Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BANGUOLĖS MARIJOS RAUGAITĖS DAILĖS PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Banguolės Marijos Raugaitės parodoje Lietuvių kultūros centre Philadelphijoje buvo išstatyti dvidešimt du aliejinės tapybos darbai ir trysdešimt spalvotų Xerox spaudinių. Ši paroda, atidaryta 1984 m. gegužės 5 d., tam tikra prasme buvo apžvalginė, apimanti vieno dešimtmečio dailininkės kūrybą (1971 - 1982). Raugaitės kūrinių buvo eksponuota daugelyje individualinių ir grupinių parodų Philadelphijoje ir kitur, bet šis yra bene pirmas jos lietuvių visuomenei pasirodymas. Dešimties metų kūrybos atranka šiai parodai turėjo savo ne tik kūrybinį bet ir informacinį pobūdį.

Kiekvienam metų laikotarpiui parodoje buvo rodoma po keletą tapybos drobių. Neišvengiamai tokia atranka liudija dailininkės vaizdinį keitimasį laiko tėkmėje — nuo pradinės, linijiniai stilizuoto potepio portretūros — iki gan rafinuotos gamtos/figūros ir interjero interpretacijos, atliktos jau brandžia ranka. Beveik simboliškai paroda pradedama Autoportretu (1971). Čia Banguolė Marija užsiangažuoja gražia spalvos ir potepio drąsa, nė kiek neprarasdama portretinio autentiškumo. Panašų įspūdį daro ir Lyn (1980) portretas. Savo eskyzine maniera į save atkreipia dėmesį ir (Tėvo (1974) portretas, nors savo koncepcija jis beveik vienišas visoje parodoje. Komplikuota struktūra įdomus yra mišrios technikos darbas Jūros paslaptis (1982). Žymiai subtilesne, bet gan išbaigta tapybine nuotaika pasižymi eilė kitų darbų, kaip antai Kaktusas ir gyvatžolė (1976) ir kiti. Beveik apgaulingai švelnų žiūrovui poveikį daro Paukštis narve nečiulba (1978); o iš tikrųjų tai yra giliai tūnančios jėgos darbas. Jame apstu ir spalvinio pojūčio, ir asmeniškos simbolikos — beveik dvasingumo.

Nežinia kiek reikšmės pati dailininkė skiria spalvotiems Xerox'ams, bet juos reiktų laikyti kaip kūrybinius bandymus, kuriuose šiuo metu daugiau matomos pastangos kaip rezultatai. Dėl vietos stokos kultūros centre, o gal ir dėl pačios atrankos, parodoje nebuvo rodomi gal patys drąsiausi ir radikalūs dail. Raugaitės vėlesnieji darbai, kuriuos teko matyti individualinėje jos parodoje Race Gallery, Philadelphijoje (1981). Paminėtina, kad anoji paroda, būdama savo apimtimi didelė, rodė platų, nors kartais ir prieštaringą, vaizdinį užsiangažavimą — ji buvo didelės, beveik kategoriškos tapybinės drąsos demonstracija. Kaikurių šios drąsos atspindžių jutosi ir šioje parodoje.

B. M. Raugaitė baigė meno studijas Philadelphia College of Art (1967 - 1971, BFA) ir studijavo Penn-sylvania Academy of Fine Arts (1975 - 1979;.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai