Aidai.eu Apžvalga

LIETUVIŠKOSIOS STUDENTIJOS VERTYBĖS LAIKO TĖKMĖJE: EMPIRINĖ STUDIJA

Su laiku keičiasi mados, politika, technologija, o kaip su vertybėmis ir jų supratimu bei praktikavimu? Galima būtų prileisti, kad vertybės yra absoliučios ir amžinos, tačiau dar drąsiau galima teigti, kad vertybių pasisavinimas ir jų reliatyvi svarba asmens ar grupės gyvenime vystosi ir keičiasi laiko tėkmėje. Negalvojame, kad mūsų senelių, mūsų tėvų, mūsų pačių ir mūsų vaikų vertybės, nors ir būtų panašios, yra tokios pačios.

Yra eilė klasifikacijų, grupuojančių vertybes. Aš pasinaudojau Eduarad Spranger'io kategorijomis, kurios aptaria asmenybe dominuojančias vertybes. Sekant jo aptartomis kategorijomis, galima patirti teoretinių, ekonominių, estetinių, socialinių, politinių ir religinių vertybių reliatyvią svarbą asmens ar grupės vertybių gradacijoje.

Pirmiausia trumpai aptarsime tas šešias kategorijas — tuos šešis dominuojančius vertybių tipus: Teoretinis žmogus. — Esminė teoretinio asmens žymė yra tiesos ieškojimas. Ieškodamas tiesos, asmuo vadovaujasi mintijimu, kuriuo siekiama tapatumų ar priešingybių nustatymo. Mintijant ir svarstant, išjungiama su grožiu ir praktiškumu susirišę elementai. Pasikliaujama stebėjimu ir protavimu. Kadangi šio tipo asmenų interesai yra empiriniai ir racionalūs, tokie asmenys charakterizuotini kaip intelektualai, kurių tarpe randame mokslininkus ir filosofus. Teoretinio asmens gyvenimo tikslu yra surūšiuoti ir susistematizuoti turimus stebėjimus ir faktus.

Ekonominis žmogus. — Pagrindinis ekonominio tipo interesas yra naudingumo siekimas, bazuojamas savisaugos svarba. Iš čia išsivysto praktiškumas, randamas prekybos pasaulyje — produktų ir prekių gamyba, jų paskirstymas, naudojimas, materialinių gėrybių telkimas. Ekonominis žmogus yra praktiškas ir atitinka amerikiečio biznieriaus tipą. Ekonominis žmogus nori praktiškos, apčiuopiamos naudos ir iš mokslo. Ta prasme jis j tradicinį švietimą ir auklėjimą žiūri kaip j laiko gaišinimą. Išimtis daroma gal tik inžinerijai, kur mokslas palenkiamas praktiškiems reikalams. Asmeniniame gyvenime ekonominis žmogus neatskiria prabangos nuo grožio. Savo santykiuose su kitais toks žmogus daugiau stengiasi kitus viršyti savo turtais negu dominavimu ar tarnavimu kitiems. Kai kuriais atvejais ekonominis žmogus garbina auksą. Kiti tiki Dievą, kaip visų materialinių gėrybių šaltinį. Estetinis žmogus — Aukščiausia estetinio žmogaus vertybė yra forma ir harmonija. Kiekviena patirtis matuotinais grakštumo, simetrijos ir formos perspektyvos. Estetiniam žmogui gyvenimas yra įvykių procesija. Kiekvienas tų įvykių išgyvenamas visoje pilnumoje. Nebūtina estetiniam žmogui pačiam būti menininku, nors jis viską stebi ir mato per menišką prizme. Estetinis tipas yra priešingas teoretiniam tipui. Pirmąjį domina įvairumas, pastarąjį gyvenimo tapatumas. Estetinis žmogus žvelgia į tiesą kaip grožį. Ekonominėje plotmėje estetinis žmogus gamybą, reklamą ir prekybą pergyvena kaip jam labai svarbių vertybių naikinimą. Visuomeniniame gyvenime estetinis žmogus domisi kitais žmonėmis, bet ne jų asmenine gerove. Jis vertina individualumą ir savistovumą. Estetiniai žmonės mėgsta ceremonialą, iškilmes ir ritualą, bet stoja prieš politines asmeninių teisių represijas. Religinėje plotmėje estetinis žmogus neretai sumaišo grožį su gilesniu religiniu išgyvenimu.

Socialinis žmogus. — Aukščiausia šio žmogaus vertybė yra meilė kitiems — pasiaukojimas ir duosnumas. Socialinis žmogus vertina ir gerbia kitus, o pats yra jautrus ir užjaučiąs. Tokiam teoretinės ekonominės ir estetinės vertybės yra šaltos ir nežmoniškos. Santykiuose su politiniu tipu socialinis žmogus laiko artimo meilę pagrindiniu visuomeninio santykiavimo punktu. Spranger'io galvojimu, savo grynoje formoje socialinis dėmesys artimui yra labai artimas religiniam nusiteikimui. Politinis žmogus. — Politinio žmogaus visas dėmesys yra sutelktas į galią ir jėgą. Jo veikimo dirva nesiriboja vien politine arena. Nesvarbu kokia jo profesija, koks amatas. Jam svarbu dominuoti ir kitus kontroliuoti. Daugelis vadų, atitinka politinį tipą. Kadangi konkurencija ir kova yra neatskiriama gyvenimo dalis, politinis žmogus ypač trokšta garbės, galios ir įtakos.

Religinis žmogus. — Aukščiausia religinio žmogaus vertybė yra visuma. Jis, būdamas mistiku, siekia visatos ir savo vietos joje supratimo. Anot Spranger'io, religinio žmogaus protavimas amžinai yra nukreiptas į aukščiausią ir absoliutų vertybių išgyvenimą. Kai kuriems mistikams pats gyvenimas yra mistinis išgyvenimas. Kiti — asketai, atsižadėjimu ir meditacija atsiriboję nuo kasdieninio gyvenimo, siekia visumos santykyje su aukštesne realybe.

Spranger'is aišku, neteigia, kad kiekvienas žmogus tepriklauso tik vienam ar kitam vertybių tipui. Tikrovėje randamas įvairių tipų mišinys. Pasirinkdamas šešis minėtus vertybių tipus Spranger'is gan optimistiškai pasisako ir apie pačią žmogaus prigimtį. Jo schemoje nėra vietos nei hedonistams nei pasimetėliams.

METODIKA
Gordon W. Allport, Philip E. Vernon ir Gardner Lindzey minėtoms Spranger'io vertybių kategorijoms matuoti sudarė psichologinį instrumentą, vadinamą Study ofValues: A Scalefor Measuring Dominant Interests in Personality. Sis psichologinis instrumentas susideda iš klausimų, liečiančių kasdienines situacijas bei vertybių praktikavimą, Pirmoje instrumento dalyje užpildytojas atsakymą pasirenka iš dviejų galimybių. Antroje dalyje atsakymai į kiekvieną klausimą parenkami iš keturių galimybių. Iš viso gaunama 120 atsakymų po dvidešimt kiekvienam tų šešių vertybių tipų. Instrumentas yra anglų kalba. Jo užpildymui nėra nustatyta laiko riba, bet paprastai trunka apie 20 minučių.

Ką tik minėtą instrumentą ušpildė grupė lietuvių studentų, studijuojančių Amerikos universitetuose. Tokiu būdu gauta dvidešimt du atsakymai. Dauguma atsakiusiųjų (15) buvo vaikinai. Visi užpildžiusieji dalyvavo vienos ideologinės organizacijos pavasario kursuose jaunimui skirtoje stovyklavietėje. Tai buvo 1969 metais. Penkiolika metų vėliau, 1984-jų metų pavasarį, tas pats instrumentas panašiose aplinkybėse ir vėl buvo užpildytas jau kitų studentų, irgi lietuvių, priklausančių tai pačiai ideologinei organizacijai kaip ir pirmoji grupė. Iš antrosios grupės gauta dvylika atsakymų (septyni iš vaikinų, penki iš merginų).

REZULTATAI
Rezultatai yra susumuoti pridedamoje lentelėje. Pirmiausia reikia pastebėti, kad kuo didesnis numeris, tuo svarbesnė tuo numeriu pažymėta vertybė asmens ar grupės gyvenime. Instrumentas buvo taip sudarytas, kad skalių vidurkis buvo nustatytas ant 40. Standartinis nukrypimas svyravo nuo 6.44 iki 9.31. Šie nukrypimai yra normatyvinės, o ne lietuvių studentų grupės.

Lietuvių studentų ir studenčių vertybių vidurkiai 1969 ir 1984 metais

Palyginant su amerikiečių normomis, 1969-ųjų metų lietuviai studentai išsiskyrė dviem atvejais. Pirmiausia, ekonominių vertybių i^otmėje jie liko žemiausiame dešimtadalyje. Kitaip sakant, devyni iš dešimties amerikiečių studentų ekonomines vertybes statė aukščiau negu "mūsiškiai." Antra vertus, mūsiškiai ypač viršijo amerikiečius estetinėje plotmėje, užimdami aukščiausią dešimtadalį. Po penkiolikos metų lietuvių studentų ekonominiai interesai pasivijo ir šiek tiek pralenkė amerikietiškąjį vidurkį, o estetinėse vertybėse iš aukščiausio dešimtadalio jie nusileido į aukščiausiojo ketvirtadalio lygį, vis tiek viršydami amerikiečius. Tuo pačiu mūsų vaikinų tiek socialinių, tiek ir religinių vertybių svarba nukrito į žemiausiąjį ketvirtį.

Dabar trumpai pažvelkime į lietuves studentes. Prieš penkiolika metų (1969) jos skyrėsi nuo amerikiečių studenčių tik ekonominėje srityje, kur mūsiškės stovėjo žemiausiojo ketvirtadalio grupėje. 1984-jų metų rezultatuose lietuvaitės pakilo į aukščiausią ketvirtį estetinėje srityje ir nusileido į žemiausiąjį ketvirtį socialinių vertybių atžvilgiu.

Nors statistiškai matomi skirtumai ir nepagrįsti, nėra klausimo, kad lietuviai studentai per penkiolika metų labai apčiuopiamai pasistūmėjo ekonominių vertybių srityje. Per tą patį laiką reliatyvi socialinių vertybių svarba buvo pastūmėta žemyn. Panašūs rezultatai ar analizė yra taikoma ir amerikiečių studentams, kuriems socialinės problemos ir jautrumas joms buvo pakeisti ekonominio gerbūvio ir karjerizmo siekimu ir troškimu.

Lietuvių studenčių atveju galima pasikeitimą pastebėti labiau socialinėje ir kiek mažiau religinėje plotmėje. Per penkiolika metų abiejų šių, ką tik minėtų vertybių svarba jų gyvenime sumažėjo. Matyt, ir jos yra įtakojamos laiko dvasios ir aplinkybių.

BAIGIAMOSIOS PASTABOS
Pabaigoje paminėtini du pagrindiniai šios studijos trūkumai. Pati studija turėtų būti kabutėse, nes jos apimtis yra tikrai mėgėjiška. 1969 metais tesurankiota vos 22 studentai, o po penkiolikos metų — dar mažiau: penkiolika. Šie skaičiai realistiškai primena mūsų lietuviškosios studentijos tirpimą bei lėtą nykimą. Pats didžiausias trūkumas — kad Study ofValues vėliausios amerikietiškos normos yra bent dvidešimt penkerių metų amžiaus. Bet kad reikalai nėra taip beviltiški, reikia pridėti, jog 1968 metais arti 4,000 gimnazistų buvo įtraukti į normų atnaujinimą, kurios mažai pakito nuo 1960 metų. Kiek tos normos pakito po tų metų, nežinome. Tačiau tuo pačiu "įtariame", kad mūsų lietuvių studentų ir studenčių vertybių supratimas ir jų praktikavimas daugiau ar mažiau plaukia "pasroviui."

BIBLIOGRAFIJA
Gordon W. Allvport, Philip E. Vernon, & Gardner Lindzey. Study o Values: A Scale for Measuring the Dominant Interests in Personality. Houghton Mifflin Company, Boston, 1970.

Eduard Spranger, Types of Men. Vertimas iš vokiečių kalbos to autoriaus knygos Lehensformen. Knyga cituota Allport, Vernon ir Lindzey studijoje.

Sukurta: Kretingos pranciškonai