| |
|
|
|
Parašė L. Andriekus
|
Lietuviai ir lietuvių bičiuliai JAV Atstovų rūmų pirmininko Tip O'Neill kabinete VVashingtone prieš Lietuvos nepriklausomybės minėjimą Atstovų rūmuose vasario 18. Iš kairės: dr. Leonas Kriaučeliūnas, Alto vicepirm., kongresmanas Frank Annunzio (111.), vadovavęs minėjimui, Tėv. Leonardas Andriekus, OFM, sukalbėjęs maldą, kongresmanas JimWright(Tex.), demokratų lyderis, Tip O'Neill (Mass.) įteikia Atstovų rūmų svečio žymenį; kongresmanas Edward Denvinski (III.), dr. Jonas Genys, Antanas Vaičiu-liatis, Lietuvos atstovas VVashingtone dr. Stasys Bačkis, Amerikos Balso lietuvių skyriaus direktorius Alfonsas Petrutis, Alto vicepirm. Teodoras Blinstrubas.
Nėra kitos šventės, kurioje taip visuotinai bei pakiliai būtų išreiškiamas patriotizmas, kaip Vasario 16-oji. Turime dainų ir šokių festivalius, kultūrinius ir politinius suvažiavimus, bet jie, nors uždega širdis meile tautai, neturi to visuotinumo ir tiesioginio atsivėrimo gelbėti tautą iš priespaudos. Panašiuose suvažiavimuose pagrindinis akcentas krinta ant meninių, kultūrinių ir savos veiklos reikalų. Tai daugiausia rinktinių asmenų telkiniai. Tolimesnių vietovių emigracinė mūsų visuomenė juos seka tik per spaudą bei radiją. Tokiom progom netelkiamos nė aukos Lietuvos vadavimo žygiams. Vasario 16-oji gi visų žymesnių vietovių lietuvius sujungia į gyvą patriotinį ansamblį. Ji taip pat teikia progą kitataučiams išreikšti savo palankumą bei užuojautą dėl mus ištikusios tautinės nelaimės. Ypač miela tai pajusti iš JAV Kongreso ir vyriausybės. Vasario 16-osios minėjimai Atstovų rūmuose ir Senate per daugybę metų dar nėra pilnai įvertinti. Mes dažnai svarbią reikšmę skiriame kokio žurnalisto pasisakymui apie Lietuvą didžiojoje spaudoje, bet Vasario 16-osios minėjime Washingtone žymiausių senarorių bei Atstovų rūmų narių palankiausias kalbas Lietuvai, kurios net uždokumentuojamos Kongreso archyvuose, laikome beveik eiliniais dalykais.
Šiemet Vasario 16-oji praėjo itin naujoje nuotaikoje. Dabartinės JAV vyriausybės griežtesnė linija ir aiškesnis žodis Sovietų Sąjungos atžvilgiu buvo labai reikalingi. Tai sutvirtino ir mūsų viltis susilaukti laimingesnio rytojaus Lietuvai. Prie mūsų gerų nuotaikų prisidėjo ir lenkų tautos ryžtingas bandymas išsivaduoti iš Rusijos varžtų. Tie protestai bei streikai, kuriems sutramdyti ji neturi drąsos, budina ir kitas Rytų Europos tautas, neišskiriant nė Lietuvos. Sovietų Sąjunga praėjusiais metais buvo pasmerkta net Jungtinėse tautose už Afganistano okupaciją. Nuo to laiko labiau atsivėrė akys ir buvusiai JAV vyriausybei. Ypač prez. Carteris pamatė, kad Sovietų Sąjunga jį apgaudinėja ir sustabdė grūdų eksportą. Pačių rusų vadovų teigimu, tai neigiamai paveikė jų ekonomiją.
Pasikeitusi padėtis, aišku, turėjo pagilinti Vasario 16-osios minėjimus emigracijoje. Gana diplomatiškas, bet aiškus ir nuoširdus buvo Valstybės Sekretoriaus laiškas Lietuvos atstovui Washingtone, kuriame jis pažymi, kad "yra prisimenamas visur gyvenančių lietuvių gilus įsipareigojimas išlaikyti savo tautinį bei religinį paveldėjimą ir kad jis su pagarba vertina lietuvių kilmės asmenų Jungtinėse Valstybėse ir kitur ištikimybę laisvo apsisprendimo, nepriklausomybės bei laisvės principams". Panašaus turinio buvo ir valstijų gubernatorių bei miestų merų proklamacijos, atiduodančios pagarbą Vasario 16-osios įvykiui. Patys lietuviai savo tautinę šventę paminėjo pamaldomis, susirinkimais ir gana gausiomis aukomis, taip pat svečiais pasikviesdami žymius asmenis, ypač iš politinių sluoksnių. Tik vienas dalykas yra labai apgailėtinas, kad mūsų jaunimas menkai jungiasi į Vasario 16-osios minėjimus. Kai kur suorganizuojami šeštadieninių mokyklų vaikai į chorelius, jaunimas pašoka tautinius šokius programose, atneša vėliavas, ir tai beveik viskas. Vasario 16-osios minėjimuose matome vyresnio amžiaus žmones ir labai pasigendame jaunesniosios kartos tarp 20-40 metų amžiaus. Ypač tai graudu matyti Brooklyne, kur labai sunkiomis vyresniosios kartos pastangomis beveik išimtinai jaunimui buvo pastatytas Kultūros židinys — žaidimams salė ir susirinkimams bei pasivaišinimams patalpos. Jaunimo stoką Vasario 16-osios minėjimuose per keletą metų teko stebėti ir Bostone. Jaunesniosios kartos atsitolinimas nuo pagrindinės tautos šventės yra nejaukus šešėlis, temdąs mūsų patriotinį veikimą. Kai kuriose vietose (pvz. VVashingto-ne) yra išimčių, bet bendras vaizdas — gana liūdnas.
JAV sostinėje VVashingtone Vasario 16-oji paminėta trijose vietose — Lietuvos pasiuntinybėje, Senate ir Atstovų rūmuose.
Lietuvos pasiuntinybėje minėjimas įvyko pačią šventės dieną — vasario 16. Ta proga Lietuvos statovas dr. St. Bačkis per Amerikos Balsą kalbėjo į Lietuvą. Pasiuntinybėje buvo vaišės, į kurias atsilankė mums palankių valstybių diplomatai, Atstovų rūmų nariai, senatoriai, Valstybės departamento pareigūnai ir lietuvių organizacijų atstovai, tarp kurių buvo Alto vicepirmininkai dr. J. Valaitis ir T. Blinstrubas. Šventei savotiško orumo suteikė ypač popiežiaus naujojo atstovo — apaštališkojo delegato — atsilankymas.
Senate Lietuvos nepriklausomybės šventė buvo paminėta vasario 17 d. Jai vadovavo ir labai nuoširdžią kalbą pasakė Illinois senatorius Charles H. Percy. Po jo apie Lietuvą kalbėjo (vasario 16-24) dar 17 senatorių, pasmerkdami Lietuvos okupaciją ir pagrindinių žmogaus teisių varžymus. Sen. Robert Dole (Kan-sas) į savo kalbą įjungė jo valstijoje gyvenančio, jau čia gimusio, lietuvio Prano K. Purono laišką, kuriame jis prašo senatorių gelbėti Lietuvą. Sen. Carl Levin (Mich.) ne tik išsamiai apibūdino Lietuvos okupaciją, bet prie savo kalbos prijungė ir Detroito lietuvių organizacijų rezoliuciją. Sen. John Heinz paminėjo disidentus Petkų, Plumpą, Gajauską ir kitus. Dar apie Lietuvą ypač gražiai išsireiškė senatoriai Dale Bumpers (Ark.), Alphonse D'Amato (N.Y.), Alan Dixon (111.), Donald W. Riegle (Mich.), Paul S. Sarbanes (Md.), Arlen Spencer (Pa.), Strom Thurmond (S.D.), Harrison A. VVilliams, jr. (N.J.).
Atstovų rūmuose Lietuva buvo paminėta vasario 18 d. 3 v. Minėjimui vadovavo ir kalbėtojus sutelkė Illinois kongresmanas Frank An-nunzio. Prieš sesiją invokacinę maldą sukalbėjo Tėv. Leonardas Andriekus, O.F.M. Labai gražiai ir išsamiai apie Lietuvą kalbėjo Frank Annunzio. Be jo, tą dieną ir sesijose nuo vasario 16 iki 24 kalbas pasakė dar 85 kongresmanai. Tai bene bus rekordinis skaičius. Štai jų pavardės (deja, dar trūksta kelių): J. Addabo, (N.Y.), G. Anderson (Cal.), J. Ash-brook (Ohio), A. Benjamin (Ind.), M. Biaggi (N.Y.), J. Bingham (N.Y.), J. Blanchard (Mich.), W. Brodhead (Mich.), W. Broomfield (Mich.), W. Clinger (Pa.), C. Collins (111.), B. Conable (N.Y.), H. Daub (Nebr.), E. Denvinski (111.), J. Dingell (Mich.), B. Nonnelly (Mass.), R. Dor-nan (Cal.), Ch. Daugherty (Pa.), B. Dwyer (N.J.), D. Eckhart (Ohio), J. Fary (111.), W. Fountroy (D.C.), M. Fenvvick (N.J.), H. Fish (N.Y.), J. Florio (N.J.), W. Ford (Mich.), E. Forsythe (N.J.), M. Frost (Tex.), S. Gejdenson (Conn.), B. Goldwater, Jr. (Cal.), H. Gonzalez (Tex.), F. Guarini (N.J.), T. Hali (Ohio), J.P. Hammerschmidt (Ark.), J. Hiler (Ind.), H. Hollenbeck (N.J.), M. Holt (Md.), J. Hovvard (N.J.), W. Hughes (N.J.), H. Hyde (111.), J. Jeffries (Kans.), G. Lee (N.Y.), N. Lent (N.Y.), M. McHugh (N.Y.), M. Marks (Pa.), N. Mavroules (Mass.), R. Mazzoli (Ky.), J. Minish (N.J.), J. Moakley (Mass.), A. Moffett (Conn.), J. Nel-ligan (Pa.), H. Nowak (N.Y.), R. Ottinger (N.Y.), P. Peyser (N.Y.), J.E. Porter (ill.), W. Ratchford (Conn.), P. Rodino, Jr. (N.J.), J. Rousselot (Cal.), M. Russo (111.), H. Sawyer (Mich.), F.J. Sesenbren-ner, Jr. (Wis.), Ch. Smith (N.J.), S. Stratton (N.Y.), G. Vander Jagt (Mich.), H. Waxman (Cal.), G. Yatron (Pa.), C. Zablocki (Wis.), S. Conte (Mass.), L. Coughlin (Pa.), B. Francel (Min.), R. McClory (111.), B. Rosenthal (N.Y.). Visos kalbos buvo įjungtos į Kongreso rekordus.
Atstovų rūmuose įvykusiame Vasario 16-osios paminėjime ypač daug buvo svečių galerijose. Tai daugiausia turistai, iš visur atvykę į sostinę, kai kurie jų gal pirmą kartą išgirdo apie Lietuvą ir gal nustebo, kad ji čia taip pagerbiama. Lietuviai sudarė atskirą būrelį būtent Lietuvos atstovas Washingtone dr. St. Bačkis, Alto vicepirmininkai dr. L. Kriaučeliūnas ir T. Blinstrubas, Amerikos Balso liet. skyriaus vedėjas A. Petrutis, J. Laučka, A. Vaičiulaitis ir dr. J. Genys.
Ryšium su Vasario 16-osios minėjimu JAV Kongrese Lietuvių Bendruomenė vasario 17 suruošė vaišes, į kurias atsilankė gausus būrys Washingtono apylinkėje gyvenančių lietuvių ir nemaža mums palankių senatorių bei kongresmanų. Tai buvo malonus ir bičiuliškas susitikimas. Nepriklausomybės minėjimais Kongrese (Senate ir Atstovų rūmuose) rūpinasi Altas.
Dalyvavus minėjime, negalima pamiršti labai draugiškos aplinkos tiek Lietuvos, tiek jos atstovų atžvilgiu. Prieš sesiją minėtas lietuvių būrelis buvo pakviestas į Atstovų rūmų pirmininko Tip O'Neill (Mass.) kabinetą. Be Frank Annunzio ir Edvvard Denvinski, ten atėjo ir pats Atstovų rūmų demokratų daugumos pirmininkas Jim VVrite (Tex.), Kongreso kapelionas, Frank Annunzio raštinės vedėjas ir kt. Maldos kalbėtojui buvo įteiktas pažymėjimas tai dienai prisiminti. Pasišnekučiavus ir nusifotografavus, nueita į Atstovų rūmų didžiąją salę, kur jau buvo susirinkę kiti kongresmanai. Klausant kalbų apie Lietuvą, ypač stebina tai, kad apie ją kalba Atstovų rūmų nariai ir senatoriai, kurių valstijose nėra lietuvių, o jeigu yra, tai tik keli. Čia jau niekas negali prikišti, jog tai daroma, renkant balsus. Ypač turime būti dėkingi senatoriui Charles Percy ir Atstovų rūmų nariui Frank Annunzio, už nepaprastą palankumą. Rūpinantis gi Vasario 16-osios minėjimais ateityje, jau iš anksto reikia svarstyti, kaip pritraukti jaunimą į lietuviškus paminėjimus. Jeigu čia būtų kaltos per ilgos programos, būtinai reikėtų jas trumpinti ir labiau pritaikyti jaunajai kartai. Be jos mūsų nepriklausomybės minėjimai nepasiekia patriotinės pilnatvės.
L. Andriekus
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
