| |
|
|
|
Parašė Izidorius Vasyliūnas
|
Šias eilutes skiriu pagarbiam savo ilgamečio smuiko mokytojo atminimui, apie jo tragišką mirtį sužinojęs iš privataus laiško.
Sekmadienį, spalio 10 rytą jis išvažiavo į San Pedro repeticijai. Iš ten žadėjo vykti į Los Angeles lietuvių parengimą. Namo jam nesu-grįžus, šeima pranešė policijai. Ir tik ketvirtadienį gavo iš policijos žinią, kad jis buvo rastas sekmadienį 11 val negyvas San Pedro uoste, prie jūros kelio. Dingo ir mašina, kuria buvo važiavęs. Oficialus policijos protokolas mirties priežastimi nustatė širdies ataką. Palaidotas spalio 18 Los Angeles Dangaus Karalienės kapinėse. Per pamaldas Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčioje buvo pagerbtas muzikas violončelistas sūnus Algimantas, Pittsburgho simfoninio orkestro dalyvis, pagrojo savo tėvo kūrinį "Kryžiai“, smuiku grojo jo vėliausias mokinys A. Draugelis J. Massenet "Meditation"; choras sugiedojo "Iš gilybių aš šaukiuos", R. Draugelytė palydėjo vargonais solistus ir pagrojo fleita.
Vladas Motiekaitis gimė Kaune 1896 gegužės 30. Muzikos pradžią gavo iš savo tėvo. 1912 baigė Ippo muzikos mokyklą Kaune, smuikininkės Bohuszewicz klasę. Karo nublokštas į Rusiją, 1921 ten baigė Odesos konservatoriją, K. A Gavrilovo smuiko klasę. Grįžęs Lietuvon, po sėkmingo koncerto Valstybiniam teatre, išvyko trims metams į Leipcigo konservatoriją.
1924 ją baigė solisto diplomu, E. Wolganto klasę. 1925 paskiriamas į Kauno muzikos mokyklą, vėliau tapusią konservatorija, smuiko ir kamerinės muzikos klasių mokytoju. Pažymėtina, kad jis buvo bene pirmasis lietuvis smuiko mokytojas, nes šiaip vis buvo kviečiami šiam postui arba kitataučiai, arba užsieniečiai. Išbuvęs šiose pareigose iki 1944, jis paruošė Lietuvai visą generaciją smuikininkų. Jų dauguma užėmė muzikos mokytojų vietas, kaip J. Matutis, A. Lietuvninkaitė ir kt. Nemaža eilė išėjo pažymėtinais solistais: K. Juodelis, elegantiškas, puikus smuikininkas solistas, dabar Lenkijoje; K. Mariukas, davęs eilę pasigėrėtinų koncertų; V. Kligys, mokytojaująs ir karts nuo karto suruošiąs savo rečitalius; Gužas, vienas talentingiausių mokinių, nelaimingai užbaigęs savo gyvenimą savižudybe; berods, trumpą pradžią pas jį turėjo iškilioji smuiko solistė El. Kuprėvičiūtė; Iz. Vasyliūnas, iki šiolei bene aktyviausiai pasireiškęs individualiniais rečitaliais; Alg. Draugelis, bebręstąs į koncertinę pajėgą; Čikagoje gyvena geras smuikininkas solistas ir kameristas Alf. Paukštys; Kauno operoje grojo smuikininkas Ad. Kraunevičius; komp. J. Zdanius savo smuiko žinias sėmėsi jo klasėje, jo mokinė yra ir bostoniškė M. Eitmanaitė - Žiaugrienė, buvusi Kauno radiofono orkestro smuikininkė; El. Vasyliūnienė, dažnų recenzijų autorė, studijavo pas jį smuiką bene penkerius metus. Tai tik pagreitomis žinomesnius paminint.
Vladas Motiekaitis buvo ne vien mokytojas — jis buvo ir smuikininkas solistas bei kameristas. Jau I pasaulinio karo metu dalyvaudavo įvairiuose simfoniniuose orkestruose. Leipcigo konservatorijoje jam teko groti Brucho koncertą ir pirmą kartą ten atliko tik ką parašytą J. Gruodžio sonatą, ypatingai nudžiuginusią Gruodžio profesorių P. Grea-nerį. Sugrįžęs iš Leipcigo, apvažinėjo kartu su J. Gruodžiu visus didesnius Lietuvos miestus, ruošdami koncertus. Čia jis atlikdavo Bacho, Paganini veikalus, Brucho koncertą ir Gruodžio sonatą. Kauno radiofone jam teko groti visus Brahmso trio. Jo partneriais buvo čelistas Berkovičius ir pianistas Ružickis. Su radiofono orkestru grojo Brucho, Mendelssohno ir Brahmso dvigubą koncertą
Nesvetimas jam buvo ir dirigavimo menas. Jau I pasaulinio karo metu dirigavo vieno rusų pulko pučiamųjų orkestrą. Apie 12 metų buvo Kauno radiofono orkestro dirigentu.
Atsikėlęs į JAV, du metus mokytojavo Sparks konservatorijoje, Royal-Oak, Mich. Po to persikėlė į Kaliforniją. Be privačių mokinių, gyvai reiškėsi visuomeniniame gyvenime. Dažnai įvairiomis progomis pasireikšdavo ir su smuiku, bet įdomiausia — pradėjo kurti: smuikui, fortepijonui, dainavimui. Jis tiek užsidegė kūryba, kad įsigijo rašomąją mašinėlę gaidoms spausdinti, ir visus savo kūrinius ta mašinėle atspausdino. O tų kūrinių sąrašas toks: Sonata fortepijonui — stambokas keturių dalių veikalas, "Prieblandoje" — nuotaikingas veikalėlis fortepijonui; parafrazės "Dainų daina" ir "Nostalgija" smuikui ir fort.; "Tykiai, tykiai Nemunėlis teka" — tam pačiam sąstatui. Taip pat smuikui ir fortepijonui revizuota Al. Kačanausko "Lietuvių daina o Blumenstengelio "Arioso" parašytas akompanimentas. Dainavimui, šalia kelių parafrazių, yra dvi originalios dainos — "Kryžiai" (L. Žvaigždutės žodžiai) ir "Koksai gražus pasaulis" (V. Kastyčio žodžiai). Savo kūryboje daugiausia naudojo populiarias liaudies melodijas. Sukūrė ir savų melodijų lengvo, suprantamo stiliaus. Jo panaudota harmonija neišeina iš romantizmo epochos ribų. Jo kūryba — tai prityrusio muziko interpretatoriaus individualus išsisakymas be pakankamos griežtų kompozicijos mokslų kontrolės.
Kaip mokytojas VI. Motiekaitis turėjo labai gerą atmintį. Jis žinojo atmintinai visą smuiko repertuarą. Atsiminė visus štrichus iki smulkmenų, detaliai žinojo visą pirštavimą, mokinio atneštas gaidas kuo stropiausiai ištaisydavo. Jo sistemos pagrindas buvo praktiškas muzikantiškumas, vedąs prie lengvo gaidų skaitymo. Jis visad vengdavo antros, ketvirtos pozicijų, remdamasis pirma, trečia ir penkta pozicija. Mokinio ilgai nelaikydavo prie vieno veikalo, vis stumdavo į sunkesnius. Man pas jį teko išstudijuoti daugybę etiudų, koncertų, sonatų bei šiaip pjesių. Manau, panašiai buvo ir kitiems.
Vladas Motiekaitis užbaigė savo gyvenimo kelią. Jo pasėtas grūdas auga neblogai. Daugybė jo mokinių puoselėja smuiko meną. Karts nuo karto sužiba jo mokinių smuiko rečitaliai, vis daugiau atsiranda lietuviškųjų smuiko sonatų, vis platesni lietuvių visuomenės sluoksniai pamėgsta smuiko muziką. O smuikas, tas magiškas smuikas, kuris taip gali išreikšti kiekvieną sielos judesį, šiandieną gilia rauda palydi amžinybėn savo ilgametį darbuotoją, mokytoją, dirigentą prof. Vladą Motiekaitį.
Izidorius Vasyliūnas
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
