Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LENKŲ KATALIKŲ II IR III ENCIKLOPEDIJOS TOMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Paulius Rabikauskas   
ENCYKLOPEDIJA KATOLICKA. Tom II: Bar — Centuriones, LUBLIN, Katolicki Unywersitet Lubelski, 1976, VIII psl. ir 1424 skiltys; Tom III: Cen-zor — Dobszetvicz, ten pat 1979, VIII psl. ir 1408 skiltys. Kaina: t. II — 400 zlotų, t. III — 550 zlotų.

Prieš šešerius metus Aiduose (1975 m., 475-478 psl.) buvo paminėtas šios Lenkų katalikų enciklopedijos I tomo pasirodymas. Tuo tarpu išėjo jos kiti du tomai. Susidarė tarsi trejų metų kadencija — tempas, kuris enciklopedijai gal ir per lėtas: numatytiems 12 tomų reikėtų 36 metų. Bet, nujaučiant, kiek ir kokių totalinė ateistinė valdžia daro panašiems leidiniams sunkenybių, reikia pripažinti redaktorių ir leidėjų nepaprastą ryžtą ir ištvermę, įveikiant visas kliūtis. Atrodo, kad viena iš didesnių kliūčių yra valdžios cenzūra, kuri ilgokai užlaiko jau paruoštą spausdinti medžiagą. Toks, gal kiek priverstas ne-skubėjimas tačiau pasitarnauja ati-desniam leidinio redagavimui. O enciklopedijos vertės niekas taip nežemina, kaip skubotas, paviršutiniškas joje skelbiamos medžiagos ruošimas bei jos su daugybe klaidų išleidimas. Šiuo atžvilgiu Lenkų katalikų enciklopedijai daug ko prikišti negalima. Netikslumų visuomet pasitaiko, bet už juos daugiausia atsakingi straipsnelių autoriai. Užtat šioje enciklopedijoje autorių pilnas vardas ir pavardė figūruoja po kiekvienu, kad ir tik penkias eilutes užimančiu "žodžiu".

Enciklopedijos pobūdis Jau aprašant I tomą, buvo pavaizduotas suplanuotos enciklopedijos pobūdis. Šį kartą kiek sustosime prie iškilesnių ENCYKLOPE-DIA KATOLICKA (EK) struktūros detalių.

Panašiose enciklopedijose įprasta duoti daug biografinių žinių apie svarbesnius asmenis. Ir EK tokios biogramos sudaro didžiausią antraštinių žodžių dalį. Aprašomi asmenys, kurie, turėdami kokių nors ry: šių su Katalikų Bažnyčia, pasižymėjo savo veikla arba kūryba. Atsižvelgiama taip pat į kitų religijų arba netikinčius asmenis, jei jie turėjo pozityvios ar negatyvios įtakos religiniam gyvenimui ar minties raidai. Iš principo į EK neįtraukiami asmenys, kurie dar gyvena. Savaime aišku, daugiausia vietos tenka lenkams teologams, filosofams, kanonistams, Bžn. istorikams, relig. menininkams bei literatams, vyskupams, pastoracijoje, misijose, spaudoje ir kitur pasižymėjusiems kunigams bei pasauliečiams. Tačiau netrūksta ir kitų tautybių žinomų vardų: aprašomi šventieji ir palaimintieji, popiežiai ir kiti pagarsėję kunigai bei pasauliečiai. Iš lietuvių, gyvenusių iki šio amžiaus pradžios, nemaža įeina į bendrą lenkų veikėjų skaičių. Iš vėliau gyvenusiųjų šiuose dviejuose EK tomuose pastebėjau tik keturis: vysk. A. Baranauską, vysk. P. Bučį, vysk. J. Ciep-liaką ir prel. A. Dambrauską-Jakštą. Paminimas ir kan. K. Budkevičius (nutylima, kad jį komunistai sušaudė), kur pabrėžiama, kad jo vadovaujama Šv. Kotrynos parapija Petrapilyje "tapo lenkiškumo atrama".

Iš vietovardžių EK duoda žinių apie kiekvieną bet kur pasaulyje esančią vyskupiją (neišskiriant nė titularinių), apaštalinį vikariatą bei kitus bažnytinių teritorijų vienetus.

Iš pačios Lenkijos aprašomos dekanatų centrų ir kitos reikšmingesnės vietovės, o kitų kraštų — žymesnieji miestai, šventovės, vienuolynai ir pan. Daugiau vietos skiriama atskiriems kraštams. EK II ir III tomuose randame aprašytus: Belgiją, Boliviją, Braziliją, Bulgariją, Čekiją, Čilę, Kiniją (Chiny), Kroatiją (Chor-wacja), Daniją. Svarbesniosios iš jų pristatomos pagal tam tikrą schemą: to krašto Bžn. istorija, teologinės bei šiaip religinės literatūros istorija, sakralinė muzika ir sakralinis menas.

Nemaža vietos skiriama religinėms, filosofinėms, teologinėms, juridinėms, liturginėms ir kitoms raštuose arba gyvenime sutinkamoms sąvokoms paaiškinti. Čia kreipiama daug dėmesio į dabartinį laiką ir jo keliamas problemas. Kai kurie straipsniai prilygsta ištisiems traktatams. Toks yra straipsnis apie Dievą (Bog), užpildąs net 103 dideles, suglaustai prirašytas enciklopedijos skiltis. Štai svarbiausieji šio straipsnio skyriai: I. Dievas nekrikščioniškose religijose; II. Senajame Testamente; III. Naujajame Testamente; IV. Filosofijoje; V. Teologijos raidoje; VI. Statistinėje teologijoje; VII. Lenkų literatūroje; VIII. Psichologinis Dievo idėjos sąlygojimas. Visa tam suglaustai, bet sykiu ir visapusiškai aprašyti sutelkti 29 įvairių sričių specialistai.

Yra ir kitų reikšmingų straipsnių, kuriems skirta po keliolika ar keliasdešimt veikalo skilčių: Biblija (visuose savo aspektuose) — 118 sk., Barokas — 20 sk., Vyskupas (Biskup) — 27 sk., Budizmas — 12 skv Celibatas — 11 sk., Kristologi-ja — 20 sk., Krikštas (Chrzest) — 17 sk., Krikščionybė (Chrzescijan-stwo) — 22 sk., Stebuklas (Cud) — 16 sk., Częstachawos Dievo Motina — 26 sk., Žmogus (Czlowiek) — 39 sk., Dialogas — 31 sk. Žinant, kad vienoje EK skiltyje telpa apie 540 žodžių (LE viena skiltis teturi apie 340 žodžių), tai yra, matuojant amerikiečiams įprastu mastu, galima susidaryti tikslesnį vaizdą apie nagrinėjamų dalykų apimtį.
Kad leidėjams ne svetimos ir pačios naujausios, pasaulyje sutinkamos dvasinės ar papročių apraiškos, matyti iš antraštinių žodžių: "Black Power", "Bracia odlączeni" (Atsiskyrę broliai), "Brahrvvashing", "Charyzmatyczny ruch" (Charizmatinis judėjimas), "Comunione e Li-berazione", "Cursillos de Cristian-dad", "Cyberneuka", "Czas wolny" (Laisvalaikis) ir t.t.

Neatrodo, kad komunistinė ideologija tiesiogiai įtaigautų EK, nebent tik tuo, kad gal kai ką tenka dėl jos nutylėti, kai ko neliesti. EK dėstomi dalykai pristatomi objektyviai, pabrėžiant katalikams rūpimus jų aspektus. Paimkime, pavyzdžiui, straipsnius apie Darviną ir darvinizmą (III, 1030-33 ir palyginkime juos su tokiais pat straipsniais Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje (II, 581). Naudojas EK ras kur kas daugiau žinių negu Liet. tar. enc-je apie paties Darvino organizmų vystymosi sampratos raidą ir geresnį darvinizmo bei nedarvinizmo pažiūrų apibūdinimą, neišskiriant nė jo kritikos. EK neslepia, kad Darvinas neneigė tikėjimo į Dievą Sutvėrėją ir kad K. Marksui, norėjusiam jam dedikuoti savo angliškąjį "Kapitalo" leidimą, Darvinas religiniais sumetimais nedavė savo sutikimo. Darvino religiniams įsitikinimams pabrėžti buvę nuspręsta jį palaidoti garsiojoje anglikonų Westminsterio abatijos bažnyčioje. Nors Darvinui prieštaravo katalikai teologai, tačiau jo veikalai nebuvo įrašyti į katalikams draudžiamų skaityti knygų sąrašą (indeksą). Tarp įvairių darvinizmo interpretacijų EK nurodo ir į aristo-teliniu-tomistiniu realizmu paremtą aiškinimą, kuris pripažįsta Pirmosios Būties veikimą. Visa tai nutyli Liet. tar. enc-ja, kuri viską "išaiškina" kategorišku teigimu: "darvinizmas... paneigė religines dogmas apie pasaulio ir žmogaus sukūrimą", nė kiek nesivargindama tą savo teigimą pagrįsti.

Geri savumai ir kai kurie trūkumai
Visą eilę gerų savumų jau suminėjome, aptardami EK pobūdį. Galima pridurti, kad itin sveikintinos EK pastangos kiekvienam aprašymui duoti galimai išsamią bibliografiją, ypačiai sužymint naujausias ta tema studijas. Štai mažas pavyzdėlis: LE prie žodžio "Čackis Tadas" prideda tik keturias bibliografines nuorodas, EK prie to paties žodžio (Czacki Tadeusz) sužymi 14 bibliografinių vienetų, o prie kard. Vladimiro Čac-kio — net 21, kai LE ten tenurodo dų vienetus. Yra straipsnių, prie kurių pridėta bibliografija EK užima 100 ir daugiau smulkaus šrifto eilučių. Be to, ir moksliniam darbui lenkiškoji enc-ja patogesnė už lietuviškąją: paprastai ten daugiau detalių žinių apie asmenis, apie jų išleistus veikalus, kai LE tokių detalių daug mažiau. Taip pat bibliografijoje EK duoda pilnesnius veikalų bei straipsnių pavadinimus ir visuomet nurodo, kuriuose žurnalo ar straipsnių rinkinio puslapiuose reikia ieškoti minimos studijos, kai LE į tokias, šiandien rimtuose leidiniuose neišvengiamas "smulkmenas" tik ranka numojo.

Toks leidinys, kokiu yra plati enciklopedija, niekuomet nebus visais atžvilgiais tobulas. Yra ir EK kai kurių netobulumų. Jau pereitą kartą buvo paminėta, kad per mažai atsižvelgiama į lenkams artimiausių kaimynų, seniau ir dabar panašaus likimo dalininkų, lietuvių studijas ir leidinius net ir tuomet, kai aprašomas dalykas liečia pačius lietuvius. Dabar tenka prie to pridurti, kad pastebimas nevienodumas, pristatant žymesniuosius lietuvius. Čia rašančiojo paruoštas straipsnelis apie A. Dambrauską-Jakštą iš tiesų eina lietuviška antrašte: "Dambrauskas Aleksandras, pseud. Jakštas Adomas" (III, 988-989), jame sužymima lietuviška rašyba be jokių klaidų svarbesni Jakšto veikalai ir apie jį bibliografija. Vysk. P. Būčys — jau "Buczys, Bučys, Pranas Petras MIC", o antraštėje "Dauksza, Daugsza, Dowksza, Daux, Mikalojus ks." nė neužsimenama, kad lietuviškai rašoma "Daukša", nors straipsnelio autorius kun. W. Jemielity cituoja J. Lebedžio išleistą M. Daukšos monografiją ir bibliografiją. Bet W. Jemielity, matyt, įsitikinęs, kad visai neverta į ranką imti lietuvišką knygą, nors jo istorinės studijos sukasi apie Augustavo-Seinų vyskupiją, kurios žymią dalį sudarė lietuviškos Pietų Lietuvos parapijos. Jo rašytas skurdokas straipsnelis apie Seinų vyskupą A. Baranauską (II, 10) težino antraštę "Baranowski Antoni bp" ir tik bendromis frazėmis pamini, kad Baranauskas "buvo lietuvių literatūros žinovas ir ją praturtino keliais poetiniais kūriniais", bet nieko nesako apie jo "Anykščių šilelį", kuris juk yra išverstas ir į lenkų kalbą, nieko apie jo parašytas knygas. Užbaigia išsireiškimu: "jam valdant, Seinai tapo lietuvių kultūros centru", kuris jau per daug suprastina tuometinę gana komplikuotą tikrovę. Pridėtos tik trys bibliografinės nuorodos, iš jų viena lietuviška štai kaip išspausdinta: "R. Mikszite, Antano B. kuriba, Wl 1964". Ją, aišku, autorius paėmė iš kokio rusiško šaltinio, pačios knygos nė iš tolo nematęs. O kad prieš 10 metų Vilniuje išleisti A. Baranausko "Raštų" du tomai, kad lietuviai yra daug apie jį rašę — nė mažiausios nuojautos!

Ir kitur, kai — labai retai — cituojami lietuviški veikalai ar straipsniai, neišsiverčiama be stambių rašybos klaidų. Pvz., II, 404( aprašant lietuviškus Šv. Rašto vertimus, kai kurie lietuviški vertėjų vardai rašomi su nereikalingais ir kartais klaidingais akcentais, kiti netiksliai perrašomi: vietoje A. Šernas — A. Sermas; vietoje P. Jakubėnas — P. Ja-kubenas; vietoje Sirvydas — Sirvids. Atrodo, nė nežvilgterėta į LE straipsnį "Biblija", nei į angliškoje Enc. Lituanica "Bible". Arba III, 1408: prie "Dobszewicz Benedykt SJ" nurodytas R. Plečkaičio veikalas, bet rašoma 'lietuvoje', 'lietuvos'. Gal EK redakcijoje ir nėra mokančių lietuviškai, bet pačioje Lenkijoje (Varšuvoje, Punske ir kt.) yra pakankamai lietuvių inteligentų, kurie galėtų peržiūrėti tuos labai retus lietuviškus tekstus ir pataisyti korektūros klaidas.

Dar keletas — specialiai jų neieškant — pastebėtų netikslumų. II, 87: "Bartoszewski, Bartoszevvicz, Jan SJ, pseud. Walenty" suplaka į vieną du asmenis: vieną Joną — jėzuitą, antrą Valentiną — pasaulietį, Šv. Juozapo ir Nikodemo brolijos Vilniuje narį. Valentinas Bartoševskis, kurio išleistų trijų veikalėlių tituliniuose lapuose ir prakalbose (jų fotokopijas turiu prieš akis) tėra tik vardas ir pavardė "Walenty Bartoszevvski", be jokio įžanginio "P(a-ter)" arba "Ks(iądz)" bei prie pavardės pridėto "SJ", negali būti jėzuitas, nes jėzuitams kunigams visuomet buvo rašoma bent "SJ". Taip pat nežinoma, kad vienuolis kunigas pasirašytų vien kokios nors brolijos eiliniu nariu, kaip daro pakartotinai V. Bartoševskis. Nematyti ir racijos slėptis po pseudonimu pamaldaus turinio veikalėliuose, ypačiai kad Vilniuje kiekvienas galėjo be vargo nustatyti Šv. Juozapo ir Nikodemo brolijos narių tapatybę. — II, 369: rašoma kad vysk. B. Sloskans 1027.VIII.10 išvyko iš Sovietų Sąjungos; iš tikrųjų jis tą dieną — pagal kitus 1927.IX.24 — buvo suimtas ir uždarytas į kalėjimą; iš Sov. Sąjungos jam buvo leista išvykti tiktai 1933 m. — II, 375: rašoma "Biatovvicz Walenty SJ", kai LE (II, 464) tas pats asmuo vadinamas "Bialovičius Valentas"; patikrinus anų laikų katalogus, reikia pripažinti, kad turi būti Biatovičius, o ne Bialovičius. — II, 1064: aprašąs drevės' kilmę autorius nežino, kad bre-vių buvo jau XIV a. pabaigoje; beveik prieš 50 metų buvo paskelbta brevės iš 1390 metų originalo fotokopija; žr. K.A. Fink, žurnale "Romische Quartalschrift" 43 (1935) 55 Taf. I; žr. taip pat I. Battelli, Actą Pontificum, Citta del Vaticano 21965, tab. 28a. — 11, 1043: "Bras-law" (liet.: Brėslauja), parapija, nurodoma esanti LTSR-oje, kai iš tikrųjų ji yra šiandieninėje Baltarusijos TSR. Gal norėta tiktai pasakyti, kad parapija priklauso tai Vilniaus arkivyskupijos daliai, kurios centras yra Lietuvoje? Bet skaitančiam tai nėra aišku. Lygiai tas pat galioja ir žodžiui "Bystzryca" (II, 1249). Čia, be to, dar pastebima, kad Bistryčia buvus "pirmoji lietuvių kunigaikščių sostinė" (??).

Kadangi enciklopedijos sudaromos ne tiek pasiskaitymui, kiek, reikalui esant, pasiimformavimui, svarbu taip formuluoti antraštinius žodžius, kad ko nors ieškantieji tai tuojau surastų. Bent dviem atvejais, atrodo, būtų buvę tiksliau kitaip formuluoti: norįs rasti žinių apie nuo 1871 m. Vokietijoje veikusią "Zentrumspar-tei" ieškos kaip tik to žodžio, o ne "Centrum" (II, 1422). Panašiai ir "Liber Diurnus" yra tipiškas svarbaus seniausių popiežiaus dokumentų formulių rinkinio pavadinimas, o ne "Diurnus Liber" (III, 1349). Reikia tikėtis, kad bent savose vietose bus duotas atitinkamas nurodymas.

Nežiūrint, kad EK galima dar šenir ten kiek patobulinti, jos visuma pasiekia aukštą mokslinį ir informacinį lygį. Turėtų nepamiršti ją paimti į rankas kiekvienas lietuvis, kuris domisi mūsų krašto praeitimi, ypačiai jo religinio ir aplamai dvasinio gyvenimo istorija, bet taip pat ir visi, iešką glaustai teikiamų atsakymų į šių dienų dvasinį pasaulį liečiančius klausimus. Belieka tik linkėti visiems prie EK besidarbuojantiems sėkmingai tęsti šį laimingai pradėtą, nelengvą, bet visais atžvilgiais naudingą, netgi reikalinga darbą.    Paulius Rabikauskas



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai