Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1977 m. 2 vasaris
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Maceina — Asmuo ir istorija ........................................................................... 49
Bernardas Brazdžionis — Eilėraščiai ............................................................................. 58
Paulius Rabikauskas — Apie pirmąjį bandymą praplėsti Vilniaus universitetą .......... 62
Stasys Barzdukas — Nueitą kelią apžvelgiant .............................................................. 68
Vytautas Vaitiekūnas — Politika 1976 metais .............................................................. 74

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
P. Pakalnis — Rusija — rūsti ir atsilikusi imperija ........................................................ 80
Vl. Jakubėnas — Koncertas "iš anapus" Chicagoje ..................................................... 81
St. Goštautas — Skulptorius, pajudinęs skulptūrą ......................................................... 82
J. V. — Vatikano santykiai su komunistine Rytų Vokietija .......................................... 83
Mūsų buityje ..................................................................................................................... 86

KNYGOS
Vl. Kulbokas — Jono Griniaus literatūrinės studijos ..................................................... 87
Alaušius — Iš memuarinių knygų (Petras Česnulis: Nužmogintieji,
J. Kapačinskas: Išeivio dalia, dr. Henrikas Lukaševičius: Vienas mažas
gyvenimas) ........................................................................................................................ 91

L. Ramelis — Iš nepriklausomos Leituvos kūrimo dienų (Petras Gu-
delis: Joniškėlio apskrities partizanai) ............................................................................ 94

Atsiųsta paminėti .............................................................................................................. 96
Viršelių 1 psl. — Koplytėlė okupuotoje Lietuvoje. Viršelių 4 psl. — Daumantas Cibas — Trys kryžiai (jo sodyboje, Vista, Calif.). Šis Aidų numeris iliustruotas A. Calderio, Daumanto Čibo, liet. tautodailės darbų ir Bernardo Brazdžionio, Stasio Barzduko, Juozo Ereto nuotraukomis.
Skaityti daugiau...
 
ASMUO IR ISTORIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
Žmogaus istoriškumo prasmė ir vertė
Dėkodamas už suteiktą man garbę savu įnašu pradiėti dešimtąjį Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimą, giliai apgailestauju, kad tai galiu padaryti, ne pasirodydamas Jums sava išvaizda, o tik prabildamas į Jus savu žodžiu. Mano kelionių laikas, deja, yra jau pasibaigęs, ir man belieka tik rašto ar garso ryšys. Tačiau jei tikėsime, kad "stilius yra žmogus", tai sava paskaita būsiu atkeliavęs pas Jus ir ašen pats. Priimkite tad šį mano žodį kaip mano paties pabuvojimą tarp Jūsų — bent trumpą valandėlę, nors
savoi dvasia ir Širdimi esu su Jumis visados.

Manoji paskaita yra skiriama panagrinėti santykiams tarp asmens ir istorijos, t. y. pasiklausti, kokia prasme žmogus kaip vienkartinis Aš gali turėti istoriją ir ją iš tikro turi. Iš sykio atrodo, kad tai labai atsaji tema, vargu ar liečianti mūsų gyvenimą, todėl labiau tinkanti filosofijos sekcijai, negu visų mokslo atstovų posėdžiui. Ir vis iėlto šis įspūdis yra apgaulus. Giliau pažvelgus, aiškėja, kad formulė 'asmuo ir istorija' gana tiksliai nusako tiek apskritai dvasinę mūsų meto nuotaiką, tiek skirtinai mūsų pačių kaip tremtinių būklę. Todėl ir pasirinktasis klausimas įgyja ir žmogiškosios, ir tautinės reikšmės, pralauždamas vienos katros plotmės rėmus ir virsdamas visuotiniu mūsų rūpesčiu. Šį tad rūpestį ir mėginsime dabar bent trumpai pasklaidyti.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Bernardas Brazdžionis   
VASARIO DOVANOS

Dar ne vasara — vasaris. Miega pumpurėliai figų.
Ką, bičiuliai, ką, mielieji, ką jums dovanot galiu?
Saują vėjo, kurs kliedėjo, ir pavargo, ir užmigo,
Saują okeano druskos ir mėnulio spindulių.

Dar žiema. Trisdešimt naktį, dieną — penkios (Farenheito),
Ką, sesuo, ką tau, mieloji, prie baltų narcizų ką?
Bus balandis, bus gegužis, nuo žiedų links sodas greitai,
Neš gyvybę daržo vagos Lietuvos šneka šneką.

Dar ne vasara — vasaris. Skyla pumpurėliai figų.
Ką tau, žmona, ką, brangioji, ką tau dovanot galiu?
Saują vėjo, kurs žydėjo, kalijų žieduos užmigo,
Saują džiaugsmo, saują skausmo, saują saulės spindulių.


Skaityti daugiau...
 
APIE PIRMĄJĮ BANDYMĄ PRAPLĖSTI VILNIAUS UNIVERSITETĄ (1618-1623) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAULIUS RABIKAUSKAS   
Visi iki šiol rašiusieji apie senąjį Vilniaus universitetą, — tiek lenkai, tiek patys lietuviai, — pirmuosius bandymus išplėsti Lietuvos aukštąją mokyklą siejo su karaliaus Vladislovo IV 1641 metų privilegija, leidžiančia įsteigti teisės ir medicinos fakultetus. Tiktai visai neseniai užtikta žinių, kad jau 20 metų anksčiau bandyta panašiai praplėsti Vilniaus universitetą. Pirmąją užuominą padarė šių eilučių autorius 1967 rugpiūčio 26 d., Hūttenfelde (Vokietijoje) VII Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavime skaitytoje paskaitoje apie mokslinę pažangą Vilniaus akademijoje. (Ši paskaita vėliau buvo išleista to suvažiavimo Darbuose, Roma 1972; žr. psl. 206). Prieš porą metų pavyko rasti jėzuitų archyve Romoje apie tai daugiau žinių. Jos buvo išdėstytos "Aiduose" 1975 m. (žr. psl. 100-102). Trumpai su visu tuo buvo supažindinti ir "Europos Lietuvio" skaitytojai 1975 liepos 1 numeryje.

Neseniai mus pasiekė Lietuvoje išleistas "Lietuvos istorijos metraščio" 1974 metams skirtas numeris. Jis kažkaip buvo ilgokai užkliuvęs, matyt, už kokio priekabaus cenzoriaus. Nurodoma, jog duotas rinkti 1975.IV.28, o pasirašyta spaudai tiktai 1976.IV.1 d., tai yra, praėjus daugiau kaip 11 mėnesių. Tuo tarpu daug stambesniems ir techniškai komplikuotesniems leidiniams nereikia nė trečdalio to laiko; pvz., knygos "Vilniaus akademijos spaustuvė" atveju tarp teksto rinkti įteikimo ir duoto sutikimo spausdinti nepraėjo nė trys mėnesiai (duota rinkti 1975.XII.12, pasirašyta spausdinti 1976.III.5). Taigi, šiame vargais negalais dienos šviesą išvydusiame Lietuvos istorikų metraščio jau ketvirtame numeryje Irena Petrauskienė paskelbė iš Vilniaus archyvų įdomios, tą patį klausimą liečiančios medžiagos. Straipsnelio "Dėl medicinos ir teisės katedrų įsteigimo Vilniaus akademijoje XVIII a. pradžioje (psl. 101-107) antroje dalyje išspausdintos šešių jėzuitų ordino generolo Muci-jaus Vitelleschio (Vitelleschi) raštų ištraukos. Jos visos liečia Lietuvos didikų Valavičių planą įkurti Vilniaus akademijoje teisės ir medicinos katedras.
Skaityti daugiau...
 
Nueitą kelia, apžvelgiant PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS BARZDUKAS   
(Tęsinys)
Teisė ir krikščioniška etika turi rūpintis tiek individo, tiek visuomenės reikalais. Todėl reikia derinti tai, "kas yra teisingo ir individualizme (individo pirmenybė), ir kolektyvizme (visuomenės pirmenybė)". Tai galima demokratizme, kuris "privalo kurti tokią visuomenės santvarką, kurioje jos nariai, visi drauge ir kiekvienas skyrium, turėtų daugiausia lygybės, laisvės ir gerovės". Tai siektina šiomis priemonėmis: "Demokratijos pažangos reikalas verčia iš vienos pusės auklėti bei lavinti liaudį, o iš antros pusės ugdyti rinktinių žmonių kadrus, kadangi be šių pastarųjų pirmasis uždavinys tikrai neįvykdomas. Demokratinės pažangos paslaptis ir yra ta, kad ta pažanga reikalauja iš geriausių rinktinių žmonių kilti iš masės ir su savimi kelti masę aukštyn. Tik toksai liaudies ir šviesuomenės santykiavimas, atremtas į tikrąjį šviesuomenės vertingumą ir į laisvą liaudies pasitikėjimą savo vadais inteligentais, gali būti pagrindu tikrai demokratinei valdžiai susidaryti". Tik ir demokratinėj santvarkoj nereikia visko sudogminti: "Visuomenės santvarka gali būti pertvarkoma, keičiama ir tobulinama tiek ir taip, kiek ir kaip gali būti įvairiai pagrindžiamas, keičiamas ir tobulinamas visuomeninis žmonių auklėjimas".

Visuomeniniu auklėjimu siekiama dviejų bendrų nusiteikimų: solidarumo jausmo ir teisės sąmonės. Teisės sąmonė "turi pirmaeilės reikšmės politiniame gyvenime" ir "turi pasireikšti sąmoningu branginimu dviejų pagrindinių visuomeninio gyvenimo vertybių, būtent tvarkos ir laisvės". Tvarka remiasi demokratinis drausmingumas, laisve — tolerancija, o "be drausmės politinis visuomenės gyvenimas tampa chaosu, be laisvės visuomenė tampa vergų mase". Tačiau visuomeniniame gyvenime tenka siekti kompromisų, neišsižadant principų: "Ten, kur reikalingas yra suderinimas įvairių įvairiausių pažiūrų praktikos dalykuose ir sutaikymas priešingų interesų, kompromisai yra neišvengiami, tik reikia gerai skirti, kad kompromisai tegali liesti žmonių interesus ir taktikos priemones, bet ne dorinius principus. Nusilenkimas prieš nieku nepateisintą brutalią prievartą, kuri užgauna prigimtąsias žmonių teises, yra iš tikrųjų tokios prievartos legalizavimas, kas yra nedora ir yra net nusižengimas".
Va ta visuomeninė abėcėlė", kurios laikymasis turėtų pilietiškai auklėti žmogų, "kuris lojaliai vykdo visas pareigas, kurias uždeda jam visuomenė, savivaldybė ir valstybė, ir sugeba tinkamai naudotis savo teisėmis".
Skaityti daugiau...
 
POLITIKA 1976 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VAITIEKŪNAS   
Po Europos saugumo-bendradarbiavimo konferencijos buvo natūralu laukti, kad 1976 metai bus Helsinkyje inauguruotų dėtente politikos principų ir jiems vykdyti prielaidų praktiško taikymo 'medaus mėnesiu*. Juo labiau, kad ryšium su konferencijos baigiamojo akto inauguracija JAV prezidentas buvo įspėjęs: "Istorija šią (Europos saugumo-bendradarbiavimo) konferenciją vertins ne pagal tai, ką mes čia šiandien kalbame, o pagal tai, ką mes veiksime rytoj . Šiokį kasand-rišką įspėjimą Helsinkio iškilmėse reikšdamas, prezidentas Fordas, atrodo, jau bus buvęs informuotas apie Angolon atvykusius gausius Kubos karinius instruktorius ir apie Sovietų Sąjungos ginklų dideles siuntas prosovietinei Angolos išsivadavimo organizacijai, priešingai JAV — Sovietų Sąjungos 1972 susitarimui vengti konfrontacijos, puoselėti tarpusavio santūrumą, nesiekti vienašališkų pranašumų. Savo ruožtu Sovietų Sąjungai, atrodo, kaip tik rūpėjo Helsinkio baigiamajam aktui nedelsiant suteikti savąją interpretaciją. Vos spėjus nudžiūti po Helsinkio baigiamuoju aktu iškilmingų parašų rašalui, tą pat ragpiūčio mėnesį Angoloje šalia Kubos karinių instruktorių jau buvo ir pirmieji kovos daliniai. Niekam nebuvo abejonės, kieno iniciatyva tatai vyksta. Angola tapo Rytų-Vakarų pohel-sinkinių santykių bandomuoju veiksniu. Iš vienos pusės, Sovietų Sąjunga praktiškai išbandė Helsinkio susitarimų savąją interpretaciją. Rezultatas sėkmingas ir daug žadantis sovietinės ekspansijos ateičiai. Iš antros pusės, Vakarai, pirmiausia Jungtinės Valstybės, praktiškai patyrė, kad Helsinkio baigiamojo akto principai ir jiems vykdyti prielaidos Sovietų Sąjungai galioja ir rūpi tik tiek ir tik tol, kiek ir kol tą galiojimą lemia Vakarų ryžtas veiksmingai įsikišti. Angolos atveju to nebuvo. Tiesa, JAV vyriausybė buvo ėmusis iniciatyvos, bet kažkuriais sumetimais tą iniciatyvą kongresas sužlugdė.
Skaityti daugiau...
 
RUSIJA — RŪSTI IR ATSILIKUSI IMPERIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Pakalnis   
1866 balandžio 8 Ženevoje įvykusiam Internacionalo pirmam kongresui Karolis Marksas parašė "Laikinosios vyriausybės tarybos'' instrukcijas. Nagrinėdamas ano meto tarptautinę padėtį, Marksas apie Rusiją taip išsireiškė:
"Ši rūsti, atsilikusi aziatinė imperija . . . galėtų būti sudrausta tiktai atstatant Lietuvos-Lenkijos valstybę demokratiniais pagrindais."

Jeigu dabar, praėjus daugiau negu šimtmečiui, Marksas atsikeltų iš kapo, tai pamatytų, kad šiandieninė Rusija yra dar rūstesnė, dar labiau nuo pasaulio humanistinio progreso atsilikusi imperija, nors ir pasišovusi būti Markso idėjų įgyvendintoja žemėje.

Europos kontinentas savo istorijoje yra patyręs daug barbarijos siautėjimų. Krikščioniškosios eros pradžioje Europą nusiaubė iš Azijos atėję hunai. Tačiau ir Atilos Širdį įstengė paveikti senelio popiežiaus Leono I žodžiai, ir Atila viską naikinančius žygius Europoje sulaikė. Praėjus penkiolikai šimtmečių nuo Atilos, pačioje Europos širdyje įsitvirtino pagoniškos-rasistinės ideologijos hitlerinė Vokietija, kuri, ypač prasidėjus II pasauliniam karui, pasiutusio žvėries įnirtimu naikino "žemesnes" rases, pirmoje eilėje žydus.

Laikotarpyje tarp Atilos ir Hitlerio buvo nemaža kitų barbarijos siautėjimų, tačiau nė vienas jų savo intensyvumu, istorine trukme ir rafinuotumu negali prilygti bolševikinės Rusijos barbariškumui. Jeigu sovietų karių elgesį visuose karuose galima palyginti su hunų, jeigu "antitarybinio elemento" naikinimo priedanga įvykdyti ir vykdomi žiaurumai Sibiro konclageriuose ir psichiatrinėse ligoninėse savo metodais (apimtimi daug platesni) visai panašūs į nacių, tai rusiško komunizmo tironijon patekusio ypač neruso žmogaus priespauda pavyzdžių istorijoje neturi. Baisiausia tai, kad ši piktadarybė nuo laisvojo pasaulio akių labai gabiai pridengiama apgaulės ir melo šydu. Veidmanystės mene rusiškas komunizmas sau konkurentų neturi.
Skaityti daugiau...
 
KONCERTAS "IŠ ANAPUS" CHICAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VI. Jakubėnas   
Menininkų grupės "iš anapus" koncertas nebuvo skelbiamas įprastinėmis Chicagos lietuvių kolonijos priemonėmis: laikraščiuose, per radiją ar per lietuvišką televiziją. Rengėjai šį kartą nebuvo iš "vilkų avies kailyje" (anot Gimtojo Krašto ), t. y. iš šviesiečių - santariečių tarpo. Koncertą suruošė trys asmenys, žinomi kaip palankūs šios rūšies kultūriniams sutikimams, bet jokiu būdu nepriklausą prie vadinamųjų "pažangiųjų". Vis dėlto nedidelė, bet gana talpi, geros akustikos saliukė Midland viešbutyje Chicagos miesto centre prisirinko beveik pilna (apie 350) įvairiaspalvės, daugiausia kultūringos publikos. Jų tarpe nebuvo matyti dainininkų, kurie tuo pat laiku buvo susirinkę vaišėms išlydėti į Floridą persikeliančios mūsų Valstybės Teatro veteranų šeimos. Visai tuščioje "Downtowno" gatvėje prie Midland viešbučio stovėjo, lyjant lietui, būrelis piketuotojų su pora plakatų anglų kalba.

Koncertas turėjo nemaža įdomių pusių. Nebuvo tai kažkas skirta rafinuotai publikai, bet pritaikyta platesnėms masėms.
Skaityti daugiau...
 
SKULPTORIUS, PAJUDINĘS SKULPTŪRĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. Goštautas   
Alexander Calder, miręs pernai lapkričio 11, yra menininkas, kūręs judančias skulptūras. Nebuvo jis pirmas. Gotikos katedrų varpinės ir rotušių skulptūros savotiškai judėjo, nors atrodė statiškos. Gaide ris — daugiau negu judančių skulptūrų pradininkas. Jis net dar svarbesnis kaip originalus ir žaismingas kitų įvairiausių skulptūrinių formų kūrėjas.

Calderis tarp savo judančių skulptūrų
Skaityti daugiau...
 
VATIKANO SANTYKIAI SU KOMUNISTINE RYTŲ VOKIETIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J.V.   
I
Po karo ilgą laiką Federalinės Vakarų Vokietijos valdžia save laikė vienintele visos Vokietijos atstove tarptautiniame forume. Rytinės Vokietijos dalies atsidūrimas Maskvos rankose buvo laikomas tik laikiniu reiškiniu. Visa Vokietija turinti būti sujungta, suvienyta, jei jau ne kitaip, tai gyventojų pasisakymu — referendumu. Laikytasi netgi vadinamosios Adenauerio tezės: su tais kraštais, kūrie pripažindavo Rytų Vokietijos suverenumą ir paskirdavo savo diplominius atstovus, Vakarų Vokietija nutraukdavo diplomatinius santykius.

Visa pasikeitė, kai Vakarų Vokietijoje valdžią paėmė Willy Brandt socialistai. Jie pradėjo vykdyti "Real-politik": formaliai pripažino Lenkijai tekusias vokiškas žemes, Oder-Neis-se sieną galutine ir atsisakė bet kokių pretenzijų į tas žemes. Dar daugiau: susitarė su komunistine Rytų Vokietijos valdžia, pripažindami ją teisėta to krašto atstove. Žodžiu, pripažinta ir sutikta, kad Rytų Vokietija būtų atskira Vokietija. Su ja užmegzti formalūs santykiai, kaip ir su bet kuria kita suverenine valstybe. Vokiečiai, kurie atsidūrė Vakarų Vokietijoje po karo iš Lenkijai ir komunistams tekusių kraštų, protestavo, dejavo, kad jie galutinai pasmerkti nebegrįžti į savo žemes, bet jų balso niekas neklausė. Šiaipjau Vakarų vokiečiai, įpratę į valdžios žygius žiūrėti su klusnumu, susitaikė su nauja padėtimi.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Arkivysk. Jurgio Matulaičio, MIC 50 m. mirties sukaktis sausio 22 - 23 paminėta Chicagoje koncertu, kurį atliko Čiurlionio Ansamblis ir koncelebruotomis mišiomis, kuriose dalyvavo ir pamokslą pasakė kard. J. Cody.

Lietuvos reikalai vėl pajudinti JAV Kongrese. Illinois valstybės atstovas F. Annunzio pateikė rezoliuciją, kad ir ateity būtų pripažįstami okupuotų Pabaltijo valstybių nepriklausomybės laikų atstovai ir kad JAV prezidentas rūpintųsi iškelti Jungtinėse Tautose tų valstybių prievartinį įjungimą į Sov. Sąjungą.

Žurnalistikos 1000 dol. premija sausio 22 paskirta Laiškų Lietuviams redaktoriui kun. Juozui Vaišniui, S.J. Premijos mecenatas — kun. dr. Juozas Pruns-kis. Vertinimo komisija — prof. J. Pu-zinas, D. Bindokienė, E. Pakštaitė, kun. V. Bagdanavičius, Vl. Butėnas. Liet. Žurnalistų sąjungos centro valdyba paskyrė Daužvardžio Fondo premijas jaunosios kartos žurnalistams. Po 100 dol. gavo Eglė Juodvalkytė, Petras Kisielius, Rasa Lukoševičiūtė, Viktoras Nakas, Romas Sa-kadolskis. Kiti jaunieji žurnalistai (14) gavo mažesnes premijas (75, 50, 25 dol.).
Skaityti daugiau...
 
JONO GRINIAUS LITERATŪRINĖS STUDIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VI. Kulbokas   
JONAS GRINIUS: Veidai ir problemos lietuvių literatūroje, I. Lietuvių Kataliku Mokslo Akademija, Roma, 1973, 406 psl., 14 dol.
Jonas Grinius — gilaus išsilavinimo literatūros tyrinėtojas bei kritikas, krikščionis humanistas, visuomenininkas dorovininkas, bet nepra-žiūrįs ir meninių reikalavimų, reikalaująs meninės pažangos ir iške-liąs naujas kūrybines jėgas. Ši jo •myga apie Donelaitį, Maironį, Jakštą. Sruogą, Krėvę, Brazdžionį ir apskritai apie mūsų literatūrą okupuotoje Lietuvoje bei tremtyje. Būdamas geras lietuvių ir pasaulinės literatūros žinovas, gabus kritikas gali ir pats daug nauja apie literatūrą pasakyti.

Ilgokoje, 35 psl., studijoje "Kristijono Donelaičio sužalotas veidas'' vertina L. Gineičio Lietuvoje 1964 m. išleistą knygą "Kristijonas Donelaitis ir jo epocha". Pripažįsta, kad čia išsamiai išnagrinėtas "Metų" originalumo klausimas, kruopščiai nukviesta autoriaus gyventoji aplinka, mokslo metai ir darbas parapijoje. T k nėra svarbiausio dalyko — Donelaičio moralinės bei religinės as-nybės, idėjų, pilno meninių ypatybių išryškinimo, kadangi L. Ginei-tis — sava valia ar įsakytas marksistiškai žvelgti — nepajėgia ar nenori bešališkai Donelaičio ir jo "Metų" suprasti bei priimti. Autorius bijo akcentuoti anuometinės Prūsų Lietuvos kolonizacijos pasekmes, kad skaitytojui nekiltų pavojingų minčių apie dabartinę to krašto kolonizaciją. Taip pat nedaryta lyginimo su panašiu Klopstocko veikalu "Messias". Savo ruožtu J. Grinius, panaudodamas visus šaltinius, duoda gyvą Donelaičio asmens paveikslą. Jis nurodo, kad Donelaitį veikę ne tiek knyginės bei Šviečiamojo amžiaus įtakos, kiek religinės bei moralinės jėgos, kunigiškasis uolumas, žmonių pažinimas. J. Grinius įtikinamai sugretina, kaip J. J. Rousseau ir Donelaitis sprendžia pirminės žmonių lygybės išvirtimą nelygybe. Rousseau — dėl nuosavybės atsiradimo, Donelaitis — dėl Adomo nuopuolio. Poemos idėjinė prasmė, Griniaus manymu, nupuolusių žmonių, ypač lietuvninkų būrų, Dievo pagarbinimas ir jų pamokymas. Ir gyvenimą Donelaitis vaizdavęs ne "iš liaudiškų pozicijų" (juokinga sovietinė terminologija — į literatūrą velka klasių kovos propagandos žodžius), bet krikščionišku požiūriu. Beje, Donelaitis objektyviai tiek pat duoda ir ponų, ir būrų nenaudėlių.
Skaityti daugiau...
 
IS MEMUARINIŲ KNYGŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   
5. Vilnietis lietuvis lenkų kalėjime
PETRAS ČESNULIS: Nužmogintieji. Vilniečių Golgota lenkų okupacijoje. Vilniaus Krašto Lietuvių Sąjunga, Toronto, 1973. 253 psl.
Ši knyga telkia atsiminimus lietuvio vilniečio, iškalėjusio lenkų kalėjimuose beveik ketverius metus (1936-39). Atlikdamas karinę prievolę lenkų kariuomenėj, P. Česnulis buvo apkaltintas teikęs žinias Lietuvos žvalgybai. Pagal principą "be mušimo nėra tardymo", suimtasis buvo tardomas dvi ištisas paras, nesumerkęs akių, nei valgęs, nei gėręs, mušimą bei elektros srovės leidimą protarpiais pakeičiant nuogo pasiuntimu karcerin, ligi kelių pilnan šalto vandens. Kadangi ir toks tardymas liko nesėkmingas, karo lauko teismas bylą dėl įrodymų stokos atmetė, bet ir neišteisi no. Byla buvo tęsiama civiliniame teisme, jon prijungus P, Cesnulio pažįstamų. Be vieno raštelio, kurį atsiminimi] autorius teigia buvus ne jo rašytą, kaltinimai buvo tokie bendri, kad tiko "kiekvienam Vilniaus krašto lietuviui,,, nesgi "kuris iš Vilniaus krašto lietuvių neveikė". Advokato lietuvio pasirinkti nebuvo leista. Remiantis ne įrodymais, bet tik spėliojimu dalyvavus lietuviškoj veikloj, kaltinta "pačių sugalvotais bei prasimanytais dalykais". P. Česnulis buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti. Kiti trys vyrai gavo po 10, 6 ir 4 metus kalėjimo (išteisintos tik dvi moterys ir — 12 metų mergaitė). Aiškiu ko buvo siekta tokiomis bausmėmis: kad niekas nedrįstų prieš lenkų priespaudą "pakelti galvą, praverti burną", kad "kas kart vis mažiau liktų Vilniaus krašte susipratusių ir veiklių lietuvių" (94).

Koks buvo teismas, toks buvo ir kalėjimas, ypač Šv. Kryžiaus kalėjimas prie Kieleų (Karpatų kalnuose), kuriame atsiminimų autorius iškalėjo dvejus metus. Kalėjime sąlygos buvo tokios, kad "gavę 10 ar daugiau metų kalėjimo, iš jo nebeišeidavo". Karčiais autoriaus žo-džiais, "kam dar bausti mirties bausme, jei gali ir be jos žmogų dar labiau nubausti", lėta mirtimi užspausti politinių kalinių akis" (133). Visuose kalėjimuose kriminaliniai kaliniai buvo švelniau traktuojami už politinius. Šv. Kryžiaus kalėjime prižiūrėtojais kaip tik buvo sutelkti anksčiau kalėjimuose sėdėję kriminalistai ar kitur savo žiaurumu pasižymėję sadistai. Nebuvo savaitės, kad neužmuštų vieno ar dviejų kalinių: kuris dirbdamas išsemtas apalpdavo ar nebeįstengdavo atlikti skirtos darbo normos, buvo pribaigiamas kaip simuliantas.
Skaityti daugiau...
 
Iš nepriklausomos Lietuvos kūrimo dienų PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Ramelis   
PETRAS GUDELIS: Joniškėlio apskrities partizanai. I dalis. Jų organizavimas ir slaptoji veikla prieš bolševikus (1918. X1.27 - 1919.111.22). Roma, 1975. 201 psl., 6 dol.
Iš karto pasakome, kad tai didžiai reikšminga knyga. Kukliai parinkta antraštė gali sudaryti neteisingą įspūdį, kad ši knyga liečia tik vieną Lietuvos kampelį keturių mėnesių būvyje. Iš tiesų šioj knygoj nušviečiama, kokiomis sąlygomis kūrėsi nepriklausoma Lietuva. Tai labai svarbus mūsų istorijos momentas. Tačiau jis labai mažai nušviestas. Turime šiek tiek atsiminimų, kur jis paliečiamas, o išsamios studijos savo kalba vis dar laukiame. Nors ir ši P. Gudelio knyga negali pretenduoti į tokią studiją, vis dėlto ji yra itin svarbus įnašas į nepriklausomos Lietuvos susikūrimo istoriografiją. Tiesiogiai šioje knygoje visų pirma telkiamasi į Joniškėlio apskritį, bet drauge metamas žvilgis ir į kaimynines Šiaulių ir Biržų apskritis. Tuo būdu aprėpiama didžioji šiaurinės Lietuvos dalis. Be to, reikia pabrėžti, kad šios knygos autorius savosios temos rėmuose imasi išsklaidyti ir visas tas falsifikacijas, kuriomis sovietiniai autoriai apraizgo nepriklausomos Lietuvos kūrimąsi. O pavergtojoje Lietuvoje okupanto diriguojami istorikai itin daug skiria dėmesio 1918-19 metams, kiek galima miglomis pridengdami ar tiesiog klastodami mūsų tautos laisvės kovas.

Tą pačią dieną, 1919 lapkričio 11, kurią Valstybės Tarybos pavestas A. Voldemaras sudarė nepriklausomos Lietuvos pirmąjį ministrų kabinetą, buvo gyventojams nurodyta sudaryti savivaldybes — valsčių (parapijų) komitetus, kurie iš vokiečių perimtų vietinę administraciją ir organizuotų gyventojų apsaugą (ypač nuo anuomet gausių plėšikų gaujų, kurias daugiausia sudarė iš vokiečių nelaisvės pabėgę rusai). Bet ne taip jau buvo lengva suderinti centrą su provincija, vyriausybę su savivaldybėmis. Kai kurios savivaldybės pasinešė virsti savarankiškomis "respublikomis". Pvz., Šiaulių apskrities valsčių atstovai sudarė tokią apskrities tarybą, "kuriems laikinoji vyriausybė atrodo nepakankamai demokratiška, todėl jos nepripažino ir sumanė sukurti ypatingai demokratišką Šiaulių respubliką" (53). Vyriausybės paskirtieji apskrities viršininkas ir milicijos vadas, negalėdami įsikurti mieste, bandė veikti iš vieno provincijos dvaro. O Biržų apskrityje, suorganizavus valsčių komitetus, nepasirūpinta sušaukti jų atstovus, kad sudarytų apskrities tarybą. Pačiuose Biržuose susidaręs komitetas pasiėmė ir provizorinio apskrities komiteto pareigas. O tą komitetą 1919 sausio pradžioje nuvertė A. Iešmanto, K. Binkio ir kt. vadovaujami eserai (socialistai revoliucienieriai). Vos po savaitės šie "revoliucionieriai" turėjo užleisti vietą bolševikų revkomui (revoliuciniam komitetui).
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Vincas Ramonas: DULKĖS RAUDONAM SAULĖLEIDY. Antras papildytas leidimas, išleido JAV LB Švietimo taryba, 1976, 399 psl.

Prof. Augustinas Voldemaras: RAŠTAI. 90 metų sukakčiai paminėti. Redagavo Morkus Šimkus. Laisvosios Lietuvos knygų leidykla Nr. 5. Chicaga, 1976. 665 psl., kaina 15 dol.

Benvenutas Ramanauskas, OFM: BROLIAI, PRADĖKIME. Religiniai skaitiniai, išleisti minint 750 m. nuo šv. Pranciškaus mirties. Išleido pranciškonai. Brook-lynas, 1976, 272 psl.

Joseph Ehret: VOM ADAM DER EU-ROPAER. II laida. Basei, 1977. 46 psl. Informacinis leidinėlis kitataučiams apie Pabaltijo valstybes. Pirmuosiuose dviejuose skyriuose autorius rašo apie lietuvių tautos istorinį kelią ir jos kalbą, lygindamas ją su sanskrito, graikų, lotynų ir vokiečių kalbomis. Trečiajame skyriuje piešiama visų trijų Pabaltijo tautų dalia sovietinėje okupacijoje. Ketvirtajame skyriuje Pabaltijo valstybės apžvelgiamos 1918 - 1968 m. laikotarpy kaip kolonializmo bei deportacijų aukos ir iškeliama jų teisė nepriklausomai gyventi.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Kun. P. Patlaba, Hot Springs, AR.; Jonas Činga, Balys Graužinis, Liudas Reivydas, Elena Sabalienė, Los Angeles, C A.; Juozas Andrius, kun. Vyt. Palubinskas, Santa Monica, CA.; J. Roland, San Francisco, C A.; Stepas Blynas, Jonas Butkus, Bridgeport, CT.; Vac, Kuzmickas, Waterbury, CT.; Stasė Leikuvienė, W. Haven, CT.; Irena Ruseckienė, Wethersfield, CT.; A. Kindurys, Gulfport, FLA.; Jonas Lioientas, Holly-wood, FLA.; kun. J. Razutis, Miami Beach, FLA.; Stasys J. Baras, J. J. Baužys, Z. Dailidka, Juozas Graužinis, Anicetas Grigaliūnas, Petras Gruodis, Regina Jautokaitė, Elena Juknevičienė, Juozas Jurkūnas, kun. Myk. Kirkilas, Mečys Krasauskas, dr. A. Liulevičius, Matilda Mėlienė, O. Mironaitė, M.D., Birutė Miniataitė, P. Palubinskas, Anelė Prunskytė, S. Stravinskis, V. Šaulys, M.D., Chicago, IL.; Ed. Olšauskas, A. Orvidas, Jonas Paltarokas, Ant. Zailskas, Cicero, IL.; L. Paulius, Claiendon, IL.; Bronius Murinas, Melrose Park, IL.; Al. Tiškus, Buffalo Grove, IL.; Jonas Mikeliūnas, East Chicago, IN.; Petras Pilka, So. Boston, MA.; A. Valys, Detroit, ML; Juozas Naikelis, Omaha, NE.; Petras Juška, Hohokus, NJ.; Renata Alinskienė, Ridgewood, NY.; kun. Alf. Gleveckas, Albany, NY.; kun. K. Kardas, NYC; Ig. Kazlauskas, P. Povilaitis, Great Neck., NY.; kun. Vyt. Pikturna, Brooklyn, NY.; V. Kasakaitis, Willowick, OH.; Jonas Naujokaitis, Cleveland, OH.; Ant. Gailiušis, Phila., PA.; kun. J. Neverauskas, Shenandoah, PA.; Jonas Stelmokas, Lansdowne, PA.; kun. A. Jurgelaitis, O.P., Providence, RI.; Jonas Adomaitis, La Salle, Que.; Julius Jurėnas, Domas Jurkus, Rimantas Jurkus, dr. J. Mališka, Montreal, Que.; St. Bakšys, Hamilton, Ont.; dr. Vilius Fidleris, Deep Riber, Ont.; Rimas Mitalas, London, Ont.; G. P. Mitalas, kun. dr. V.Skilandžiūnas, Ottawa, Ont.; Onutė Juodišiuvienė, Stauner, Ont,; P. Misevičius, D. A. Puteris, Vl. Šaltmiras, Toronto, Ont.; dr. Br. Znotinas, Guelph, Ont., Canada) Pijus Vaičaitis, Maribyrnong, Vic, Australia; Julius Vasiūnas, Caracas, Venecuela.

AIDŲ administracija visiems žurnalo rėmėjams
nuoširdžiai dėkoja


 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai