Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1990 METŲ LAPKRIČIO SINOIKIJA LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis Trimakas   
1990 m. lapkričio 3 -11 d. Lietuvoje įvykusios Lapkričio Sinoikijos programos įvade cituojami popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiai, skirti Lietuvai, jai švenčiant krikšto 600 m. jubiliejų: "Krikštas jūsų tautą įjungė į didžiąją krikščioniškųjų Europos tautų šeimą... Tokiu būdu Lietuva įėjo į tą kultūrinio persiformavimo srovę, kuri buvo persunkta krikščioniškos dvasios ir atsivėrusi naujojo humanizmo poreikiams. Jie iš tikėjimo ėmėsi įkvėpimo ir paskatinimo ugdyti tas didžiąsias vertybes, kurios išaukštino Europos istoriją... Iš šio naujo ir daug žadančio įsijungimo Lietuva sėmėsi dvasinės energijos išteklius, kurie palaipsniui įsikūnijo įvairiose kultūros, meno ir socialinės organizacijos formose".

Tiesa, pastarajame pusšimtmetyje Lietuvoje buvo užgniaužtas bet koks viešas religinio atspalvio kultūrinis pasireiškimas. Tik pačiais paskutiniaisiais metais, tautai atgimstant, atgimsta ir josios dvasinės apraiškos viešumoje. Tokio dvasinio pobūdžio vienu stipriausių ir svarbiausių kultūrinių renginių tenka laikyti Lapkričio Sinoikiją (sinoikija — graikiškai reiškia subuvimą). Pradžia buvo gan kukli, bet drąsi to laiko sąlygomis: tai bažnytinės muzikos dienos. 1988 m. lapkričio pabaigoje Marijampolėje bei Liudvinave. 1989 m. prie kompozitorių ir muzikologų prisijungė filosofai. Sudėtinė muzikos ir mokslo programa tęsėsi daugiau kaip savaitę Marijampolėje, Liudvinave, Vilniuje ir Kaune. 1990 m. programa buvo dar platesnė: nebesitenkinta bažnytine muzika; įjungtos kitos religinio meno sritys. Studijų dienos keliauja per visą Lietuvą — Marijampolę, Liudvinavą, Vilnių, Kaišiadoris, Kauną, Klaipėdą ir atgal į Vilnių.

Prisimintas bažnytinės muzikos pirmūnas

1990 m. Sinoikijoje buvo paminėta Lietuvos bažnytinės muzikos pirmūno komp. kun. T. Brazio 120 m. gimimo sukaktis. Tai ne labai plačiai tautoje žinomas kunigas-muzi-kologas, dėjęs pirmuosius pamatus bažnytinei muzikai šio šimtmečio pradžioje atgimstančioje Lietuvoje. Sio suvažiavimo programoje jam buvo skirtas konservatoriumas Marijampolėje, kuriame prelegentai A. Ambrazas, Z. Ramoškaitė, V. Juodpusis, D. Merčaitytė ir K. Kaveckas apibūdino sukaktuvininko muzikinės veiklos bruožus bei kūrybinį įnašą. Koncertuose pakartotinai išpildyti jo kūriniai, o Kaišiadoryse jis buvo pagerbtas prie savo kapo katedros šventoriuje.

Paminėtas V. Solovjovas

Lapkričio 5 d. Vilniuje buvo paminėta rusų religinio filosofo V. Solovjovo mirties 90 m. sukaktis. Pagrindiniu to minėjimo kalbėtoju buvo Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arki-vysk. Chrizostomas, kurio palankumą lietuviai yra patyrę jau ne vieną kartą. Arkivyskupas apibūdino V. Solovjovo įnašą Rusijos kultūrai. Po jo A. Dobrochotov iš Maskvos nagrinėjo Solovjovo idėjas apie Vakarų Europos kultūros likimą. Tada B. Nikiforo va iš Vilniaus svarstė Solovjovo mintis krikščionybės ir žydų klausimu.

Poezija ir drama

1990 m. suvažiavimo programoje buvo reprezentuojamos dvi religinio meno sritys: poezija ir drama.

Lapkričio 6 d., Vilniuje Lietuvos konservatorijos koncertų salėje buvo surengtas religinės poezijos vakaras, kuriame Kęstutis Trimakas skaitė evangelinius mąstymus iš savo knygos Ieškančiojo pėdsakai. Mąstymui pritaikytus muzikinius intarpus atliko solistė R. Preikštaitė ir Filharmonijos trio: V. Gelgotas (fleita), V. Kaplūnas (violončele) ir A. Verbauskas (smuiku). Gale doc. L. Jakavonytė su autoriumi mezgė pokalbį apie kūrybą. Visas vakaras nufilmuotas, kad būtų rodomas Lietuvos televizijoje.

Lapkričio 11d. Vilniuje, Kompozitorių namų salėje, V. Kontarevo vadovaujamas choras "Manuscript" pastatė liturginę dramą Trys šventosios moterys. Tai šviežias posūkis Lietuvos kultūriniame gyvenime — drama paimta iš senovės, sukurta XIV amžiuje, pavadinta Drei heiligen Frauen, pirmą kartą suvaidinta vienuolyne Italijoje.

Bažnytinė muzika

1990 m. sinoikijoje buvo suruošti aštuoni bažnytinės muzikos koncertai (1989 m. — šeši): Marijampolėje, Liudvinave, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Koncertai, arba muzikos valandos, planingai išdėstyta programoje. Ji įvairi tiek kompozitoriais, tiek instrumentais, tiek atlikėjais.

Šalia kitataučių kompozicijų girdėjosi lietuvių kūriniai, tarp jų sukaktuvininko T. Brazio Landote Dominam, Te Deum, T. Makačino Malda už Lietuvą, J. Gaidelio Malda už Tėvynę, A. Remėsos Tėve mūsų ir kt. J. Kačinsko sukurta muzika Nekalč. Marijos Širdies mišioms, karaliaus Mindaugo krikšto 700 m. sukakties proga buvo atlikta du kartus — Marijampolėje ir Vilniuje — su solistais S. Stonyte, L. Domikaite, Br. Tamašausku, VI. Prudnikovu, valstybiniu "Vilniaus" choru, diriguojant A. Jozenui, su Nacionalinės filharmonijos varinių pučiamųjų grupe, vargo-naujant B. Vasiliauskui.

Koncertuose giedojo sol. H. Zubel; smuikais grojo J. ir A. Dvarionai, tėvas ir duktė; klavesinu — A. Jurgelionis, violončele — A. Palšauskas, vargonavo B. Vasiliauskas, kun. G. Sakalauskas ir J. Grigas. Giedojo valstybinis choras "Vilnius", Lietuvos konservatorijos mišrus choras, Vilniaus Arkikatedros jaunimo choras, Vilniaus mokytojų namų choras "Cantemus", Klaipėdos moksleivių namų mergaičių choras "Aušrinė", Konservatorijos mokytojų fakulteto choras ir kt. Ypač prisimintinai įspūdingas liko religinės muzikos vakaras Vilniaus arkikatedroje lapkričio 11 d.: grigorialiniai mišparai, "Te Deum Laudamus", galutinai įsijungiant jungtiniam apie 150 asmenų chorui su "Cantores chorales" giesmininkų grupe.

Svarstymai apie padėtį Lietuvoje

Religijos filosofijos programoje keli pranešimai lietė esamą padėtį Lietuvoje. Reakciją sukėlė šiuo metu Kauno universitete dėstančio prof. dr. I. K. Skrupskelio kritiškos pastabos: "Katalikai pasauliečiai Lietuvoje". Įdomus buvo E. Laumenskaitės duomenimis iliustruotas pranešimas, prasidėjęs klausimu ir likęs klausimu: "Ar grįžta Lietuva į krikščionišką tikėjimą"? Buvo du bandymai religines sąvokas taikyti tautos istorinei padėčiai: doc. D. Stančienės "Atpirkimo vyksmas Lietuvos istorijoje" (analoginis "atpirkimo" pritaikymas tautai galimas, gilintinas bei plėstinas) ir G. Kirkilo "Atgaila: politinis aspektas" (šis bandymas ne taip pasisekęs, atsisakius bet kokios atsakomybės už praeities darbus politinėje srityje; pranešimas suskambėjo pateisinimu: "LKP (t.y. Lietuvos komunistų partija) tebuvo įrankis istorijos rankose", "savotiška auka").

Kiti Lietuvos dvasinę padėtį liečiantys pranešimai: kun. dr. Vyt. Kazlausko "Šiuolaikinio ateizmo socialinės priežastys", R. Gručės "Katalikybė ir marksizmas šių dienų Lietuvoje" ir kun. J. Juodelio "Evangelizacija Lietuvoje".

Įnašas iš kitų kraštų

Filosofo St. Šalkauskio supratimu, Lietuva stovi tarp Rytų ir Vakarų — strateginiu   atžvilgiu   reikšmingoje
 
1990 m. Lapkričio Sinoikijos pagrindiniai rengėjai (iš kairės): doc. D. Stan-čienė, moksl. kand. R. Šerpytytė, kun. V. Aliulis ir komp. J. R. Dvarionas.
Nuotr. K. Trimako

vietoje. Sinoikijos organizatoriai, jausdami, kad Rytų įtakos Lietuvoje buvo pakankamai (ir taip šiemet į programą buvo įjungtas V. Solovjovo sukakties paminėjimas), ypatingą dėmesį kreipia į teigiamą idėjinę įtaką iš Vakarų.

Kviečiami iš išeivijos atvyko trys tautiečiai: kun. prof. Ant. Liuima iš Romos, kun. dr. Ant. Paškus iš JAV ir kun. dr. K. Trimakas iš JAV. Kun. Liuima pateikė gilių minčių pluoštą "Susitikime" Kaune; kun. Paškus aptarė "Psichologinį žmogų — laiko

Kun. dr. K. Trimakas, sveikinamas po "Ieškančiojo pėdsakų" poezijos vakaro programos Lietuvos konservatorijos koncertų salėje Vilniuje. Nuotr. V. Patecko.

Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirm. prof. Vyt. Landsbergis sveikinasi su svečiu iš JAV, kun. dr. Ant. Paskum. Už jų Aukščiausios Tarybos vicepirm. prof. Br. Kuzmickas ir prof. kun. Ant. Liuima, S.J., iš Romos. Nuotr. Alg. Zižiūno

dvasios išraišką", o kun. Trimakas — "Jėzaus ir Judo draugystę — konfrontaciją". Be jų, iš išeivijos dar buvo du, kurie kurį laiką jau vieši Lietuvoje kaip dėstytojai Kauno universitete: tai jau minėti kun. dr. Vyt. Kazlauskas ir prof. K. I. Skrupskelis.
Į pakvietimą atsiliepė ir kitataučiai mokslininkai: prof. A. Everatt iš Anglijos, prof. J. Beyer iš Romos, dr. Fr. Prammer iš Austrijos, prof. P. Peeters iš Prancūzijos ir keli iš Lenkijos. Jų pranešimai buvo iš religijos filosofijos, jos istorijos bei teologijos sričių.

Vietinės pajėgos

Didesnė dalis pranešimų buvo skaityta vietinių mokslininkų. Temos įvairavo. Štai keletas jų: "Proto ir tikėjimo beieškant" (doc. A. Dobry-ninas), "Laisvė ir auka: dvi moralės" (doc. A. Degutis), "Etinis amžinybės aspektas šv. Augustino filosofijoje" (doc. L. Jakavonytė), "Demonizmo psichoanalitinė interpretacija" (doc. L. Jekentaitė), "Pal. arkivysk. J. Matulaičio dvasinis medis — šaknys ir šakos" (kun. R. Mikutavičius), "Žmogaus sutvėrimas Senajame Testamente" (kun. D. Valentis). Prasmingas ir kitų įnašas spalvingoj įdėjų mozaikoj:
A. Saudargo, F. Jončio, G. Višniaus-ko, R. Šerpytytės, A. Kajecko, Vyt. Sidaro. G. Beresnavičiaus, F. Maceinos, A. Tereškino.

Religinio meno sekcija

Šioje Sinoikijoje į programą buvo įvesta nauja sekcija — būtent religinio meno. To skyriaus programoje dominavo dėmesys menui savame krašte: "Lietuvos bažnyčių architektūra" (doc. J. Minkevičius), "Klaipėdos šventovės" (J. Tatoris), "Sakralinė medžio skulptūra" (M. Matušakaitė), "Pažaislio vienuolynas ir J. Rosis" (I. Jonkienė), "Lietuvos bažnytinė dailė" (L. Šimkūnaitė), "Žemaitijos bažnytinė tapyba" (A. Gilienė). Pora pranešimų buvo bendresnio pobūdžio: "Šventieji simboliai bei grožis krikščionybėje" (A. Uždavinys) ir "Marijos paveikslas dailėje" (J. Šakėnaitė).

Pamaldos ir susitikimai

Didelė reikšmė skirta pamaldoms. Kiekviename mieste, kur vyko Sinoikijos programa, buvo suruoštos iškilmingos mišios, kurias atnašavo vietinių vyskupijų ganytojai, koncele-bruojant dalyviams kunigams: Kaune — arkivysk. kardinolas V. Sladkevičius, Vilniuje — arkivysk. J. Steponavičius, Marijampolėje — Vilkaviškio vysk. J. Žemaitis, Kaišiadoryse — vysk. J. Matulaitis ir Klaipėdoje — Telšių vysk. Ant. Vaičius.

Į programą buvo įjungti susitikimai su Lietuvos respublikos vadovaujančiais asmenimis — su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vyt. Landsbergiu, su Lietuvos užsienio reikalų ministru Alg. Saudargu (kuris vėliau programoje skaitė pranešimą); į iškilmingą vakarienę Vilniuje atsilankė Lietuvos premjerė Kazimiera Prunskienė.

Sinoikijos derlius

Kur tik Sinoikijos programa vyko — bažnyčiose ar salėse — stebėjo ir klausėsi gausi publika: daug jaunosios kartos žmonių, studentų. Nemažą dėmesį rodė televizija, spauda bei radijas.
Šiose studijų dienose pranešimus pateikė 54 paskaitininkai (pernai buvo 43). Dėl laiko stokos kai kurie pranešimai buvo trumpinami; nelikdavo laiko klausimams ir diskusijoms.

1989 m. Sinoikijoje skaitytų pranešimų rinkinys, jau išspausdintas ir buvo platinamas 1990 m. studijų dienose. Tuo tarpu religijos filosofijos ir meno žurnalo Logos pirmasis numeris dėl popieriaus trūkumo iki to laiko nebuvo išspausdintas.
Galima pasidžiaugti, kad 1989 m. Sinoikijoje svarstyti organizaciniai reikalai jau įgyvendinti: Vytauto Didžiojo universitete Kaune filosofijos - teologijos fakultetas ir Lietuvos Katalikų Mokslo Akademija Lietuvoje jau atkurti; įsteigtas yra ir St. Šalkauskio Fondas remti religijos filosofijos bei bažnytinio meno reikalams Lietuvoje. Fondo statutas Lietuvos valdžios jau patvirtintas, o Fondo pirmininku išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos narys V. Čepaitis.

Sinoikiją rengė organizacinis komitetas. Jos garbės pirmininkas — kun. Vacl. Aliulis; darbo pirmininkai — doc. D. Stančienė religijos filosofijos programai ir doc. J. Dvarionas bažnytinės muzikos programai. Sinoikiją rėmė Lietuvos Vyskupų konferencija, sambūris "Caritas", Katalikų pasaulio leidykla, miestų savivaldybės ir kt.

Užsklandai

Žmogui įgimta protu bei širdimi skverbtis į būties paslaptį, o patį ieškojimą ir paslapties palytėjimus iš-reikti idėjom bei menu. Visuomenėj individams dera tokio ieškojimo vaisiais pasidalinti. Šiuo metu atgimstančioj lietuvių tautoj kasmetinė Lapkričio Sinoikija sudaro bene palankiausią progą tokio ieškojimo ir atradimo idėjiniais bei meniniais vaisiais viešai pasidalinti. Ji yra didžiai vertinga, nes atlieka išskirtinį uždavinį tautiškai ir dvasiškai bundančiai tautai.
Kęstutis Trimakas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai