Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DAIL. VIKTORUI VIZGIRDAI 80 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Sausio 14 dieną dail. Viktorui Vizgirdai suėjo 80 metų amžiaus. Pagerbiant sukaktuvininką, jo paveikslų nuotraukomis iliustruojamas šis Aidų numeris.

V. Vizgirda yra gimęs 1904 m. sausio 14 d. Garliavos valsčiuje, Domininkonių vienkiemyje. Mokėsi Kauno Saulės gimnazijoje ir Kauno meno mokykloje, kurią baigė 1926 metais. Jo tapyba formavosi prof. Justino Vienožinskio priežiūroje. Tapybos studijas 1927 m. dar gilino Paryžiuje.

Baigus dailės mokslus, Vizgirdos veikla šakojosi keliomis kryptimis. Pradžioje jis reiškėsi kaip gimnazijų mokytojas, vėliau kaip Kauno meno mokyklos, Vilniaus meno akademijos ir Freiburgo Pritaikomosios dailės instituto tapybos dėstytojas. Tuo pačiu laiku Vizgirda buvo ir individualios tapybos uolus puoselėtojas, ir parodų rengėjas, ir meno sluoksnių judintojas. Jam visados rūpėjo vaduotis ir kitus vaduoti iš meninio sustingimo, siekiant pažangos bei originalumo. Tai stūmė jį sykiu su užsidegėliais bičiuliais steigti Lietuvoje naują meno sąjūdį "Ars" ir išeivijoje — "Lietuvių dailės institutą". Savo asmeniškai kūrybai jis padėjo pagrindu Vakarų Europos impresionizmą ir lietuvių liaudies meną. Šias, labai viena kitai tolimas, sroves derindamas, jubiliatas pasiekė pasiliekančių koloritinių, forminių ir kompozicinių vaisų. Savo originalia kūryba dail. V. Vizgirda tapo vienu iš pagrindinių lietuvių dailės ramsčių. Ypač pažymėtina, kad jubiliato kaip dailininko nesugniuždė sunkus fizinis darbas šio krašto įmonėse. Nors prakaitu pelnydamas duoną, jis išlaikė pirmykštį entuziazmą dailei — kūrė, rengė parodas ir dalyvavo kolektyvinėse ekspozicijose. Tuo pačiu užsidegimu jis taip pat sielojosi mūsų dailės pažanga išeivijoje, kartais užsitraukdamas konservatyviau galvojančių rūstybę.

Apie daiL V. Vizgirdą nemažai buvo rašyta Aiduose ir gana dažnai skelbtos jo kūrinių nuotraukos. Čia jis taip pat išsamiai yra pasisakęs įvairiais savo ir lietuvių dailės klausimais (žr. Aidai, 1958, Nr. 2, 1955, Nr. 1, 1967, Nr. 4, 1969, Nr. 10, 1972, Nr. 8, 1974, Nr. 1, 1975, Nr. 5, 1979, Nr. 1, 8, 1980, Nr. 3).

DaiL Viktoras Vizgirda

Savo paveikslų tematika tapytojas tęsia vyresniosios kartos lietuvių dailininkų — A. Žmuidzinavičiaus, P. Kalpoko, J. Šileikos ir kitų — peizažo tradicijas. Jo peizažai spalvinės įtampos dėka įgauna kitokį emocinį turinį ir skambėjimą. Dažnai dailininkas tą patį siužetą varijuoja daugelį kartų, pasiekdamas didesnio išraiškingumo arba parodydamas vis kitų aspektu . . .

Vėlyvesnio laikotarpio darbuose galima pastebėti naujų tapybos bruožų. Konkreti, griežta forma palaipsniui darosi vis laisvesnė, dinamiškesnė ir tuo pačiu labiau tapybiška . . .

Įdomus savo spalviniais ieškojimais, nors ir neįvairūs tematika, V. Vizgirdos portretai. Čia nesunku pajusti savitą dailininko požiūrį į aplinką, drąsiai sprendžiamą paveikslų kompoziciją, formos ir spalvos sintezę . . .

Daug įdomių spalvinių problemų V. Vizgirda sprendžia ir savo natiurmortuose liaudies skulptūros, keramikos ir gėlių motyvais . . .

Gyvenant emigracijoje, V. Vizgirdos kūryba iš esmės liko realistinė, ji neprarado savo ankstyvesnio vaizdinio - stilistinio charakterio. Čia jis yra sukūręs nemaža originalių savo draugų ir pažįstamų portretų, nutapęs pajūrio kurortų vaizdų, urbanistinių peizažų.

P. Svičiulienė: "Viktoras Vizgirda", Vilnius, 1967.

Paskutinį dešimtmetį dail. V. Vizgirda gyvena gražioje kurortinėje Cape Code gamtoje — savo paties pasistatytame dailiame namelyje, apsuptame, kaip ir jo paveiksluose vaizduojamų, aukštų medžių. Namo vidus atrodo tikras muziejus. Čia dailininkas, kaip ir visados dar stiprus bei žvalus, be atvangos kuria, lyg ir vaduodamasis iš savo realistinio pobūdžio tikrovės. Kai kuriuose jo darbuose medžiai ir daiktai yra tapę tik užuominom spalviniams ir kompoziciniams užmojams reikšti. Tačiau bendras įspūdis lieka tas pats — gamta, perėjusi per talentingo dailininko sielos estetinę prizmę.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai