Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
OSTRAUSKO PJESĖS RYTŲ EUROPOS PASAULIS PDF Spausdinti El. paštas
Kostas Ostrauskas: GUNDYMAI. Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas. Chicaga, 1983. 119 p.

Kareivis Antanas atsisveikina su žmona ir išeina į karą. Taip, kaip pasakoje, prasideda nauja Kosto Ostrausko pjesė "Gundymai". Antano laukia ne tradicinio pasakų pasaulio pergyvenimai, o situacijos, primenančios moderniosios dramos uždaras, grėsmės kupinas ertmes ir šių dienų fantastinę tikrovę. Valdžia siunčia Antaną okupuoti — oficialaus žargono žodžiais, "išlaisvinti" — šalį, kurios jis net vardo nežino, nes tai karinė - valstybinė paslaptis. Toji šalis, ypač primena Čekoslovakiją 1968 metais, Afganistaną 1979 metais ir šiek tiek Lietuvą 1940 metais. Kaip Antanui aiškina jo Majoras, "kaimynas mūsų pagalbos šaukiasi, nes klastingas priešas kėsinasi jį išplėšti iš mūsų glėbio". Todėl, anot Majoro, jie žygiuoja vėl "kaimyną tvirtai apkabinti".

Vos atvykus į okupuotąją šalį, Antaną ir kitus kareivius apsupa studentai, kurie nuduoda sveikinantys okupacinę armiją ir suvaidina jiems "mažąjį teatrą" — Lietuvoje gerai žinomo ir su pasigardžiavimu skaityto lenkų rašytojo Jerzy Leco antitotalitarinių aforizmų pynę. Savo šalyje jau susitaikęs su priespauda ir konformizmu, antiherojus Antanas naujoje padėtyje praranda ramybę. Sapnuose ir dienos šviesoje jį gundo "subversyvios" studentės, kol jis pasimeta ir apleidžia savo sargybos postą. Suimtas už savo nusižengimą, Antanas, prieš eidamas į kalėjimą, parašo savikritišką laišką - išpažintį spaudai, kur jis pagal oficialią liniją apverčia tikrovę aukštyn kojom, ir pareiškia, jog jis, pareigingas kareivis, ginklu pašalino "provokatorę". Laiškas baigiasi šiais žodžiais: "Turiu pastebėti, kad šitaip pasielgti galėjau tiktai Partijos dėka: ji man įkvėpė politinį budrumą ir nepalaužiamą moralę. Ji mane išauklėjo. Na, ir šiek tiek mama".

Paskutinėje scenoje Antanas už grotų. Jį aplanko jo žmona, kuri pasirodo esanti galinga saugumietė, sudorojusi ne tik Antaną, bet ir areštavusi jo Majorą, Viršilą ir Kareivį — visus Antano šalies veikėjus. Išdavusi Antanui savo paslaptį ir pademonstravusi savo nepaprastą galybę, ji nori išeiti, bet kameros durys neatsidaro — ji taip pat atsiduria kalėjime. Ratas užsisklendžia.

Šis pjesės pasaulio uždarumas atsispindi ir jos struktūroje — ji prasideda ir baigiasi tuo pačiu trumpu Antano ir žmonos dialogu. Tačiau pjesės pasaulis nėra aklinai uždaras, kaip įprasta vadinamose "absurdinėse" dramose. Iš uždaro rato galima išeiti sapnuose, vaizduotėje, ar, tampant maištininku. Okupuotosios šalies studentai ir studentės atstovauja tam jaunatviškai gaivalingajam pradui, kurio nesugeba nustelbti totalitarinis niveliavimo aparatas. Patsai teatras, autoriaus pašaukimas, pjesėje atstovauja laisvės arenai. Studentų improvizacijos, šauniojo kareivio Šveiko pasirodymas yra tarsi baltoji magija, kurios pagalba išsivaduojama iš užburto priespaudos rato, iš juodosios magijos tinklo.

Savo iš paviršiaus paprastą siužetą Ostrauskas paįvairina gausiomis šiandienos moderniųjų dramaturgų parafrazėmis. Pjesėje gausu citatų ir aliuzijų. Kaip kontrastas Ostrausko taupiam ironiškam braižui, tekstą papildo flamandų dailininko Hiernymo Boscho gaivalinga fantastika, kurią autorius pataria režisieriui skaidrėmis rodyti scenos fone pastatymo metu. Ištraukos iš Liudviko Rėzos "Ezopo pasakų" dramatiškai atveria naują, sodrų kalbinį matavimą.

Cituodamas Lecą ar parafrazuodamas Brechtą, autorius nedemonstruoja savo apsiskaitymo, bet tęsia jau iš kitų jo pjesių pažįstamą šokį su kitais rašytojais (Maironiu, etc). Tai Ostrausko ypatinga stilistinė maniera.

Nors Ostrauskas gyvena Vakaruose, jo vaizduotė ir jo pjesės pasaulis artimesni Rytų Europos dramaturgams. Tai ne tiek Vakarų, kiek vidurio - rytų Europos "absurdinis" teatras. Vakaruose absurdas dažniausiai metafizinis, Rytuose jis "realistinis" — pati gyvenamoji tikrovė. "Gundymų" pjesėje Ostrauskas keliauja į Havelo ir Mrožeko teritoriją, naudodamasis jų paliktais žemėlapiais. O ši teritorija puikiai pažįstama ir lietuviams.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai