|
|
1976 m. 10 gruodis
Parašė P. VYTENIS
|
Laisvės kovų didvyrio mirties 25 metų sukakčiai
1. Juozas Lukša —laisvės kovotojas Juozas Lukša sušvito Lietuvos laisvės kovų padangėje kaip meteoras, palikdamas mums partizano Vilnies eilėraščio žodžiais "Pavergtos tėvynės" raudą ir kartu pasiryžimą tolimesnei kovai: Daugel vargo ir skausmo pakėlei, Daug vergiją ir vėjų šaltų. Kiek laukuose pilkų akmenėlių, Tiek krūtinėje Tavo žaizdų.
Kas surinks Tavo kraują ir gėlą ir tas ašaras, laisvės kančias . . .? Nemažiau gal vandens Nemunėlis Nuplukdeno į jūras plačias.
Kas paguos Tavo širdį, Tėvyne? Kas Tau šalty ugnelę įpūs? Svetimi atėjūnai išmynė Darželius ir prabočių kapus.
Vėl braidai savo kraujo upeliais Ten po Sibiro taigas, ledus. Vėl krankliai Tavo tėvo dvarely Susisuko gūžtas ir lizdus.
Tavo sodai apaugo vijokliais, Į svirnelį užžėlė takai, Tik nykiai kaukia vėjas vaiduoklis Tremtiniam po sodybų langais.
Neraudok, Pavergtoji Tėvyne, Dar gyvi sakalai milžinai. Jie išvys šiuos kranklius iš gimtinės Ir parneš šviesią Laisvę sparnais. --------- Šio straipsnio autorius buvo pasidaręs artimas Juozo Lukšos bičiulis, kai abu dvejus metus gyveno tame pačiame mieste. Jam Juozas Lukša patikėjo ir savo parašytos knygos "Partizanai anapus geležinės uždangos" (1950) išleidimo rūpesčius. ------------------- Per pirmąją Sovietų Sąjungos okupaciją nustojusi egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė, Lietuva pergyveno skaudžių smūgių. Prasidėjo žmonių areštai, įkalinimas ir žudymas, krašto ekonominis naikinimas, visų žmogaus laisvių atėmimas. Tai visą lietuvių tautą žadino į kovą už savo laisvę prieš raudonąjį įsibrovėlį. Visame krašte pridygo slaptų rezistencinių organizacijų, iš kurių stipriausias buvo Lietuvių Aktyvistų Frontas, kuris ir pravedė 1941 birželio 23 sukilimą.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė ANTANAS GIRNIUS
|
Žemės pavidalo klausimas yra vienas iš seniausių mokslinių klausimų. Jis nenustojo aktualumo ir šiais laikais. Astronomai1 domisi Žemės figūra kaip savo stebėjimų platforma, pagrįsdami kosmologines teorijas. Žemė, kaip Visatos dalis, yra labai mažytė. "Jeigu daiktų svarbumas būtų matuojamas tik pagal jų dydį, tai mes taip pat, kaip ir mūsų kosminė gyvenvietė Žemė, būtumėm veik niekis. Dabar astronomijoje stebėjimais pasiekiama 5xl09 šviesmečių. Jei šis atstumas reprezentuotų Žemės rutulio spindulį, tai iki arčiausios žvaigždės (Centauro alfa, 4 šviesmečių nuotolyje) būtų pora milimetrų — dulkelė pakibusi saulės šviesoje, būtų 500 atstumų iki Neptūno, o Žemė tesudarytų šimtąją atomo dydžio" — rašo E. J. Oepik,2 buvęs Tartu universiteto profesorius, dabar dirbantis Armagh astronominėje observatorijoje, Šiaurinėje Airijoje. Kada žmonės pradėjo domėtis tolimesne aplinka, negu medžioklės laukas, ir pasigamino pakankamai įrankių geresnei medžioklei, jie pasisotinę turėjo laisvesnio laiko — pradėjo plačiau galvoti. Jis, o, gal būt, ji, kaip sako anglas King-Kelė, pastebėjo, kad salos, matomos nuo aukšto kranto, dingsta už horizonto, nusileidus žemyn. Pagal tai spėjo Žemę esant apvalią.
Žemės figūra apytikriai yra sfera (rutulys), tiksliau sferoidas (suplota sfera), kuriam yra artimas elipsoidas, gaunamas sukant elipsę apie jos mažąją ašį. Žemės sferoidas3 yra asimetriškas: pietuose įlinkęs, šiaurėje iškilęs. Žemės figūra suprantama kaip suidealinta matematinė abstrakcija, neimant dėmesin nei topografinių, nei jūros bangų nelygumų. Geriausiai Žemę galime atvaizduoti imdami pagrindu opti-malinį elipsoidą ir žiūrėdami, kiek Žemė, kaip geoidas, nuo jo nukrypsta.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė VLADAS ŠLAITAS
|
SENATVĖ Trumpi eilėraščiai. Arba ilgi eilėraščiai. Tiek trumpi eilėraščiai, tiek ilgi eilėraščiai reiškia tą patį, tai yra, jie vis viena ničnieko nebepasako. Tai senatvė. Išsieikvojimas. Reikia kalbėti. Reikia daug ir ilgai kalbėti, idant senatvė neužgriūtų ūmai kaip miegas ir nepalaidotų užmiršimo pasaulyje.
|
Skaityti daugiau...
|
SUKILIMAS LIETUVOS SUVERENUMUI ATSTATYTI |
|
|
|
Parašė STASYS RAŠTIKIS
|
Tokia antrašte pernai pasirodė veikalas apie 1941 birželio mėnesio sukilimą — dokumentinė apžvalga, parašyta buvusio Lietuvos nepaprasto pasiuntinio ir įgalioto ministro Vokietijoje generalinio štabo pulkininko Kazio Škirpos. Knyga didelio formato, 583 poslapių, 30 foto nuotraukų, daugiausia sukilimo veikėjų ir Lietuvos diplomatų. (Trumpa informacine recenzija žurnalo skaitytojų dėmesys į šį veikalą buvo atkreiptas praeitų metų birželio numery. — Red.). Knygos įvade (30 p.) autorius rašo, kad jau 1940 m. vasarą jis bendrais bruožais buvo pradėjęs siekti:
1. Paruošti iš anksto būsimosios Vyriausybės deklaraciją atsišaukimo į tautą forma ir ją pateikti vokiečiams per dr. Kleistą, kaip santykių su' Vokietija bazę; 2. Numatyti naujosios Vyriausybės sudėtį tokią, kad, reikalui pribrendus, nereikėtų gaišti laiko diskusijoms ir būtų galimąją paskelbti viešai; 3. Gauti vokiečių sutikimą ir iš anksto slaptai suorganizuoti iš lietuvių — politinių pabėgėlių arba iš lietuvių tariamame Suvalkų trikampyj ginkluotą lietuvių dalinį sakytos Vyriausybės dispozicijai, ir 4. Kai visa tai jau būtų parengta bei sutarta, — orientuoti Respublikos Prezidentą A. Smetoną apie pasiektus rezultatus ir gauti iš jo konstitucinį pavedimą sudaryti Vyriausybę ir ją paskelbti.
Toliau (31 p.) autorius paaiškina: Kitaip veikti, kaip konspiratyviai, tada nebuvo įmanoma. Todėl buvo nusistatyta siekti suburti mūsų tautos veiklesniuosius elementus į visai naują, iš seniau niekam nežinomą, organizaciją — Lietuvių Aktyvistų Frontą, sutrumpintai — LAF.
|
Skaityti daugiau...
|
ANTANAS TAMOŠIUS BUKOTA — LIETUVIS FILOSOFAS, PARYŽIUJE MIRĘS PRIEŠ ŠIMTĄ METŲ |
|
|
|
Parašė DR. POVILAS RĖKLAITIS
|
Suvalkija, arba Užnemunė, po paskutinio padalijimo 1795 m. atskirta nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, per visą XIX-ąjį amžių skyrėsi savo politine padėtimi nuo kitų Lietuvos dalių: iš pradžių priklausydama Prūsijai1, nuo Tilžės taikos 1807 m. napoleoninei Varšuvos kunigaikštijai, galop po 1815 m. Vienos kongreso vad. Kongresinei Lenkijai, kurios autonomija, nors ir buvo Rusijos valdžios vis labiau siaurinama dėl 1831 ir 1863 metų sukilimų, savo reikšmės visiškai nenustojo iki 1915 m., kai vokiečių karinė okupacija Suvalkų guberniją atskyrė nuo Lenkijos ir prijungė prie Lietuvos — vad. Ober-Ost teritorijos rėmuose. Tatai buvo natūralu ne vien geografiškai, bet ypačiai kalbiškai: didesnė — šiaurinė — gubernijos dalis buvo kalbos atžvilgiu grynai lietuviška, lietuvių-lenkų kalbos siena ėjo ir šiandien tebeeina aiškia linija, be mišrių zonų ir kalbinių salų Seinų krašte2. XIX amžiuje Suvalkiją su Kongresine Lenkija tačiau siejo ne vien politiniai administraciniai ryšiai, bet savaime drauge ir ūkiniai bei kultūriniai, pvz., bažnyčių ir mokyklų padėtis ar kelių tinklo vystymasis. Svarbus senas kelias, ėjęs iš Pakaunės pro Zapyškį į Virbalį ir iš ten į Mozūrus, jau XIX a. pradžioje buvo nustelbtas didžiojo Rygos-Varšuvos pašto plento, kuris Suvalkijoje prasidėjo nuo Aleksoto muitinės prie Nemuno ties Kaunu ir, eidamas pro Garliavą, Veiverius, Marijampolę, Suvalkus, Lomžą, lietuviškąją šiaurę susiejo su Lenkijos centru — Varšuva3. Šis kelias ne vienam gabiam lietuviui suvalkiečiui virto jo gyvenimo kelią nulėmusiuoju faktoriumi4.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė PRANAS DOM. GIRDŽIUS
|
(Atsiskyrimo proga) Rytietis. 20 a. vidurio didžiausias kinų rašytojas ir mokslininkas. Ruošdamasis dvasininko misijai, gerai pažino Vakarų krikščionybės teologiją ir filosofiją, bet vertino daugiau pagoniškąją išmintį. Parašė 13 stambesnių veikalų. Mirė pernai pavasarį New Yorke, pasiekęs 80 metų amžiaus. Redakcija
Geltonasis Didžiūne,
Tavo išmintingus žodžius ryte rijau, pasisotinęs nusirašiau, kad turėčiau rytojui, iš krašto į kraštą su Tavim tampiaus, Tave nešiojaus, norėdamas suprasti TAO AŠĮ. Gal būčiau supratęs, jei nebūtum iškeliauti pasiskubinęs, sukeldamas godumą prie Tavo palikimo, lllustrissime. Kiek žodžių palikai parašytų, bet linotipininko dar nepamatytų, kiek tiesų išmąstytų? Ar John Day paskelbs Tavąjį testamentą, paskutinįjį lapą, nurodydamas, kad Tavo lobiai ne tokie, kaip Krezo ar Onasio. Ar bus gausiame lobyne atsakymas, kokio iki šiol dar nesu radęs Tavo raštuose? Kas iš to, kad sužinojau,
jogei Tavo žmonės geria arbatą ir bambuko pavėsy viena akimi pravira stebi gyvenimą su meile ir saldžia ironija;
jogei Tu praleidai du didžiausius karus, bet labiau nei mirties saugojais vulgarumo;
jogei tinkamiausias laikas gerti arbatai tai po pusiaunakčio mėnulio apšviestoj altanoj (su lieknomis konkubinomis), o netinkamiausias, kai tarnai pešasi;
jogei blogas laiškas, jei nesibaigia postscriptum. Į tokį laišką gali atsakyti eilinis raštininkas;
jogei, radęs Tavo knygoj rašybos klaidų, skaitytojas tik džiaugsis, nes jausis sugebąs pataisyti;
jogei, jei žmogus nesako sau pačiam "ką daryt, ką dabar daryt?", Tu nežinai iš tikro, ką su tokiu filistinu daryt;
jogei pirma kvailumo žymė — kabinėtis prie žodžių, antra — meilė definicijai; jogei didžiai pasigailėtinas tas kraštas, kuriame žinojimas be supratimo, grožis be meilės ir teisingumas be pasigailėjimo;
|
Skaityti daugiau...
|
NOBELIO PREMIJOS LAUREATAI VIENI AMERIKIEČIAI |
|
|
|
Parašė L. A.
|
Šiemet visos penkios Nobelio premijos — chemikos, fizikos, medicinos, ekonomijos ir literatūros — buvo paskirtos amerikiečiams. Tai pelnytas pripažinimas tautos, kuri po antrojo pasaulinio karo pirmauja eksperimentiniuose moksluose, neatsilikdama ir literatūroje. Taikos premija šiais metais visiškai nepaskirta. Matyt, bijota, kad kartais neatsitiktų taip, kaip aną sykį, kai ją gavo Amerikos ir šiaurinio Vietnamo užsienio reikalų ministeriai už bevaises pastangas. Po taikos priedanga net buvo išduotas pietinis Vietnamas komunistams ir tuo sukompromituota Nobelio premija. Gal pasitaikė ir kitų priežasčių, bet vis dėlto keista, kad šiuo metu pasauly nerasta iškilaus asmens su nuopelnais taikai. Chemijos premija, skiriama pirmiausia, teko Williamui N. Lips-combui, kilusiam iš Clevelando ir išsimokslinusiam Kentuckio universitete bei Kalifornijos technologijos institute. Tai palyginti dar jaunas mokslininkas (56 m.), dirbąs Harvardo universitete. Jo atradimai chemijoje labai specialūs, liečia vandenilio ir borono junginius, kurie šiuo metu jau naudojami raketų kurui. Tikimasi, jog ateity tie elementai bus pritaikyti ir vėžio gydymui. Fizikos premija padalyta tarp dviejų mokslininkų — Burtono Richterio ir Samuelio Tingo. Pirmasis yra gimęs New Yorko mieste, antrasis — Ann Harbor Michigane. Tai ypatingai jauni mokslininkai — abu ant 40 m. amžiaus ribos. Richteris dirba fizikos laboratorijose Stamfor-de, Tingas — New Yorke ir Ge-nevoje. Abu jie savais metodais priėjo prie tų pačių mokslinių atradimų. Jų laimėjimas — mažesnės už atomą, vadinamos "J", dalelytės atradimas, kuris atversiąs naujas medžiagos pažinimo galimybes.
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJAI 30 METŲ TREMTY |
|
|
|
Parašė Administrator
|
Juo ilgiau gyvename, juo gausiau susilaukiame sukakčių bei jubiliejų. Vieni iš jų liečia asmenis, kiti spaudą, dar kiti organizacijas. Vieni paminimi triukšmingiau, kiti tyliau. Yra ir liekančių visai nepaminėtų. Taip būtų atsitikę ir su Lietuvių Rašytojų Draugija, jei šį rudenį valdyba nebūtų atkreipusi laikraščių dėmesio ir pasiuntusi informacinės medžiagos. Kai kurie laikraščiai, ja pasinaudoję, priminė visuomenei, kad šiemet Lietuvių Rašytojų Draugija švenčia 30 metų nuo savo atsikūrimo tremty. Šia proga buvo iškelta šios draugijos reikšmė ir nuopelnai emigraciniame gyvenime. Kokių ypatingų paminėjimų Lietuvių Rašytojų Draugija nesusilaukė. Gal mūsų aplinkybėse taip ir geriausia: tie, kurie puoselėja grožinį raštą, raštu ir pagerbiami.
Lietuvių visuomenė apie savo rašytojus palyginti mažai ką žino, nors jų reikšmė kultūrinėje tėkmėje gyvybinė. Rašytojai kurdami duoda impulso visai lietuviškai veiklai. Neretai jie užima ir vadovaujančias vietas, kaip laikraščių bei žurnalų redaktoriai, kultūrinių renginių organizatoriai, naujų idėjų iniciatoriai. Rašytojų jėgos sudega kūryboje arba išsisklaido bendroje kultūrinėje veikloje, todėl daug kas ir nebežino, ką jie nuveikia kaip organizuotas vienetas savo draugijoje.
|
Skaityti daugiau...
|
ĮSPŪDŽIAI IŠ AMERIKOS LIETUVIŲ R. KATALIKŲ KUNIGŲ VIENYBĖS SEIMO |
|
|
|
Parašė Administrator
|
Marijonų vienuolyne Chicagoj spalio 6-7 įvyko Amerikos Lietuvių R.K. Kunigų Vienybės seimas. Daugeriopu žvilgiu jis buvo pirmakartis — gausus, darbingas ir atvirakalbis, ne skubotas ir formalistinis, kaip ne kartą praeity. Tokiu jis tapo atsitikrinai. Buvo planuota seimą sujungti su Chicagoj vyksiančiu The National Center for Urban Ethnic Affairs suvažiavimu. Bet, šį paskutiniu momentu atidėjus, buvo nuspręsta kunigų seimo ne tik neatidėti, bet dar jį pratęsti iki dviejų dienų ir praplėsti naujom temom, kurias prasmingai sujungė seimui duotas šūkis: "Graži praeitis — kokia ateitis?"
Graži praeitis buvo atskleista dr. Tėv. V. Gidžiūno, OFM, kruopščiai paruošta paskaita "Lietuvos bažnytinės provincijos 50 metų sukaktis", iškeliant bažnytinės provincijos kūrimo meto didžiai komplikuotas situacijas, Vatikano prielankumą Lietuvai ir Lietuvos episkopato, ypač arkivysk. J. Matulaičio, kryžiaus kelią. Gi sukūrus nepriklausomą bažnytinę provinciją, seimui paskaitininko buvo priminta veiksminga ir Katalikų Akcijos sujungta Bažnyčios veikla, kuriai tolygios neturėjo net per ilgus šimtmečius laisvai veikusios vakarų Europos bažnytinės provincijos.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė A. Radžius
|
Po ilgos, dešimties mėnesių, kelionės per tarpplanetinę erdvę, sukoręs 440 milijonų mylių kelio, nes reikėjo skristi didžiuliu lanku, ir keturias savaites ieškojęs tinkamos vietos nusileisti, pagaliau Vikingas 1 š.m. liepos 20 d. 5 vai. 12 min. 7 sek. ryto Kalifornijos laiku arba 8 vai. 12 min. 7 sek. rytiniu vasaros laiku saugiai nutūpė ant Marso paviršiaus.
Buvo norėta jį nutupdyti liepos 4 dieną, kada JAV šventė savo 200 metų nepriklausomybės sukaktį. Ir Vikingas 1 buvo tam pasiruošęs. Jau birželio viduryje jis pasiekė Marsą ir įėjo į jo orbitą. Gautos fotografijos parodė, kad parinktoji vieta liepos 4 nusileidimui esanti netinkama. Teko ieškoti vietos kitur. Buvo galvojama nuleisti kapsulę liepos 17, bet atsisakyta ir nuo to. Pagaliau apsispręsta už liepos 20 dieną. Buvo duotas signalas leistis, ir tuo žemės mokslininkų funkcija, kiek ji lietė patį leidimąsi, pasibaigė. Vikingas 1 pats savo kompiuteriais reguliavo visą leidimosi eigą ir, žinoma, klusniai pranešinėjo žemei, kaip viskas vyksta.
Iš žemės leidimosi eigą reguliuoti neįmanoma, nes iki Marso, šiuo metu esančio už 212 milijonų mylių, signalas keliauja daugiau kaip 19 minučių. Visa, kas įvyksta Marse, žemė sužino beveik 20 minučių vėliau. Pvz., kai atėjo signalas, jog Vikingo 1 nusileidimo kapsulė įėjo į Marso atmorferą, toji kapsulė jau prieš 10 minučių buvo nusileidusi ant planetos paviršiaus.
|
Skaityti daugiau...
|
I š v i s u r. — Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijos jubiliejinis seimas spalio 22 - 24 suruoštas Chi-cagoje. Federacija įkurta 1906. Jai vadovauja dr. Juozas Meškauskas. Seimo programa buvo iš trijų dalių. Filmais parodyta 70 metų veiklos darbai. Vyko simpoziumas — Esamos padėties analizė, kurią nušvietė dr. J. Sungaila, dr. A. Darnusis ir kun. K. Pugevičius. Būta ir pranešimų iš veiklos. Simpoziumui vadovavo J. Pabedinskas. Į seimą atvyko 105 atstovai. Išrinkta nauja valdyba: dr. J. Jerome, dr. J. Meškauskas, dr. A. Darnusis, dr. V. Vygantas, kun. V. Rimšelis, MIC, R. Olšauskaitė, Požerienė ir sesuo Ona Marija.
— Lietuvių pranciškonų vienuolynas Brooklyne atšventė 25 m. įsikūrimo sukaktį. Ta proga buvo solistų V. Verikai-čio ir R. Strimaičio koncertas, akompo-nuojant J. Govėdui, ir vaišės. Vienuolynas įkurtas 1951. Nuo pat pradžios prie jo buvo spaustuvė. Leista periodiniai leidiniai ir knygos. Prie vienuolyno išaugo Kultūros Židinys. Dabar vienuolynas, spaustuvė ir Kultūros Židinys sudaro reikšmingą lietuviškos veiklos vienetą New Yorke.
— Vliko tarybos posėdis įvyko spalio 23 Kultūros Židinyje New Yorke, metinis seimas — Washingtone gruodžio 4-5.
— Amerikos Lietuvių Tarybos 36 suvažiavimas lapkričio 13 buvo Chicagoje. Dalyvavo 155 asmenys. Padaryti pranešimai ir numatyti veiklos planai ateičiai. AL Taryba dabar turi 24 veikiančius skyrius. Nutarta įsigyti namus Chicagoje.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Jonas Grinius
|
ANATOLIJUS KAIRYS: Trys komedijos — Ku-kū, Didysis Penktadienis, Rūtos ir Bijūnai. Chicago, 1975, 224 psl. Išleido leidykla Dialogas. Iliustravo Zita Sodeikienė.
Dailusis menas ir literatūra, kurie žadina šypsnį bei juoką, labiau nei kitos kūrybos sritys yra susiję su gyvenimiška tikrove. Bet šitos rūšies tikrovė, vaizduojama "herojų" veiksmais, turi būti gausiuose prieštaravimuose čia tarp veikėjų siekimų, čia tarp tikrų idealų ir tariamų idealinių vertybių, kurių staigus, bet veikėjams nelabai skaudus, sudužimas arba jų staigus pasirodymas menkystėmis žadina juoką. Ir juo didesnė išsivysto įtampa tarp siekiamų netikrų idealų ir jų staigaus pasirodymo išvirkščia puse — menkystėmis ir kvailystėmis, — juo skaitytojų ir žiūrovų juokas būna garsesnis ir skanesnis. Šitai reikia pasakyti apie "Tris komedijas" iš pačios pradžios, nes jų autorius A. Kairys šį komizmo dėsnį yra gerai įsigyvenęs ir daugely atvejų (su viena antra išimtimi) gerai ir net labai gerai pavartojęs savo komedijų kūryboje.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Alaušius
|
2. VI. Požėlos jaunystės atsiminimai
VLADAS POŽĖLA: Jaunystės atsiminima.!. Redagavo Pranas Čepėnas. Išleido ALSS (socialdemokratų) Literatūros fondas. London, 1971. 355 psl., 4 dol.
Ši knyga liko ligi šiolei nepaminėta per apgailėtiną neapsižiūrėjimą. Verta ji skaitytojų dėmesio dėl pateikiamos medžiagos apie tą kartą, kuri gilino tautinį mūsų atgimimą ir rengė tautą valstybinei nepriklausomybei, o vėliau pati kūrė laisvą gyvenimą. Taip pat šią knygą daro simpatišką tai, kad joj pasiekiama pusiausvyra tarp autobiografinio ir visuomeninio momento. Tokia pusiausvyra, galima sakyti, tiesiog matuoja atsiminimų vertę.
Vladas Požėla (1879-1960) buvo vienas ryškiųjų savo kartos atstovų — socialdemokratų veikėjas, Steigiamojo seimo narys, 1926 m. M. Sleževičiaus kabinete vidaus reikalų ministras, savo profesijoj — iškilus advokatas.
Jaunystės atsiminimus sudaro šeši skyriai. Jų plačiausias skirtas mokslo metams (p. 9-109). Su įdomumu jame skaitome apie lietuviškąją moksleiviją Mintaujos gimnazijoj XIX a. pabaigoj (autorius ją baigė 1900). Ši Latvijos gimnazija gana gausiai telkė lietuvių mokleivių — ligi 200. Mintaujiečiai lietuviai moksleiviai jau nuo seniau buvo įsijungę į tautinio atgimimo sąjūdį, 1890 įsteigdami slaptą Kūdikio draugiją. V. Požėlos atsiminimai pateikia žinių ir apie šią draugiją, ir apie savo bendrabučio lietuviškąjį būrelį, ir apie plačiai išgarsėjusį 1896 metais mokinių pasipriešinimą kalbėti prieš ir po pamokų pravoslaviškas maldas (10 moksleivių dėl to buvo pašalinti iš gimnazijos), ir vėlesnį lietuvišką bruzdėjimą. A. Smetonos, J. Tūbelio, vilniečių veikėjo A. Rymo ir J. Šlapelio, dr. K. Jokanto ir kitų autoriaus mokslo draugų vardai savaime liudija apie Mintaujos gimnazijos vaidmenį mūsų švietimo istorijoje.
|
Skaityti daugiau...
|
Albinas Baranauskas: RUDENYS IR PAVASARIAI, II dalis. Lietuviškos knygos klubo leidinys, Chicaga, 1976, 347 psl., kaina 6 dol.
Stasys Džiugas: KIŠKUČIO VARDINĖS. Iliustravo VI. Stančikaitė, išleido Lietuviškos knygos klubas, II laida, 56 psl.
ŠVENTOJI DVASIA — BAŽNYČIOS ATNAUJINTOJA. Paruošė prel. dr. Vytautas Balčiūnas, viršelį piešė Ona Mikailaitė, išleido Krikščionis Gyvenime, 1976, 124 psl., kaina 2 dol.
Dorothy Gladys Spider: FOLK FES-TIVALS AND THE FOREIGN COM-MUNITY. Išleido Gale Research Com-pany, Detroit, 1976. 152 psl. Autorė, aprašydama įvairių Europos tautų papročius, nutyli Lietuvą.
BOOKS ABROAD. Leidžia Oklahomos universitetas kas trys mėnesiai, 503-730 psl., vasaros leidinys. Išsami pasaulinės literatūros apžvalga. Rimvydas Šilbajoris recenzuoja Romualdo Granausko novelių knygą "Duonos valgytojai" ir Mariaus Katiliškio "Apsakymus".
Bronius Budriūnas: MIŠIŲ GIESMĖS nr. II. Žodžiai Stasio Ylos. Bendram giedojimui. Broniaus Budriūno K.L.F. leidinys nr. 22; TRAKŲ PILIES GRIUVĖSIUOSE (Iš fortepiono sonatos "Mano tėvynė", leidinys nr. 20; AUDRINGI DEBESYS VIRŠ KAUNO (Iš sonatos "Mano Tėvynė"), leidinys nr. 9, išleistas Prano Baltakio lėšomis; BALTIJOS PAJŪRY (Iš fortepiono sonatos "Mano tėvynė", leidinys nr. 21, išėjęs Jarašūno lėšomis; NEMUNAS LAUŽIA LEDUS PAVASARĮ (Iš sonatos "Mano tėvynė"), JAV LB Kultūros Fondo leidinys nr. 53, Chicaga, 1970. Visi kiti išleisti Broniaus Budriūno K. L. Fondo.
|
Skaityti daugiau...
|
GROŽINĖ LITERATŪRA Andriekus L. — Eilėraščiai ........................... 361 Asyžietis Pranciškus šv. — Sesers saulės arba su- tvėrimų giesmė (vertė St. Santvaras) ................. 353 Bradūnas K. — Eilėraščiai ............................ 400 Dumčius Alg. — Eilėraščiai ........................... 257 Pr. D. Girdžius — Lin-Yutangui ....................... 468 Girniuvienė Mirga — Eilėraščiai ...................... 24 Gliaudą J. — Vaidilos už kapinių ..................... 416 Grigaitytė K. — Eilėraščiai '. ....................... 301 Jankus J. — Tupu-tu-tupu (Ištrauka iš "Severiuko") ... 172 Mazalaitė N. — Atlantis (Ištrauka iš knygos) ......... 75 Mazalaitė N. — Darbai ................................ 370 Montale Eug. — Eilėraščiai (vertė St. Žilys) ......... 124 Montale Eug. — Dinard peteliškė (vertė B. Cipli- jauskaitė) ........................................... 272 Rannit Al. — Autografas, du estiški eilėraščiai (vertė Br. Raila) ........................................... 64 Saulaitytė M. — Nida (eil.) .......................... 9 Spalis R. — Ponia Gledhill ........................... 302 Šlaitas Vl. — Eilėraščiai ............................ 449 Švabaitė J. — Tėvynė (eil.) .......................... 200 Šv. Pranciškaus Taikos malda ......................... 372 Tulauskaitė G. — Eilėraščiai ......................... 58 Tulys Ant. — Dovydas ................................. 267 Vaičaitis Pr. — Eilėraščiai .......................... 296 Vaičiulaitis Ant. — Tarp šieno pradalgių ............. 127 Vaičiulaitis Ant. — Eilėraščiai ...................... 250 Visvydas Pr. — Eilėraščiai ........................... 150 Zomdega Aina — Gunčiui Zariniui (eil., iš latvių kalbos vertė H. Nagys) ............................... 415
|
Skaityti daugiau...
|
Aidų leidėjai, redakcija ir administracija maloniai sveikina žurnalo bendradarbius, platintojus, skaitytojus ir geradarius, žengiančius į 1977 metus. Visiems linki Viešpaties apvaizdingo vadovavimo, einant nežinomais takais. Tegaivina mus viltis, kad metai bus laimingi mums ir mūsų tautai. | AIDŲ LEIDĖJAI, REDAKCIJA IR ADMINISTRACIJA
AIDŲ RĖMĖJAI
Garbės prenumeratoriai. Po 25 dol.: Vita Baleišytė, Chicago, II.; Pranas Baltakis, Silver Spring, Md.
Rėmėjai: Liudas Balvočius, kun. Alg. Olšauskas, Antanas Razutis, Los Angeles, Ca.; Julius Jodelė, Sherman Oaks, Ca.; Emilija Kolbienė, dr. kun. J. Prunskis, dr. Br. Valadka, Jonas Žadeikis, Chicago, II.; Aldona Prapuolenytė, Cicero, II.; B. O. Biskis, Clarendon, II.; Rita Durickaitė-Moore, Gulfport, Fla.; Vanda Bagdonienė, Detroit, Mi.; St. Petrauskas, M.D., Hillside, N.J.; Leonita Jankauskienė, Mountainside, N.J.; Vitolis Litvinas, Rochester, N.Y.; M. Šiaučiūnienė, Sandfly, Tas., Australia.
"AIDŲ administracija dėkoja visiems žurnalo rėmėjams
|
|
|
|
|
|