Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ATEITININKŲ JUBILIEJINIS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Baužys   

1981 m. rugsėjo 4-7 d. Lemonte ir Chicagoje

Šis išeivijos ateitininkų kongresas išsiskyrė iš devynių ankstyvesniųjų dviem ypatybėm: pirma, vietoj įsirikiavęs įprastiniu "dešimtojo" kongreso pavadinimu, jis buvo pakrikštytas Ateities jubiliejiniu kongresu, tuo atkreipiant dėmesį į Ateities žurnalo ir ateitininkijos sąjūdžio 70 metų sukaktį (Ateities pirmasis numeris buvo išspausdintas Kaune 1911 m.); antra, nežiūrint to, kad tai buvo jubiliejinis kongresas, jis buvo pavadintas ne mani-festaciniu, bet darbo kongresu. Idėjinėje jo programoje dominuojančią vietą turėjo užimti ne idėjas iškeliančios paskaitos, bet atskirų ateitininkų sąjungų svarstymai veiklai aptarti. Kongreso pabaigoje trys ateitininkų generacijos — moksleiviai, studentai ir sendraugiai — turėjo nustatyti aiškius veiklos planus savo šių dienų uždaviniams, siekiant visa atnaujinti Kristuje, padėti pavergtai tautai okupuotoje Lietuvoje, puoselėjant tautinę kultūrą išeivijoje ir tarp savęs darniai sugyvenant — bendraujant ir bendradarbiaujant.

Pirmoji diena
Organizaciniai ir bendradarbiavimo reikalai
Kongresas prasidėjo penktadienio (rugsėjo 4 d.) rytą Ateitininkų namuose Lemonte, netoli Chicagos. Prie registracijos stalo atvykusieji ėmė spiestis ilgoj eilėj, kurioj šalia ramiai besišnekučiuojančių žilagalvių ir nežilagalvių sendraugių, klegėjo po vasaros stovyklų vėl susitikusių moksleivių ir studentų būriai. Suvažiavo daugiau, negu buvo tikėtasi pirmą dieną. Ne per didelės Ateitininkų namų patalpos atrodė per ankštos.

Rytinėje programoje vyko atskirų sąjungų konferencijos organizaciniais reikalais. Prasidėjo kėdžių nešiojimas — prisitaikymas prie vietos sąlygų. Studentai susispietė ant pastato plokščio stogo ir saulės atokaitoje ėmė svarstyti sąjungos vidaus reikalus.
Pamaldoms vieni automobiliais važiavo, kiti lauko keliu lingavo į kaimyninę bažnyčią. Kongreso pirmos dienos mišiose simboliškai buvo paaukotas jo visas darbas, aukos procesijoje prie altoriaus nešant kongreso išrašytą programą. Pagrindinis celebrantas ateitininkų sendraugių dvasios vadas kun. dr. Viktoras Rimšelis, M.I.C, savo pamoksle ryškino mintį, kad ateitininkų sąjūdis yra ne tik žmonių, bet ir  Dievo žygis.

Susėdus lauke bendram popietiniam posėdžiui, visoms ateitininkų kartoms ateitininkų tarybos pirmininkas dr. Adolfas Darnusis kalbėjo apie kartų bendradarbiavimą ateiti-ninkijoje. Pradžioje prelegentas apibūdino šiuos tarp kartų pasitaikančius skirtumus: 1. "klajoklių" atsiskyrimą nuo savo tautos, 2. skirtumus, kuriamus apgaulės būdais bei specialiai kurstomus prieš vyresniąją kartą, 3. skirtumus, susidariusius dėl amžiaus, nepasitenkinimo dabartimi, tobulesnio gyvenimo alkio ir pan. Pastebėjęs, kad ateitininkuose pasitaiko trečiosios rūšies, gal kiek ir antrosios rūšies skirtumų, kartų bendravimui pagerinti jis siūlė: 1. ryškinti istorinę sąmonę, 2. nuodugniai įsisąmoninti į idealistinės organizacijos principus, 3. ugdyti asmenybės charakterio bruožus geresnei komunikacijai ir 4. naudoti tam tikrus organizacinius metodus, kaip sąjungų veiklos programas, vietovių tarybas, globėjų suvažiavimus, gerų knygų skaitymo vakarones. Po trumpų pasisakymų išsiskirstyta į atskirų sąjungų posėdžius tęsti diskusijas tuo pačiu bendravimo reikalu.

Po L. Gražulienės, J. Nevarausko, R. Kuraitės ir R. Šoliūnaitės pasisakymų moksleiviai pasidalino į būrelius, ir diskusijose išryškėjo, kad jiems lengviau bendrauti su jauniais ir jaunučiais negu su sendraugiais, kuriuose jie įžvelgia labiau autoritetą kaip draugiškumą. Studentai išklausė kun. dr. Jurgio Šarausko po-kalbio-paskaitos apie organizacijos "mitą", tikslus bei veiklos būdus, jų praradimą bei organizacijos atnaujinimą, sugrįžtant prie savo "mito". Dr. Augustinas Idzelis, kalbėjęs sendraugiams tema "Sendraugių ateitininkų šeima" ir atkreipęs dėmesį į ideologinio sąmoningumo stoką, sendraugių neaktyvumą savoj organizacijoj, sustojo prie dviejų žalingų veiksnių, skaldančių sendraugius — "elito" sąvokos ir susiskaldymo į krikščionis demokratus ir frontininkus. Gale jis tvirtino, kad, tik sustiprėjus sendraugių ideologinei veiklai, sustiprės ir visų ateitininkų veikla.

Proga pabendrauti buvo vakare susipažinimo pobūvyje, Jaunimo centre.   Čia   daugiausia   pasireiškė judrusis jaunimas, linksminamas Dariaus   Polikaičio  Aido   orkestro.
Kęstutis Trimakas

Antroji  diena
Antroji Ateities jubiliejinio kongreso diena prasidėjo pamaldomis lietuvių jėzuitų koplyčioje. Mišias Ateities žurnalo intencija atnašavo vyr. redaktorius kun. dr. K. Trimakas, asistuojamas kun. prof. St. Ylos ir kun. V. Dabušio. Jautriu pamokslu kun. dr. K. Trimakas nukėlė klausytojus į tuometinio studento Prano Dovydaičio kambarį Maskvoje 1911 metais ir palygino anuos laikus su dabartimi. Prie altoriaus buvo nešamos aukos — pirmasis atspausdintas ir ką tik atspausdintas Ateities numeriai.

Atidaromasis posėdis Oficialų atidaromąjį kongreso posėdį pradėjo rengimo komiteto pirm. Vytautas Šoliūnas, pakviesdamas prel. Joną Balkūną sukalbėti maldą. Didžioji Jaunimo centro salė buvo pilna užsiregistravusių ateitininkų (apie 500), garbingų svečių, lietuviškojo darbo veikėjų.

Ateitininkų Federacijos vadas Juozas Laučka savo įžanginėje kalboje pabrėžė, kad šis kongresas skiriamas labiausiai jaunimui, ir kreipėsi į jį: "jūs esate mūsų sąjūdžio viltis; jūs — Ateities ateitis". Iškeldamas popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikos Redemptor hominis mintis, pažymėjo, jog jos gali būti ateitininkų religinės veiklos pagrindu. Kalbėdamas apie tautiškumo ir šelmiškumo principus, pasidžiaugė, kad ateitininkai gyvena jų dvasia. Plojimais priimta sveikinimai — pop. Jonas Paulius II, JAV prezidento Ronald Reagan, Diplomatijos šefo St. Lozoraičio ir organizacijų bei asmenų. Ypač jautriai buvo sutikta žinia, kad laišku sveikina kongresą ateitininkai iš Lietuvos. Pažymėjęs jog kongresas yra specialiai skirtas atžymėti Ateities žurnalo 70 metų sukaktį, Federacijos vadas pakvietė į garbės prezidiumą vysk. V. Brizgį, vysk. A. Deksnį, Lietuvos gen. konsule J. Daužvardienę, poetą B. Braz-džionį, prel. J. Balkūną, buv. federacijos vadus dr. P. Kisielių ir dr. J. Pikūną, tarybos pirm. dr. A. Da-mušį.

Į darbo prezidiumą gi pakviesti dr. V. Vygantas, dr. L. Sidrys, kun. dr. A. Savickas, dr. O. Gustainienė ir dr. S. Saldytė; į sekretoriatą — G. Čepaitytė, D. Balčiūnaitė, A. Kazlauskas; į nutarimų komisiją — ses. Margarita Bareikaitė, kun. V. Bag-danavičius, A. Masionis, K. Keblys, G. Grušas, L. Palubinskas, D. Poli-kaitienė.

Akademija 70 metų Ateities jubiliejui paminėti
Ateities žurnalo 70 metų sukaktis, taip tampriai susijusi su visu ateitininkų sąjūdžiu, buvo pagrindinis šio kongreso rengimo tikslas. Ji atžymėta specialia akademine programa. Kalbėjo dabartinis Ateities vyr. redaktorius kun. dr. K. Trimakas, buvęs redaktorius Lietuvoje K. Bra-dūnas ir redakcinio kolektyvo narys S. Kuprys.

Ateities redaktorius kun. dr. K. Trimakas savo ilgesnėje paskaitoje kalbėjo apie Ateitį kaip apie iššūkį ir kaip veidrodį, atspindintį mūsų pačių gyvenimą. Iš Ateities galime suvokti mūsų pačių vaizdą — jos idėjinis skerspiūvis — tai mūsų pačių veidrodis. Tokia Ateitis, jau buvo 1911 metais, tokia ji buvo 1946 metais Vokietijoje, tokia ji ir dabar. Tik tremties Ateitis įžvelgė į naują padėtį. Likome be namų, pradėjome ieškoti tremties prasmės, naujų uždavinių, klausinėti save, kas mes esame savo tautos atžvilgiu: ar bėgliai, ar tik pasitraukėliai, pergrupuojantys savo veiklą. Tėvynė yra iššūkis ateitininkams. Prispausta tauta ėmė vis stipriau reikalauti laisvės. Tai atsispindėjo Ateityje. Nors ateitininkai vis aiškiau ėmė išgirsti tą šauksmą, vis dėlto iki šiol jie nerodė organizuotų pastangų tautos kovoje už laisvę.

Prelegentas teigė, kad į mus veikia ir Kristaus iššūkis. Pirmoji Ateities redakcija tremtyje aiškiai pasisakė už Kristų, tvirtindama, kad jis yra mūsų viltis ir vadas. Nežiūrint to, aiškiai pastebimas plyšys tarp jo idealo ir mūsų veiklos bei gyvenimo. Nekartą Ateityje skambėjo balsai, skatinantys į krikščionišką atsinaujinimą.   Tie   balsai  tebesigirdi.
Kai kur pastebimos pastangos, bet jos dar nepakankamos. Tebesame kryžkelėje.

Kalbėdamas kultūros ir kūrybos klausimais, kun. dr. K. Trimakas pastebėjo, kad Ateitininkų Federacija apibūdinama kaip kultūrinė organizacija. Tai skelbiama ir Ateityje. Deja, išeivijoje ateitininkai savo kultūrinio pašaukimo pakankamai nesuvokę ir pilnai nesistengę pasirodyti nei kaip kultūros vartotojai, nei kaip jos kūrėjai. Nors ir pačioje Ateityje buvę gražių prošvaisčių, nors jų pasitaikė ir ateitininkų veikloje, tačiau, bendrai paėmus, išeivijoje daugiau dėmesio parodyta asmeniniam "įsikūrimui", kaip kūrybai ir jos vaisiams.
Prelegentas pavyzdžiais pailiustravo jau nekartą iškeltą apraišką, kad ateitininkams trūksta ne idėjų, bet energijos jas įgyvendinti. Pagaliau jis trumpai pažvelgė į Ateityje atsispindinčius moksleivių, studentų ir sendraugių veidus. Moksleiviai — paviršutiniškai veiklūs, bet gal tik ketvirtadalis jų tikrai idėjiškai sąmoningi, pusė — vidutiniški, o kiti silpni. Studentai — besikeičią tiek paviršiuje, tiek ir viduje, t.y. aiškiau pasaulėžiūriškai apsisprendžia arba daugiau nutolsta. Sendraugiai — organizaciniu atžvilgiu — labai blankūs, be krypties, be veiklos ir aiškių tikslų, nors, paskirai imant, yra ir veiklių bei pasišventusių. Baigdamas paskaitą, kun. K. Trimakas kvietė visus su nauju užsidegimu atsiliepti į Kristaus idealo ir tautos laisvės iššūkius.

Kazys Bradūnas, buvęs Ateities redaktorius, savo paskaitoje palietė žurnalo paliktus pėdsakus kultūrinėje ir kūrybinėje srityje. Iki Ateities atsiradimo šio šimtmečio pradžioje kultūriniai reikalai dažniausiai buvę paliekami liberalams ir ateistams. Ateitis ėmėsi formuoti jaunimą ne vien tik ideologiniai, bet ir kultūriniai, kūrybiniais užmojais kreipdama gyvenimo apraiškas krikščioniškuoju keliu. Grožinė kūryba buvo puoselėjama nuo pat pirmųjų žurnalo numerių. Rimti kultūriniais klausimais straipsniai buvo rašomi pajėgiausių ano meto intelektualų. Tie straipsniai ir šiuo metu dažnai yra aktualūs bei pritaikomi dabartiniams laikams. Poezijoje Ateitis ypač pirmavo Putino pasirodymu. Kultūrinių klausimų kėlimas Ateityje nuolat gausėjo. Augo nauji talentai. Jaunuomenės įnašas į Ateitį buvo nepaprastai didelis.

Saulius Kuprys, Ateities redakcinio kolektyvo narys, žvelgė į žurnalą labiau praktiškai. Jis pabrėžė, kad Ateitis yra unikalus leidinys, atgimęs ir gyvuojąs svetimo krašto aplinkoje. Ateitis visą laiką buvo atei-tininkiškojo gyvenimo veidrodis: jaunimo idealizmas atsispindėjo žurnalo puslapiuose. Dabar gi dažnai matome, jog forma nori nustelbti žurnalo turinį. Norėtųsi, kad Ateitis vėl taptų ateitininkų sąjūdžio gaivintoja. Eidamas prie problemų, Saulius Kuprys iškėlė bendrą išeivijos ligą — nebenorą skaityti. Mažėja ne tik prenumeratoriai, bet ir tie, kurie prenumeruoja, žurnalo neperskaito. Reikia tam tikros apaštalavimo dvasios atgaivinti susidomėjimą Ateitimi. Reikia taip pat drąsos, keliaujant į Lietuvą, nuvežti Ateitį pavergtiems broliams. Šis žurnalas turi būti visus vienijančiu veiksniu.

Popietė religiniams klausimams Šeštadienio popietė buvo skirta temai "Mūsų uždaviniai siekiant visa atnaujinti Kristuje". Pagrindinė temos referentė Dalia Staniškienė iš Clevelando. Savo paskaitą ji pradėjo ateitininkų credo žodžiais: "Išpažįstame Tave, didysis mūsų atnaujintojau, Kristau, Žmogau, Dieve!" Į šią temą ji pasisakė žvelgianti per Kristaus prizmę. Visos gyvenimo apraiškos — mokslas, literatūra, menas turi būti atnaujinami Kristaus dvasioje, nes jis yra mūsų gyvenimo centras. Atnaujinimas gi yra galimas tik visiems pasauliečiams apaštalaujant ir nepaliekant jo tik dvasiškiams. Dar gilioje krikščionijos senovėje pasauliečių apaštalavimas buvo labai ryškus. Jis sumenko vėlesniais amžiais, bet jį būtinai reikia vėl atgaivinti. Kandidatų į dvasinį luomą visiškas mažėjimas mus dar labiau įpareigoja. Referentė pabrėžė, kad apaštalavimo pradžia turėtų būti jau šeimoje, bet ir ten dažnai trūksta meilės ir Kristaus dvasios. Jos reikėtų semtis iš Lietuvos kankinių, kurie  savo gyvenimu liudija kenčiantį Kristų. Ateitininkai susirinkimuose turėtų skaityti ir diskutuoti Lietuvos pogrindžio leidinius, semtis iš jų krikščioniškų idealų. Referentė siūlė kovoti ypač su moraliniu palaidumu jaunimo tarpe, organizuojant Lietuvos pavyzdžiu Eucharistijos bičiulius, aktyviau dalyvaujant Bažnyčios veikloje, bendraujant su kitais krikščionimis.

Vėliau ta pačia tema buvo kalbama ir atskirų sąjungų posėdžiuose. Sendraugiai, studentai ir moksleiviai turėjo savo referentus, kurie tęsė Dalios Staniškienės mintis, paruošdami klausytojus svarstymams. Pas sendraugius tokiu referentu buvo dr. Linas Sidrys, neseniai baigęs medicinos mokslus. Susumavęs Staniškienės iškeltas mintis, referentas palygino gyvenimą Lietuvoje su kitais rytu Europos kraštais. Nors Lietuvoje dėl režimo pašaukimai ir silpnėja, bet dvasinis atsinaujinimas vyksta pasauliečių tarpe. Pogrindžio spauda kovoja prieš moralinį nuosmukį. Atsiranda religinių indiferentų, kaip V. Skuodis, atsiverčiančių ir įsijungiančių į pasauliečių apaštalavimo darbą. Po šio pranešimo vykusios sendraugių diskusijos nebuvo pilnoje aukštumoje. Kai kurie kalbėtojai nuklydo nuo temos. Studentų ir moksleivių svars-tybos gi buvo pravestos pasigėrėtinai.

Šios dienos vakaras buvo skirtas poezijai ir muzikai. Programą parengė ir režisavo komp. Darius Lapinskas. Apie tai atskirai rašo K. Keblys. Čia tenka tik pažymėti, kad prieš meninę programą buvo įteiktos premijos Ateities metinio konkurso laimėtojams. Kalbėjo vyr. red. kun. dr. K. Trimakas. Mecenatų vardu žodį tarė kun. dr. J. Pruns-kis, laimėtojų vardu — pirmosios premijos už poeziją laureatė Jolanta Malerytė. Premijas gavo moksleiviai ir studentai už poeziją, beletristiką, straipsnius, foto nuotraukas ir kt. Žymi dalis laimėtojų buvo salėje, ir šventės dalyviai juos sveikino plojimais. Specialius padėkos žymenis Federacijos vadas J. Laučka įteikė Ateities vyr. red. kun. dr. Trimakui ir administratoriui Juozui Polikaičiui.
 
Ateitininkų kongreso atidarymas. Garbės prezidiumas ir kongreso dalyvių dalis. Kalba Ateities redaktorius kun. dr. Kęstutis Trimakas.

Bendras diskusinis posėdis prie Ateitininkų namų Lemonte

Mišių auka

Padedamas vainikas prie žuvusių už Lietuvos laisvę paminklo. Visos nuotraukos Jono Kuprio

Trečioji diena
Mūsų rūpestis Lietuva Sekmadienio (rugsėjo 6) rytas buvo skirtas informacijai ir svarstymams apie Lietuvą, t.y. kokios pagalbos pavergtieji broliai iš mūsų laukia ir kuo mes galėtume pagelbėti. Bendrame posėdyje pirmasis prelegentas buvo prof. dr. Vytautas Vardys, kalbėjęs apie žmogaus tautinių ir religinių teisių kovą Lietuvoje. Remdamasis pogrindinės spaudos šaltiniais, jis nagrinėjo dabartinę tautos rezistenciją tėvynėje. Jo manymu, ten jokio skilimo tarp katalikiškosios ir tautinės rezistencijos nėra, nebent kai kurie taktikos skirtumai. Bendradarbiavimas — labai glaudus. Lygindamas lietuvių rezistenciją su rusų disidentų veikla, dr. Vardys rado, jog lietuviškoji yra intensyvesnė ir pajėgesnė. Lietuviai palaiko ryšius su rusais ir kitų tautybių disidentais. Religinė rezistencija laikosi, nežiūrint valdžios teroro ir sankcijų. Pogrindinė spauda gyvuoja. LKB kronikos jau išėjo 48 numeriai. Sąjūdžiai, kaip Eucharistijos bičiuliai, Katalikų komitetas tikėjimo teisėms ginti, Helsinkio komitetas, sukelia naujų impulsų. Žmogaus teisių kova Lietuvoje turi ir religinį, ir tautinį aspektą. Savitarpinė pagalba tarp Bažnyčios ir tautos yra ryškiai pastebima.

Antroji kalbėtoja buvo aktyvi jaunimo veikėja Gintė Damušytė. Ji pateikė faktus bei vardus pavergtos Lietuvos kovotojų už religines ir tautines teises, iškėlė šių dienų ko-vūnus, kurių gyvenimas yra pažymėtas didelėm aukom. Jos referato tema — "Ryškieji kovotojai". Tokioje veikloje jaunimas esąs labai aktyvus. Neatsilieka ir vaikai. Jie nestoja į pionierių organizaciją ir dėl to varginami mokyklose. Prelegentės kruopščiai paruošta paskaita pasižymėjo faktais bei jautriais pavyzdžiais.
Trečiasis prelegentas kun. Kazimieras Pugevičius kalbėjo labai praktiška tema "Uždaviniai besirūpinant Lietuva". Jis nurodė daug veiklos gairių. Pirmiausia, mes turime patys informuotis apie padėtį Lietuvoje — rinkti visas žinias. Sekdami Sadūnai
 
tę, privalome skirti daugiau dėmesio maldai. Taip pat mūsų pareiga skverbtis į savo krašto spaudą, informuoti bičiulius, visur kelti Lietuvos reikalus, klabenti valdžios įstaigų duris, palaikyti ryšį su Amnesty International ir kitomis organizacijomis, dalyvauti politinėje veikloje, veikti ir profesinėse sąjungose. Vykstant į Lietuvą, be medžiaginės pagalbos, nepamirština nė moralinė, t.y. knygos ir periodiniai leidiniai, kurių tauta labai laukia. Reikalinga rūpintis ir kalinių šelpimu. Reikėtų sudaryti kalinių kartotekas, pasiskirstyti būreliais ir adoptuoti kalinius. Neužmirštinos ir jų šeimos. Baigdamas, kun. Pugevičius kreipėsi į klausytojus tokiais žodžiais: "Kai atsistosim prieš Visagalio teismą, ne jis mus teis, bet Lietuvos žmonės, kuriems mes nepadarėme gero."

Kongreso posėdžiuose dalyvavo ir ką tik iš Lietuvos pabėgęs prof. Kazys E ringis. Nagrinėjant temas Lietuvos klausimais, pakviestas tarti žodį ir šis svečias iš tėvynės. Prof. Eringis patvirtino dr. V. Vardžio ir kitų kalbėjusių faktus. Jis džiaugėsi išeivijos lietuvių veikla. Ragino labiau priminti pasauliui sovietinės okupacijos bei kolonizacijos faktus. Išeivių kultūrinė veikla esanti gera, bet dar daugiau dėmesio reikėtų skirti politikai. Palaikant ryšius su Lietuva, jis patarė būti labai atsargiems, nes viską budriai kontroliuoja sovietinė sistema.
Pagrindinės Lietuvos reikalais temos nagrinėjimas buvo perkeltas į atskirų sąjungų posėdžius. Sendraugių posėdžio referentu buvo dr. Kazys Ambrozaitis, kuris itin kėlė ryšių su Lietuva reikalą.

Tautinė kultūra ir mes Ateitininkų rūpestis Lietuva ir jos reikalais buvo tęsiamas ir sekmadienio popietiniuose posėdžiuose. Tik čia buvo konkrečiau kalbėta apie kultūrinius klausimus. Bendro posėdžio prelegentas prof. dr. Kęstutis Skrupskelis savo paskaitoje palygino tautinės kultūros galimybes Lietuvoje ir čia, išeivijoje. Atkreipė dėmesį, kad nepriklausomos Lietuvos kultūrinis impulsas tebeveikia ir dabartinę okupuotos Lietuvos kūrybą. Išeivijos kultūriniai reikalai blogesni. Mūsų rašytojai dažnai yra tik vadovėliuose, o ne jaunosios kartos lūpose. Tiesa, lietuviška sąmonė išeivijoje gali dar ilgai išlikti, tačiau pilnas kultūrinis gyvenimas išsilaikyti negalės. Todėl reikia daryti viską, kol dar galime, ir tą kultūrinę veiklą stiprinti. Išeivija gali ir turi sukurti tai, kas šiuo metu yra negalima tėvynėje, būtent užpildyti tokias spragas, kaip istorinės, memuarinės literatūros, religinės ir filosofinės kūrybos sritis ir t.t. Dr. Skrupskelis pasiūlė net keletą konkrečių planų, kuriais būtų galima stiprinti kultūrinį gyvenimą, t.y. organizuoti lietuviškų knygų skaitymo būrelius — nuo jaunučių iki sendraugių; susirinkimuose skaityti, nagrinėti ir diskutuoti naujai pasirodančias knygas ir pan. Vienas asmuo ateitininkų padaliniuose galėtų būti paskirtas tokiems kultūriniams uždaviniams vadovauti. Ateitininkų pobūviai taip pat turėtų daugiau atspindėti kultūrines vertybes.

Kultūrinių temų nagrinėjimas pratęstas atskirų sąjungų posėdžiuose. Pas sendraugius papildomas paskaitas skaitė Aušrelė Liulevičienė ir Ingrida Bublienė.
Aušrelė Liulevičienė savo paskaitos mintis įstatė į teologijos mokslo rėmus. Kultūra esanti dvilypė — Dievo karalystės ir mūsų pačių siekimai. Tas kultūros ir religijos santykis kaip tik ir esanti mūsų stiprybė.

Ingrida Bublienė apžvelgė Lietuvių Bendruomenės pastangas kultūrinėje srityje. Ji taip pat priminė būtinai reikalingus ir atliktinus darbus. Jos mintys tiko ne vien ateitininkams, bet ir visiems, kurie sielojasi tautine kultūra.
Kazys Bradūnas nusiskundė, kad kalbama bendrybėmis ir vengiama tiesiai nagrinėti klausimą, ką ateitininkai iš tiesų padaro kultūrinėje srityje. O padėtis esanti bloga, nes nebeturime tokio kultūrinio avangardo, kokį turėjome Lietuvoje. Dažnai net nesidomima kultūriniais klausimais. Iš ateitininkų nesusilaukiama spaudos bendradarbių, recenzentų. Ateities knygų leidykla vos vegetuoja. Iškėlė ir daugiau mūsų kultūrinio gyvenimo lėkštumo pavyzdžių. Deja, klausytojai nelabai reagavo.

Iškilmingosios kongreso pamaldos Ateitininkų kongreso iškilmingosios pamaldos, be abejo, buvo pats įspūdingiausias kongreso įvykis. Jos buvo sekmadienį, 4 vai. po pietų, Brighton Parko lietuvių parapijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje. Bažnyčia buvo pilna ateitininkų bei svečių. Mišias atnašavo vyskupai V. Brizgys ir A. Deksnys su 16 kunigų. Jos buvo aukojamos už kenčiančią ir kovojančią Lietuvą. Aukojimo metu įspūdingoje procesijoje prie altoriaus atnešta išskirtinės aukos: LKB Kronika, ateitininkų veiklos albumas, iš Lietuvos gautas audinys, deganti žvakė ir kt. Aukas nešė įvairių kraštų ateitininkų atstovai. Juos ir aukas apibūdino Elena Blandytė. Pamokslą pasakė Tėviškės Žiburių redaktorius kun. dr. Pranas Gaida. Jis kalbėjo apie ateitininkų uždavinius: sukurti Dievo karalystę, atnaujinant Kristuje ne tik savo aplinką, bet visą pasaulį ir Lietuvą. Mišiose giedojo solistė Dana Stankaitytė ir Chicagos Lietuvių operos vyrų choras, vadovaujant muz. Arūnui Kaminskui ir vargonais pritariant V. Neverauskui. Bendrą giedojimą tvarkė ir jam gies-mynėlius parengė Pranas Zaranka iš Detroito. Užbaigos žodį tarė vysk. V. Brizgys. Pamaldos baigtos Tautos himnu, kurį giedojo visa bažnyčia.

Banketas su Brazdžioniu Sekmadienio vakarą vyko kongreso banketas. Didžioji Jaunimo centro salė negalėjo sutalpinti dalyvių. Reikėjo panaudoti ir kavinės patalpas, kuriose pokyliavo jaunimas. Meninę banketo programą atliko poetas Bernardas Brazdžionis, atvykęs iš Ca-lifornijos (Vista). Jis paskaitė pluoštą savo poezijos. Pabaigoje padeklamavo ir garsųjį eilėraštį "Per pasaulį keliauja žmogus", susilaukdamas ilgų plojimų. Iš Californijos (Los Angeles) taip pat buvo ir jauna solistė Vida Polikaitytė, kuri dainavo akomponuojant V. Neverauskui. Publika ją taip pat gražiai įvertino.

Po meninės programos paskelbta, kad šių metų St. Šalkauskio vardo ateitininkų premija paskirta dr. Adolfui Damušiui, dabartiniam Ateitininkų Federacijos tarybos pirmininkui. Šios iškilios premijos įteikimas banketo metu nebuvo tinkamai at
liktas. Jis nelabai derinosi su linksma nuotaika.

Ketvirtoji diena
Kongreso, pabaiga ir nutarimai Pirmadienio (rugsėjo 7) rytą paskutiniame darbo posėdyje, kuriam vėl vadovavo dr. V. Vygantas, buvo keletas pranešimų. Dr. R. Kriaučiūnas kalbėjo apie projektą išleisti Jaunučių sąjungos veiklos vadovą, kuris jau esąs paruoštas ir jaunučių veiklai būtinai reikalingas. Federacijos valdybos sekretorius Jonas Vaitkus supažindino su įstatų pakeitimo projektu. Diskusijoms ir įstatų pakeitimams reikėjo daug laiko.

Rezoliucijų komisijos nutarimus paskaitė Gintaras Grušas. Jie nebuvo pilnai parengti. Galutinai suredaguoti ir paskelbti spaudoje juos pavesta komisijai ir Federacijos valdybai. Iš svarbesnių nutarimų dabar pažymėtini šie: Religinėje srityje kongresas ragina ateitininkus aktyviai įsijungti į katalikišką veiklą, melstis ir veikti, kad būtų pašaukimų į dvasinį luomą. Taip pat rengti religinio susikaupimo dienas, organizuoti ir jungtis į Lietuvių Bendruomenės skelbiamus "Lietuviškų parapijų metus", ruoštis šv. Kazimiero 500 metų minėjimui (1984), padėti Seinų lietuviams kovoti prieš lenkinimą. Kongresas taip pat pasisakė prieš abortus.

Tautinėje ir kultūrinėje srityje kongresas atkreipė dėmesį į pavergtos tautos šauksmą ir ragino ateitininkus visais būdais padėti Lietuvai, organizuotai kreipiantis į politines, kultūrines ir religines institucijas; platinti LKB Kronikas ir kitus pogrindžio leidinius. Organizacinėje plotmėje didesnėse vietovėse ateitininkai raginami steigti vietos ateitininkų tarybas, apjungiančias moksleivių, studentų ir sendraugių veiklą. Be to, įpareigojami visi ateitininkai remti ir skaityti Ateitį, nepamiršti Ateities leidyklos bei jos leidinių, remti kitus katalikiškos krypties laikraščius bei žurnalus ir daugiau dėmesio kreipti į lietuvių kultūrinę veiklą.

Kongresas pasveikino popiežių Joną Paulių II, JAV prezidentą Ro-nald Reagan, pavergtą tautą, jos rezistentus ir kovotojus, Lietuvos diplomatinę tarnybą, Lietuvių Bendruomenę, VLIKą, PLK Bendriją ir ateitininkų sąjūdžio pirmūnus.
Kongresą uždarant, kalbėjo Federacijos vadas Juozas Laučka, išreikšdamas padėką visiems, šį kongresą rengusiems ir prie jo pasisekimo prisidėjusiems; taip pat ir visiems dalyviams. Jis linkėjo, kad kongresas sutvirtintų ateitininkų gretas, labiau suartintų narius, sustiprintų pastangas veiksmingiau perteikiant mūsų jaunuomenei idėjinius įsitikinimus.

Kongresas baigtas padėkos mišio-mis lietuvių jėzuitų koplyčioje, kurias atnašavo vysk. A. Deksnys. Pabaigos pamokslą pasakė Federacijos dvasios  vadas  prof.  kun.  St.  Yla.

Ateities jubiliejinio kongreso šūkis buvo "Ateitis Kristui ir Lietuvai". Laikas parodys jo įtaką ateiti-ninkijai.
Kongresą reikia laikyti pasisekusiu. Jis buvo darbo kongresas — maždaug toks, kokio norėjo savo prieš-kongresiniuose straipsniuose red. kun. dr. K. Trimakas. Paskaitos atrodė gerai paruoštos ir klausytojų tinkamai įvertintos. Svarstymai galėjo būti aukštesnio lygio, ypač sendraugių posėdžiuose. Studentai ir moksleiviai šioje srityje svarstybose pasirodė labai gerai.   Juozas Baužys


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai