

Ketvirtaji etapa sudaro nosines, kurias šiuo atveju galima pavadinti atbaigiamosiomis elementoriaus raidemis.

Pagaliau 5-ji etapa sudaro naujosios raidžiu formos: mažosios raides ir rašytines raides. Šituo paciu baigiamas pats elementorius ir pereinama prie ištisinio žodžio — jis naudojamas jau be jokiu tarpskiemeniniu tarpeliu.

VI. Praktiškasis metodo pritaikymas
Metodas baige samoneje formuotis 1939 m. Bandyta juo mokyti 5 vaikai 4-5 metu amžiaus. Pats pirmasis "bandymo kiškelis" buvo lygiai 4 m. mergaite, ankstyvo brendimo, ekspansyvi, jau iš anksto pareiškusi nora skaityti ir rašyti. Mokesi tik tuo metu, kai jai buvo noras tai daryti. Ir buvo nutraukiama, kai jai tas noras išsibaigdavo. Vadinasi, remtasi tik grynu vaiko interesu. Darbo meto pradžia ir pabaiga buvo registruojama. Tie "darbo momentai" arba "pamokos" trukdavo 1-5 min., visa mokomoji pagalba buvo teikiama mano paties. Jos grynai savarankiški žaidžiamieji darbai, susije su rašymu ar skaitymu, nebuvo registruojami. Tos "pamokos" prasidejo gegužes 3 d. ir truko iki rugsejo vidurio, nes jau "viska išmoko", šitam sunaudodama 6 vai. 40 min. Skaitymui buvo naudojamos storesnio balto popieriaus lenteles (maždaug 4"x 2V2" didumo), parašant ant ju skiemenis (bei žodžius) mažaja (redis) plunksna, o paveiksliukus papiešiant kartais net spalvotais pieštukais.

Pastarasis — berniukas — pradeta mokyti 5 m. 4 men. amžiaus, velyvo brendimo, ramus. Bandymas vyko karo metais, Vokietijoje. Taigi, salygas turejes daug vargingesnes (netureta mokomajam žaidimui nei smelio, nei virveliu, nei storesnio balto popieriaus). Jam specialiai rašytas šiam reikalui elementorius. Jis pats rašinejimui-piešinejimui labai maža gaudavo popieriaus — tik retkarciais kokia skiautele. Todel rašymas buvo itin mažai praktikuotas. Buvo mokomas taip pat pagal pareikšta nora ir buvo nutraukiamas, tam norui išsisemus. Jo "mokymui" sunaudota 12 vai. 20 min. Abu raše tik didžiosiomis spausdintomis raidemis ir tik ju savarankišku žaidimu metu. Tiek vieno, tiek antro mokymosi rezultatais kartais budavo pasigerima, pasidžiaugiama, kad vaiko interesas butu palaikomas ir vaikas gautu tam tikru paskatu.

Kitu šiuo metodu mokytu vaiku rezultatai buvo tarp šiu dvieju, maždaug ju vidury. Vadinasi, nugalint skaitymo technika šiuo metodu suvartota mažiausia 6 vai. 40 min., o daugiausia 12 vai. 20 min. laiko. Be to, mokymasis buvo ištises per 4-5V2 menesio.

VII. Metodo tolimesne reikšme
Taigi, dirbant kalbamuoju metodu, beveik visiškai atpuola tas ypatingas energijos eikvojimas iš mokytojo ir iš vaiko puses, tas nesekmingumas, bandant perteikti — pagauti skaitymo technikos esme, tas dažnas apkartimas, kartais net nusivylimas, kad skaitymo procesas bus apgaletas. Tai tampa visiškai svetimais dalykais ir kalbeti apie juos teks tik kaip apie buvusius. Be to, naudojant skiemenu metoda, visiškai atpuola bet koks mykimas ar giedojimas ir isigali naturali kasdienine kalba.

Šitokia naturali kalba pradedanciam skaityti vaikui labai palengvina suvokti pacius skaitomuosius tekstus, suvokti pacia skaitomaja medžiaga, ka vaikas dažnai paleidžia iš akiu, kai jo paskaitytieji žodžiai ištariami labai nutolusioje nuo naturaliosios tonacijos formoj. Iš tikruju, naturalioji tonacija skaitomiesiems tekstams suvokti padeda žymiai daugiau, negu mums paprastai atrodo. Jau paprastai vaikas visa demesi nukreipia i pati skaitymo procesa, jis paprastai džiaugiasi pacia skaitymo proceso eiga, jo sekme. Todel žodžiai dažnai gauna visiškai svetimus, netikusius kircius, o galutinoje pasekoje ir visiškai miglota skaitomuju tekstu supratima, kuris formuojasi vaiko samoneje tik iš vieno kito lengvai paskaityto ir teisingai ištarto žodžio, o visa kita lengvai praleidžiant pro sava samone, kaip tam tikrus skambesius, taciau be aiškaus turinio.

Suprantama, jog šitoks skaitymas paprastai džiugina vaika tik paciu faktu, kad jis galis skaityti, duoda tik labai riboto pasitenkinimo, sakytum, tik laikino, kol vaikas pratinasi nugaleti pacia skaitymo technika. Ir visa laime, jeigu vaikas greitai pereina prie samoningo skaitymo ir tuo paciu ana skaitymo technikos nugalejimo pasitenkinima pakeicia susidomejimas skaitomuju tekstu turiniu, interesas prikeltais iš tekstu vaizdais bei mintimis. Tai jau samoninguoju skaitymu sukeliamas interesas. Kitaip sakant, tai interesas knygai, gludis joje rašmenimis fiksuotuose vaizduose bei mintyse. O kalbamasis skiemenu metodas, duodas galimumo vaikui eikvoti minimuma energijos paciai skaitymo technikai, jau iš karto atidaro duris i visiškai samoninga skaityma, o tuo paciu ir i naturalu knygos pamegima. Mano giliu isitikinimu, knygos nemegima dažniausiai apsprendžia ne žmogaus prigimtis, bet netikes skaitymo mokymo metodas, kurs neretai palieka savo karciuosius pedsakus žmogaus pasamonyje visam amžiui ir kartu tampa neabejotina knygos skaitymo bei sistemingo lavinimosi kliutimi.

Gyvename meta, kai visa mechanini darba ima pakeisti mašina, kai naudojimasis knyga tampa ne privilegija, o paprasciausia kiekvieno piliecio pareiga, nes tai tampa jo egzistencijos pagrindu. Šitai reikalauja ir visuotinio bei privalomo mokymo, kurio metu skaicius nuolat pleciamas, ilginamas. Taigi, visiškai naturalu, kad šiose salygose butu patobulintas ir pats skaitymo mokymo metodas, kuris savo ruožtu palengvintu ir visa tolimesni vaiko mokymasi, išlygintu jo dvasinio formavimosi kelia.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai