Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1976 m. 9 lapkritis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Petronėlė Orintaitė — Pranas Dielininkaitis Naumiestyje ................................................. 385
Anatolijus C. Matulis — Kalbos vaidmuo psichiatrijoje ..................................................... 395
Kazys Bradūnas — Eilėraščiai ............................................................................................. 400
Antanas L. Rubšys — Vilties teologija: eschatologinė Dievo karalystė ........................... 402
Aina Zomdega — Gunčiui Zariniui (eil.) ............................................................................... 415
Jurgis Gliaudą — Vaidilos už kapinių .................................................................................. 417

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Stasys Barzdukas — Leonardui Dambriūnui 70 metų ........................................................ 419
Juozas Prunskis — Penktoji laisvojo pasaulio lietuvių šokių šventė ................................. 422
Mūsų buityje ......................................................................................................................... 424

KNYGOS
V. Kulbokas — Rudenys ir pavasariai (Albino Baranausko knyga) ................................. 426
L. Ramelis — Kovotojai už laisvę (Juozas Daumantas: Fighters for Freedom) ............... 429
J. G. — Nacių okupacija J. Matulionio dienorašty ............................................................ 430
Atsiųsta paminėti .................................................................................................................. 432

ILIUSTRACIJOS
Šis Aidų numeris iliustruotas Broniaus Murino tapybos kūriniais. Viršelių 1 psl. — Mėlyna vaza; viršelių 4 psl. — Nebaigta diena (visos nuotraukos V. Noreikos) ir taip pat Prano Dielininkaičio, studentų ateitininkų sąjungos valdybos, persekiojamos Bažnyčios parodos, Jurgio Gliau-dos, Leonardo Dambriūno, šokių šventės, Magdalenos Galdikienės, Albino Baranausko nuotraukomis. Adomo Galdiko piešinys rašalu — 400 psl.
Skaityti daugiau...
 
PRANAS DIELININKAITIS NAUMIESTYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PETRONĖLĖ ORINTAITĖ   
Naumiestis — senas, Įspūdingas miestas, ilgokai buvęs plačiom apylinkėm kultūros židinys, o spaudos draudimo ir tautinio atgijimo laiku net ypatingo veiklumo lietuviška vietovė.

Tai Zanavykų didžioji ir pagrindinė parapija. Tai Vinco Kudirkos pasiaukojimo tautai paskutinė stotis. Ir ligi šiol istoriniu Šešupės tiltu tebeaidi jo testamentiniai žodžiai, įpareigoja vėlesnes kartas: "Kelkitės! . . Kol jaunas, o broli! . . Kad ženklą paliktum, jog žmogumi buvęs . . Ir šie šūkiai anuomet, Lietuvą atstatant, čia jautriai atsišaukė daugelio širdyse, nes Naumiestis — paprūsės lietuvių veiklos centras, su himno autoriaus ne-dylamu pėdsaku — buvo kupinai pritvinęs laisvės idėjom bei šviesesnės ateities viltim ir idealistiniu kovingumu. Sąmoningų žmonių gretos čia sparčiai gausėjo, kolei galop 1918 m. pasiekta nepriklausomybė.

Čionai augdamas jaunimas mito V. Kudirkos pasėta sėkla: ne sau turtų ar garbės godėtis ir ne "trupiniu aukso, gardaus valgio šaukštu" ma-sintis, bet — dvasios lobiais žavėtis ir besąlygiškai tarnauti tautai, savo žmonėm. Laisvės Varpo gausmas tartum vis tebešnarėjo niekad neišsenkančios Šešupės sraunume, irgi dvasios didžiūno varpininko kapas su despotų žiauriai iškapotom tautos himno eilutėm tebeliudijo mūsų kovų kietumą ir skaudžias aukas.
Skaityti daugiau...
 
KALBOS VAIDMUO PSICHIATRIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANATOLIJUS C. MATULIS   
Nauji keliai psichinių ligų gydyme

Ateitis mums greičiausiai parodys, kad dar yra gydymo galimybių, apie kurias mes net nesapnuojame. Būkime pasirengę. . . išgirsti naujas mintis ir keiskime savo metodus į tai, kas pasiekia geresnių rezultatų. Nesvarbu, kokia forma šitas psichinis gydymas pasirodys, ir nesvarbu, iš kokių elementų jis bus sudėtas, bet pačios efektyvios ir svarbiausios dalys paliks skolingos psichoanalizei, kuri netarnauja jokiems kitiems tikslams.
Sigmund Freud

Daug kas nuo seno rašė apie žmogaus kalbą: ir filosofai (nuo Platono ir Aristotelio ligi Heideggerio ir Wittgensteino), ir rašytojai, ir mokslininkai (net gamtininkai, kaip Danvin ar chemikas Lavoisier). Šiandien lingvistika išaugusi į mokslą, susilaukiantį itin didelio dėmesio. Be lingvistų, ypač kalba yra domėjęsi psichologai, pradėjus W. Wundtu, W. James ir daugeliu kitų. Freudo psichoanalizė irgi prisidėjo prie susidomėjimo žmogaus kalba (E. Sharpe, P. Glauber). Mus dominančiu psichiatriniu žvilgiu kalbą nagrinėjo S. Newman su Vera Mather ir ypač Maria Lorenz. Apie šizofrenikų kalbą medžiagos teikia J.S. Kasanino, H.J. Vet-terio ir R. Cancro parengti leidiniai.
Skaityti daugiau...
 
Prisikėlimo kapai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   

Man iš tolo matos, o kaip tu graži iš tolo. J o n a s A i s t is

Ledinėje žemėje duobe reikėjo kirste iškirsti. Bet kryžių ant brolio kapo pastatėme nebeišverčiamą.
I š   s i b i r i n i o   l a i š k o

NEPALIKAU

Tavęs nepalikau,
Ir meilė ta pati,
Tremties žaizdre įkaitus lig sprogimo.
Tave kaip ostiją monstracijoj laikau Giliai širdy tarp skubančio plakimo,
Tarp lekiančių dienų, žvaigždė j ančio dangaus
Ir žemės amžino ramumo . . .
Tiek metų tartum skęstantis laikaus
Vien už gimtinės dūmo,
Už nutrauktų gyvų šaknų,
Išrautų su krauju staiga —
Pakyla Žilvino banga
Ant begalinių laiko vandenų —
Ir aš plaukiu
Gelme tavo akių.

Skaityti daugiau...
 
VILTIES TEOLOGIJA: ESCHATOLOGINĖ DIEVO KARALYSTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS L. RUBŠYS   
(Pabaiga)

Jau Augustinas, anot Tillicho, išsprendė laiko mįslę, nes rašė: **Jeigu nesu klausiamas apie laiką, žinau, kas jis yra. Kai imu aiškinti mane klausiančiam, kas yra laikas, nebežinau". Laiko paslaptį, arba mįslę, sunku išreikšti. Laike gimus, laike reikia gyventi, surandant raktą į save ir į beribę aplinką. Žmogus jautė ir jaučia, kad laiko tėkmė jį baugina. Laikas žmogui — mįslė, kurios jis neįstengia atspėti ir kurios atspėjimo negalėtų pakelti. Ateinama iš praeities, kurios jau nebėra; einama į ateitį, kurios dar nėra; mūsų tik dabartis. Praeitis priklauso mums tik tiek, kiek ją dar turime dabar; ateitis yra mūsų tiek, kiek ją jau turime dabar.
 Praeitis žmogui priklauso atmintimi: biologine, sociologine, kultūrine. Ateitis — paankstinimu per viltį. Tačiau kas yra dabartis? Iš arti į ją pažiūrėjus, reikia pripažinti, kad dabartis yra taškas be tęsimosi, — taškas, kuriame ateitis tampa praeitimi. Sakant "štai, dabar . . .", jau ši dabar akimirka yra praeities praryta. Dabartis dingsta, ją bandant pagauti. Dabartis — nepagaunama, bet nuolat praskubanti. Tad, atrodo, nelieka nieko tikro laiko mįslėje: nei praeities, nei ateities, net nei dabarties. Dabartis neduotų žmogui vietos ant ko atsistoti ir pasijusti namie, jeigu ji neturėtų antros savybės: tai dabarties galia priimti amžinybę. Dabartis yra tikra, nes amžinybė įsiveržia į laiką dabar, padarydama ją svaria ir svarbia. Amžinybė yra galia būti nuolat dabar(tyje). Amžinybės dafoar(tinumas) duoda mums svarumą ir svarbą. Mums sakant dabar sąmoningai ir valingai, tai, kas laikina, ir tai, kas amžina, susijungia. Tokiame dabar apreiškiama amžinybė, nes kiekviename tikrame dabar yra amžinybė.
Skaityti daugiau...
 
VAKARŲ DVASINIS LŪŽIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS PAŠKUS   
Apraiškos, priežastys ir galimos pasekmės
(Pabaiga)

Galimos pasekmės
Intelektualinė veikla darosi visuomenei ypač pavojinga, kai ji pakliūva į vienos grupės monopolį. Juo didesnė to monopolio galia ir juo gausesni jos nariai, juo didesnis yra pavojus. Nesant minčių susikirtimo, lieka neatidengtos galvojimo prielaidos, nepatikrinti ir neįvertinti kategoriški tvirtinimai. Palikti be iššūkio, tokie teigimai užlieja informacijos priemones ir tokiu būdu įsisunkia į žmonių galvoseną. Tų prielaidų įtaka darosi dar žalingesnė, kai jie nėra objektyvūs, bet kyla iš aklo įsitikinimo ar pasąmonės konfliktų. Jei intelektualų vieningumas pasireiškia negatyvia visuomenės kritika, ji greit palaužia visuomenės moralę. Tuomet jai darosi sunku su pačia savimi susitaikyti. Vieninga negatyvi ir vienpusiška kritika formuoja ligotus įvaizdžius žmonių psichėse. Tokie iškreipti įvaizdžiai neleidžia pažinti savo krašto, o gal ir visos žmonijos tikro veido. Nejučiomis pradedama tikėti, kad visuomenė serga. Juk raštija ir vaizdija be paliovos aprašinėja tariamai sergančios visuomenės diagnozę ir siūlo receptus jai gydyti. Taip priešiškos kultūros sūkurin pagautas žmogus ir nebežinai, kas iš tikrųjų serga: intelektualai ar visuomenė, gydytojas ar tariamasis ligonis. Suabejoji: masochistinis protestas moralinio tobulumo vardan rodo visuomenės hipokrizę ar jos kritikų moralinę patologiją.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė AINA ZOMDEGA   
GUNČIUI ZARINIUI


Kai sudrebėdavo žemė, uogos byrėjo
nuo mano vyšnios medžio.
Klausiau draugo, keistu randu ant kaktos:
"Kas ten darosi?"
Save
Užsidengęs rankom akis, jis atsakė:
"Neeik tenai! Neeik žiūrėti!"

Ilgai pakrašty stovėjau,
klausydama tolimo ir sunkaus
dundėjimo,
kvėpuodama baimės ir degėsių kvapą.

Tada, praeidamas,
Tu sustojai sekundę,
ir staiga man atrodė —
dabar aš žinau, lyg būčiau ten buvus,
Tavyj pasislėpus, Tavęs apsaugota.

Kaip galėčiau gyventi
su tom pačiom
akim ir rankom?

Iš latvių kalbos išvertė Henrikas Nagys

 
Vaidilos už kapinių PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS GLIAUDA   
Jurgis Gliaudą,
liepos 4 sulaukęs 70 m. amžiaus. Rašytojas yra gimęs 1906 Tobolske. 1926 baigė Aušros gimnaziją, 1937 Vytauto Didž. universitete — teisių fakultetą. Tremties metus praleido Vokietijoje ir Šveicarijoje. Atvykęs į JAV, gyveno Detroite, o nuo 1953 — Los Angeles mieste. Dalyvauja lietuvių visuomeninėje - organizacinėje veikloje ir bendradarbiauja spaudoje. Rašytojo kelią pradėjo 1945 recenzijomis, vaizdeliais, eilėraščiais. Eilėraščių rinkinys Ave America pasirodė 1950. Paskui ėjo poema Broliai ir vaizdelių rinktinė Gęstanti saulė. Tačiau Jurgio Gliaudos stiprybė yra romanuose, kurių pirmasis, Namai ant smėlio, išėjo 1951. Po metų pasirodė romanas Ora pro nobis. Autorius savo romanuose sprendžia labai sudėtingas psichologines problemas, beveik nepaliestas mūsų literatūroje. Be minėtųjų knygų, Gliaudą dar yra parašęs šiuos veikalus, daugiausia romanus: Raidžių pasėliai (1955), Šikšnosparnių sostas (1960), Ikaro sonata (1961), Agonija (1965), Delfino ženkle (1966), Liepsnos ir apmaudo ąsočiai (1969), Aitvarai ir giria (1970), Brėkš-mės našta (1972), Taikos rytas (1972), Sunkiausiu keliu (1973), Pagairė (1975), Simas. Namai ant smėlio, Ikaro sonata ir Simas išversta į anglų kalbą. Autorius yra laimėjęs 6 Draugo romano konkursines premijas. Jis priklauso prie Lietuvių Rašytojų Draugijos.

Balandžio dienos ir naktys buvo pripildytos kurčios, tolimos kanonados. Kanonada plito iš Vakarų, ir mažas Badeno miestelis, nemaloniai sunerimęs, įtemptai klausėsi fronto urzgesio.

— Kodėl taip netoli amsi patrankos? — murmėjo nustebę miestelėnai. Jie buvo pratę galvoti: patrankoms smagu amčioti kur nors prie Maskvos ar Paryžiaus.

Ši netolima kanonada ženklino karo galą, svarstėme mes, benamiai, ir kilo, kaip šmėkla, klausimas: kas bus karą baigus? Į senas gūžtas negrįšime. Ten, karą baigus, prasidės skerdynės. Įdėmiai klausėmės žmonių naikinimo mašinerijos gaudesio ir, apatiško netikrumo kupini, laukėme gero vėjo ant irstančio jūros kranto.

Kas tai per "mes"? Tiesmukai tarus, tai aš ir vidutinio amžiaus Švarcas, aprusėjęs išbėgėlis iš paskerstos Lenkijos.
Skaityti daugiau...
 
LEONARDUI DAMBRIŪNUI 70 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Barzdukas   
Pasak mūsų patarlės, ir duris uždarius, laikas bėga. O su laiku kartu bėgame ir mes: štai Leonardui Dambriūnui jau 70 metų. Jis gimė 1906 vasario 5 Žižmių kaime, Pagirių vis., Ukmergės aps. Į Ramygalos progimnaziją įstojo 1920, 1923-27 mokėsi Ukmergės gimnazijoj, 1927-34 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultete. Jį baigęs, mokytojavo Kaune. 1941-44 dirbo vyr. asistentu prie lietuvių kalbos katedros filosofijos fakultete. Vokietijos tremty mokytojavo Muencheno lietuvių gimnazijoj. JAV ilgiausiai dirbo Amerikos Balso lietuvių skyriuj Washingtone. 1976 išėjo į pensiją.
Lietuvoj bendradarbiavo Židiny, Lietuvos mokykloj, svetur — Aiduose, Drauge, Akiračiuose, Lietuvių enciklopedijoj ir kt. Praktiniais kalbos klausimais 1949-52 reguliariai rašė Ateity ir 1950-56 Vyty. Lietuvoj nuo 1939 buvo Gimtosios kalbos redakcijos narys, svetur Gimtojoj kalboj bendradarbiavo ir 1961-68 ją redagavo. Lietuvoj kartu su J. Kapla-nu išleido "Lietuvių kalbos gramatiką" nelietuvių mokykloms. 1939 paruošė "Kalbos patarėją", kurį redagavo A. Salys ir Pr. Skardžius, išleido Lietuvių Kalbos Draugija Gimtosios kalbos knygynėlio numeriu 1. 1940 Dambriūnas išleido "Lietuvių skaitymus" nelietuvių gimnazijoms. 1946 jau svetur išleido "Lietuvių kalbos sintaksę", paruoštą dar Lietuvoj (1963 pasirodė trečioji, papildytoji jos laida, pakartota Pedagoginio Lituanistikos Instituto Chicagoj). 1960 Juozas Kapočius išleido jo "Lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektus", knygą spaudė Lietuvių enciklopedijos spaustuvė Bostone. 1966 Tėvai Pranciškonai išleido "Introduction to Modern Lithuanian", stambų 472 psl. veikalą mokymosi reikalui, paruoštą Dambriūno kartu su Antanu Klimu ir Williamu R. Schmalstiegu. 1964 išleistas "Lietuviškas auklėjimas šeimoje".

Bet daugiausia Dambriūnas bus davęs kalbinių straipsnių. Pusaštuntų metų Amerikoj redaguodamas Gimtąją kalbą, daugiausia pats vienas ją ir prirašė — iš 672 puslapių jo yra parašyti apie 300. Straipsnius kalbos klausimais taip pat rašė Aidams (Kalbos mokslas ir mūsų bendrinė kalba 1952, Svetimos įtakos klausimu mūsų kalboje 1955), Lietuvai (Lietuvių kalbos sovietinimas 1956), žurnalui Lituanus, Draugui ir kt. Dambriūnas taip pat aktyvus ir visuomeniniame lietuvių gyvenime: ateitininkas nuo 1920, Ateitininkų Federacijos tarybos vienos kadencijos narys, JAV LB Washingtono apylinkės steigėjas ir valdybos vicepirmininkas, 1962-68 PLB kultūros tarybos vicepirmininkas, Lituanistikos Instituto narys ir 1971 geg. 30 — 1975 lapkr. 10 jo kalbos skyriaus vedėjas ir kt.
Skaityti daugiau...
 
PENKTOJI LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ ŠOKIŲ ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Prunskis   
Tautinių šokių šventės jau pasidarė išeivijoje tokia brangia tradicija, kaip ir dainų šventės. Pirmoji šokių šventė įvyko 1957, antroji — 1963, trečioji — 1968, ketvirtoji — 1972. Visos buvo Chicagoje. Čia centras, kur daugiau šokėjų grupių ir kur lengviau visiems suvažiuoti. Nusistatyta šokių šventes laisvajame pasaulyje ruošti kas penkeri metai, tačiau šiemet surengta metais anksčiau — švenčiant JAV 200 metų sukaktį.

Didžiąją tautinių šokių šventę Chicagoje sutikdamas, jos rengimo komiteto pirmininkas Bronius Juodelis pareiškė:
"Mūsų tautiniai šokiai sukurs mums mažąją Lietuvą kiekviename laisvojo pasaulio kampelyje tol, kol mes juos šoksime. Tad tegul penktosios tautinių šokių šventės džiaugsmas atgaivina visus dalyvius ir svečius, lyg tyras šaltinio vanduo, bekeliaujant per gyvenimo dykumas. Tas džiaugsmas tepalaiko mūsų tautinę sąmonę per daugelį metų ir išugdo naujas generacijas, dirbančias lietuvių tautos gerovei".

Taigi tautinių šokių šventė — ne vienkartinis įvykis, o sąjūdis, kuris patriotine ugnimi uždega plačiąsias išsiblaškiusių lietuvių kolonijas ir telkia mūsų tautai draugus iš kitų tarpo. Šokių šventės proga sustiprėjo mūsų ryšiai su eile šio krašto įžymybių, kai į garbės komitetą įėjo prezidentas Fordas, daugelis senatorių, kongresmanų ir Chicagos miesto galva. Jie atsiuntė iškalbingus sveikinimus, skelbė lietuvių dienas.
Į šokių šventę sveikinimais įsijungė ir vadovaujantieji mūsų tautos žmonės.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
I š   v i s u r. — Kanados lietuvių diena spalio 8-10 sėkmingai vyko Montrea-lyje. Spalio 8 suruoštas simpoziumas, kuriame kalbėta apie lietuvių dalyvavimą Quebeco provincijos gyvenime. Spalio 9 skirta posėdžiams. Svarstyti organizaciniai reikalai. Spalio 10 pasižymėjo itin turininga programa: pamaldomis Šv. Juozapo bazilikoje ir koncertu Claude Champagne salėje. Iškilmingose mišiose pamokslą pasakė kun. V. Martinkus. Koncerto programoje dalyvavo abiejų Montrealio lietuvių parapijų chorai, Hamiltono mergaičių choras Aidas, solistai G. Čapkauskienė, V. Verikaitis ir R. Strimaitis, akomponuojant J. Govėdui. Programą praturtino Montrealio, Toronto, Hamiltono ir Londono (Ont.) lietuvių šokėjų grupės, grojant Toronto ir Montrealio orkestrams.

Eglutė, vienintelis iliustruotas vaikų laikraštėlis, šiemet mini savo 25 m. gyvavimo sukaktį. Jį įsteigė prel. P. Juras ir Bern. Brazdžionis 1950. Iki 1959 laikraštėlį leido Lietuvių Kultūros Institutas, po to — Nekalto Prasidėjimo seselės Putname. Redaguoja ses. Ona Mi-kailaitė. Eglutės sukaktis lapkričio 6 paminėta Clevelande sol. Ginos Čapkaus-kienės ir pianisto Vytauto Puškoriaus koncertu.

M u z i k a. — Čiurlionio ansamblis Eucharistinio kongreso metu pasirodė 3 kartus. Ypatingai minėtinas įspūdingas koncertas rugp. 6 Drexel univ. didžiojoj salėj.
Skaityti daugiau...
 
RUDENYS IR PAVASARIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Kulbokas   
ALBINAS BARANAUSKAS: Rudenys ir pavasariai arba Užplynių Pultinevičius namie ir svetur. Lietuviškos knygos klubas, 1975, I dalis, 350 psl., 6 dol.

Pavadinimas — "Rudenys ir pavasariai" — lyriškas, o pravardė "Užplynių Pultinevičius namie ir svetur" dvelkia senoviniu stiliumi, senais prisiminimais. Ir tikrai, romaną beskaitant sukyla seniai pasąmonėje nugrimzdę pergyvenimai, lyg kapų vaiduokliai šmėkši kraupūs tolimesnės praeities nutikimai, liejasi mirtino tėvynės ilgesio srovės — pamatyti jei ne gyvus brangius artimuosius (jų daugelio jau nebėra . . .), tai bent išvysti užmirštas sodybas, kapus, pamatyti, kaip Lietuvoj leidžiasi saulė . . . Bet daug čia ir šviesaus, giedro humoro, tirštos satyros, net kandaus sarkazmo. Tai mūsų ir mūsų kaimynų putojančios būties paveikslai.

Baranauskas tapo plačias drobes, verčia lapas po lapo nuo pat Užnemunės po prūsais, sukilimų laikų, per nepriklausomybę, okupacijas, karą, bėgimus, senalietuvių ir tremtinių buitį Amerikoje. Realis-tinėn tikrovėn įsipynę pasakos bei fantazijos sukurti gabalai. Traškus, gyvas stilius, marguliuojąs liaudiškais posakiais; šmaikštus humoras liejasi per kraštus. Dalyvauja, tarsi ir pats autorius šalia geraširdžių savo žmonelių, mėgaujasi jų matoma gamta, dalyvauja jų pokalbiuose, ginčuose, lyg tarp kitko tarstelda-mas savo žodelį, tikrai nekliudantį pašnekos natūralumui.

Bet dažniausiai kalba už jį mėgiamiausias artojėlis Pultinevičius. Bent iš pirmo tomo (o turėtų būti dar du) galėtume pasakyti: kaip tas visas gyvenimas Lietuvoje ir svetur atrodė sveiko proto ir neiškreiptos moralės atstovui — mūsų kaimo žmogui. Bet, Dieve gink, autoriui nė motais mus mokyti.
Skaityti daugiau...
 
KOVOTOJAI UŽ LAISVĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Ramelis   
JUOZAS DAUMANTAS: Fighters for Freedom. Lithuanian Partisans versus the U.S.S.R. (1944-1947). Vertė E. J. Harri-son ir leidėjas — Manyland Books. New York, 1975. 254 psl., 9.95 dol.

Juozas Daumantas, visi žinome, tai herojiškasis laisvės kovotojas Juozas Lukša, krašto 1948 atsiustas į Vakarus ir po trejų metų vėl grįžęs tėvynėn. Šį rudenį sukanka dvidešimt penkeri metai nuo jo žuvimo.

Visiems žinoma, jokių rekomendacijų nereikalinga ir jo knyga, aprašanti Lietuvos partizanų vestą kovą prieš sovietinį okupantą. Pirmasis knygos leidimas, antrašte Partizanai už geležinės uždangos, išėjęs 1950, netrukus buvo išsemtas. Antrasis papildytas leidimas, sutrumpinta antrašte Partizanai, pasirodė 1962. Tad knyga ne tik buvo išleista, bet ir pasiekė skaitytojus.

Seniai reikėjo jos vertimo ir į anglų kalbą. Beleidžiant šią knygą lietuvių kalba, tuojau pat buvo susirūpinta ir jos išvertimu anglų kalbom Tai atliko buvęs Anglijos vicekonsulas E. J. Harrison (1873-1961 Tačiau, kaip informuoja Partizanų antrojo leidimo redaktorius prof. J. Brazaitis, "vertimo rankraštis iš Vli-ko raštinės dėl kurių priežasčių nenuėjo į spaustuvę" (Partizanai, p. 498). Tuo būdu ir užtruko dvidešimt penkeri metai, kol sulaukėme J. Daumanto-Lukšos knygos vertimo anglų kalba.
Skaityti daugiau...
 
NACIŲ OKUPACIJA J. MATULIONIO DIENORAŠTY PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. G.   
JONAS MATULIONIS: Neramios dienos. Toronto, 1975. 579 psl., 15 dol. Gaunama iš autoriaus adresu: 19 Russett Ave., Toronto, Ont. M6H 3M4, Canada.

Studijų metais itin pasireiškęs visuomenine bei politine veikla, Jonas Matulionis vėliau dėl tuometinių sąlygų turėjo ribotis profesiniu darbu. Vėl jis viešumon iškilo kaip 1941 m. Laikinosios vyriausybės finansų ministras ir vėliau generalinis finansų tarėjas.

Pernai metų pabaigoj pasirodžiusios Neramios dienos yra jo karo metų dienoraštis. Tik iš pradžių devyniolika puslapių (13-31), skirti 1941 metams, sudaro lyg įvadą į toliau pradėtą vesti dienoraštį. Žinoma, gaila, kad autorius nesiėmė bent šiek tiek platėliau pateikti atsiminimų iš Laikinosios vyriausybės savaičių. Pasitenkinama papasakojimu, kaip buvo pakviestas į šią vyriausybę, o ką joj kaip finansų ministras nuveikė, apie tai beveik nieko nepasako, nes tik pora puslapių tam skirta (20 -21). Ir iš tų 1941 metams skirtųjų keliolikos puslapių daugiau informacijos yra nebe iš finansų ministro, bet iš finansų tarėjo rūpesčių.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Algimantas Kezys, SJ. (red.): PALIKĘ TĖVIŠKĖS NAMUS. ŠV. KAZIMIERO LIETUVIŲ KAPINĖS ČIKAGOJE. Lietuvių Foto Archyvas, Chicago, 1976. Amerikos lietuvių etninės enciklopedijos pirmoji knyga, didelio formato (11 x 10 inčų) 252 psl., $19.95. Liuksusiniame popieriuje duodamos 203 nuotraukos, darytos A. Kezio. Be to, nemaža nuotraukų ir tekste, kuriam parinktas kitoks popierius. Tekstas lietuvių ir anglų kalbomis. Jo autoriai: J. Dainauskas, B. Pūkelevičiūtė ir L. Šimutis. Knygą apipavidalino dail. V. Lukas.

Martin Brakas (ed.)
: LITHUANIA MINOR. A Collection of Studies on Her History and Ethnography. Studia Li-tuanica serijos III tomas. Lithuanian Research Institute, New York, 1976. 304 psl., 59 iliustracijos ir žemėlapiai, 15 dol. Knyga gaunama adresu: Lithuanian Encyclopedia Press, 395 W. Broadway, So. Boston, Mass. 02127. Turiny šios studijos: J. A. Stiklorius — Lithuania Minor in International Treaties (9-65), P. Rėklaitis — Kleinlitauen in der Kar-tographie Preussens (67-119), A. Budrec-kis — Lithuanian Soldiery in the 18th Century Prussian Army (121-150), A. Budreckis — The Lithuanian Language and Proclamations of the Prussian Kings (151-213). J. Gimbutas — Grave Markers of Lithuania Minor (215 - 248), V. Pėte-raitis — Mažosios Lietuvos vietovardžių svetimėjimas XX amžiuje (249 - 302).

Paul Wasserman and Jean Morgan: ETHNIC INFORMATION SOURCES OF THE UNITED STATES. Gale Research Company, Detroit, 1976. XVIII -751 p., $45.00. JAV įvairių tautybių organizacijų, įstaigų, laikraščių etc. adresų knyga.

Romuald Zalubas: ENERGY LEVELS, CLASSIFIED LINES, AND ZEEMAN EFFECT OF NEUTRAL THORIUM. 138 puslapių atspaudas iš Journal of Research of the National Bureau of Standards, Vol. 80A, No. 2, 1976, p. 221-358.
Skaityti daugiau...
 
GYVYBINIU REIKALU PDF Spausdinti El. paštas
Beveik visų Aidų skaitytojų prenumerata baigiasi gruodžio mėnesį. Leidėjai tikisi, kad visi ją tuojau ir atnaujins, tuo užtikrindami žurnalo leidimą 1977 metais. Vardan lietuvybės tremtyje ir pavergtoje tėvynėje mes prašome visą šviesuomenę, ypač šiuo metu, telktis aplink Aidus. Leidėjams labai skaudu matyti savo tautiečius, besisielojančius lietuvybės likimu ir aktyviai besireiškiančius visuomeninėje veikloje, tačiau gyvenančius be mėnesinio kultūros žurnalo. Skaudu žvelgti ir į tuos Amerikoje bei Kanadoje baigusius aukštąjį mokslą būrius, kurie dar gerai moka lietuvių kalbą, bet nieko bendro nenori turėti su Aidais. Visus juos turėtų prikelti bent sąžinės balsas.

Šiuo metu mes tiesiog beldžiamės į Aidų skaitytojų ir visų lietuvių šviesuolių širdis. Žurnalą Amerikoje leidžiame jau 27 metus. Atsimintina, jog tai mėnesinis leidinys, susijęs su sunkiu redagavimo, spausdinimo ir administravimo darbu. O darbo, pašto ir spausdinimo išlaidos nuolat kyla. Mums reikalingas gyvesnis išsilavinusios visuomenės dėmesys. Reikalingi ir senieji, ir nauji prenumeratoriai. Turime atvirai pasakyti ir tai, jog niekaip nebepajėgiame išsiversti iš dabartinės 12 dol. prenumeratos. Net administratoriui ir vienam iš redaktorių dirbant visiškai be atlyginimo, tokia prenumerata pasidarė nepakankama.

Todėl, atšiaurių aplinkybių verčiami, nuo 1977 pradžios pakeliame Aidų prenumeratą iki 15 dol. metams. Garbės prenumerata lieka ta pati — 25 dol.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai