Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Meškauskas: LIETUVOS MEDICINOS ISTORIJA. Medicinos mokslas, gyventojų medicininio ir socialinio aprūpinimo istorinė ir dokumentinė apžvalga. Išleido Pasaulio lietuvių gydytojų sąjunga. Čikaga. 1987 m. Spausdinimo darbą atliko Draugo spaustuvė. 809 psl. Gražiai įrišta pilka drobe kietais viršeliais. Pridėta santrauka anglų kalba (VIII - XXIX p.), parengta dr. Jono Meškausko. Kaip jau iš titulinių pavadinimų matome, tai svarus veikalas, kuriam autorius, be abejo, skyrė žymią savo gyvenimo dalį. Tiesa, jam talkino medicinos specialistai, aptardami kai kurias sritis, bet redaktoriui reikėjo tą gausią medžiagą parengti bei suderinti. Minimi šie veikalo talkininkai: Henrikas Brazaitis, Milda Budrienė, Laimutė Griniūtė, Stasys Jankauskas, Rimas Sidrys, Jurgis Starkus, Vacys Šaulys ir Vytautas Tauras. Kalbą taisė Alina Skrupskelienė. Veikalo dalys, kurios nepasirašytos, parengtos dr. Juozo Meškausko. Medicinos mokslas Lietuvoje siejasi su Vilniaus universiteto įkūrimu. Po įvairių nesėkmių jis suklestėjo nepriklausomoje Lietuvoje, įkūrus universitetą. įžangoje autorius apgailestauja, kad okupuotoje Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpio medicinos laimėjimus "stangiamasi paneigti ir interpretuoti neteisingai ar neigiamai". Reikia labai džiaugtis, kad toks žymus veikalas galėjo pasirodyti išeivijoje, kruopščiai surenkant dokumentine medžiagą. Veikalas itin bus naudingas medicinos puoselėtojams dabartinėje Lietuvoje.

Z. Raulinaitis: LIETUVOS RAITELIAI. XIII amžius Lietuvos karinėje istorijoje. II knyga. Išleido Karys. 1987 m. Spaudos darbą atliko pranciškonų spaustuvė Brooklyne.Tiražas 800 egz. Tai kitas mokslinis veikalas, išėjęs į gyvenimą pasiaukojusio karo mokslo tyrinėtojo dėka. Autorius Zigmas Raulinaitis, apie 30 metų redagavęs "Karį", nuo redagavimo bei tarnybinio darbo likusias laiko valandas skyrė karinio mokslo istorijai, turbūt vienintelis, kuris į tą sritį taip toli pasistūmėjo. Lietuvos karai ir kariniai žygiai yra pateikti jo pirmajame veikale "Kunigaikščių sąjunga". Veiksmas siekia 1234 metus. Dabartinė knyga gi apima gana trumpą laikotarpį — iki Mindaugo vainikavimo karaliumi, o medžiagos rasta net 300-tams puslapių. Tai liudija autoriaus kruopštumą ir meilę savo sričiai. Veikalai parašyti moksliškai su naudotų šaltinių išnašomis ir įvairiais žemėlapių braižiniais, darytais B. Balčiūno, bei istorinėmis iliustracijomis. Jis, be šio veikalo, dar yra parašęs ir išleidęs 8 knygas, liečiančias karinius įvykius Lietuvoje. Zigmo Raulinaičio veikalai verti didesnio dėmesio ir išsamesnių recenzijų negu jie susilaukė jų iki šiol. To priežastim ar tik nebus trūkumas karinės istorijos mokslo specialistų išeivijoje. Tenka dar pridurti ir tai, kad veikalas išleistas labai gražiai: kietais viršeliais ir patraukliu jauno dailininko Arūno Bukausko piešiniu aplanke.

BAŽNYČIA LIETUVOJE. Albuminio pobūdžio didelio formato 160 psl. knyga, sudaryta Vytauto Kazakevičiaus ir Jono Sakalausko. Taip pat talkino dail. Albertas Broga. Teksto labai nedaug — vos trys nepilni puslapiai. Visa knyga pilna bažnytinių pastatų nuotraukų. Taip pat ir vadovaujančių Bažnyčiai asmenų, daugiausia vyskupų, vienų ir su popiežium; be to, religinių taikos konferencijų ir Lietuvą lankiusių užsienio hierarchų nuotraukos. Visos nuotraukos, išskyrus kelias, spalvotos ir labai gražiai išspausdintos. Tekste neužgaunama nei Bažnyčia, nei dvasininkija. Pažymima, kad Katalikų Bažnyčia Lietuvoje jungia 80% visų tikinčiųjų ir apima 630 religinių bendruomenių. Tai prieštarauja ankstyvesniam teigimui, kad "dauguma Tarybų Lietuvos gyventojų, tęsdami senas mūsų krašto laisvamanybės tradicijas, neišpažįsta jokios religijos. .." Pažymima, jog galima leisti religinę literatūrą, bet suminėtieji leidiniai rodo, kad ji labai ribota — tik NT Šv. Raštas, apeigynai, kelios maldaknnygės, mišiolai, kalendoriniai žinynai. Keista, kad per tokį ilgą, daugiau kaip 40 metų laikotarpį, neišleista jokios teologinės ir filosofinės knygos, kuriomis tikintieji galėtų pagyvinti bei išlaikyti religines tiesas. Viršelio aplanke itališkas pavadinimas "La chiesa in Lithuania" — Bažnyčia Lietuvoje. Taip pat pateikiami atskiru priedu 9 psl. itališko teksto, lyg ta knyga būtų skirta lietuviškai ir itališkai kalbantiems. Nepažymėta, jog knygos išleidimas sutampa su Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejumi.

Vladas Kulbokas: LIETUVIŲ LITERATŪRINĖ KRITIKA TREMTYJE. II t. Išleista autoriaus ir jo žmonos
Veronikos lėšomis. Tai nuostabus ne tik kruopštumo, rengiant veikalą, bet ir dosnumo literatūrai, ją išleidžiant, pavyzdys. Kažin ar tai besupranta šių dienų išeivijos skaitytojai? Veikalas turi 215 puslapių, spausdintas Vlado Vijeikio spaustuvėje Čikagoje. Knyga apime laikotarpį nuo 1973 iki 1986 metų. Autoriaus metodas: paimti recenzijas ar kritikos straipsnius rašantį asmenį ir jam duotame skyriuje suminėti, ką jis vertino ir kaip vertino. Tai sunkus ir didžio dėmesio bei kantrybės reikalaująs darbas. Atrodo, jog tikrai nė vienas kritikas nebuvo praleistas. Tas veikalas bus naudingas gal ne tiek išeivijai, kuri mažai besidomi literatūra, bet dabarties ir ateities skaitytojams okupuotoje tėvynėje, žinoma tada, kai atsiras ten keliai išeivijos knygai.

KANTATA "KRYŽIŲ IR RŪPINTOJĖLIŲ LIETUVA". Autorius Henrikas Nagys, kompozitorius Aleksandras Stankevičius. Tekstas lietuvių ir prancūzų kalbomis. Gaidos pritaikytos tik lietuviškam tekstui. Išleido specialus komitetas Montrealyje. Apipavidalino dail. R. Bukauskas. Techninė priežiūra — Gailos Stankevičienės. Šis muzikos veikalas — labai vertingas įnašas į Lietuvos krikšto jubiliejinių metų programą. Jis jau įspūdingai buvo atliktas Montrealyje, Toronte ir gal dar kitur. Jį bus galima ir po jubiliejaus kartoti, nes turinys gilus ir melodija graži. Malonu, kad toks žymus poetas, kaip Henrikas Nagys, sutiko parašyti poetiškai jautrų ir komponavimui tinkamą tekstą. Taip pat reikia džiaugtis, kad talentingas kompozitorius Aleksandras Stankevičius, gimęs ir augęs prancūziškoje aplinkoje, anksčiau net nemokėjęs lietuvių kalbos, taip nuoširdžiai įžengė į išeivijos lietuvių kultūrinį gyvenimą, komponuodamas, vadovaudamas chorams, rengdamas lietuviškų dainų plokšteles ir 1.1. Pasukęs šia linkme, jis dar daug gero atliks.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai