Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Romas Viesulas, laimėjęs Gugenheimo fundacijos p niginę paramą, ilgesniam laikui išvyko į Europą. Gyvens daugiausia Prancūzijoje.

•    Sol. Stasys Baranauskas - Baras dalyvavo Čikagos metiniame dainų festivalyje ir vyrų grupėje laimėjo pirmą premiją už sudainuotą operinę arija.

•    Elena Kuprevičiūtė spalio 17 d. koncertavo Bostone Jordan salėje.

•    Izidorius Vasyliūnas spalio 11 d. koncertavo Elizabethe New Jersey valstybėje. Koncertą ruošė LB apylinkės valdyba. Izidorius Vasyliūnas susidariusias iš koncertų pajamas ck'ria lietuvių kompozitorių gaidų leidimui.

•    Prudencija Bičkienė ateinančių metų sausio mėnesio pabaigoje išvyksta į Pietų Ameriką. Ten lietuvių kolonijose dainuos jų ruošiamuose koncertuose.

•    Vliko sesija įvyko spalio 11-12 Niujorke Baltijos namuose. Pradėjo dr. A. Trimakas, pakv.etęs pagerbti mirusį popiežių Pijų XII ir žuvusius dėl Lietuvos laisvės.

Sesiją sveikino gen. konsulas J. Budrys savo ir atstovo J. Kajecko vardu, kongresmanas Keatingas ir Amerikos bendruomenės tarybos pirm. J. Šlepetys; telegramom pasveikino Kongreso daugumos lyderis J. W. McCormackas, mažumos lyderis J. W. Martinas, gub. Harrimanas, majoras Wagneris ir Altas.

Pirmininkas Trimakas pranešė apie Vliko, vykdomosios tarybos ir Vliko įstaigų darbus, santykius su lietuviškom be. tarptautinėm organizacijom. Apie komisijų darbus pranešė M. Brakas — vakarų studijų, J. Audėnas — Lietuvos ūkio tyrimo, A. Trimakas — rytų sienų, V. Sidzikauskas — veikimas J. Pavergtose Tautose. Toliau K. Škirpa pasisakė dėl santykių su pavergta tauta, V. Sidzikaukas — dėl laisvinimo perspektyvų tarptautinių įvykių eigoje.

Antra sesijos diena buvo pradėta diskusijom dėl vakarykščių pranešimų. Praneštos ir priimtos apyskaitos bei sąmatos. Plačiai diskutuota lėšų telkimo klausimu.

Vliko pirmininku ir prezidiume bei vykdomoj taryboj paliko tie patys žmonės. Pasitraukė Tautos Fondo valdyba. Išrinkta nauja — prel. J. Balkūnas, K. Bielinis, P. Minkūnas, A. Ošlapas, A.  Skėrys.

Rezoliucijas paruošė L. Šmulkštys, D. Kr.vickas, Kasulaitis. Jas paskelbs prezidiumas.

Sesijai pirmininkavo Stikliorius, L. Šmulkštys, A. Šidlauskas, V. Sidzikauskas, A. Juknevičius ir J. Pakalka.

•    Niujorko apylinkės metinei Balfo rinkliavai šiemet vadovavo dr. V. Paprockas. Jam padėjo komitetas iš šios apylinkės veikėjų. Rinkliava baigėsi spalio 31 d.

•    Spalio 1 d. mirė Rygos arkivyskupas metropolitas Antanas Springovičius. Jis buvo pakonsekruotas vyskupu 1920 m. Arkivyskupijoje turėjo spie 500,000 katalikų.

•    Lietuvių Skautų Sąjungai šiemet sueina 40 metų.

•    Lietuvaitės seserys benediktinės pradėjo organizuotis JAV. Pernai jos New Hamphire valstybėje įsigijo namus ir įkūrė juose vienuolyną. Dabar stengias! plėsti savo veiklą. Jos yra negausios.

•    Šiemet suėjo 60 metų amžiaus dviem lietuviams diplomatams — Stasiui Lozoraičiui, diplomatijos šefui, ir dr. Kaz. Graužiniui, Lietuvos įgaliotam min.steriui Uragvajuje.

•    Worcesteryje mirė Ona Pakštienė, dr. Kaz. Pakšto žmona. Ji buvo pasižymėjusi veikla vyčių organizacijoje. Laisvoje Lietuvoje dėstė Kauno universitete anglų kalbą.

•    Inž. Antanas Rudis kandidatavo į JAV Kongresą. Tai ne pirmas lietuvis bandąs šioje srityje savo laimę. Inž. A. Rudis gyvena Čikagoje ir pasižymi aktyvumu lietuviškame visuomeniniame darbe.

•    Šį pavasarį pašventintas paminklas ant Vinco Krėvės kapo Pniladelphijoje Šv. Kryžiaus kapinėse. Projektą padarė archit. J. Mulokas, o paminklą pagal tai iškalė skulptorius Petras Vaškys. Paminklas pastatytas Letuvių visuomenės aukomis, kurių surinkta 1910 dolerių. Paminklo statymo komiteto pirmininkas — dr. V. Maciūnas, vicepirmin. — Vyt. Mykolaitis ir dr. A. Vasiliauskas, iždo globėjai — dr. Alf. Jurskis ir dr. J. Puzinas, sekret. — dr. K. Ostrauskas ir dr. M. Krasauskaitė.

•    Lietuvių Enciklopedijos administracija skelbia paskutinę Lietuvių Enciklopedijos talką iki 1959 m. balandžio 15 d. Talkos metu naujai L. E. užsiprenumeravusiems bus duodamos premijos.
Užsiprenumeravusieji nuo š. m. spaLo 15 d. iki gruodžio 15 d. iš leidyklos nemokamai gauna: Vinco Krėvės raštus — pilną komplektą (komplektą sudaro 6 tomai, kurių trys tomai jau išleisti, o ketvirtasis spausdinamas; 2) Lietuvos žemėlapį ir 3) Jono Balio "Lietuvių Dainos Amerikoje".

Prenumeratoriai, kurie užsisakys nuo š. m. gruodžio 15 d. iki 1959 m. vasario 15 d., gaus pilną Vinco Krėvės  raštų komplektą.

O tie, kurie užsiprenumeruos nuo 1959 m. vasario 15 d. iki tų pat metų balandžio 15 d., gaus Lietuvos žemėlapį ir Jono Balio "Lietuvių Dainos Amerikoje".

Jau Všėjusius L. E. tomus naujieji prenumeratoriai gaus išsimokėtinai pageidaujamomis sąlygomis. Už vėliau išleisimus tomus mokama normalia tvarka.

Lietuvių Enciklopedijos leidimas nėra kieno nors asmeninis reikalas, o vaisius visų lietuvių sutelktinių pastangų, vaisius, deja, tik laisvame pasaulyje gyvenančių lietuvių. Tad ir nuopelnai atitinkamai priklauso višiems tiems, kurie bet kuriuo būdu prie šio didelio darbo prisideda. Darbas kilnus, nes lietuvių tautos ir valstybes kančios ir vergijos metais, jis skiriamas jos garbei ir pasididžiavimui. Darbas prasmingas, nes skirtas ne tik mokytis ir praturtinti kiekvieno mūsų žinyną, bet yra būdas ir priemonė išlaikyti lietuvių kalbai ir lietuvybei.

Kreiptis šiuo adresu: LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA, 265 C St., South Boston 27, Mass.

•    Amerikos informacijos biuro direktorius George V. Allen, atsakydamas į memorandumą, Estų Tautinei Tarybai aiškino, kad Amerikos Balso likvidavimas Miunchene tesąs tik "technikinis" persitvarkymas ir kad persitvarkymas siekia padidinti radijo klausytojų skaičių (perduodant ne estiškai, bet rusiškai ir angliškai), siekia išvengti sovietinių trukdymų.

