Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1949 m. 23 birželis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas

Tu es sacerdos — (iš Arkiv. J Skvirecko atsiminimų) ............................. 49
Antanas Maceina — Didžiosios pjūties šventė ......................................... 52
Kazys Bradūnas — Du eilėraščiai ............................................................. 56
Jurgis Blekaitis — Žydinčios valandos (eilėraščiai) ................................. 57
Zenonas Ivinskis — Lietuvių kultūros tarpsniai ....................................... 58
Stasys Yla — Šeimos tragedija .................................................................. 64
Juozas Tininis — O'Neillis — amerikiečių dramaturgas .......................... 68
Paulius Jurkus — Mano dienų karalienei (eilėraštis) ............................... 72
Jonas Grinius — Nevainikuota Karalienė („Gulbės Giesmės“ V pav.) .. 73


KŪRYBOS PASAULY

KNYGŲ VERTINIMAI

J. B. — Pr. Naujokaičio Lietuvių literatūra .......................................... 82
D. M. Jesaitytė — Legendos apie ilgesį ............................................... 83
A. D. — Lithuania Through the Ages .................................................... 84
Pr. Skardžius — Vokiškai lietuviškas žodynas ..................................... 85

RELIGINIS GYVENIMAS
Kun. V. Bagdanavičius — Mūsų religinės kultūros darbo
perspektyvos JAV .................................................................................. 89

FILOSOFIJA

A. J m. Egzistencializmas ir Krikščionybė ............................................. 90

MENAS

P.Jurkus — Naujas skulptorius ............................................................. 91
A. Mc. — Bernadetės giesmė ................................................................ 92

SOCIALINIS GYVENIMAS

Grynųjų idėjų pavojus ............................................................................ 93

AKADEMINIS GYVENIMAS

Iz. Vasiliūnas — Studentija ir muzikinis išsilavinimas ......................... 94

LITERATŪROS PARAŠTĖ
H. Nagys — Apie vokiečių literatūros žinovus ir vertėjus ................... 95

Skaityti daugiau...
 
TU ES SACERDOS PDF Spausdinti El. paštas
ARKIVYSKUPO JUOZAPO SKVIRECKO ĮŠVENTINIMAS KUNIGU


Šis straipsnelis yra paimtas iš paties J. E. Kauno Arkivyskupo-Metropolito atsiminimų, kuriuos jis padiktavo savo sekretoriui. Iš šito straipsnelio skaitytojai pamatys, kokiose aplinkybėse prieš 50 metų mūsų gerbiamas Jubilijatas atliko lemiamą žingsnį savo gyvenime, t. y. priėmė kunigystės
šventimus ir atlaikė pirmąsias šv. mišias. Red.

*

1896 metais birželio mėnesy Žemaičių Seminarijos klierikai važiavo atostogų. Po vasaros jie manė grįžti tęsti savo mokslo. Ketvirtamečių klierikų mintys buvo kitokios negu jų jaunesniųjų draugų. Sugrįžę seminarijon po atostogų, jie turėjo ruoštis priimti aukštesniuosius šventimus - subdijakonatą, dijakonatą ir kunigystę, nes žemesniuosius jie jau turėjo. Pirmiausia, priimdami aukštesniuosius šventimus, jie turėjo išlaikyti atitinkamus egzaminus. Paskui, įšventinti kunigais, jie turėjo pradėti savo tikrąjį pašaukimo darbą - kunigauti savo tautiečių tarpe, būti tais Kristaus išrinktaisiais pasiuntiniais, kurie turėjo eiti ir duoti vaisių. Jų gyvenimas turėjo gauti kitokį pavidalą negu buvo iki šiol. Iki tam laikui jie dirbo sau, toliau jie turėjo dirbti kitiems.

Skaityti daugiau...
 
DIDŽIOSIOS PJŪTIES ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas

Išsiuntęs septyniasdešimt du mokinius „po du pirma savęs į visus miestus ir vietas, kur Jis turėjo ateiti“ (Jon. 10, 2), Kristus pasakė: „Pjūtis, tiesa, didelė, bet darbininkų maža. Taigi, prašykite pjūties Viešpatį siųsti darbininkų į savo pjūtį“ (Jon. 10, 2). Kas yra šisai pjūties Viešpats? Kas yra Tasai, kuris šaukia darbininkus į Kristaus įveistą vynuogyną? - Ne kas kita, kaip Šventoji Dvasia. Sekminės yra pjūties šventė. Senajame Įstatyme Izraelis šią dieną dėkojo Dievui už derlių, kurį buvo nuėmęs tarp Velykų ir Sekminių. Naujajame Įstatyme šią dieną mes dėkojame Dievui už derlių, kuris išdygo iš Kristaus kraujo. Todėl jau pati pirmoji Sekminių šventė Jeruzalėje buvo sykiu ir didžioji Krikšto diena, kada po šv. Petro kalbos „prisidėjo apie tris tūkstančius sielų“ (Ap. D. 2,41). Todėl Sekminių išvakarių liturgija yra tokia pat, kaip ir Velykų Šeštadienio, kuris taip pat yra Krikšto diena. Sekminės mums nurodo į tą Didžiąją Pjūtį, kurią Kristus pradėjo savo Gyvenimu, Mirtimi ir Prisikėlimu ir kuri dabar trunka visą istorijos metą. Senajame Įstatyme Sekminės buvo daugiau gamtos šventė, nes ano meto žmogus daugiau žvelgė į žemės karalystę, kur laukuose kvepėjo kviečių varpos ir vynuogynuose noko sultingos kekės. Naujajame Įstatyme aukso kviečiai virsta Kristaus Kūnu ir vynuogynų vynas - Jo Krauju: visa žemiškoji karalystė yra keičiama į dangiškąją, į dieviškąją, į antgamtinę. Tuo pačiu ir Sekminės virsta dangiškosios-dieviškosios Pjūties švente, Didžiosios Pjūties, vykdomos nebe šaltos geležies pjautuvu, bet viską deginančia Šventosios Dvasios ugnimi. Šios Pjūties Viešpats yra „fons vivus, ignis, caritas“ - „gyvasis šaltinis, ugnis, meilė“ -, kaip Jį vadina Sekminių liturgijos himnas. Jo rankose bąla tai, kas sutepta; gyja tai, kas sužeista; drėgsta tai, kas- buvo išdžiūvę. Jis yra tasai „didysis Ramintojas, gaivinantis sielos Svečias, saldusis Atnaujintojas“, kuris teikia „darbe poilsio, karštyje pavėsio, maldavime paguodos“ (pgl. Sekminių Mišių sekvenciją).

Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas

MĖNESIENA LIETUVOJ

Žėruoja rubinu žvaigždynas
Anta milžinkapių naujų,
Šaknis piliakalnio maitinas
Šiltu kovotojų krauju.

Jis renkas ten į vario urną –
(Lyg lob| degantį matai! ...)
Ir godžiai godžiai pilna burna
Jį geria kalno pamatai,

Ir atžalas iš kelmo leidžia
Sausi, šventieji ąžuolai,
Ir klūpo prieš aušrinę žvaigždę
Maldos ekstazėje šilai ...

Skaityti daugiau...
 
ŽYDINČIOS VALANDOS PDF Spausdinti El. paštas

 

VARPAS

Aš su tiesa, su prietema įnešiu
Į jūsų sielas savo vakarinį
Skambėjimą; atsirakinę
Septynis užraktus, panašūs
Į mano nuovargį, jūs tarsit
Man širdimi; ir plauks naktis
Banguojančia skraiste ...
- Katarsis, -

Sakys alyvos, glostys jums akis
Tik šiandien pamatytu kuplumu.
Ir jūs kalbėsit (-mano bangos gaus):
- O, kaip gyvent sekundiška, ūmu!
Kaip daug varpų skambėjime dangaus!
Ir man bus gera atsiremti į žmogaus
Akis, ir atsigult į širdis taip ramu.

Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KULTŪROS TARPSNIAI PDF Spausdinti El. paštas
 

I. LIETUVIŲ KULTŪROS PRADMENS


Tautos kultūros negalima tinkamai suprasti, jeigu nėra atsekama pati šios kultūros pradžia. Reikia atskleisti jos sudedamieji pradai, anie pirmykščiai elementai, kurie sukūrė kultūros užuomazgas ir kurie paskiau vienokiu ar kitokiu pavidalu išeina aikštėn ir aukštosios kultūros kūriniuose. Tie pradiniai sudedamieji kultūros elementai yra tarytum tos neregimos gijos, kurios neša visą audinį ir suteikia jam savotiškai originalaus pobūdžio. Šituos tad elementus atskleisti ir tuo pačiu visam tautinės kultūros išsivystymui duoti aiškesnį vaizdą ir yra kultūros istorijos pradinis uždavinys. Jį turi atlikti ne tik kultūros istorija apskritai, bet ir kiekvienos tautos kultūros istorija skyrium.

Lietuviškosios kultūros priešistorinei pradžiai, aišku, neturime jokių rašytų dokumentų. Tačiau ji yra išlikusi gyva mūsų tautos dvasioje, jos papročiuose, jos meno nuotaikose ir visoje mūsų santykių formoj. Mūsų lietuviškosios kultūros pradžia yra raktas visai mūsų kultūrai suprasti. Apie šitą tad pradžią, ne jos išsivystymo, bet jos esmės ir sąrangos atžvilgiu, ir reikia kalbėti.

Skaityti daugiau...
 
ŠEIMOS TRAGEDIJA PDF Spausdinti El. paštas

Puikus mano bernužėlis -
Pasiskųsiu bernužėliu.

Liaudies daina


1

GERAI AR BLOGAI, bet reikia kartais žinoti. Per vėlu vienam, gal pravers kitam, sužinojus. „Kad aš būčiau žinojus savo dalelę negerą, tai aš būčiau nepirkus sidabrinių žiedelių. Tai aš būčiau nepirkus sidabrinių žiedelių, tai aš būčiau nemainius su tuo šelmiu berneliu.“ Panašiai ir ne vienas vyras galėtų pasidejuoti. Kodėl? Oi, daug priežastėlių žino gyvenimas - kas jas išvardins!

SU SAVA GALVA

IŠSKIRT žmonių negalima, kai jie nenori. O jie tikrai nenori. Bet ima ir išsiskiria - keista, nenorėdami? Visi kraipo galvas: ne tie, kuriems reiktų išsiskirti. Iš patikimo vedė, dorai gyveno, abu bažnyčion ėjo. Kur kelmas pakastas?

O vienas pašalietis šypsosi ir nieko nesako.

- Ko gi taip? Žinai ką, sakyk!

Skaityti daugiau...
 
O'NEILLIS - AMERIKIEČIŲ DRAMATURGAS PDF Spausdinti El. paštas
 

I. RAŠYTOJO ASMUO IR JO KŪRYBOS YPATYBĖS


1. Audringa jaunystė. - Ar ne simboliškas sutapimas, kad didžiausioje Naujorko gatvėje (Broadway), kur šiandien stovi svarbiausi teatrai, viešbutyje 1888 m. (pernai metais jam sukako 60 m. Be to, jis gimęs tais pačiais metais kaip ir 1948 m. Nobelio literatūros premijos laureatas S. T. Eliotas, lyrikas modernistas ir esajistas.) gimė Amerikos teatro atnaujintojas ir žymiausias šių laikų Amerikos dramaturgas Eugenijus Gladstonas O'Neillis? Jo tėvas buvo žymus aktorius, išvažinėjęs su savo trupe visą Ameriką nuo vandenyno iki vandenyno ir kasmet iš savo vaidinimų turėjęs stambią sumą gryno pelno. Taigi jau iš pat mažens jo sūnus Eugenijus kvėpavo teatro oru. Jo motina buvo
uoli katalikė ir smarkiai linkusi į mistiką, be kurios vėliau daugelis jo dramų negalėjo išsiversti. Abu jo tėvai buvo kilę iš Amerikos airių giminės. Taigi būsimas dramaturgas savo kilme neturi tiesioginio ryšio su Europa: jis yra grynas amerikietis.

Skaityti daugiau...
 
MANO DIENŲ KARALIENEI PDF Spausdinti El. paštas
Dar niekad tavo akys - šiaurės ežerėliai -
Pabudę nežvelgė džiaugsmingai į dangaus erdves,
Jose nekilo aušros, nedegė mieguisti debesėliai,
Ir aš jose dar niekad nemačiau savęs ...

Gal ir buvai prieš mano laiką čia atėjus
Ir kvepiančias rankas tiesei iš šimtmečių gilių;
Gal laukei tu manęs, naktis papuošusi žvaigždėm
Vestuvių kambarin parnešus ežero gėlių. [rugsėjų,

Bet aš buvau dar miegantis tylus upelis,
Miestus ir lygumas dar sapnavau kalnų širdy;
Ir tu verkei, o lapkritys užžarstė lapais sodo kelią,
Ir platumas laukų užklojo vakarai juodi.

Ir amžių glūdumoj tyla tave nuskynė,
O aš nūnai einu ir ežerėlių nerandu,
Kur ilgesiu spindėtų vasaros dangaus mėlynė,
Kur tūptų mano dienos - paukščiai tolimų kraštų.

Gal vėl kada ateisi, ryto upėje sustosi
Ir šauksi tu mane, kaip aš nūnai tave šaukiu,
O aš šešėlių skraistėmis užklotas amžinai miegosiu,
Sapnuosiu šiaurės ežerėlius - tavo ilgesį akių.
 
NEVAINIKUOTA KARALIENĖ PDF Spausdinti El. paštas

Karalienės Barboros salonas Vavelio palociuose Krokuvoj. („Gulbės Giesmės“ V paveikias.) Sienose Žygimanto Jaunojo ir jo žmonos Barboros portretai bei mitologiniai paveikslai. Vienoje sienoje veidrodis.

1.

ŽYGIMANTAS (vaikščioja po kambarį. Įeina Diana).

DIANA. Jūsų didenybe, karalienė labai prašo atleisti ir palaukti. Ji nori persirengti ir pasipuošti.

ŽYGIMANTAS. Bet aš čia ne kažin kokioms iškilmėms, o trumpam pasimatymui.

DIANA (karaliui atsisėdus, nedrąsiai). Aš norėjau jūsų didenybę paklausti, ar kada nors jūsų didenybė suruoš balių su kaukėmis?

ŽYGIMANTAS (nusijuokęs). A!... Atrodo, kad jūs ir šiaip baliuose nenuobodžiaujate, panele Diana.

DIANA. Tiesa, jūsų didenybe. Bet kada pasislepi po kauke, ir niekas nepažįsta, daug įdomiau ir laisviau. O tada gal ir jūsų didenybė šoktų.

ŽYGIMANTAS. Ar tai taip svarbu, panele Diana?

DIANA. Man, jūsų didenybe, labai svarbu. Aš galvoju ... tikriau aš drįstu tikėti, kad tada gal ir jūsų didenybė mane pakviestų šokio.

ŽYGIMANTAS (juokdamasis stoja). A! Štai kas ... Tik, deja, su kaukių baliais tenka palaukti. Nors kol arkivyskupas karalienei Barborai vainiką uždės.

Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas

K N Y G Ų   V E R T I N I M A I

Pranas Naujokaitis: LIETUVIŲ LITERATŪRA. Patrijos leidinys 1948, 316 pusl.

Literatūros istorijos pobūdis priklauso nuo jos paskirties - ar ji taikoma mokyklai ar visuomenei; ar literatūrą jau pažįstantiems ir tik jos gelmių jieškantiems, ar tik norintiems su ja susipažinti; ar galintiems literatūros faktus pažinti iš pačių veikalų, ar turintiems tenkintis tik literatūros istorija. Naujokaitis turėjo prieš akis gimnazijos mokinius ar gimnazinio išsilavinimo skaitytojus. Dar svarbiau, kad jis bus turėjęs prieš akis skaitytoją, kuris maža turi progos pačius veikalus pasiskaityti. Dėl to Naujokaičio knygos uždavinys enciklopedinis - duoti kuo daugiau elementariausių, „visuotinai“ pripažintų, faktų: biografinių, bibliografinių, siužetinių, o ne naujos interpretacijos, naujų priežastinių ryšių jieškojimo. Šitas uždavinys nulėmė ir autoriaus metodą: duoda trumpą laikotarpio charakteristiką, paskui nagrinėja atskirus rašytojus. O rašytojai nagrinėti schema - gyvenimas, bendra kūrybos apžvalga, atskirų veikalų turinio atpasakojimas ir trumpas įvertinimas, visuomeninis bei literatūrinis. - Autorius teisingai suvokė skaitytojo tremtinio padėtį bei jos diktuojamus reikalavimus ir juos gerai patenkino. Gerai ta prasme, kad literatūrinius faktus pateikė teisingai ir juos išdėstė sklandžiai. Pateikė tiek, kiek jų gaįima pateikti 316 pusi. knygoje. Žinoma, gaila, kad tokiam „Altorių šešėly“ tegalimą buvo skirti vos pusantro puslapio, o vienas iš giliausių ir įdomiausių mūsų literatūroje personažų Skirgaila tegavo savo charakteristikai vos keliolika eilučių. Bet ką padarysi, kad tokios rūšies knygai reikia visokių žinių, visko - užtat tik po truputį.
Skaityti daugiau...
 
NELĖS MAZALAITĖS „LEGENDOS APIE ILGESĮ“ PDF Spausdinti El. paštas
Kalbant apie knygas, iš tiesų, norėtųsi nusikratyti bet kokiu gyvenamojo momento paviršutiniškumu ir užsklęsti už savęs tvirtas duris nuo visko, kas neturi bendro su menu.

Gi meno esmė yra kartu ir labai sudėtinga ir labai paprasta: ji nori tiesos. Tačiau tiesos kitokios, nei mokslinio pažinimo ar moralinio įsakymo. Ji plati - kaip ir pats gyvenimas - meninė tiesa. Ji nuolatos, kaip ir jis, tekantį, iškylanti staigiuose, ir netikėtuose žmogiško kelio posūkiuose, ji kartu ir stebinančiai kasdieniška ir nuostabiai šventiška. Tai sudvasintas gyvenimas - meninė tiesa.

Visuomet ji yra giliai ir tvirtai įkirtusi šaknis į patį gyvenimo centrą: kiekviename tikrame meno kūrinyje atsidengia mums gyvenimo pagrindai, kondensuotai ir aštriai nušviesti individualios žmogaus dvasios, nuvalyti nuo nereikalingo, o realiame gyvenime neišvengiamo, iš-tęstinumo, atsitiktinumo, trumpai: nuo bereikšmės ir dar negyvos materijos.

Štai kodėl meninė tiesa taip reikalinga žmonių gyvenimui, ji yra jų pačių egzistencijos liudininkas ir jų gyvenimo kryptį vis iš naujo rodanti gairė.

Skaityti daugiau...
 
Lithuania Through the Ages PDF Spausdinti El. paštas
By Dr. Adolfas Šapoka. 200 Illustrations. Editor T. J. Vizgirda, Architect. Lithuania. Country and Nation I. Atspausta Mūnchene 1948 metais.

Knygų eilėje apie Lietuvą svetimiesiems šis leidinys - Lithuania Through the Ages - užima svarbią vietą. Iš vienos pusės jis duoda trumpą mūsų istorijos apybraižą, o iš kitos gausiom iliustracijom - pavaizduoja nepriklausomą Lietuvos gyvenimą, jos darbo nuotaiką ir pasiektus laimėjimus. Knygos pobūdis reklaminis, propagandinis. Todėl čia atsisakoma gilesnio įžvelgimo bei praskleidimo mūsų istorijos tėkmės. Pati vaizdinė medžiaga atsistoja pirmoje vietoje, o ji paremta gera technika, efektu sudaro gražų ir malonų įspūdį.

Kai iliustracijos prakalba į mus visu savo puošnumu ir pulsuojančiu gyvenimu, tuo tarpu pats tekstas yra kiek vėsokas. Jame jaučiamas skubotumas ir net neapdairumas. Nežinia, kokiose aplinkybėse jis yra atsiradęs, bet šitoje knygoje jis pilnai neatliepia tam lygiui, kurį randame iliustracijose. Tiesa, sunku per 50 įvairių piešinių bei nuotraukų pakaišytus puslapius pravesti mūsų istorijos sintetinį kelią, išvystyti svarbiuosius momentus, pagauti kultūros žiežirbas. Pradėjęs nuo seniausių laikų nuo priešistorinių amžių, autorius greit pereina prie Vytauto ir įklimpsta į lietuvių lenkų santykius. Jiems yra paskirta daugiausia vietos. Dėl to nukenčia kiti svarbūs dalykai, ir mūsų pulsuojanti istorijos tėkmė išblėsta.

Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
* Vladas Šlaitas, ŽMOGIŠKOS PSALMĖS, eilėraščiai, Detmoldas, 1949, „Pradalgė“, 112 psl., viršelis ir vinjetės dail. Antano Petrikonio.

* T. DamazasDeveau O.F.M., ŠV. PRANCIŠKUS ASYŽIETIS, vertė J. Povilonis, Kennebunk Port, Maine 1948 m. Lietuvos Pranciškonų leidinys Nr. 3, 176 psl.

Skaityti daugiau...
 
VOKIŠKAI LIETUVIŠKAS ŽODYNAS PDF Spausdinti El. paštas
Viktoras Gailius. VOKIŠKAI LIETUVIŠKAS ŽODYNAS. Išleido „Patria“ Tubingene. 1918 m. 1118 psl. Kaina nepažymėta.

Lig šiol yra jau bent keli lietuvių ir svetimųjų kalbų žodynai pasirodę, bet nei vienas iš jų nepasižymi savo gerumu: jie yra arba skubotai paruošti, arba ruošti neturint geresnės medžiagos, arba jų autoriai yra neįstengę apdoroti ir turimosios. Tam tikrą išimtį sudaro šis V. Gailiaus žodynas, dabar jau trečią kartą išleistas. Pirmą kartą jis, to paties autoriaus drauge su M. Šlaža paruoštas, buvo Klaipėdos „Ryto“ b-vės išleistas 1932 m. Antrą šio žodyno leidimą yra parūpinęs dr. K. Alminas 1943 m. Dabartinis trečiasis leidimas yra jau vieno V, Gailiaus darbas.

Paėmęs į rankas, tuojau matai, kad lis žodynas yra visai solidus dalykas: išspausdintas gero balto popieriaus, dailiai aptaisytas kietais viršais, beveik dvigubai didesnis už ankstyvesnio leidimo žodyną, ruoštas žmogaus, gerai vokiškai mokančio, ir, be to, dar naudotasi bent penkių įvairių sričių specialistų pagalba: doc. G. Galvanauskas yra padėjęs tvarkyti ekonomikos ir komercijos, dr. inž. J. Gimbutas architektūros, dr. med. V. Gruzdys anatomijos, medicinos ir patologijos, dipl. fiz. A. Ignaitis astronomijos, aritmetikos, matematikos, chemijos, fizikos, technikos bei elektrotechnikos ir dr. jur. V. Šimaitis teisių srities terminus. Viso žodyno lietuvių kalbą yra žiūrėjęs kalbininkas L. Dambriūnas. Prakalboje autorius sakosi dar apsčiai įdėjęs dažniau vartojamų tarptautinių žodžių su lietuviškais atikmenimis ir vietomis net su tam tikrais paaiškinimais.
Skaityti daugiau...
 
RELIGINIS GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Mūsų religinės kultūros darbo perspektyvos JAV.

- Mūsų likimas po šio karo vis dėlto yra labai panašus į išmintingojo Odisėjo likimą. Jam po Trojos sugriovimo, kaip mums po Antrojo Pasaulinio karo, nebuvo lemta greitai grįžti į savo namus, bet prisėjo klajoti po įvairias salas, pergyventi visokių pavojų ir patirti daug nuotykių. Jis turėjo rasti pravažiavimą ir pro Scilę su Charibde, ir iš vienakio žmogėdros rankų išsisukti. Tik po dešimties metų jam pavyko laimingai grįžti į savo namus pas skaisčią žmoną, šimto jaunikių atakuojamą ir jo belaukiančią. Šiandien mes taip pat esame panašioje būklėje: mūsų laivai klajoja po visus žemės vandenis, o mes nė nežinome į kokius krantus atrems savo smaigalį tas laivas, kuris mus veš. Dabar visos pasaulio šalys yra lyg tos salos, kurios iš mūsų reikalauja odisėjiško sumanumo. Pagaliau pati mūsų vargšė tėvynė yra panašioj būklėj, kaip ištikimoji Odisėjo žmona Penelopė, gaujos svetimų jaunikių varginama. Kaip Penelopei, jai prisieina gintis nuo svetimų varžovų didele kantrybe ir sumanumu. Juk Penelopė naktį išardydavo tai, ką dieną būdavo išaudus, kad šitokiu būdu galėtų atidėlioti vestuves. Šis Penelopės nakties darbas yra tikras mūsų brolių pogrindinio darbo simbolis. Ir jie, kaip Penelopė, negali atsidėti kūrybiniam darbui, nes jie turi daugiau ardyti negu austi, kad šitaip bent kiek apmaišytų svetimšalių brutalių jaunikių apetitus.

Skaityti daugiau...
 
FILOSOFIJA PDF Spausdinti El. paštas

Egzistencializmas ir Krikščionybė.

- Jau daugybė metų, kai egzistencinė filosofija nebeišsivysto. Kadaise M. Heideggerio ir K. Jasperso pasakytas žodis iš tikro buvo paskutinis. Teisingai tad Heideggeris savo „Laiške apie humanizmą“ giriasi, kad po jo veikalo „Būtis ir laikas“ pasirodymo niekas nežengė nė žingsnio priekin. Tačiau jeigu šis pasigyrimas rodo paties Heideggerio proto jėgą, tai sykiu jis rodo pačios srovės kažkokį ydingumą, neleidžiantį jai tekėti toliau ir išsiskleisti įvairiomis šakomis, kaip tai paprastai vyksta su kiekviena sveika ir nauja idėja. Prancūzą J. P. Sartre negalima laikyti egzistencializmo pratęsėju. Jis yra tik jo subanalinto jas. Kaip savo metu sofistai, išnešę filosofavimą į rinkos aikštę ir padarę jį išmokstamu ir net perkamu dalyku, subanalino graikų filosofiją, taip šiandien Sartre, padarydamas egzistencializmą minios dalyku, pavertė jį mados apraiška, linksniuojama plepių, bet dažniausiai nesąmoningų lūpų.

Jeigu jieškotume priežasties, dėl ko  egzistencializmas sustingo, turėtume, atrodo, sustoti prie Dievo problemos: egzistencializmas ne tik neįstengė Dievo problemos išspręsti, bei jis  neįstengė jos nė pastatyti.

Skaityti daugiau...
 
MENAS PDF Spausdinti El. paštas

Naujas skulptorius. - Mūsų plastinis menas ir šitose sunkiose sąlygose sugebėjo išsiauginti prieauglį, kai tuo tarpu kitos meno rūšys naujom jėgom beveik nepasipildo. Čia didelį vaidmenį suvaidino Freiburgo i. Br. „Ecole des Arts et Matiers“, kuri per lietuvišką vadovybę ir profesūrą sugebėjo sutelkti daugiausia lietuvių studentų. Salia šitos mokyklos įvairiose meno akademijose dar studijuoja būrelis lietuvių. Kada mūsų spauda paminėjo Freiburgo i. Br. mokyklos baigusiuosius, tuo pačiu metu buvo pamiršta, kad Romoje 1948 metų vasarą baigė meno akademiją skulptorius Petras Vaškys.

Naujojo skulptoriaus darbų nuotraukos, patekusios į Vokietiją, rodo, kad šis jaunas žmogus ne tik su talentu, bet ir su dideliu pasiryžimu ateina į mūsų meno pasaulį kurti grožio vertybių.

Skaityti daugiau...
 
KINAS PDF Spausdinti El. paštas
„Bernadetės giesmė“. - Vokiškai rašąs Pragos žydas (gim. 1890 m. rugsėjo 10d.) Franz Werfel 1940 metais birželio mėnesį pasijuto supamas vokiečių kariuomenės Prancūzijoje. Žinodamas, kas jo laukia, jei pateks į vokiečių rankas, jis patraukė Ispanijos linkui ir pasislėpė Lourde. čia susipažino su Marijos apsireiškimais, su Bernadetės Soubirou gyvenimu ir pasižadėjo parašyti apie ją ir apie Lourdą knygą, jeigu jam pasiseks ištrūkti iš Prancūzijos ir pasiekti Amerikos krantus. Jo pažadas buvo išklausytas. Jis mirė 1945 m. rugpiūčio 27 dieną Beverly Hills Kalifornijoje. Tačiau prieš mirtį jis išpildė savo pažadą. „Das Lied von Bernadette“ buvo jo atsiteisimas dieviškajai Apvaizdai už išgelbėjimą.

Knygai pasirodžius, Hollywood bendrovė „20th Century Fox“ pagamino filmą, pavadintą tuo pačiu vardu, kuri laimėjo Amerikos pirmąją premiją, nepaprastu pasisekimu apėjo visą naująjį kontinentą, atkeliavo į senąją Europą ir čia buvo labai šiltai priimta. Vokietijoje jos kelionė prasidėjo Mūnchene, kur pirmajame seanse dalyvavo kard. M. Faulhaberis, pasakęs karštą kalbą, ir daugybė žymių Vokietijos katalikų. Filmą buvo ir tebėra laikoma Katalikybės triumfu.
Skaityti daugiau...
 
SOCIALINIS GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas

Grynųjų idėjų pavojus. - Kanauninkas C a r d i j n , JOC steigėjas ir vadas, yra sykį pasakęs, kad „darbininkai reikalauja ne tiek socialinės doktrinos tekstų, kiek žmogiškų gyvenimo ir darbo sąlygų“. Atsiremdamas į šiuos žodžius „Pax Romaną“ laikraštis rašo: „Šis trumpas sakinys geni j alaus JOC kūrėjo palietė pavojingiausią socialinės katalikų veiklos žaizdą: mūsų linkimą pasitenkinti bendrąja d o k t r i -n a. Niekas nenori neigti esminės sveikų idėjų reikšmės, kurių tiesiog tragiškai stinga dabartiniam pasauliui. Reikalingas yra didelis, grynai protinis darbas sukurti socialinių teorijų statiniui, tinkamam pagydyti ekonominį ir socialinį šiandienos gyvenimą. Tačiau jeigu pasitenkinsime šiomis teorijomis, net netirdami galimybių pritaikyti jas konkrečioms situacijoms, nenustebkime, kad realus pasaulis susireformuos be mūsų. Mums labai patinka klausyti puikių paskaitų apie kataliko pašaukimą socialinėje srityje. Kartais tiesiog apsvaigstame stebėdamies ir neatsistebėdami tikrai didinga socialine Bažnyčios doktrina. Tačiau pamirštame, kad žmogus negyvena grynųjų idėjų stratosferoje... Darbininkas, kuris gauna badmirišką atlyginimą ir turi šeimą iš aštuonių vaikų, reikalingas yra ne gražaus katalikiškosios doktrinos teksto apie šeiminį atlyginimą, bet keletos pezų daugiau, kad galėtų vesti padorų savo ir savųjų gyvenimą. Šias eilutes rašantysis turėjo laimės aplankyti Pietų Ameriką 1941 metais, kai katalikiškasis pasaulis šventė „Rerum Novarum“ penkias dešimties metų sukaktį. Įvairūs kraštai organizavo socialines savaites, kurios kartais apimdavo ištisas istorinių, teorinių, ekonominių ir kitokių paskaitų serijas. Ačiū Dievui man teko pažinti ekonominę ir socialinę anų kraštų realybę.

Skaityti daugiau...
 
AKADEMINIS GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas

Studentija ir muzikinis išsilavinimas. - Matydamas studentijoje mūsų būsimąjį elitą, siaubingai išsigąstu jo baisaus antimuzikalumo... Jei gimnazijoje moksleivis gavo kad ir labai skurdaus muzikos minimumo, tai universitete jis jo visai negauna. Muzikalumo lavinimas paliktas privačiai studentijos iniciatyvai ir tradicijoms. Atrodytų, kad organizacijų konferencijos bei studijų dienos būtų puiki proga ir muzikos studijoms papildyti bei muzikinį skonį lavinti. Aš nemanau, kad aš čia žiūriu pro specialisto akinius. Muzika nėra kokia nors specialybė, kaip ja nėra nei tapyba nei literatūra. Specialybe ji tampa tik specialisto ugdymui. O plačioms masėms ji yra aukščiausios rūšies dvasios penas, kurį priimti bei suprasti reikia ir tam tikro pasiruošimo. Tam reikia nemaža pastangų. Šiandien mes labiausiai atsilikę muzikos srityje. Mūsų elitas pradeda kurti baisią tezę - muzika muzikams! Tai lygiai tas pat, jei kas sakytų: kunigų pamokslai kunigams. Ne, muzikai nėra idijotai, kad „bovytų“ vienas kitą savo kūriniais. Muzikai yra mūsų muzikinės dvasios vadai ir nori tarnauti visuomenei. Būdami mažiausiai pajėgūs visuomeniškai, politiškai, ekonomiškai, sakyčiau net ir moksliškai, jie žūsta gyvenimo nelygioje kovoje, jei visuomenės elitas - inteligentija ir jos ateitis - studentija nenori nieko apie muziką žinoti. Jei mūsų elitui terūpi tik siaura jo specialybė bei jo užimama vieta, kokiu skurdžiu jis tampa ir tai gana trumpu laiku! Kokių siaurų karjeristų sulaukiame iš jo ir kokių baisių aukų atsiranda! Vieninteliu tokio „elito“ maistu tampa kortos ir gėrimai. Tai baisus gyvenimas, o vadovaujančiose vietose visiškai nepateisinamas.

Skaityti daugiau...
 
APIE VOKIEČIŲ LITERATŪROS ŽINOVUS IR VERTĖJUS PDF Spausdinti El. paštas
L I T E R A T Ū R O S   P A R A Š T Ė

Dabartinė vokiečių literatūra - panašiai kaip ir visa vokiečių tauta vegetuoja materialinėj ir dvasinėj nykumoj. Ne mano uždavinys čionai kaltinti ar teisinti šią savuosius kūrėjus ir poetus nuolat paniekinusią tautą, noriu tik sustoti ties vienur kitur mūsų spaudoj pabertomis nuotrupomis apie vokiečių literatūrą ir ties vokiečių poezijos vertimais lietuvių kalbon. Geriau, žinoma, būtų, jeigu netektų kalbėti apie tai, jog verčiant svetimos tautos kūrinius reikia labai daug atsargumo ir pagarbos (ir, aišku, talento) tam darbui, nes vertimo menas reikalauja pirmoje eilėje nesužaloti originalo, o tai yra nelengvas uždavinys.

Antras apgailėtinas reiškinys mūsų spaudoje yra jos darbininkų paviršutiniškas traktavimas įvairių meno klausimų, rimčiau tam nepasiruošus, minėjimas gerai nežinomų vardų (kas ryškėja iš jų straipsnių visumos) ir visiškas supainiojimas meno srovių ir sąjūdžių esmės. Stebėtinas yra mūsų žinovų neatsakingumas, kai jie vienu rankos mostelėjimu pažeria užtikrintus straipsnius ir vertimus, kurie - nekalbant apie jų literatūrinę vertę - perpildyti netikslumų ir nesusipratimų.
Skaityti daugiau...
 
AIDAI PDF Spausdinti El. paštas

AIDŲ atstovai

J. Amerikos Valstybėse: J. Sakevičius c/o Mr. J. Balukas, 9853 So Lowe Ave, Chicago, 111.
Anglijoje: J. Dėdinas, Full Sutton Hostel, Stamford Bridge, Nr. York.
Kanadoje: St. Dargis, 99 Gorevale Ave, Toronto 3, Ont.
Argentinoje: Vytautas Namikas, Charlione 1011, Pineyro, Bs. Aires.
Australijoje: Valerijus Gražulis, Railway Station, Exeter N. S. W.

Atskiro, numerio kaina: J. Amerikos Valstybėse ir Kanadoje 1 dol., Anglijoje 4 šilingai ir Australijoje 6 šilingai.



A I D A I - Lithunian Monthly Cultural Magazine - E C H O E S


Published under EUCOM
Civil Affairs Divtsion Authorisation for United Nations
Displaced Persons Publicatlon
No. UN DP 204, 24 March, 1949
Editor and publisher — Povilas Gaučys
DP Camp Hanau
Printed by Schwertschlag, Fellbach
Circulation: 2000

Red. — leidėjas — Povilas Gaučys.
Redaktoriai — Jonas Grinius ir
Paulius Jurkus
Redakcijos narys Jungt. Amer. Valst.
Juozas Laučka
Redakcijos ir Administracijos adresas:
(14 a) Schwabisch Gmūnd, Bismarckstr. 1

Atskiras numeris 3 DM

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai