Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EKONOMIJA IR ŽMONIŠKUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Praėjusį rudenį Urugvajaus sostinėje Montevideo mieste įvyko "Economie et Humanisme" sąjūdžio studijų dienos. Dalyvavo Argentinos, Brazilijos, Čilės, Paragvajaus, Peru ir Uragvajaus delegacijos. Ypatingas dėmesys buvo paskirtas Lotynų Amerikos klausimams.

Manau, ne pro šalį būtų ir mums susipažinti su šiuo sąjūdžiu.

Žmoniškos ekonomijos sąjūdis išsivystė pirmiausia Prancūzijoje, o paskui ir kitose Europos bei Amerikos šalyse. Jo kėlėjas yra domininkonas Joseph Lebret, giliai išgyvenąs mūsų laiko žmonijos medžiagines ir dvasines problemas. Jas išspręsti gali tik visų mokslų suburtomis jėgomis geros valios žmones. Humanizmas turi būti ir ekonomijos širdis. Juk kiekvienam mieste, kiekvienoje tautoje ir žemyne yra tiek žmonių, turinčių gyventi nežmonišką gyvenimą, nors ekonominiai mokslai ir technika yra tiek pažengę į priekį, jog visur bijomasi gamybos pertekliaus ir nedarbo, ūkinis gyvenimas daug kur pasidarė tikrai nežmoniškas.

Todėl žmoniškos ekonomijos sąjūdis siekia prisidėti prie sužmoginimo paskirų grupių, vietovių, tautų ir žmonijos ūkinio gyvenimo. Viena iš svarbiausių priemonių jis laiko panaudojimą socialinių mokslų sintezės, kurią gal geriausiai būtų galima pavadinti pritaikomosios ekonominės politikos vardu. Žmoniškoji ekonomija remiasi dviem principais: personalizmu, reikalaujančiu aktyvios pagarbos kiekvienam žmogui, t. y. padedančiu ir kitam žmogui gyventi pilnu žmogiškuoju gyvenimu, ir bendruomeniškumu, siekiančiu bendrojo labo įgyvendinimo visose žmcnių bendruomenėse.

Be abejo, tai iškelia didelių problemų, kadangi bendruomenių lygis yra nevienodas. Įvairios horizontalinės bendruomenės — kaip sindikatai, profesijos, akcinės bendrovės — nekartą nenori subcrdinuotis vertikalinėms arba politinėms bendruomenėms  (miesto, apskrities, provincijos, valstybės ar tarptautiniam autoritetui). Iš kitos pusės, pastarosios nenori prileisti tikrojo bendruomeninio pluralizmo. Demokratija dažnai tėra tik formali. Taip pat ir techninė bei dvasinė pažanga yra labai nevienoda. Daug kur ji nėra darni, apima tik didmiesčius ir ūkinę sritį. Taip sugriaunama ištisų grupių ir tautų moralė. Jos nuvedamos į materializmą ir proletariatą. Skirtumas pragyvenimo lygio tarp augštųjų visuomenės klasių ir liaudies daugumos padaromas dar didesnis. Alkis, nepakankamas pragyvenimas auga su augančiu žmonių skaičiumi. Tai veda į nusivylimą ir desintegraciją.

Tai buvo įredyta duomenimis, pateiktais tiek P. Lebret, tiek įvairių delegacijų padarytais pranešimais apie atstovaujamo krašto padėtį. Duoti tų pranešimų apžvalgos čia neįmanoma. Tik tiek galima pasakyti, kad Lotynų Amerikos pragyvenimo lygis — išskyrus keletą kraštų — yra labai žemas, vaikų ir žmonių mirtingumas didelis, kalorijų skaičius žemas, o daug kur ir per mažas, auganti pramonė dažnai be reikiamo žaliavų ir vartotojų užnugario; technika, ypač žemės ūkyje, taip pat nepakankamai augšta. Iš miestelių ir kaimų plaukią į miestus žmonės tampa proletarų mase.

Ligšiolinės ekonominės teorijos ir sistemos apvylė žmones. Net ir liaudies partijų programos nepakėlė visų liaudies sluogsnių gyvenimo lygio ir dvasinės kultūros. Darbininkija reagavo radikaliais nusiteikimais ir sindikatais. Įsigalėjo nacionalistinės ar komunistinės diktatūros. Nežmoniškas komunizmas užvaldė didžiąją žmonijos dalį. Geltonoji ir juodoji rasė dega neapykanta vakariečiams. Baisus atominis karas graso žmonijai. Vakarų savižudybė ar išsigelbėjimas — štai degantis mūsų dienų klausimas!

Žmoniškoji ekonomija pasirodo kaip vienintelis atsakymas į tas problemas. Kadangi —

1.    Ji sukurta pagal žmogiškųjų reikalavimų funkciją. Ir tarp tų reikalų ji nustato hierarchiją (būtiniausi reikalavimai, pagrindinė pramonė bei žemės ūkis, susisiekimo bei energijos tinkla«, aprūpinimas mašinomis ir t.t.). Be to, augščiau visų materialinių gėrybių, ji pastato žmogiškųjų vertybių siekimą.

2.    Studijuoja griežtųjų mokslų metodu vietovės potencialą (žemė, randami mineralai, energijos šaltiniai, paruošti technikai) ir galimybes žmogiškiesiems reikalavimams patenkinti. Taip pasiekiamas mokslinis resursų vertinimas ir organizavimas. Tai veda ir į teisingą arbitražą tarp įvairių ūkinių veiksnių, žmogiškajam elementui tirti daugiausia vartojama mokslinė socialinių reiškinių analizė. Iš to plaukiančių išvadų realizavimą sprendžia atsakingi socialiniai veiksniai bei valdžios organai.

3. Tokiu būdu žmoniškoji ekonomija realizuoja objektyvumo bei moralumo funkciją. Taip einama į tikrosios civilizacijos ir kultūrcs kūrimą toje žmonių bendruomenėje.

Aišku, žmoniškosios ekonomijos sąjūdis reikalauja žmonių degančių veiklia Dievo ir artimo meile, visa širdimi atsidavusių žmonijai, ir augštos dvasinės kultūros specialistų. Todėl sudaromas iš įvairių profesijų specialistų. Jie ugdomi per specialius studijų ratelius, kongresus, konferencijas, sąjūdžio iniciatorių vizitus ir t.t. Be to, stengiamasi aktyvistus pasiųsti į Prancūziją, kur yra tyrimų ir specialių studijų institutas.

Šio sąjūdžio pionieriai atliko visą eilę plataus masto sociologinių tyrinėjimų. Iš jų norėčiau tik paminėti urbanistines investigacijas Lyone, Kolumbijoje, San Paulo federalinėje provincijoje ir dabar vykdomą pačiame San Paulo mieste. Įdomi yra ir anketa apie kultūrinę ir ekonominę šeimos padėtį Montevideo mieste, davusi obpektyviai mokslinį pagrindą aštuntos Urugvajaus katalikų socialinės savaites rezoliucijoms.

ši tarptautine žmogiškosios ekonomijos konferencija uoliai bendradarbiauja su UNESCO, FAO ir kitais internacionaliniais sambūriais, siekiančiais pakelti tautų pragyvenimo ir kultūros lygį. Iš katalikų pusės tai bus bene viena iš stipriausių institucijų (šalia olandų įkurtosios ICARES — Internacionalinio socialinių investigacijų instituto), sociologiniais metodais moksliškai tyrinėjančių visą socialinę tikrovę.

Pabaigai duodu kiek bibliografijos: žurnalas' Economie et Humanismes, 99, Quai Clemenceau, Caluire, Lyon ( Rhône 1 France, prenumerata 2.300 frankų. L.— J. Lebret, Découverte du Bien Commun, Edit. "La Tourette",

Eveux par L. Arbresle (Rhone), France.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai