|
|
1976 m. 5 gegužė
Viktoras Rimšelis, MIC — Žvilgsnis į Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo vertę ............................................................................................................................... 193 Julija Švabaitė — Tėvynė (Eil.) .................................................................................................. 200 Leonardas Dargis — "Popramoninės visuomenės" D. Bellio analizė ..................................... 202 Fiodoras ir Anna — Iš Annos Dostojevskajos "Atsiminimų" .................................................. 212 Donatas Šatas — Encyclopaedia Britanica ir jos kritika .......................................................... 216
IŠ MINTIES IR GYVENIMO A. Saulaitis — Pirmą kartą Pietų Amerikoje (III-jo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso apybraižos) .................................................................................................... 223 Vytautas P. Zubas — Hamiltono sidabriniai sukaktuvininkai: "Aukuras" ir "Gyvataras" ... 226 Mūsų buityje .................................................................................................................................229
KNYGOS Kęstutis Keblys — Raudonas mirties žirgas (Eduardo Cinzo romanas — "Raudonojo arklio vasara") ....................................................................................................... 230 V. Kulbokas — Hestera (Vacio Kavaliūno romanas Hestera) ................................................. 233 Jurgis Gimbutas — Petro Jurgėlos įnašas skautų istorijai (Petras Jur- gėla: Lietuviškoji skautija) .......................................................................................................... 234 Vladas Kulbokas — Gabriuko užrašai (Julija Švabaitė-Gylienė: Gabriuko užrašai, I d.) ....... 236 Saulius A. Girnius — Apie Švėkšną ir švėkšniškius (Alicija Rūgytė: Švėkšna) ...................... 238 V. L. — Kai neatsižvelgiama į leidinio bibliografinę pusę ...........................................................239 Prailginamas Valančiaus konkurso terminas .............................................................................. 240 Atsiųsta paminėti .......................................................................................................................... 240
Viršelio 1 psl.: Alfonsas Dargis — Dažyto medžio piaustinio (triptiko) detalė. Viršelio 4 psl.: Ž. Mikšys — Ex libris. Šis numeris iliustruotas Onos Baužienės, Petro Vaškio, Jono Švažo, V. G. Perovo kūrinių nuotraukomis. Taip pat nuotraukomis: Lietuvos vyskupų (1928), arkivysk. J. Matulaičio, Daniel Bellio, kun. Antano Saulaičio, SJ, Hamiltono "Aukuro" ir "Gyvataro", T. Jono Dyburio, OFM ir Petro Jurgėlos.
|
Skaityti daugiau...
|
ŽVILGSNIS Į LIETUVOS BAŽNYTINĖS PROVINCIJOS ĮKŪRIMO VERTĘ |
|
|
|
Parašė VIKTORAS RIMŠELIS
|
Lietuvos vyskupai Romoje 1928 m. balandžio 24 d. atvažiavę pas Šv. Tėvą "ad limina". Iš k. į d. vysk. Juozapas Kukta, vysk. Justinas Staugaitis, arkivysk. Juozapas Skvireckas, dr. Jurgis Šaulys, Stasys Girdvainis, vysk. Antanas Karosas, kun. dr. Kazimieras Rėklaitis, MIC, vysk. Kazimieras Paltarokas
Mindaugo krikštas su bažnytine nepriklausomybe Minint ir vertinant Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą, mintyje man stovi senovės Lietuvos vaizdas, vaizdas iš XIII šimtmečio. Matau, kad Lietuva buvo narsi tauta, betgi nepajėgianti atsispirti prieš kitas jau krikščioniškas tautas. Tai buvo anų laikų visa Europa, pasakytume, visas krikščioniškasis pasaulis, kuris kariavo prieš pagonišką Lietuvą. Kariaujant prieš visą pasaulį, negali nė viena tauta atsilaikyti. Šitai, man regis, gerai numatė Mindaugas. Tada krikščioniškoje kultūroje visų pirma buvo klausiama, kas yra tiesa, o ne kas yra žmogus. Vadinasi, religinės laisvės, kaip mes ją dabar suprantame, nebuvo. Niekas neklausė, ar tu nori, ar nenori priimti Kristaus tiesą. Jeigu yra tokia tiesa, tai ir tu ją turi priimti. Ką Kristaus mokslo skelbėjai mokė ir skelbė, tai paskui toji tiesa turėjo įsitvirtinti kardo ir ugnies jėga. Asmens neliečiamumas turėjo eiti tiktai drauge su Kristaus tiesos neliečiamumu.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė JULIJA ŠVABAITĖ
|
Ona Baužienė: Atšlaitė (medžio raižinys)
TĖVYNĖ 1 Tėvynė — Vilniaus žibintai migloje per lietų, šauksmas vidurnaktį: ar čia tu? Ar čia tu? Tėvynė — prisilietimas rankų, seniai palaidotų ir apraudotų,
mirtina miesto tyla per Vilkaviškį važiuojant, kapinių akmuo, Vėlinių žvakė tam, kuris kentėjo ir tam, kuris kankino,
|
Skaityti daugiau...
|
"POPRAMONINĖS VISUOMENĖS" D. BELLIO ANALIZĖ |
|
|
|
Parašė LEONARDAS DARGIS
|
Sociologijos prof. Daniel Bell apie popramo-ninę visuomenę kalba bene per 10 metų, o ir šis terminas jo nukaltas. 1973 m. išėjusi jo knyga The Corning of Post-Industrial Society yra verta išskirtinio dėmesio. Vieni ją vertina teigiamai, o kiti skuba autorių išvadinti fašizmo pranašu, pamiršdami, kad tiek rusų, tiek kinų komunizmas iš esmės irgi naciški. Pats Beilis reikalą dėsto ramiai, plačiai cituodamas ūkinius minty tojus. Knyga nemenkos apimties, o vis tiek labai kondensuota, nes tema nagrinėjama vispusiškai. Šiame rašinyje teks ribotis pagrindiniais ir pačiais aktualiausiais autoriaus keliamais klausimais.
Kai JAV pasiskelbė nepriklausomomis, jų anuometinės 13 valstybių neturėjo nė 4 mil. gyv. Iš jų 750.000 buvo negrai vergai. Jauna valstybė buvo apgyventa jaunų žmonių. Amžiaus vidurkis tesiekė 16 metų. New Yorke tegyveno 33.000 žmonių. Dauguma žmonių gyveno kaime. Valstybė buvo žemės ūkio bei žaliavų kraštas. Šiandien, po 200 metų, JAV visai ne ta valstybė. Gyventojai 75.II.1 paaugo per 214 mil., o jų didelė dauguma gyvena miestuose. Valstybė net nebe pramoninė, o vienintelė pasaulyje popramoninė valstybė.
Panaši kaita vyksta ir visame pasaulyje, kitur dar komplikuojama pasibaisėtino gyventojų augimo greičio. Tiek struktūrinė valstybių kaita, tiek per greitas žmonių dauginimasis kelia sunkiai sprendžiamų klausimų. 1859 m. žemėje gyveno 1 bil. žmonių, 1925 — 2 bil., 1960 — 3 bil., o ketvirtasis priaugsiąs bene apie 1980, arba tik per 20 metų, o penktajam bilijonui užteksią 10 metų.1 Kiekvienas augimas turi būti proporcingas kitiems augimams. Nekontroliuojama per daug didėjanti socialinė šaka gali išaugti iki nereikalingų absurdiškų proporcijų ir kenkti visam ūkiui. Pvz., 1973 ir 1974 JAV buvo persigaminta namų ir vežimų sektoriuose. Tad neparduoti ir nebaigti statyti namai stovi tūkstančiais, daug statytojų subankrutavę, o juos finansavę bankai neiškopia iš sunkumų. Kantriai laukia pirkėjų ir šimtai tūkstančių vežimų. Abiejose šakose nedarbas, o darbininkai išsikovoję pačių geriausių uždarbių, pensijų ir kt. Tokie ir panašūs, kitus pralenkia laimėjimai apmokami mažiau pasiekusių ūkio šakų žmonių. Pastariesiems išsekus, ir visas ūkis susvyruoja.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Anna G. Dostovejskaja
|
Fiodoras Dostojevskis (V. G. Perovo portretas) Pirmas susitikimas 1866 m. spalio 3 d., kaip paprastai, atėjau į stenografijos pamoką, kurią vedė Pavelas Mat-vejevičius Olchinas. Mane pamatęs, dėstytojas priėjo ir tarė: — Ar nenorėtum tamsta gauti steno-grafistės vietą? Būsi, tur būt, girdėjus apie rašytoją Fiodorą Dostojevskį? Jis dabar rašo naują knygą, bet kadangi turi labai mažai laiko, tai norėtų angažuoti pagalbon stenografistę. Viso bus apie 10 leidybinių lankų. Na, ką tamsta į tai pasakysi? — Atsakiau, kad apie Dostojevskį ne tik esu girdėjus, bet ir kad jo knygos man labai patinka, kad man bus didelė garbė ... — Na taip, jei tamsta sutinki, — pasakė profesorius, — prašau, štai jo adresas. Namas stovi Stalių gatvės ir Malajos Meščanskajos sankryžoje, Olonkino nuosavybė. Rašytojas prašo, kad tamsta ateitum punktualiai pusę dvyliktos, ne anksčiau ir ne vėliau.
|
Skaityti daugiau...
|
ENCYCLOPAEDIA BRITANNICA IR JOS KRITIKAI |
|
|
|
Parašė DONATAS ŠATAS
|
Encyclopaedia Britannica konfrontacija su kritikais, kurių tarpe aktyviai dalyvavo ir lietuviškoji išeivija, yra gana įdomus įvykis. Britannica redakcijai aštri kritika nebuvo naujiena. Ši enciklopedija, daugelio laikoma svarbiausiu šios rūšies veikalu anglų kalba, o gal net ir apskritai bet kokia kalba, visą laiką traukė kritikų dėmesį. Ankstyvesnė laida net susilaukė atskiros knygos iš dr. Harvey Einbinder1, ypač nepalankiai Britannica nusiteikusio kritiko. Šios vėliausios 15-tos laidos (kartais vadinamos Britannica 3 — dėl jos padalijimo į tris dalis: Propaedia, Micropaedia ir Macropaedia) kritika rado didelį atgarsį lietuviškoje spaudoje dėl to, kad ji lietė vieną straipsnį apie Lietuvą ir kad lietuviškoji visuomenė buvo šios konfrontacijos dalyvis. Britannica nėra vien tik svarbus veikalas, bet taip pat ir stambus komercinis vienetas (spėjama, kad metinė Britannica apyvarta siekianti apie 200 mil. dolerių), todėl ir yra įdomu peržvelgti, kaip ši konfrontacija vyko.Aidų žurnale, 1975, Nr. 8, dr. Antanas Klimas apžvelgė dalį Lietuvą ir lietuvius liečiančios medžiagos. Tai gal būtų galima tik papildyti pora pastabų, kurios, gal būt, išryškintų artimą Britannica redakcijos bendravimą su sovietiniais autoriais. Macropedia dalyje randame straipsnį apie Lietuvos kunigaikštį Algirdą. Macropedia dalis yra skirta tik patiems svarbiausiems straipsniams: jų tėra tik 4207. Turint galvoje, kad šie straipsniai yra skirti įvairiausioms sritims, tik maža jų dalis tėra skirta istorinėms asmenybėms. Joks kitas Lietuvos kunigaikštis nėra paminėtas, net Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai nėra skirtas atskiras straipsnis, bet tik dalis straipsnio Baltic States, History of the. Toks Algirdo išskyrimas pasidaro suprantamas tik pastebėjus, kad straipsnio autorius yra sovietų istorikas Vladimir Pashuto ir kad tai yra jo vienintelis įnašas į Macropaedia. Atrodo, kad straipsnis išspausdintas tik dėl to, kad norėta turėti Pashuto pavardę bendradarbių tarpe. Tai atrodytų lyg ir persistengimas begaudant sovietinius autorius.
|
Skaityti daugiau...
|
PIRMĄ KARTĄ PIETŲ AMERIKOJE |
|
|
|
Parašė Antanas Saulaitis
|
III-jo Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso apybraižos
Staigi pradžia Atstovų suvažiavime (oficialiame posėdyje) II PLJK studijų savaitės paskutinę dieną Kent State universitete tik Australijos atstovai pasiūlė sekantį kongresą ruošti savo žemyne. Pietų Amerikos (penkių kraštų) atstovai gal tik prabėgom ir pusiau rimtai pagalvojo apie galimybę rengti III JK P. Amerikoje. Svarstybose lemiama priežastis, privedusi prie nutarimo III JK kviesti Pietų Amerikoje 1975-76 metais, buvo ta, kad lietuvių imigracija apima jau trečiąją kartą, ir galimybės JK suruošti vėliau būtų dar ribotesnės. Atsargoje liko Australijos siūlymas, jeigu P. Amerikos visuomenė II JK nutarimą laikytų neįmanomu. Pirmieji kongreso bruožai buvo pramatyti tarp nutarimo dienos (1972.VII.8) ir II JK pabaigos po stovyklos Kanadoje. Nutarta rengti kongresą trijuose pietiniuose kraštuose, kad organizacinės jėgos ir finansai būtų paskirstyti, neapsunkindami nė vieno krašto.
Išskirstyta JK programa išvengė priekaištų, kodėl JK rengiamas, pavyzdžiui, Argentinoje, o ne Brazilijoje. Pats JK renginių padalinimas nebebuvo naujovė, nes I JK studijų savaitė ir stovykla atliktos Dainavoje, pats kongresas Chicagoje, o II JK paskirstytas tarp Chicagos, Kent, Romuvos ir Toronto. Iš trijų kraštų taip pat sudaryta pirmoji Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdyba, kuri pirmą kartą ruoštų kongresą kartu su PLB. Numatyti ir keli kiti J K dalykai, nulėmę tolimesnę JK ruošą: kad lietuviai su lietuviais daugiau susipažintų, nakvynės būtų šeimose; dalyviai visų pirma gerai susipažintų ir susigyventų, pirma vyktų stovykla ir t.t. Pajusdami pirmą ir iš viso retą progą, P. Amerikos atstovai iš karto numatė, kad su jaunimu į JK atvyktų ir daug svečių. PLB užtikrino, kad bus lėšų, kurių, spėta, reikėtų tarp 20,000 ir 30,000 dol. JK ruošai talkinti atvyks PLB siunčiami talkininkai, o PLJS Ryšių centras Chicagoje rūpinsis susirašinėjimu ir informacija.
|
Skaityti daugiau...
|
HAMILTONO SIDABRINIAI SUKAKTUVININKAI: "AUKURAS" IR "GYVATARAS" |
|
|
|
Parašė Vytautas P. Zubas
|
Aukuras (1971 m.). Iš kairės šeštoji sėdi Elena Dauguvietytė - Kudabienė Karalienės Elzbietos vardo kelias iš Toronto į Niagarą plačiu lanku juosia vakarinį Ontario ežero galą. Atstumui sutrumpinti, kirsdamas Hamiltono įlanką, kelias virsta padangių vieškeliu, praleisdamas laivus į uostą. Vaizdas kontrastinis. Į šiaurės rytus nusitęsia gražus bekraštis ežeras. Pietų vakarų pusėj už įlankos stūkso beformė plieno liejyklų masė, skęstanti pilkuose ir rausvuose dūmuose. Liejyklų atkirstas nuo ežero, aukšto skardžio papėdėje, siaura juosta iš vakarų į rytus nusitęsia Hamiltono miestas.
|
Skaityti daugiau...
|
— Pop. Paulius VI, suėjus 50 m. nuo Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo, išleido specialų raštą, adresuotą Kauno arkivyskupijos administratoriui vysk. J. Labukui. Rašte ragina lietuvius gyventi vienybėje bei meilėje.
— "Darbininko" 60 m. sukaktis balandžio 24 iškilmingai paminėta Kultūros Židiny akademija ir koncertu. Akademinėje daly kalbėjo gen. konsulas A. Simutis, pranciškonų provincijolas Tėv. J. Gailiusis ir Paulius Jurkus. Gauta daug sveikinimų raštu. Koncertinę programą atliko sol. Anita Pakalniškytė ir J. Gaidelio vadovaujamas Bostono vyrų sekstetas. "Darbininkas" pradėjo eiti 1915 rugsėjo 19 Bostone. Jo steigėjas — kun. dr. F. Kemėšis. Ten laikraštis ėjo iki 1951, kol buvo perduotas pranciškonams ir sujungtas su savaitraščiais "Amerika" ir "Lietuvių Žiniom". Bostone per daugelį metų jo leidimu rūpinosi prel. Pr. Juras ir Antanas Peldžius. Redaktoriais yra buvę A. Kneižys, K. Čibiras, S. Sužiedėlis, J. Brazaitis, Tėv. Modestas Ste-paitis, OFM, A. Gražiūnas, kun. V. Da-bušis. Dabar "Darbininką" redaguoja Tėv. Kornelijus Bučmys, OFM, Paulius Jurkus ir Leonardas Žitkevičius.
— Sesuo Margarita Bareikaitė perrinkta Nekalto Pr. Seserų vadove.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Kęstutis Keblys
|
— Tai kam gyventi, jeigu reikia mirti?! — sudejavo Tšeris ir pravir-ko."(p. 136) Vaikiškai naivus klausimas, tinkamas Tšeriui, belgų provincijos berniukui, kuris žada keliauti Amerikon medžioti lokių ir kariauti su indėnais. Panašiai klausti visai netiktų suaugusiam žmogui, 29 metų gabiam chirurgui, net nežiūrint to, kad jį kamuoja haliucinogenų sukelta dvasinė liga. Stanis Dogenis, Eduardo Cinzo "Raudonojo arklio vasaros" romano herojus, taip ir neklausia. Jis kalba narsaus, savim pasitikinčio vyro kalba. — Man atrodo, kad tu bijai mirties, — šyptelėjo Roksas. — Siaubingai bijau! Gal todėl, kad žinau, jog nėra Anapus, o gal, kaip ir visi gyvūnai, — jaučiu, kad be manojo aš nieko daugiau nėra." (p.133)
Klausimas "kam gyventi?" Dogeniui būtų perdaug nemoksliškas, per sentimentalus. Kad jis gyvena ir kad mirs, jam yra paprasti, neginčijami ir nediskutuotini gamtos faktai. Jei gyvenimas yra neprie-žastingas atsitiktinumas, tuomet svarstyti jo prasmę — tai tik bereikalingai burną aušinti. Ir apie gyvenimą daug kalbėti nėra ko, ypač kol jis rieda sėkmingai, be didelio asmeninio skausmo ir sukrėtimų.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė V. Kulbokas
|
VACYS KAVALIŪNAS, Hestera, Aplankas A. Korsakaitės-Sutkuvienės. Lietuviškos Knygos Klubas, Čikaga, 1974, 221 psl., 4.50 dol.
Mūsų literatūroje plačiausiai biblinis motyvas panaudotas Vinco Krėvės veikale "Dangaus ir žemės sūnūs". Didingais vaizdais jis piešia angelų maištą danguje, žmonių atsiradimą žemėje (jie kilę iš neapsisprendu-siųjų — už Dievą ar prieš Dievą — angelų). Toliau eina iki išrinktosios tautos likimo Idumiečio-Erodo ir romėnų rankose, netikrų Žadėtųjų maištavimų, kol ateina tikrasis, kurio mirties ieško Erodas. Neramiais laikais gimsta krikščionybė . . . Nebaigtas didžiulis veikalas šiaipjau remiasi Biblija, tačiau daug yra laisvos kūrybos. Nelyginant Goethės "Faustas", brandintas keliasdešimt metų, rašytas senyvo ir tremties negandų išvarginto autoriaus, stebina ryškiais audringais charakteriais, didele dramine įtampa, giliomis mintimis.
Kitas platus biblinis veikalas — Mykolo Vaitkaus "Tvanas" — vaizduoja visuotinį tvaną. Jis stebina baisia tvano stichija ir didžiulės minios audringais paveikslais. Mūsų dienomis Aloyzas Baronas romane "Abraomo sūnus" biblinį motyvą panaudojo savo pasakojimui, keliamoms problemoms (mišri šeima, vaikų auklėjimas, kartų santykiai . . .) tik fonu.
|
Skaityti daugiau...
|
PETRO JURGĖLOS ĮNAŠAS SKAUTŲ ISTORIJAI |
|
|
|
Parašė Jurgis Gimbutas
|
PETRAS JURGĖLA: Lietuviškoji skautija. Išleido Lietuvių skautų sąjunga. Brooklyn, N.Y., 1975, 824 psl. (įrišta, gausiai iliustruota), 12 dol. Be nuotraukų, yra ir P. Jurkaus iliustracijų. Spaudė Pranciškonų spaustuvė Brooklyne.
Ši knygos apžvalga yra praplėstas pranešimas, skaitytas Bostone 1975. XI. 16, pristatant knygą ir dalyvaujant pačiam autoriui. Vyr. skautininkas Petras Jurgėla, įkūręs pirmąją lietuvių skautųčių skiltį Vilniuje 1918 spalio 1 ir iki 1930 m. aktyviai dirbęs Lietuvos Skautų asociacijoje, pradėjo rašyti savo atsiminimus Amerikoje 1947 metais. Jis sukaupė daugybę medžiagos šiai knygai parašyti, kuri yra daugiau nei atsiminimai. Pusė veikalo skirta skautijos istorinei apžvalgai nuo 1917 iki 1949 metų. Kita pusė iškelia organizacijos ir jos paskirų narių veiklą ir atliktus darbus. Pavardžių rodyklė (sudaryta O. Saulaitienės) turi apie 3300 asmenų. Pabaigoje surašyti knygos mecenatai ir garbės prenumeratoriai, sudėję 4145 dolerius.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Vladas Kulbokas
|
JULIJA ŠVABAITĖ - GYLIENĖ: Gabriuko užrašai, I d. Viršelis ir užsklandos Danguolės Stončiūtės. Lietuvių Bendruomenės Švietimo Taryba, 1973, 133 p.
Matyti pasaulį vaiko akimis suaugusiam, kaip žmones ir aplinką pažįsta vaikas, kaip jis visa pastebi ir supranta, dalykas nelengvas. O dar visa tai vaikiškai išreikšti, kad būtų įdomu kitiems vaikams ir neretai suaugeliams! Čia tą pasaulį matome pro Juozuko, šviesios lietuvių šeimos, atsidūrusios Melbourne, Australijoj, sūnaus akis. Juozukas gyvai ir natūraliai, vaikiškai, pasakoja apie savo tėvus, sesytę Aldutę, o daugiausia apie save patį, katytę, kuria nepasidalija su Aldute, apie savo gerus ir padykusius draugus, kovą dėl savo teisių mokykloj; pakeliui užkliudo ir nemaža suaugusių žmonių, lietuvių ir kitataučių.
Jo šeima pamaldi, tvirtai besilaikanti lietuviškų papročių ir juos perteikianti vaikams. Tėtis Lietuvoj tarnautojas, dabar nesėkmingas namų pardavėjas. Motina šeimininkė, Juozuką ir jo draugus namie pamokanti lietuvių kalbos. Vengia nereikalingų išlaidų, todėl nelengvai prisiima vaikų taip geidžiamą katę. Su vaikais tėvų santykiai šilti, išmintingai draugiški. Juozukas su tėčiu palošia šachmatais, gauna iš jo nuo rūkymo atgrasančią "pamoką".
Juozukas kokių dvylikos metų "vyras", geros nuomonės apie save, nes negeriąs, nerūkąs, sportininkas, mėgstąs gražiai ir gudriai pasirodyti. Savo ankstybąją vaikystę niekinamai prisimena, kad buvęs "rėksnys ir zirzlys". Į sesutę žiūri iš aukšto: apie ją nesą ko daug pasakyti: jam labai klusni, rami, todėl ir labai neįdomi. Įkyri savo prašinėjimais padėti parengti pamokas. Jai mėgsta ir aštroką žodelį numesti. Aldutė, beje, tokia mažutė, o jau mėgsta puoštis! Maži vaikai Juozukui apskritai nepatinka; mergaičių juoba nemėgsta, ypač paviešėjęs pas savo draugus. Jam gėda, kad turi savo sesutę iš mokyklos parvesti.
|
Skaityti daugiau...
|
APIE ŠVĖKŠNĄ IR ŠVĖKŠNIŠKIUS |
|
|
|
Parašė Saulius A. Girnius
|
Redaktorė ALICIJA RŪGYTĖ: Švėkšna. Švėkšniškių draugija, Chicago, 1974. 536 psl., kaina 10 dol. 1974 m., minint Švėkšniškių draugijos įkūrimo Chicagoje auksinį jubiliejų, buvo išleistas stambus veikalas Švėkšna, per šviesą į tiesą. Švėkšna yra mažas miestelis pietinėj Žemaitijoj, kuris nepasižymi savo didumu ar istorine svarba. Tad reikia stebėtis, kad švėkšniškiai prieš 50 metų sukūrė savo. ratelį Chicagoje, kuris ir šiandien tebegyvuoja. Švėkšniškiai ne tik savo tarpe susirenka, bet ir nutarė išleisti savo miestelio istoriją. Nėra abejonės, kad ši veikla ir knyga nebūtų išvydusi pasaulio be knygos redaktorės Alicijos Rūgytės nepailstamos energijos ir entuziastingo ryžto.
Sunku šią knygą apibūdinti, ji yra per marga. Iš esmės ji yra istorinis veikalas, išsamiai pateikiantis Švėkšnos krašto proistorę, miestelio istoriją, jos žymiausių žmonių biografijas ir nepriklausomybės laikų gyvenimą, ypatingą dėmesį kreipiant į jos gimnaziją. Tačiau tuo pačiu ši knyga drauge yra lyg gimnazijos "yearbook", kur žmonės gali surasti savo pavardes ar veidus nuotraukose ir prisiminti praėjusius laikus.
|
Skaityti daugiau...
|
KAI NEATSIŽVELGIAMA į LEIDINIO BIBLIOGRAFINĘ PUSĘ |
|
|
|
Parašė V. L.
|
M.G. Slavėnienė, recenzuodama Vokietijos Lietuvių Bendruomenės 1975 m. išleistą brošiūrą "Deutsche in Litauen — nach 1945", joje pasigedo moksliškumo (plg. Aidai 1975, Nr. 7, p. 335-336). Esą neatkreiptas dėmesys "į leidinio mokslinę ir bibliografinę pusę". Gerb. recenzentei pasirodė, kad brošiūra yra visai naujas bendruomenės darbuotojų kolektyvo — žmonių turinčių gerų norų, bet nesugebančių dirbti mokslinį darbą, pastangų rezultatas. Tokia kritika galėjo atsirasti todėl, kad gerb. recenzente nepastebėjo paprasčiausio bibliografinio fakto, būtent, kad ši brošiūra tėra sumažinto formato jau daug anksčiau Vokietijoje pasirodžiusio leidinio reprodukcija: Deutsche in Litauen — nach 1945. Eine Dokumentation zum 50. Grūndungstag der Republik Litauen (16. Februar 1918). Elta-Pressen-dienst, Beilage Februar 1968. In: Elta-Pressendienst, hrsg. vom Li-tauischen Informationsdienst Elta e.V. Jg 16, Nr. 2. Mūnchen Februar 1968, 16 psl. 4°.
Brošiūroje tėra kitaip apipavidalintas viršelis, perredaguota pratarmė ir nurodytas kitas leidėjas, visa gi kita identiška su cituotu leidiniu. Eltos biuleteniai niekuomet neturėjo uždavinio skelbti moksliškus tyrinėjimus, jų paskirtis buvo duoti laikraščiams įvairiomis kalbomis informacijų apie Lietuvos politinę padėtį ir lietuvių kultūrinę veiklą krašte ir užsieny. (1973 m. Elta-Pressendienst sustojo.)
|
Skaityti daugiau...
|
PRAILGINAMAS VALANČIAUS KONKURSO TERMINAS |
|
|
|
Valančiaus konkurso organizatoriai telefonu ir laiškais buvo prašyti prailginti konkurso terminą, nes, kaip jie sako, tema yra istorinė ir reikalauja daugiau laiko, kad būtų tinkamai pavaizduota. Konkurso terminas buvo š. m. kovo 31. Šis prašymas buvo nuodugniai apsvarstytas. Prieita išvados, kad y m prasminga prailginti konkurso terminą, nes tokiu atveju į konkursą pateks geresni kūriniai. Todėl konkurso terminas nukeliamas iki 1976 lapkričio 1.
Kaip buvo skelbta, yra trys premijos.
Romano premija — 1000 dol. Jis turi vaizduoti vysk. Valančiaus veiklą ir jo reikšmę mūsų tautai. Dramos premija — 500 dol. Ji gali vaizduoti vieną vysk. Valančiaus gyvenimo iškarpą, kuri iškeltų jo asmenybę ir jo reikšmę lietuvių tautai. Turi būti pritaikyta mūsų teatro sąlygom, suvaidinama maždaug per 2 vai.
Novelės premija — 250 dol. Ji gali vaizduoti vieną vysk. Valančiaus gyvenimo momentą, kuris išreikštų jo idėjas. Novelės ilgis — 20-35 psl.
Terminas — 1976 lapkričio 1.
|
Skaityti daugiau...
|
Vytautas Alantas: ATSPINDŽIAI ŪKANOSE. Novelės. Spaudė Lietuvių Enciklopedijos spaustuvė Bostone 1976, 378 psl., kaina 6 dol.
Leonardas Andriekus: UŽ VASAROS VARTŲ. Lyrika. Išleido pranciškonai, spaudė pranciškonų spaustuvė Brookly-ne, 1976. Iliustravo Telesforas Valius, 80 psl., kaina 3 dol.
DEVINTOJI PRADALGĖ, literatūros metraštis. Redagavo K. Barėnas. Išleido Nida, spaudė Nidos spaustuvė, Londonas, 1976, 390 psl. Sutelkta 27 autoriai. Turiny poezija, beletristika ir literatūriniai straipsniai. Kaina JAV 7.50 dol.
Aleksandras Tenisonas: ŽEMAITIJOS GIRIŲ TAKAIS. Atsiminimai. Lietuvos Miškininkų Sąjungos išeivijoje miškų literatūrai leisti fondo leidinys nr. 5. Techn. redaktorius Vincas Žemaitis. Spaudė Mykolo Morkūno spaustuvė, 1975, 366 psl.
Liudas Dovydėnas: THE BROTHERS DOMEIKA. Iš lietuvių kalbos į anglų išvertė Milton Star, išleido ir atspaude Lietuvių Enciklopedija, 1976, 236 psl. kietais viršeliais, kaina 6 dol. Gaunama Liet. Encikl. leidykloje, 395 W. Broadway, South Boston, Ma. 02127.
Vladas Vijeikis: SVAIGŪNAS. Istorinė apysaka. Iliustracijos autoriaus. Išleido "Tėviškėlė", Chicaga, 1976, 156 psl.
J. Venclova: LATVIAI IR GUDAI. Išleido ir atspaude Mykolas Morkūnas, Chicaga, 1976, 80 psL, kaina 2 dol.
PASAULIO LIETUVIŲ KATALIKŲ ŽINYNAS. Suredagavo kun. Kazimieras Pugevičius. Išleido Liet. Romos Katalikų Kunigų Vienybė. Mecenatas — prel. Juozas Karalius, 104 psl., spaudė Immacula-ta Putname. Kaina 5 dol. Gaunama pas LRKKV iždininką: 147 Montgomery PI., Paterson, N.J. 07501. Surašyti visi gyvi ir mirę kunigai bei vienuoliai Lietuvoje ir laisvajame pasaulyje, pateikiant jų adresus. Taip pat ir katalikų parapijos bei kitos įstaigos. Labai naudingas informacinis leidinys.
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|