|
|
PIRMASIS LIETUVIS GYDYTOJAS AMERIKOJE |
|
|
|
Parašė MILDA BUDRYS, M. D.
|
Lietuvių emigracija prasidėjo XIX šimtmečio pradžioje. 1867 - 1868 metai laikomi emigracijos pradžia, tačiau yra žinoma, kad 1863 atvyko du lietuviai, o 1864 — kun. Andrius Strupinskas.1
Žmonės emigravo į Ameriką dėl įvairių priežasčių: bėgdami nuo sunkių gyvenimo sąlygų, bado, baudžiavos, sukilimų, ieškodami geresnio ir laimingesnio gyvenimo. Emigrantų tarpe inteligentų - profesionalų buvo nedaug. Anot V. Račkausko, nuo 1899 iki 1914 metų su 255,594 lietuviais emigrantais atvyko apie pustrečio šimto profesionalų; jų tarpe 6 daktarai.2
Kun. A. Strupinską galima laikyti pirmuoju "gydytoju", nes jis ne tik patardavo žmonėms jų religiniuose reikaluose, bet užsiėmė ir gydymu pagal tuo metu garsią kun. Kneippo gydymo sistemą.3
Pirmasis lietuvis gydytojas, baigęs medicinos mokyklą, buvo dr. M. P. Kasakauskas. Jis atvyko į Ameriką 1877 metais ir apsigyveno Chicago-je.4 Dr. Matas Kasakauskas (Matthew P. Kosso-kowski) gimė 1853 rugsėjo 18 Jonavoje, Kauno apskrityje. 1874 baigė Nikoljevskaja imperatoriškąją gimnaziją. 1884 baigė Michigano medicinos kolegiją. Tais pačiais metais gavo praktikos teises. Praktikavo Chicagoje. Mirė 1918 rugsėjo 27 Chi-cagoje.5
Dr. M. Kasakauskas buvo pirmasis gydytojas, turėjęs privačią praktiką, o taip pat ir "pirmasis lietuvis biznierius, sugebėjęs įsigyti vaistinę,\4 Atvykęs į .Ameriką, tuojau įsijungė į lietuvišką darbą, kurį tęsė keletą metų. Jau 1879 buvo "Lietuviškos Gazietos" bendradarbiu, vėliau prisidėjo prie "Spaudos Laisvės", padėjo vienuoliui Augustinui Zaicui išleisti pirmąsias Amerikoje spausdintas lietuviškas knygas — "Historyia Septiniu Moki-toju" (1880) ir "Lenku Z\viązek N. P. bičiuoliu užsimojimai''. Jo iniciatyva buvo įkurta Šv. Kazimiero draugija Chicagoje, kuri vėliau, 1891, išsirūpino leidimą iš Chicagos arkivyskupo kurti pirmą lietuvišką parapiją. Parapijai vardą nutarė duoti Šv. Jurgio — paminėti Chicagos pirmajai draugijai, kuri įkurta 1884.6
Gal daugiausiai dr. M. Kasakauskas yra atsimenamas dėl savo darbo ir pastangų, kuriant Susivienijimą Lietuvių Amerikoje.Netoli nuo Chicagos, South Bend, Ind., gyveno kun. V. Či-žauskas, kuris dažnai susitikdavo su dr. Kasakausku ir svarstydavo galimybes įsteigti didesnę ir stipresnę lietuvių organizaciją. Tam akstiną davė lenkų "Związek Norodowy Polski" organizacija, kurią lenkai pradėjo organizuoti 1880 metais. 1885 į Chicagos apylinkes atsikėlė kun. A. Varnagiris. Dabar jau jie trys posėdžiavo ir tardavosi. Kun. V. Či-žausko klebonijoje vieną vakarą dr. Kasakauskas įtikino kun. Varnagirį persikelti iš Wisconsino slavų parapijos į rytus (New Yorką, Scrantono vyskupiją), "kad ten padėtų lietuviams susiburti į savąjį susivienijimą, o ne į "Związek Norodovvy Polski tinklus įsipainioti".7 Kun. Varnagiris paklausė ir persikėlė į New Yorką. Parapijos jam ten nepasisekė įkurti, todėl, pasiprašęs vyskupo, persikėlė į Free-landą, o vėliau — į Plymouth, Pa. Čia ir prasidėjo parengiamieji darbai suvažiavimui.
Bet tuo pačiu laiku Jonas Šliūpas su savo šalininkais irgi pradėjo organizuoti suvažiavimą. Susivienijimo Lietuvių Amerikoje idėja, sakoma, kilo New Yorko mieste "Lietuviško Balso" draugijos susirinkime — 1886 balandžio 17.8 Organizuojant du suvažiavimus, prasidėjo polemikos, ginčai, tačiau tas nesulaikė tų dviejų skirtingų grupių įvykdyti savo sumanymus. J. Šliūpo ir jo draugų suvažiavimas įvyko 1886 rugpjūčio 15 Shenandoah, Pa. Jie savo organizaciją pavadino "Susivienijimas Visų Lietuvninkų Amerikoje,\8
Dr. Kasakausko ir kun. Varnagirio grupė savo suvažiavimą sušaukė 1886 lapkričio 22 Plymouth, Pa. Suvažiavimą atidarė kun. Varnagiris, o pagrindinę kalbą pasakė dr. Kasakauskas. Naujoji organizacija buvo pavadinta "Susivienijimas Visų Draugysčių Katalikiškų Lietuvninkų Amerikoje". Kun. A. Varnagiris buvo išrinktas pirmininku, o dr. M. Kasakauskas — delegatu. Suvažiavimo metu buvo iškeltas bendradarbiavimo su lenkais klausimas, bet dr. Kasakausko ir kitų dalyvių reikalavimu peršamas bendradarbiavimas buvo atmestas.9 Dr. Kasakauskas, "būdamas katalikiško nusistatymo žmogus, nepritarė lenkams radikalams, kurių didžiuma buvo Związeko įkūrėjai.
Nors kuriamasai Związeko seimas buvo laikytas Chicagoje, dr. Kasakauskas kviečiamas jame nedalyvavo".10
1886 "Wienibė Lietuvninkų" Nr. 42 labai išgyrė dr. Kasakauską, Chicagos atstovą į Susivienijimo Lietuviškų Draugysčių" kuriamąjį seimą. Esą: "Šenaunas daktaras Kossakovskis teipgi labai puikiai pasakė prakalbą čysta lietuviška kalba, iš kurio žodžių kožnas suprato, kas tai per puiki dūšia to žmogaus ir kad yra tikru lietuvninku, kuris užlaikė ir narodavastį savo tėvų ir senių. Tokis vyras, kaip daktaras Kossakovskis galima prilyginti prie žydinčios kvietkos lietuviško narodo".11
Dr. Kasakauskas praktikavo Chicagoje ir turėjo daug lenkų ligonių, todėl nutarė išleisti jiems lenkų kalba laikraštuką "Lekarz Domawy". Tas nepatiko Jonui Šliūpui ir jo draugams. Ir taip 1887 "Lietuviško Balso" Nr. 5 ir 6 pasirodė straipsnis: "Lenkiškas raštpalaikis vadinamas 'Lekarz Do-mowy' išleidžiamas tūlo Dr.(?) Kasakovski'io Chicagoje atklydo iš man nežinomos priežasties į Šenadorį. Aš kaipo lietuvis, nenorėdamas turėti susinėsimų raštiškų su tuomi šundaktariu, kaipo išgamiu ir neprietelium Lietuvos, duodu žinoti jam per 'L. Balsą', kad ano 'Lekarzo Domavvego' ne-misliju prenumeruoti".11
Nepatiko Šliūpui ir dr. Kasakausko gydymo būdas, nes jis patardavo savo ligoniams naudotis tyru oru ir vandeniu. Todėl tame pačiame laikraštyje rašoma: "Mums aiškiai liudija mokslingumą ir didelę išmintį to 'daktaro' viena gromata paukštinėje (Wien. Liet). Mūsų gadynės kiaulių piemenys daug geresnes gromatas rašinėja. Tasai šundaktaris iš naujalenkiško karščio pamiršo, kad mes jau gyvename pabaigoje XIX amžio . . . Nieko nerandame naujo p. daktarpalaikio raštuose, kaip tik apie sveiką 'peną' ir tyrą 'orą'. Aš veliju p. K-ui perskaityti Kuoksčio (Šliūpo) knygutę apie 'Auginimą' . . . Mėgink, daktarėli, žengti į priekį su žmonėmis, nors tau iš papratimo lengvesnė yra atbulžengystė su Plymouth'o plikagūžiais".12 Be viso to, buvo dar ir ideologinių skirtumų. Dr. Kasakauskas organizavo katalikišką visuomenę; tai irgi nepatiko dr. J. Šliūpui ir jo šalininkams. Kun. A. Milukas rašo: "Andziulaičiui - Šliūpui dr. Kasakauskas buvo nei kaulas gerklėje dėlto, kad jis praktikuojąs gydytojas, turįs plačią klijen-teliją ir garsų vardą Amerikos lietuviuose buvo prieš šių dviejų peršamos lietuviams bedievybės".12
Dr. Kasakausko iškoneveikimas sukėlė didelį nepasitenkinimą ne tik Chicagoje, bet visoje Amerikoje. Leidėjui Paukščiui reikalaujant, "Wien. Liet." Nr. 11 įdėjo korespondenciją, kurioje bandė išteisinti dr. Kasakauską. Tačiau redaktorius Andziulaitis, priverstas įdėti šią žinutę, neiškentė ne-pridėjęs mažomis raidėmis: "sunku yra permainyti nuomonę apie pagarsėjusias nepagirtinais darbais žmogystas ypač kas atsieina p. Kosa-kovskio . . . Kam daug duota nuo to ir daug reikalaujama".13 (J. Andziulaitis, vėliau atsiskyręs nuo dr. J. Šliūpo, įstojo į Marylando universitetą studijuoti medicinos. Baigęs praktikavo mediciną. Aut.)
Dr. M. Kasakauskas į užpuolimus ir įžeidimus nieko neatsakė, tačiau tai atstūmė jį nuo tolimesnio darbo lietuviškoje visuomenėje. Kun. Al. Skripko liudijimu, daktaro Kasakausko šeimyna susiliejo su Chicagos lenkais ir visiškai atsitolino nuo lietuvių.14
Taip baigėsi dėl aštrių ir neteisingų žodžių uolaus ir entuziastingo lietuvio veikimas.
1. Jr. Jonas — Lietuviai Amerikoje, 1899, 12 psl. Al. Bud-reckis — The Lithuanians in America, 6 psl.
2. Kun. A. Milukas — Pirmieji Amerikos lietuvių profesionalai ir Kronika. 1929. 5 psl.
3. Ten pat 9 psl.
4. Aleksas Ambrose — Chicagos lietuvių istorija. 1967. 17 psl.
5. AMA archyvas.
6. Kun. A. Milukas — Amerikos lietuviai XIX šimt. 1938. 49 psl. ir 68 psl. S. Michelsonas — Amerikos lietuvių istorija. 183 psl. Kun. A. Milukas — Pirmieji Amerikos lietuvių profesionalai ir kronika. I tomas. 1929. 13 psl. Kun. A. Milukas — Spaudos laisvės ir Amerikos lietuvių organizuotės sukaktuvės. 544 psl.
7. Kun. A. Milukas — Amerikos lietuviai XIX šimtm. 1938. 57 psl.
8. Susivienijimas Lietuvių Amerikoje. Istorija. 5 psl.
9. Kun. A. Milukas — Spaudos laisvės ir Amerikos lietuvių organizuotės sukaktuvės. 516 psl.
10. Kun. A. Milukas — Pirmieji Amerikos lietuvių profesionalai ir kronika. I tomas. 15 psl.
11. Ten pat. 13 psl.
12. Kun. A. Milukas — Amerikos lietuvių profesionalai ir kronika. II tomas. 13 psl.
13. Ten pat. 12 psl.
14. Kun. A. Milukas — Amerikos lietuvių profesionalai ir kronika. I tomas. 14 psl.
|
|
|
|