Estų Tautinė Taryba buvo įteikusi memorandumą, kuriame išdėstomi arerumentai prieš Amerikos Balso uždarymą Miunchene. Uždarymas estų buvo išaiškintas Amerikos nesidomėjimu Pabaltijo kraštais, defetizmas Sovietų agresijos atžvilgiu ir žvilgsnis į status quo pripažinimą  rytų   Europoje.

Vienuolika estų laikraščių laisvajame pasaulyje Amerikos informacijos biuro naują politiką įvertino taip pat kaip politinį persiorientavimą  pavergtųjų    kraštų    atžvilgiu.

•    Šiemet rugpjūčio 31 buvo uždarytas Laisvosios Europos universitetas Strasburge bei jo išlaikoma kolegija. Tai buvo labai svarbi ir reikšminga institucija pavergtųjų kraštų atsikūrusiam akademiniam jaunimui mokslinti.

Laisvosios Europos Universitetas buvo įregistruotas New Yorko valstybėje 1951.VII.10. Iš ten nustatinėjo gaires bei tvarkė visą savo veiklą. Pagrindiniai uždaviniai, ypač už Amerikos ribų, buvo vykdomi per L.E. Kolegiją (College de 1' Europe Libre), kuri buvo įregistruota Prancūzijoje su būstine Paryžiuje, 1957 rudenį perkelta Strasburgan su bendrabučiu Strasburge — Robertsau Portalės pilyje.

Stipendijas, kurios kasmet buvo iš nario skirstomos, galėjo gauti studentai iš šių pavergtųjų kraštų: Albanijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Estijos, Jugoslavijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos. Romunijos ir Vengrijos. Kiekvienais metais kolegijos patalpose Strasburge. kur galėjo sutilpti apie 200 studentų, vykdavo kelių savaičių vasaros kursai ideologiniais klausimais, išryškinant laisvojo pasaulio ir komunistinio režimo skirtumus,   didžiųjų   valstybių   politiką ir Europos susivienijimo reikalą. Studentai galėjo naudotis 10,000 tomų kolegijos biblioteka.

Kandidatų stipendijoms gauti ne tik nemažėjo, bet daugėjo. Šiemet buvo paduoti net 800 prašymų. Po Vengrijos įvykių žymiai padidėjo vengrų tautybės studentų, bet netrūko ir visų kitų tautybių kandidatų. Šios institucijos misija dar nėra atlikta. Universiteto uždarymas kelia nerimą pavergtųjų kraštų tremtiniuose.

•    Latvių Jungtinėse Valstybėse yra apie 60,000. Jie susitelkę daugiausia rytų ir vakarų pakraščio miestuose ir Great Lakes srityje. Toliau eina Australija, Didžioji Britanija ir Kanada. Latvijos pasiuntinybės, laisvojo pasaulio pripažintos, veikia Londone, Vašingtone ir Buenos Airėse. Laisv. Latvija taip pat turi savo karjeros konsulus Australijoje ir Kanadoje. Laisvojo pasaulio latviai išeiviai yra susitelkę Pasaulio Latvių Federacijoje, kuriai pirmininkauja prof. Peter Lejins, jr. Jis yra taip pat Amerikos Latvių Sąjungos pirmininkas (1727 Kenyon St. N.W. Washington 10, D.C). Svarbiausias jų laikraštis Amerikoje yra "Laiks', leidžiamas du kartu savaitėje New Yorke. Jis turi skaitytojų apie 10,000. Kitas laikraštis eina Bostone, savaitinis — "Amerikas Vestnesis". Latvių tautinis auklėjimas vaikams yra vykdomas per sekmadienines mokyklas ir latvių bažnyčias, kurios veikia kiekviename mieste, kur tik jie gyvena.

•    Lietuvos diplomatijos šefas S. Lozoraitis yra pasiuntęs JT Asamblėjos   pirmininkui   tokį   raštą:

Jungtinių Tautų III-sios Gen. Asamblėjos delegacijų sąraše — Sovietų Sąjungos delegacijos skyriuje — tūlas p. I.I. Gaška yra įrašytas kaip "Lietuvos sovietinės socialistinės respublikos užsienio reikalų ministeris."

Turiu garbės priminti Jungtinių Tautų Organizacijai, jog vadinamosios "Lietuvos sovietinės socialistinės respublikos" pavadinimu Sovietų Sąjungos vyriausybė maskuoja neteisėtą karinę okupaciją ir pikčiausią priespaudą, kurias ji yra primetusi Lietuvai. Todėl laikau savo pareiga protestuoti prieš to pavadinimo įrašymą į Jungtinių Tautų tarnybų išleistą delegacijų sąrašą. Kalbamas įrašymas yra juo daugiau apgailėtinas, kad Jungtinėms Tautoms civilizuotas pasaulis yra pavedęs uždavinį bei prievolę eaugoti tarptautiniuose santykiuose teisės ir moralės dėsnius.

Aš konstatuoju šia proga, kad p. Gaška neatstovauja nei Lietuvai, nei lietuvių tautai. Jis yra tiktai sovietų okupacinės valdžios Lietuvoje agentas, kas aiškiai seka taip pat iš to fakto, kad jis priklauso prie sovietų delegacijos. Tad yra lygiai apgailėtina, kad tokie žmonės įleidžiami į Generalinę   Asamblėją.

•    Kazys Čibiras jau dešimt metų dirba Uragvajuje — Lietuvos pasiuntinybėje, gindamas Lietuvos reikalus visoje Pietinėje Amerikoje. Labiausiai yra jis pasižymėjęs savo žurnalistinio pobūdžio raštais prieš komunizmą.

•    A. Simučio redaguoto "žinyno" lietuviškojoj - angliškojoj daly (117-217 psl.) sužymėta per septyniasdešimts svarbesniųjų laisvojo pasaulio lietuvių organizacijų lietuvių ir anglų kalbomis, nurodyta jų vadovą ir adresai, šiame skyriuje taip pat duotas laisvojo pasaulio lietuvių laikraščių ir žurnalų sąrašas, nurodant kiekvieno leidinio prenumeratos mokestį, redaktorių ir adresą. Surašyta apie 800 lietuvių dailininkų, rašytojų, žurnalistų, profesorių ir muzikų ir apie 1,400 laisvųjų profesijų narių (kunigų, gydytojų, juristų, architektų, inžinierių ir dantų gydytojų).

Lietuviškoje dalyje (218-451 psl.) duotas tarptautinių santykių institutų sąrašas su adresais, lietuvių tautinių vardų alfabetinis sąrašas su minėjimo dienomis, lietuviškojo gyvenimo įvykių kalendorius, palyginamoji matų ir sverio lentelė, drabužių ir avalynės dydžiai J. A. Valstybėse, Europoje ir Anglijoje. Be to, šioje dalyje yra laisvojo pasaulio lietuvių kolonijų aprašymai, nurodomas kiekvienoje valstybėje ir mieste lietuvių skaičius pagal oficialius gyventojų surašymo duomens ir pagal lietuvių spėjimus. Kiekvienoje kolonijoje nurodytos lietuvių parapijos, klubai, organizacijos ir jų vadai bei adresai.

Smulku o indekse s knygos gale padeda kiekvieną re kalingą informaciją lengvai ir greit surasti. Daug iliustracijų, geras popierius, liuksusiniai kieti viršeliai. Spausdinta pranciškonų spaustuvėje Brooklyne. Kaina — $6.50. Užsisakyti galima adresu: A. Simutis, 41 W. 82nd Street. New York 24, N. Y.

Patikslinimas
Dr. P. Rėklaičio straipsnyje "šv. Kazimiero koplyčia Vilniuje" š.m. "Aidų" 3-4 nr. pataisytini pie netikslumai: 131 psl. 23 eil. iš viršaus išspausdinta "bernardinams" — turi būti bernardinėms... Psl. 136 eil. iš viršaus išleistas žodis "mauzoliejaus" — turi būti: karalių mauzoliejaus projektą. Psl. 170, 26 eil. iš viršaus yra "Servija" — turi būti Serbija.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai