Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1948 m. 10 sausis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
J. Kakarieka — Machiavelizmas ........................................................................... 1
B. Sruoga — Iš „Apyaušrio Dalios“ ...................................................................... 7
A. Maceina — Katalikiškoji Akcija ....................................................................... 8
P. Jurkus — Nykštukas, Kareivis (eilėr.) ............................................................ 15
J. B. — Ignas Skrupskelis .................................................................................... 16
A. Baronas — Varpas (novelė) ............................................................................. 19
B r. Stočkus — Šiandieninis gamtos mokslų žvilgsnis į pasaulį .......................... 22
J. Švabaitė — Kalnuos, Amžinybėn, Vidudienis (eilėr.) ...................................... 25
Cz. Milosz — Giesmė (Vert. J. Kėkštas) ............................................................. 29
L. M. — Literatūros paraštė ................................................................................ 30

KŪRYBOS PASAULY
P. Jurkus — Kacetinė poezija ............................................................................... 31
A. P. — Kalėjimas — laisvėjimas ......................................................................... 32
A. P - n i s — „Naująją Aušrą“ sutinkant ............................................................. 32
A. Džiugėnas — Tvirtėjantys žingsniai ................................................................. 34
A. Mažiulis — Baltų Universiteto lituanistiniai darbai ........................................ 34
J. Lingis — Nobelis ir dailioji literatūra ............................................................... 38
J. Cicėnas — Lenkija skersvėjyje tarp Rytų ir Vakarų ...................................... 39
St. Pilka — Triukšmas dėl mažmožio ir šaltyje gimusi šiluma ............................ 42

Iš naujosios literatūros .......................................................................................... 45
Radaras .................................................................................................................. 47
Virai ir jų biologinė problema ................................................................................ 47

MŪSŲ BUITY ....................................................................................................... 48

ILIUSTRACIJOS

P. Kiaulėnas — Galvutė (Viršelių 1 psl.)
Skaityti daugiau...
 
1947 METŲ „AIDŲ“ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas

RELIGIJA, FILOSOFIJA, PASAULĖŽIŪRA

Girnius, J. — Filosofija ir politika .......................................................................... 49

Gižinskas, L kun. — Betliejaus Naujagimis-žmonijos istorijos ašis .......................... 385

Yla, St. — Religinio gyveninio tipai ..................................................................... 292

Maceina, A. — Kultūros tragizmas ........................................................... 1,57 ir 104

Maceina, A — Socialinė Kristaus misija ............................................................... 241

Mc., A. — Taktika kovoje su blogybėmis ............................................................ 137

Pauperas, J. — Bendruoju keliu .......................................................................... 138

Katalikybės ateitis Indijoje .................................................................................. 373

GROŽINĖ LITERATŪRA

POEZIJA

Skaityti daugiau...
 
MACHIAVELIZMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JULIUS KAKARIEKA   

„Jei trūksta valstybei teisingumo, kas ji yra, jei ne didelė plėšikų gauja!"

AUGUSTINAS

MACHIAVELLIO GYVENIMAS

Niccolo Machiavelli (Makiavelis) gimė 1469 metais Florencijoje, Dantės tėviškėje. Jis buvo senos bajoriškos, bet jau nuskurdusios giminės atžala. Jo tėvas buvo juristas ir vertėsi įvairiom valdinėm tarnybom. Kaip tėvas, taip ir vaikai turėjo ieškotis šioj srity pragyvenimo šaltinių. Niccolo Machiavelli, baigęs teisės mokslus, greit padarė gyvenimo karjerą. 1498 metais jis jau antrasis Florencijos respublikos kancleris, kuriam priklausė užsienio ir krašto apsaugos reikalai, Šiose pareigose jis išbūna ligi 1512 metų.

Skaityti daugiau...
 
Iš „Apyaušrio Dalios“ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BALYS SRUOGA   


* * *

Amžių pradžioje bekraitėj,

Din — dan, din — dan,


Buvo kunigas Žvelgaitis,

Din — dan, dali — dan.


Apie galią jo ir garsą,

Din — dan, din — dan,


Per pasaulį skrido garsas,

Din — dan, dali — dan.


Kai jis Estijon žygiavo,

Din — dan, din — dan,


Kuršas baimėj pažaliavo,

Din — dan, dali — dan.


Grįžo lobiu apsikrovęs,

Din — dan, din — dan,


Girioj gudas jį nukovė,

Din — dan, dali — dan.


Kai žemelė jį apklojo,

Din — dan, din — dan,


Lietuva visa raudojo,

Din — dan, dali — dan.

* * *

Skaityti daugiau...
 
KATALIKIŠKOJI AKCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
(JOS ATGAIVINIMO TREMTYJE PROGA)


ĮVADAS


Prieš dvidešimt trejus metus popiežius Pijus XI, apibūdindamas ano meto blogybes, enciklikoje „Ubi arcano Dei" (1922 m. gruodžio 23 d.) rašė: „Vietoje pasitikėjimo ir tikrumo viešpatauja per didelis susirūpinimas ir jautri baimė; vietoje noro veikti bei dirbti — neveiklumas ir dykinėjimas; vietoje ramios, taiką statančios tvarkos — sąmyšis ir visuotinis nesusivokimas. Todėl visuomeninio veikimo uždaviniai stovi neatlikti; prekyba tarp tautų nutrūkusi; mokslinės bei meninės pastangos paralyžiuotos. Blogiausia, kad visur stinga krikščionies verto būdo gyventi, stinga tokiu mastu, jog visuomenė ne tik nedaro jokios pažangos, kaip žmonės dažnai mėgsta girtis, bet atrodo, yra linkusi sukti atgal į barbarišką sužvėrėjimą".

Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAULIUS JURKUS   


NYKŠTUKAS

 

Vidurnakty rašau eiles,

Gurkšnodams vyno taureles;

Karalių narsų praeities

Vedu heroiškai ligi mirties.




Jam leidžiu jot, iškėlus jietį,

Kur saracėnai susispietę:

Už šventą žemę ir tikybą

Kovoj kaip saulė jis ten žiba.


Skaityti daugiau...
 
IGNAS SKRUPSKELIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. B.   

Yra žmonių, apie kuriuos nuotykių ir anekdotų nepapasakosi. Ne dėl to, kad jų gyvenimas nebūtų dėmesio vertas, bet kad prie jų charakterio anekdotai nelimpą. Jų charakteris toks lygus, apvaldytas. Jie mėgsta sistemingai gyvenimą organizuoti — pakopa po pakopos į gyvenimo kalną. Nuotykiai, avantiūros jiem svetimi. Jų galvojimas ir veikimas tiesus kietas – ką sugalvoję nesilenkia į šalį ir nesiduoda išmušami; atkakliai ir kietai savo idėjas vykdo, vis pirmyn verždamiesi, nors ir lėtu žingsniu, be entuziazmo, bet ir be rezignacijos.


Tos rūšies, žmogus, atrodo, buvo Ignas Skrupskelis. Toks jis, kaip ir jo tėvas, kuris pradėjo savo turtą nuo Melgužės dvaro piemenuko botago, paskui buvo dvaro bernas, dvaro žemės sklypo nuomininkas, ūkelio nuomininkas prie pat Kriukų miestelio Kazylų kaime, kol pagaliau ūkelio nuomininkas virto jo savininku, jį išsipirkęs jau nepriklausomoje Lietuvoje ir tik pora metų prieš okupaciją susistatęs trobeles kaip reikiant.

Skaityti daugiau...
 
VARPAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALOYZAS BARONAS   
Jis ilgai nežinojo, kad yra pasauly nuostabių dalykų, kurie yra ne knygose išskaitomi, bet gyvenime išgyvenami, kurie yra ne aprašyti rinktiniais sakiniais, išpuoštais gražiais žodžiais, bet yra dalykai, pačiam gyvenime prieinami ir gyvenami ir, jei kas juos surašytų į popierį, jais netikėtų niekas, kaip netiki pasakomis. Taip, yra gyvenime daugiau, negu jis knygose per daugelį metų išskaitė ir paskui labai vėlai pajuto, kad ką jis išskaitė ir kuo daugelį metų gėrėjosi, yra niekai prieš tai, kas yra gyvenama. Viskas, kaip sunkus nujautimas, nusėdo į jo širdį, kai jis pamatė, kad tiek daug dienų prasėdėta veltui, įgyventa kažkuo nerealiu ir nesuprantamu, o pro šalį ėjo dienos lengvos ir grakščios, nešdamos didelį glėbį džiaugsmo, kaip išsiplėtojusio pavasario, kaip rugių laukais varpų viršūnėmis graudžiai bešlamančio vasaros vėjo. Jis sėdėjo norėdamas sužinoti daugelį šimtus metų aiškintų dalykų, pro kuriuos praėjo kartos, spręsdamos ir neišspręsdamos, pagilindamos ir nepagilindamos ir, pagaliau, viską palikdamos kitiems. Jis tik vėlai, kone per vėlai suprato, kad geriau gyventi, negu skaityti ką kiti paliko, nesulaukiant įeinančio į kurčias vienumos dienas sodraus kaip vasaros šaltinis pasigėrėjimo pačiu gyvenimu, kuris laužėsi ir baladojosi į jo vienumą, daugelį dienų suneramindamas širdį. Ir jis nesuprato, ko nerami, kaip ruduo ir virpanti, kaip beržų išsigandusios skaros, būdavo jo širdis. Ėjo laimė ir dienos pro šalį belsdamos į jo širdį, kaip pavasario žiedai į langus, nepabudindami jaunystės troškulio veikti, neužmušdami lėto, kaip žiemos žingsniai, noro žinoti. Ir jis nežino, jei daugelį dienų būtų kitaip gyvenęs, ar irgi nebūtų laimė praėjusi pro šalį, nes sunku žinoti, kada ji ateina lyg šienapjūtės dalgio plakimo aidas į tavo širdį ir tik vėliau, atsigręžęs atgal į nuėjusių dienų vieškelį, randi jos pėdas. Taip, bet jis žiūrėjo atgal ir nerado pėdų. Ne, jis nematė nė vienos dienos, kada jis būtų laimingas buvęs ir niekada, kaip mažo upelio šniokštimo garso iš anų praėjusių vaikystės vasarų, negirdėjo jos praeinančios žingsnių. Jis, kaip traukiny ilgą kelionę važiavo miegodamas ir, kai pabudo, visos reikalingos stotys buvo pravažiuotos. Taip jam atrodė, nes jis tikrai nežinojo ir niekas žemėje tikrai negalėtų pasakyti ar taip buvo, kad jis viską pravažiavo ir išlipo pirmoj pasitaikiusioj stoty, kad susigrąžintų visą, kas buvo palikta kitose vietose, kurių jis nematė ir kurių jis tik dalį begalėjo matyti. Ir visą savo gyvenimo bereikalingumą pamatė jis tada, kai vieną kartą sutiko žmogų, kuris nekreipė į jo išmintį ir supratimą dėmesio ir lengvais žingsniais išdidžiai praėjo pro šalį.

Skaityti daugiau...
 
GAMTOS MOKSLŲ ŽVILGSNIS Į PASAULĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Br. STOČKUS   

Vienas iš didžiausių moderniojo gamtos mokslo tyrinėjimų buvo atomo mokslas. Atominiai tyrinėjimai per paskutinius 3-4 dešimtmečius ligi dabar užima fizikoj centrinę vietą. Graikų Lenkippo ir Demokrito dėstytos mintys apie atominę medžiagos sudėtį nors ir stebina nujautimu apie tikrąją medžiagos sudėtį, tačiau tarp jų ir moderninės atomo teorijos, tarp jų vaizduotosios atomo kaip apvalių kietų medžiagos dalelių ir Niels Bohro bei Rutherfordo atomo modelio, kuris su mažais pataisymais galioja ir šiandien, yra labai maža kas bendro. Moderninė atomistika gavo pradinį impulsą kartu su modernine chemija, gamtos tyrimuose įvedus tikslaus svėrimo ir eksperimentinius metodus. Lemiamą reikšmę turėjo konstatavimas, kad medžiagos jungiasi pagal tam tikras pastovias sveikų skaičių proporcijas. Bet šių dienų atomistika savo didžiųjų laimėjimų pasiekė ir kaip mokslas susiformavo, pradedant šio amžiaus pirmu dešimtmečiu. Iki to laiko mokslas apie atomą buvo tik viena iš hipotezių, šiandien jis jau yra tvirčiausiai pagrįsta teorija. Tačiau tai nereiškia, kad ta teorija yra atbaigta: nekalbant apie plačiausias galimybes pasiekti naujų šioj srity atradimų, surinkti labai daug naujos tyrinėjimų medžiagos, pati teorija bei pats atominės struktūros supratimas kartu su atomo modeliu gali dar žymiai pasikeisti, ypač kad šiandieniniam atomo supratime dar yra kai kurių neaiškumų bei prieštaravimų.

 

Skaityti daugiau...
 
Kalnuos, Amžinybėn, Vidudienis (eilėr.) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JULIJA ŠVABAITĖ   

KALNUOS


Tu gyvensi mano karalystėj

Baltoje kaip sniegas pilyje.

Pražydės džiaugsmu veidai išblyškę,

Ir širdy gyvens viltis nauja.

Kai pasieks baltų kalnų šešėliuos

Mus pirmi pavasario aidai,

Saulės karščio išsiilgę sielos

Pražydės pirmaisiais jo žiedais.

 

AMŽINYBĖN

Greit paliksim žemės karalystę,

Apsuptą šešėlių ir mirties,

Nebešauks gyveniman sugrįžti

Brangūs atminimai praeities.

Skaityti daugiau...
 
GIESMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė CZESLAW MILOSZ   

ONA

Žemė plaukia nuo kranto, ant kurio stoviu,

kas kart toliau šviečia jos žolės ir medžiai.

Kaštonų pumpurėliai, lengvo beržo šviesos,

nebematysiu jūsų.

Su nukankintais žmonėmis tolstate,

su siūbuojančia saulės vėliava bėgate į naktį,

bijau likti viena, turiu tik kūną

— jis blizga tamsoj, žvaigždė sukryžiuotom rankom,

net baisu žiūrėt į save. Žeme,

nepalik manęs.

Skaityti daugiau...
 
LITERATŪROS PARAŠTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. M.   

1. VAINIKUOTA NESĄMONĖ

 

Prieš kurį laiką Miunchene išeinančiame „Naujajame Gyvenime“ pasirodė tūlo J. Saka1o „Tamsioji naktis“, liūdnas tipingos grafomanijos ir literatūrinio anachronizmo pavyzdys, kuris, be abejo, skaitytojų buvo visiškai nepastebėtas. Tai būtų visai normalu: spaudoje pasirodo ir silpnų dalykų. Tačiau reikalas tuo nepasibaigė. O to paties „Naujojo Gyvenimo“ nr. buvo įdėtas žurnalo redaktoriaus kun. V. Bagdanavičiaus straipsnis Vainikuotas Vargas (J. Sakalo baladės Tamsioji Naktis paraštėje), kuriame autorius mėgina įtikinti savo skaitytojus, kad tai esąs ypatingos vertės ir ypatingo dėmesio vertas kūrinys ir apie jį kalba su tokia pompa, kad tik stebėtis ir pečius traukyti tenka. Nenorėdami būti apkaltinti neobjektyvumu, leiskime kalbėti pačiam straipsnio autoriui kun. V. Bagdanavičiui. Pačioje straipsnio pradžioje, matyt, dėl didesnio efekto jis rašo: „Jau ir formaliniu atžvilgiu ši baladė yra vertinga visų pirma kaip didesnė kompozicija“. Toliau aiškina, kad: „Mūsų šviesuomenės literatūriniame auklėjime trūksta kompozicinio elemento. Ir Putinas kompoziciniu atžvilgiu yra netvirtas ir šių dienų gimnazistas nėra jos pakankamai mokomas“. Šiais sakiniais „įrodęs“, kad „visuomenės literatūriniam auklėjime trūksta kompozicinio elemento“, kad Putinas, lyginant su Sakalu, yra silpnas „kompoziciniu atžvilgiu“, autorius dar be galo miglotai kalba apie naktį, baladės dramatiškumą, Sakalą lygina su Nobelio premijos laureate Mistral ir cituoja kelis minėto šedevro posmus. Mes čia irgi norime gerb. Skaitytojams pora naujai kun. V. Bagdanavičiaus iškastos literatūrinės žvaigždės „šedevro“ posmų pacituoti.

 

Didžiojoj salėj šokiai.

 

Čia muzika ir linksmos poros,

 

Ten vaišės, kortos, ten atokiai

 

Ir kitos pramogos padorios

Skaityti daugiau...
 
KACETINĖ POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Paulius Jurkus   

 

Praėjusių metų vasaros gale Juozas Yluvis išleido autoriaus teisėmis kacetinės poezijos rinkinį, kuriam visą meninį apipavidalinimą padarė dail. K. Varnelis.

 

Autorius trumpoje įžangėlėje primena tuos kelius, kuriuos nužengė ne vienas mūsų brolių. „Žmogus praėjo kalėjimus, buvo varinėjamas tarp fronto barikadų, slėpėsi Varšuvos griuvėsių artumoje ... Giliausi jo išgyvenimai buvo kacete, kur praleido dvejus metus. Šiame,kelyje kalbėti jis negalėjo, tylėti buvo per sunku. Draugai jam sakė: rašyk, ir jis pradėjo“ (4psl.).


 

Po dviejų metų nuo tos liūdnos žmogaus kelionės pasirodė autoriaus draugų tarpe šis rinkinėlis.

Skaityti daugiau...
 
KALĖJIMAS - LAISVĖJIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. P.   

Vydūnas. Kalėjimas - laisvėjimas. 72 p. Liet. T. Sąjūdžio lėšomis išleido Liet. Skautų Brolijos Vadija. Detmoldas, 1947.

 

Hermannas Sudermannas, „Kelionės į Tilžę“, „Lietuviškų istorijų“ ir kt. veikalų, kuriuose buvo duotas tam tikras lietuviškosios buities atšvaitas, autorius, sulaukęs 70 metų amžiaus, nuo draugų, norėjusių jį ta proga pasveikinti, paspruko į kalnus. Vydūnas jį pasveikino laišku, į kurį įdėjo žydinčią šiluogio šakelę. Tačiau pats Vydūnas, minimosios sukakties sulaukęs, negavo nė tokio pasveikinimo — už lietuvybę buvo pasodintas j kalėjimą. Čia tad ir sudėti jo svarstymai bei mąstymai, kitaip tarus, „garsiai galvojimas“, kokios mintys jam atėję į galvą, besėdint už užrakintų durų ir iš jų paleidus.

Skaityti daugiau...
 
Skautų aidas PDF Spausdinti El. paštas

„Skautų Aidas“ sausio 15 dieną minėjo savo dviejų metų sukaktį tremtyje. Žurnalas, tęsdamas Lietuvoje ėjusio „Skautų Aido“ tradicijas, yra skoningai tvarkomas ir jaunimo mėgiamas. Žurnalas leidžiamas Detmolde, redaguoja A. Krausas.

 
„NAUJĄJĄ AUŠRĄ“ SUTINKANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. P-nis.   

Pagaliau pasirodė seniai lauktas naujas Amerikos lietuvių kultūros žurnalas, pasivadinęs reikšmingu „Naujosios Aušros“ vardu. Kaip kad pasisako red. kolektyvas, palyginti, trumpame įvado žodyje, „N. Aušra“ neskelbia kokios nors naujos programos ar skambių šūkių. Jos programa yra ta pati, kaip ir visos priespaudos jungą ir tremtį nešančios lietuvių tautos. Iki laimėjimo nusistačiusios kovoti tautos programą galima suvesti į vieną sakinį: valstybinė nepriklausomybė, pasitikint Aukščiausiojo parama, ir kultūra, kaip tautos subrendimo išraiška. Iš čia eina vienintelis šūkis — laisvė plačiausia to žodžio prasme.
 

„N. A.“ jaučia, kad patsai gyvenamasis metas pateiks jos rūpesčius ir nugairins kelius, o lietuviškoji dvasia, užgrūdinta šimtmetinėj kovoj dėl tų idealų, pati intuityviai neleis nutolti nuo šio pagrindinio tikslo, įaugusio į mūsų kraują ir jausmus.

Skaityti daugiau...
 
TVIRTĖJANTYS ŽINGSNIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Džiugėnas   
Prieš Kalėdas mūsų skaitančią visuomenę aplankė 3-čias (11) „Žingsnių“ numeris, spausdintas spaustuvėje. Jų kelias iki šitokio apipavidalinimo ilgas. 1946. III. 25. Flensburge pasirodė jų pirmasis numeris, spausdintas rotatoriumi. Iš ten, išleidę 3 numerius, persikėlė į Seedorfą, o galų gale sau prieglobstį susirado Stadėje. Čia P. Būtėno ir A. Kasperavičiaus pastangomis gavo jie licencijas ir 1947 metais rugsėjo mėnesyje 9 nr. išleido spausdintą spaustuvėje. Šį kultūros žurnalą redaguoja Petras Būtėnas, leidėjas Antanas Kasperavičius.

 

Redakcija 9 nr., savo prakalboje, nušviečia visus nueitus sunkius kelius, kol galėjo žurnalą įvilkti į šitą rūbą. Būdamas britų karinės valdžios licencijuotas, jis, kaip sako įžanginiame žodyje, daugiau taikomas šiai zonai, bet kartu nori persimesti ne tik į kitas zonas, bet ir į kitas valstybes, kur yra lietuvių.

 

Skaityti daugiau...
 
BALTŲ UNIVERSITETO LITUANISTINIAI DARBAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Mažiulis   
Tuojaus po karo audrų pradėtas Hamburge kurti Baltų Universitetas mums teikė daug vilčių: tęsti okupacijų nutrauktus darbus ir savarankiškai toliau tirti baltų tautų praeitį bei jų kultūrą. Mes tikėjomės, kad Baltų Universitetas bus mums ne vien tik mokslinimo įstaiga, bet ir šių tautų tautotyros židinys, grynai savarankiškas ir visai nepriklausomas nuo rytinių tautotyrinio mokslo „laimėjimų“, turinčių visai ne mokslinius, bet kažkokius kitus tikslus.

Baltų Universitetas visą laiką dirbo labai sunkiose sąlygose, todėl ir daugelis jo sumanymų bei mūsų vilčių buvo neįmanoma paversti gyvu kūnu. Tačiau ir šiose sąlygose jis įstengė daug ką duoti.


Mes šiuo kartu bandysime peržvelgti šio Universiteto lituanistinius leidinius, t. y. pažiūrėti kokiu nauju turtu, būtent kokiu lituanistiniu kraičiu jis mūsų tautotyrinėn literatūron įeina.

1. E d. S t u r m s , Die ALKSTATTEN in LITAUEN, 36 psl., in 8°, Hamburg, 1946. (= Contributions of Baltic University, Nr. 3).

 

Skaityti daugiau...
 
NOBELIS IR DAILIOJI LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Lingis   

... Mano likusis iškeičiamasia turtas turi būti paskirstytas taip: kapitalas, kurį vykdytojai iškeis užtikrintus vertybės popierius, turi sudaryti fondą, kurio palūkanos kas metai kaip premija turi būti išdalytos tiems, kurie per metus padarys žmonėms didžiausią naudą. Palūkanos padalijamos į penkias lygias dalis, kurių viena dalis atitenka tam, kuris literatūros srity sukurs žymiausią kūrini idealistine kryptimi... (Iš Nobelio testamento)

Lyg ir keista atrodytų, kad tas didysis chemikas, dinamito ir balistito išradėjas, galėjo taip literatūra domėtis, jog net savo nemirštamame testamente traktavo ją vienodai su kitomis mokslo disciplinomis. Nobelis žinomas kaip chemikas ir sprogstamųjų medžiagų eksperimentatorius, bet gal nedaug kas težino, kad savo sieloje jis buvo poetas, ir jo viduje galbūt ėjo kova — kokį kelią pasirinkti: išradėjo ar poeto.

Skaityti daugiau...
 
LENKIJA SKERSVĖJYJE TARP RYTŲ IR VAKARŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Cicėnas   

 

Įvedamosios mintys


„NYT“ rašo:

Iš Atlanto Chartos anapus geležinės uždangos neliko ir skutelių. Pasaulio pereivos prisigavo prie valdžios ir viską verčia viršun kojom. Nauji diktatoriai pasireiškia kiekvienoje gyvenimo srityje, visur proklamuojama „revoliucijos“. Tikslus nustato kominformas, bet metodai pažįstami iš Hitlerio laikų.

„Die Neue Zeitung“ pastebi:

Anapus žmogus kvėpuoja kažkokiu drumstu nuodų mišiniu. Asmenybė vėl pančiuose.


„Neue Zuricher Zeitung“ pabrėžia: , Europa, kaip didžvalstybių koncertas, duodąs toną visam pasauliui, kaip daugialypis kūrinys, pilnas konfliktų, bet ir įkvepiantis, kaip nuo Viduržemio jūros iki Volgos išsisklaidžiusių valstybių šeima, — jau nebeegzistuoja. Subyrėjo. . Po Pirmojo pasaulinio karo atkrito kadaise buvusi europinė Rusija (su Vakarų pasauliu teturėjo bendrą techniškąją civilizaciją). Europos tautų bendruomenė dar labiau pakriko nuo Antrojo pasaulinio karo, dar tiksliau — nuo visokių totalizmų pradžios. Nacionalsocialistinė Vokietija savo metodais, kurių griebėsi hegemonijai atsiekti pati išėjo iš Europos bendruomenės. Po šitos išdavystės ir po susilpimo visos eilės kitų kraštų, net Europos vidurin įsiveržė „kolonizacija iš Rytų“ — atseit, atžygiavo pasaulis, kuris nepripažįsta asmens vertės. Teritoriškai imant, iš senosios Europos grožybės beliko šipuliukai. O tačiau Europa kaip Europa tebegyva! Tai antikinio pasaulio ir viduramžių krikščioniškosios kultūros Europa, Europa kaip dvasios pasaulis. Europa kaip dirvožemis, iš kurio išdygo Vakarų kultūra. Europa kaip erdvė, kur gimė ir išsirutuliavo pačios didžiosios gėrybės — žmogaus laisvė ir tarptautinis teisingumas ...

 

Skaityti daugiau...
 
TRIUKŠMAS DĖL MAŽMOŽIO IR ŠALTYJE GIMUSI ŠILUMA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Pilka   

 Norisi prakalbėti apie lietuvišką mėgėjų teatrą. Jau dveji metai, kai nelauktose Vokietijos sąlygose, keliuose žymesniuose masių susigrūdimo centruose vienur labai energingai, kitur kad ir mažiau stebinančiai, bet tasai mėgėjiškas teatras vis tik stipriai reiškiasi. Įgavo pilietybės teises ir, jei sąlygos nesikeistų, prie jokių grabnyčių jo jau nenumarinsi. Gyvumo, ir veržlumo nestinga, o jaunatviškos energijos irgi užtenka.

 

Gaila, kad reikia pasitenkinti kiek siauresnių įspūdžių atpasakojimu, teks apsiriboti tik zonine tos veiklos charakteristika. Arba, geriau sakant, ne tiek apibūdinimu, kiek subjektyviais įspūdžiais. Ir tų įspūdžių irgi asmeniniais refleksais.

 

Skaityti daugiau...
 
IŠ NAUJOSIOS LITERATŪROS PDF Spausdinti El. paštas

Vokietijoje kritikos dėmesį atkreipė Helmuto Thieliekės išleista krikščioniškosios antropologijos studija „Tod und Leben“. Joje mirties problema sprendžiama pagal krikščionybės mokslą. Apžvelgiama Rosenbergo „mito“ ir kt. nacių vadų principai, duodami žymiausių pasaulio mąstytojų pasisakymai ir kt.

Emanuelis Moqnier, vadinamųjų „personalistų“ vadas, sutelkęs apie savo žurnalą „Esprit“ ne tik katalikų, bet ir kitų religijų sekėjų intelektualų gražų būrį, išleido pasisakymus visos eilės žinomiausių mokslinio ir kultūrinio gyvenimo žmonių, pavadinęs juos „Krikščioniškasis pasaulis — modernusis pasaulis“. Tiek tikintieji, tiek netikintieji, pasaulininkai ir dvasininkai čia pagal savo sąžinę duoda atsakymą į degantį šių dienų klausimą: kodėl atsirado tarp krikščionybės ir šio pasaulio praraja ir ką reikia daryti, kad ji būtų pašalinta. Leidinyje metama mintis, kad šiandien pasaulis yra tiesiog išalkęs socialinio teisingumo ir tikros krikščioniškos meilės, kuri būtų skelbiama ne žodžiais, bet drauge su pačių skurdžiausių Paryžiaus kvartalų „raudonaisiais klebonais“ praktikoj vykdoma gyvais pavyzdžiais.

 

Skaityti daugiau...
 
RADARAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   

Radar (Radis Detaction and Ran-s ging — radijo būdu susekimas ir matavimas), vokiečių vad. Funkmess, gavo pradžią apie 1930 m., kai pirmą kartą iš elektromagnetinių, arba radijo, bangų atspindžio į vad. jonosferą, arba aukštuosius, labai praretintus ir jonizuotus, dėl to veikiančius kaip laidininkas atmosferos sluoksnius buvo išmatuotas tų sluoksnių aukštumas nuo žemės paviršiaus. Po šių bandymų anglų mokslininkai pirmieji sukonstravo aparatą daiktų nuotoliui ir krypčiai nustatyti, kuris išsivystė iki karo metu vartojamų tobulumo aparatų. Karo pradžioj vokiečių vartojami aparatai buvo lygūs anglų. Dar 1939 m. rudenį viena Amerikos firma gavo pirmą užsakymą — pagaminti 6 aparatus besiartinantiems lėktuvams susekti. Maždaug tada prasidėjo smarkiausias radaro tobulinimas ir plati gamyba, įtraukiant milijardinius kapitalus. Karui baigiantis, kaip vokiečiai pripažįsta, sąjungininkų radaro konstrukcija buvo pralenkusi vokiečius 2 metais.

Skaityti daugiau...
 
VIRAI IR JŲ BIOLOGINĖ PROBLEMA PDF Spausdinti El. paštas
(Science et vie)

 

Jieškant tikslaus ir galutino aptarimo, kas yra gyvybė bei gyvas organizmas, ir aiškaus jo atribojimo nuo negyvosios medžiagos, susiduriama su virų (virus) [virusų] klausimu, kuris iškilo, palyginti, neseniai juos atradus ir nustačius jų savybes. Buvo žinoma, kad daugelis užkrečiamų ligų, kaip raupai, tymai, pasiutimo liga, taip pat tokios augalų ligos, kaip tabako arba tomatų mozaika, sukeliamos nepaprastai mažų mikrobų. Tokių mažų, kad jie praeina pro smulkiausius porceliano filtrus, nepraleidžiančius kitų mikrobų, ir nematomi su pagalba geriausių mikroskopų, padidinančių iki 3000 kartų ir įžiūrinčių daiktus ligi 0,5 mikrono (mikronas 0,001 mm).

Skaityti daugiau...
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas

Prof. V. Jungfers , dabar ordinarinis profesorius Erlangeno universitete ,anksčiau 17 metų dėstęs Vyt. Universitete Kaune, išleidžia naujus savo knygų apie Lietuvą vokiečių k. leidimus: „Litauen — Antlitz eines Volkes“, „Der Weg des Skaringa“ ir „Litauische Lieder-schranke“. Apie Lietuvą yra vokiškai parašęs apie 10 knygų.

xFreiburgo universitetas Šveicarijoj leidžia Milašiaus raštus. Jų iš viso bus apie 10 tomų, šiuo metu keli jau išleisti. Pirmajam tomui įvadą yra parašęs vienas iš jo bičiulių, Armand Gaday, pavadinęs jį „Milašius — meilės peotas“. Jo „Miguel Manarą“ ir poezijos rinkinį J. Gronrieder yra išvertęs į vokiečių k. „Manara“ buvo pastatyta Ženevoje ir dabar statoma Prancūzijoje. Apie Milašiaus kūrybą, rašo ne tik šveicarų, bet taip pat plačiai prancūzų ir anglų spauda.


x Argentinoj P. Babickas išleido naują savo poezijos knygą „Svetimoj padangė j“, iliustruotą dail. Vl. Vjeko. Joj daugiausia sudėti Pietų Amerikoj parašyti eilėraščiai. Kai kuriems Babicko kūriniams Argentinoj gyveną lietuviai I. Andrijauskas ir Č. Poimanskis parašė muziką.


x Didžiojo Liet. Kalbos žodyno III tomas (C-J raidės) atiduotas spausdinti. Iš viso jis turės 14 tomų. Redaktorius — J. Balčikonis. Praktikos reikalams ruošiamas bendrinės kalbos žodynas iš 85.000 žodžių. Baigiamas spausdinti (kadaise dar M. Jurkyno ruošto) vietovardžių žodyno I-is tomas, skirtas Vilniaus apskrities vietovardžiams.

Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas

Juozas Kėkštas, Diena naktin. Eilėraščiai. Buenos Aires, 1947. „Rudens dugnu“ ir „Staigaus horizonto“ antrasis leidimas. Išleido — Argentinos Lietuvių Jaunimo Draugija. Tiražas — 1000 egz. iš jų 100 numeruotų.

 

Kazys Bradūnas, Maras. Poema. Atspausta rankraščio teisėmis Bavarijoje. Viršelis ir iliustracijos Telesforo Valiaus. Kaina 6 RM.

 

Alfonsas Gricius Žemė ir žmogus. Sonetai. Išleido „Žalgiris“ Wurzburge. Viršelis — Telesforo Valiaus medžio rėžinys. 56 psl., kaina 4 RM.

 

Vydūnas Bhagavad Gita. Palaiminančioji Giesmė. Vertimas iš Sanskrito. Dr. Vydūno Bičiulių lėšomis išleido Lietuvių Skautų Brolijos Vadija Detmolde. 152 psl., kaina 7 RM.

 

Skaityti daugiau...
 
Aidai PDF Spausdinti El. paštas

AIDAI — Lithunian Cultural Magazine — ECHOES

Authorized by Headąuarters European

Command Civil Affairs Division

No. 10 January 1948

Editor and publisher — Jonas Sakevičius

Printed by Haas & Cle., Augsburg

Red. leidėjas — Jonas Sakevičius.

Redaktorius — Kazys Bradūnas.

Redakcijos adresas: Miinchen 27, Lamontstr. 21,

Administr. — Augsburg, Hochfeld, D.P. Baltic Camp.

Numerio kaina 6 RM.

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai