Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LITUANISTIKOS INSTITUTO SUVAŽIAVIMAS TORONTE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Gimbutas   

Lituanistikos Instituto suvažiavimo programos dalyviai. Iš kairės: Jonas Dainauskas, Jurgis Gimbutas, Kęstutis Keblys, Rimvydas Šilbajoris (pirm.), Ilona Maziliauskienė, Aušra Liulevičienė. Stovi: Perkūnas Krukonis, Bronius Vaškelis, Kęstutis Skrupskelis, Julius Slavėnas.

1983 metų rugsėjo 3 ir 4 dienomis įvyko devintasis Lituanistikos instituto suvažiavimas, pirmą kartą Kanadoje, Toronto Lietuvių Namuose, Bloor gatvėje. Instituto narių dauguma gyvena JAV, tai ir jo vadovybė ir suvažiavimai iki šiol būdavo čia. Suvažiavimai vykdavo kas dvejus metus. Jie nėra uždari tik savo nariams, o atviri lietuvių visuomenei. Šeštadienio paskaitų klausėsi apie 120, o sekmadienio — apie 150 žmonių. Suvažiavimo rengėjai buvo Kanados Lietuvių Bendruomenės Kultūros komisija, vadovaujama Angelikos Sungailienės. Lituanistikos instituto prezidiumo pavedimu, suvažiavimo mokslinę programą suorganizavo Lietuvių Instituto vicepirmininkas dr. Julius Slavėnas, Buffalo, N.Y., valstybinio universiteto istorijos profesorius. Suvažiavimui vadovavo LI pirmininkas dr. Rimvydas Šilbajoris, Ohio valstybinio universiteto literatūros profesorius.

Suvažiavimas pradėtas šeštadienį, rugsėjo 3 d., 1:15 vai. Gedimino menėje. Po trumpų prof. Šilbajorio ir p. Sungailienės pasveikinimų pirmąją paskaitą skaitė LI filosofijos skyriaus vedėjas dr. Kęstutis Skrups-kelis, South Carolina universiteto profesorius. Jo tema "Filosofinių raštų redagavimas" buvo atremtas į prelegento daugelio metų patyrimą, redaguojant Harvardo universiteto profesoriaus Wm. James raštų galutinę laidą (iš viso 17 tomų). Po gerą valandą užtrukusios labai gyvai pateiktos paskaitos sekė nemaža klausimų iš publikos. Tema buvo susieta ir su lietuvių filosofų raštų parengimu.

Antroji paskaita buvo istoriko Jono Dainausko, International Library Chicagoje bibliotekaro. Jis padarė apžvalgą "Lietuvos istorijos klausimai Auszros puslapiuose". Tuo pat sekė antra "Auszros" šimtmečiui paminėti paskaita: Aušros Liulevičie-nės, "Draugo" kultūrinio priedo redaktorės, apie "Kai kuriuos Auszros poezijos bruožus". Sekanti literatūros sesijos paskaita buvo dr. Broniaus Vaškelio, Lafayette kolegijos literatūros profesoriaus iš Easton, Penn. Jo tema "Juozo Vaičkaus dramos teatras Amerikoje" buvo vienintelė šiame suvažiavime, skirta lietuvių išeivijos kultūros istorijai. Ji lietė 1924 - 1929 metus. Literatūros sesiją apvainikavo kanadietė dr. Ilona Gražytė - Maziliauskienė iš Montrealio College Ahuntsic. Gyvu įtaigaujančiu žodžiu prelegentė beveik užkerėjo klausytojus, kalbėdama apie jauno Lietuvos rašytojo "Sauliaus Tomo Kondrato Žalčio žvilgsnį" naujovišką romaną. Literatūros sesijai vadovavo skyriaus vedėjas dr. Kęstutis Keblys, atskridęs iš tolimosios Louisianos Baton Rouge miesto.

Visos penkios paskaitos truko nuc 1:30 iki 6 vai., ir pakako laiko gausiems klausimams ir prelegentų atsakymams. Po pertraukos buvo vakarienė, o antrąją suvažiavimo dieną paskaitos pradėtos vėl tuo pačiu laiku, 1:30 vai. Nors buvo labai karšta ilgesnio savaitgalio sekmadienis klausytojų susirinko daugiau negu pirmąją dieną. Dr. Šilbajoris skaitė apie "Žmogiškumo skaidrėjimą pokarinėje okupuotos Lietuvos poezijoje". Įžvalgusis prelegentas atskleidė grynosios poezijos prošvaistes pavargusio režimo atmosferoje. Mokslinė suvažiavimo programa buvo užbaigta dr. Kęstučio Trimako, "Ateities" žurnalo redaktoriaus iš Chica-gos, aritmetišku tikslumu pateiktais ir grafiškai iliustruotais duomenimis iš "Lietuvių jaunimo keturiuose kontinentuose 1983 metų PLJK studijinės anketos". Kadangi toji anketa nepasiekė Kanados jaunimo ir iš viso nebuvo gausi, tai ir išvados neįtikino kai kurių klausytojų. Prelegentas susilaukė gyvos reakcijos — klausimų ir pastabų.

4 vai. pradėtos svarstybos — simpoziumas apie lituanistines problemas Vakaruose. Prie stalo kalbėjo dr-ai Julius Slavėnas (moderatorius), K. Skrupskelis, K. Trimakas, Ant. Musteikis ir inž. J. Gimbutas. Juos papildė R. Šilbajoris, o iš publikos LI nariai kun. dr. Pr. Gaida, J. Dainauskas, Aušra Liulevičienė, Birutė Saldukienė ir dar keli svečiai. Buvo paberta daug reikalų ir klausimų, bet jų nagrinėjimas buvo atsitiktinis, nieko nenutarta, išvados nesuformuluotos. Svarstybų moderatoriaus pagrindiniai klausimai buvo: 1) Kaip pagerinti Lituanistikos instituto veiklą ir 2) Kokie sunkumai tenka nugalėti, kad gautume reikalingos mokslinės medžiagos studijoms? Kalbėta apie lituanistikos katedros steigimą Illinejaus universitete Chicagoje, pasisakyta teigiamai. Siūlyta steigti studentų sekciją Lituanistikos institute, suorganizuoti centrinį lietuvišką archyvą — saugyklą Kanadoje. Pastebėta, kad lituanistiniam darbui išeivijoje reikia susidomėjimo ir pasišventimo su idealizmu, nesiekiant atpildo. Apie rengiamąjį Lietuvių enciklopedijos papildomą tomą tarta, kad toji mūsų enciklopedija yra ir bus pirminis šaltinis išeivijos istorijai, ir tik antrinis sovietinės Lietuvos faktams. Dar pasikeista pastabomis apie šališkumą ir objektyvumą moksliniame darbe.

Suvažiavimas baigtas lygiai 6 vai., kaip buvo numatyta programoje. Prof. Slavėnas padėkojo rengėjams torontiškiams ir visi sugiedojo Lietuvos himną.

Antrąją dieną, rugsėjo 4-tą, 10 - 12 vai. įvyko metinis Lituanistikos instituto tarybos posėdis. Dalyvavo 10 iš 16-kos, tad pakankamas kvorumas. Sėdėjo penki prezidiumo nariai: Šilbajoris, Slavėnas, Misiūnas, Maziliauskienė ir Gimbutas. Dalyvavo penki skyrių vedėjai: bibliografijos — Dainauskas, literatūros — Keblys, menotyros — dr. arch. A. Kulpavi-čius, atstovavęs dr. Stasiui Goštautui, psichologijos — Trimakas. Lituanistikos Darbų redaktorę pavadavo Br. Vaškelis.  Negalėjo atvykti tarybos nariai: prezidiumo sekretorė dr. J. Rėklaitienė, įgaliotinis Illinojuje dr. T. Remeikis, skyrių vedėjai dr. J. Račkauskas, dr. A. Klimas, dr. El. Bradūnaitė ir dr. D. Krivickas. Po statutinių pirmininko, iždininko (dr. Romualdo Misiūno) ir skyrių vedėjų pranešimų buvo diskutuota ir nutarta, kad Lituanistikos institutas pritaria lituanistikos katedrą steigti Illinojaus universitete Chicagoje ir ragina savo narius aukoti tam reikalui pinigų. Ligi šiol LI nariai sudėjo apie 12,000 dolerių. Susirūpinta, kaip pagerinti LI leidinių pardavinėjimą. Šiame suvažiavime jų nebuvo atgabenta iš Chicagos, o perkančios publikos buvo. Dabartinis LI prezidiumas baigia savo antrąją trejų metų kadenciją. 1984 m. bus nauji prezidiumo rinkimai. Patirta, kad akademinė Lietuvos istorija parašyta 75%, rankraščiai skaitomi J. Dainausko ir Simo Sužiedėlio. Bus spausdinami atskirais autoriniais tomeliais, nelaukiant dar neparašytos naujausių laikų dalies. Darbas finansuojamas Lietuvių Fondo. LI leidyklon priimta dr. St. Goštauto parašyta angliška M. K. Čiurlionio antologija. Jos išleidimą pažadėjo finansuoti Devenių kultūrinis fondas.

Taryba slaptu balsavimu išrinko šešis naujus narius - nares, kurių pavardės bus paskelbtos, gavus jų sutikimą. Po 1981 metų suvažiavimo mirė prof. Jonas Kuprionis ir Vincas Žemaitis, abu miškininkai, LI tautotyros ir kraštotyros skyriaus nariai. Du kitų skyrių nariai išsibraukė. Pridėjus naujai išrinktuosius, LI turės 135 narius. Šiame suvažiavime dalyvavo tik 21 narys, jų tarpe 6 kanadiečiai. Praėjusiuose suvažiavimuose New Yorke ir Clevelande dalyvavo dar mažiau LI narių, o Chicagoje gerokai daugiau.

Suvažiavimo dalyviams buvo sudarytos dvi progos pabendrauti su Toronto ir apylinkių lietuviais. Penktadienio vakarą buvo priėmimas inž. ir dr. Čuplinskų namuose Toronte. Čia susitiko apie 10 LI narių ir apie 30 kanadiškių neformaliam pokalbiui ir vaišėms. Šeimininkų ir jų sūnų išradingai apšviestas sodelis su daug mažų staliukų sudarė jaukią atmosferą. Šeštadienio vakarą 7:30 vai. apie 90 žmonių buvo pavaišinti vakariene (po 15 dol.) Lietuvių Namų Gedimino menėje. LI pirmininkas dr. Šilbajoris pakvietė prabilti nepriklausomos Lietuvos generalinį konsulą Kanadoje dr. J. Žmuidziną. Sveikindamas suvažiavimą, konsulas pastebėjo, kad lituanistinė tredicija siekia viduramžius per liaudies menininkus ir istorijos metraštininkus. Vakaro programą pravedė A. Sungailienė, o vakarienės šeimininkė buvo E. Juknienė. Koncertinę dalį atliko torontiškiai smuikininkai Regina Bankienė, Atis Bankus ir jo sesuo pianistė Elena Bankaitė. Pabaigoje filminin-kas Perkūnas Krukonis iš Bostono parodė ekrane savo skaidrių rinkinį "Manoji Lietuva", palydint užrekor-duotai muzikai ir poezijos posmams. 1977 metais jam pasisekė apkeliauti Lietuvą ir nufotografuoti šaip jau retai matomus ar niekad nematytus vaizdus, paminklus ir gyvenimo scenas. Pasigesta kai kurių vietų lokalizavimo.

Devintąjį Lituanistikos instituto suvažiavimą galima laikyti pasisekusiu dėl aukšto lygio paskaitų ir gausios publikos. Pačių LI narių susidomėjimas galėjo būti didesnis. Iš programoje numatytųjų devynių paskaitų dvi neįvyko, nes prelegentai dr. K. Mickūnas ir dr. A. Malca-naitė - Grinienė neatvyko. Tačiau ir jų paskaitas tikimasi gauti Suvažiavimo darbų knygai.

Šiame reportaže nedavėm paskaitų santraukų, nes tai iš dalies jau padarė trys reporteriai spaudoje: V. Matulaitis "Tėviškės Žiburiuose" 1983.IX.15, P. Q. "Drauge", II d. IX. 17 ir J. Varčius "Dirvoje" IX.22. Sekantis LI suvažiavimas turėtų įvykti 1985 metais kartu su penktuoju Mokslo ir kūrybos simpoziumu, kaip būdavo kas antrą suvažiavimą.
Jurgis Gimbutas


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai