Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1948 m. 21 gruodis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas

Antanas Maceina — Kristaus prasmė ...................................................... 485
Venancijus Ališas — Cascata Cristalina (eilėraščiai) .................... 492—493
Jurgis Jankus — Tavo rankos švarios (novelė) ....................................... 494
A. Šapoka — Lietuvos ir Lenkijos santykiai lenkų akimis ...................... 499
Jonas Grinius — Gulbės giesmė (III. Slapta žmona) .................................504
Alfonsas Nyka-Niliūnas Vaza, Sidabras, Kirminuko laidotuvės rudenį,
Princas XVIII amžiuje (eilėraščiai) ............................................................ 511

St. Barzdukas — Kazimieras Būga ............................................................ 512
Kazys Bradūnas — Atokaita (eilėraštis) ................................................... 516
Juozas Tininis — Našlė (novelė) ................................................................ 517
L. M. — Memuarai ..................................................................................... 519

KŪRYBOS PASAULY
Leonas Miškinas — Daktaras Kripštukas Pragare, arba pasikalbėjimas
apie pasakų knynas ..................................................................................... 520

Leonas Miškinas — A. M. Katiliškio „Prasilenkimo valanda“ ............... 523
M. Alseikaitė - Gimbutienė — „Lithuanian Folk Art“ proga ................... 524
S. Pikūnas — Dešimtasis filosofų kongresas ............................................ 526
V. R. — Sumeškerioti intelektualai ir taika .............................................. 527
J. Gaidelis — Kompozitorius Juozas Gruodis ........................................... 527
V. Rimvydas — Žvilgsnis į scenas ir ekranus ........................................... 528
Universitetiniame pasauly ........................................................................... 532

Skaityti daugiau...
 
KRISTAUS PRASMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
 

1. STRAIPSNIO POBŪDIS.

Kristaus gyvenime ir Jo moksle esamą tiek pilnatvės ir tiek šviesos, kad jokia plunksna nepajėgia jos išreikšti ir jos paslapčių atskleisti. Net ir šv. Jonas, kuris giliausiai suprato Kristaus asmenybe, baigdamas savo evangeliją, pastebi, kad „yra dar daug ir kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė“, ir kad „jei kiekvienas iš jų būtų atskirai aprašytas, tai manau, kad ir visas pasaulis negalėtų sutalpinti tų knygų, kurios reiktų parašyti“ (Jon. 21, 25). Vadinasi, evangelijos taip pat yra tik nuotrupa, tik atšvaitą los dievažmogiškosios pilnatvės, kuri perėjo per mūsų žemą ir kuri ligi pat šių dienų nenustoja traukusi mūsų žvilgio. Nors ir nepajėgdami jos išsemti, nors kartais gal ir klaidingai ją suprasdami, vis dėlto mes nuolatos į ją gręžiamės, nuolatos prie jos grįžtame ir šį Didįjį Klausimą nuolatos sprendžiame. Nuo Klemenso Aleksandriečio „Paidagogos“, kur jis vaizduoja Kristų kaip žmonijos Mokytoją ir Vadovą, ligi Giovanni Papini „Kristaus istorijos“ ir Francois Mauriac „Jėzaus gyvenimo“, kur paklydusio ir pavargusio naujojo žmogaus dvasia j ieško paguodos bei ramybės, eina nenutrūkstama eilė veikalų, studijų ir straipsnių, mėginančių pradengti Paslapties bent kraštelį, įspėti Mįslės bent dalį, suvokti Prasmės bent menką atlaužėlę. Ir eis šita eilė ligi pat istorijos galo, ir niekas negalės pasigirti išsakęs viską, nieko nebepalikdamas ateinantiesiems. Kristaus pasirodymas žemėje veda į dangiškojo Tėvo Valią, į dieviškąją laisvę, kur nyksta priežastys, sąryšiai, akstinai. Kristaus atneštasis mokslas veda į dieviškąją Būtį, į jos nuolatini buvimą bei veikimą sukurtosiose būtybėse, į neaprėpiamą Kūrėjo ir kūrinio meilės ryšį ir baigiasi paslaptimi. Kristaus pilnutinė Asmenybė veda į Šv. Trejybės gyvenimo vidaus santykius, iš jų semia galutinį išaiškinimą ir sykiu nesugaunamai pradingsta žmogiškajam suvokimui. Niekas negali pasekti Kristaus ligi galo. Niekas negali žygiuoti su Juo kartu nuo amžinojo Jo gimimo iš Tėvo ligi Jo grįžimo pas tą patį Tėvą. Štai dėl ko R. Guardini ir tvirtina, kad „kas imasi kalbėti apie Jėzaus Kristaus asmenybę ir gyvenimą, turi aiškiai žinoti, ko jis nori“ (Der Herr, XIII p. Wūrzburg 1937.) Ko tad mes norime šiuo straipsniu? Ne ko kito, kaip atsakymo į vieną mažutį klausimą: kas yra Kristus žmogui? Ne kas Jis yra pats savyje; ne kas Jis yra visoje kosmo sąrangoje; ne kas Jis yra ryšium su kitais dieviškaisiais asmenimis, bet kas Jis yra tau ir man ir mums visiems, klaidžiojantiems painiais šios tikrovės keliais. Kas Jis yra per pasaulį keliaujančiam žmogui, kuris „kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė“ (B. Brazdžionis) eina per visas erdves ir per visus laikus, jieškodamas ne turto, ne garbės, net ne laimės ir ramybės, bet — pats savęs. Ant graikų šventyklos sienos prieš pustrečio tūkstančio metų jis buvo parašęs „Pažink pats save“. Šiuos žodžius jis rašo ir šiandien. Jis rašo juos ant kiekvieno-naujo sunkios savo istorijos lapo. Jis rašo juos ant kiekvieno jo kaktos prakaitu pažymėto darbo, nes jis seniai, labai seniai jau pamiršo savo tikrąjį vardą.
Skaityti daugiau...
 
CASCATA CRISTALINA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Venacijus Ališas   

DEVANEIOS

Vaitoja drėgnas vakaras ant mano ranka.
Keliu sunkias akis į tolumas pro langą.
Atsimenu tave, ir visos mintys klysta
Šešėlių grauduly į šviesią viešpatystę.

Matau skaidrius prūdus. Ajaruos lizdą. Gulbe.
Dūzgendamos aplink, bitutės medų čiulpia.
Į žiedo ugnį saulė įberia kodylo —
Kvepėjimas nuo smilgų lig žvaigždžių pakyla.

Į kranto akmenis lengva bangelė šnara
Be žodžių pasaką... Klausytis jos taip gera!
Staiga kažkas prisilietė lediniais pirštais —
Tai drėgnas vakaras ant mano rankų miršta.

Skaityti daugiau...
 
Tavo rankos švarios PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Jankus   
Dar diena, dar diena ir Kūčios atėjo. O rodos buvo dar taip toli. Kai nori sulaikyti, tai laikas nuteka kaip vanduo.

Už durų barškėjo indai, šliuksėjo pilstomas vanduo. Tarpais pasigirsdavo moteriški balsai: vienas aukštas traškus — motinos ir kitas žemas, nuosaikus, pilnas nerimą keliančios šilimos — dukters. Paskum valandėlę visam name pasidarydavo taip tylu, lyg būtum uždarytas kape.

Pro tankią baltą užuolaidą buvo matyti didelis keturkampis kiemas, nuo laukų atribotas daržine, tvartais, klojimu.

Po kiemą vaikščiojo abu Vainiškiai: Vytautas ir tėvas. Jie nešiojo gyvuliams pašarą, kad per šventes nereikėtų nešioti, paskum ėmė mesti į diendaržį tvartuose susikaupusį mėšlo perteklių.

Povilas pavydėjo jiems.

Jau buvo gražiai pasnigta, o iš pilko dangaus te-bekrito lengvos padrikos snaigės, vėjo blaškomos sklaistėsi po kiemą, sukosi apie langą, tyliai sėdo ant palangės.

Jis pavydėjo ir snaigių, ir oro, ir žandus gnaibančio šalčio, ir tos laisvės, kad gali nesižvalgydamas pereiti per kiemą arba mesti iš tvarto mėšlą.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS IR LENKIJOS santykiai lenkų akimis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. ŠAPOKA   
Be abejo, viena labiausiai supainiotų Rytų Europos problemų yra lietuvių-lenkų santykių klausimas. Po pastarųjų metų katastrofų šis klausimas, žinoma, iškils naujoje plotmėje, o kaip prie jo sprendimo bus einama, daug priklausys nuo abiejų suinteresuotųjų nusistatymo. Tremtyje šis klausimas jau nekartą buvo keliamas, tačiau vis tik paviršutiniškai, fragmentiškai. Iš vienos ir iš kitos pusės kartais pasigirsta simpatijų pareiškimų, pageidavimų reikalą išsiaiškinti, bet plačiai ir nuodugniai lig šiol yra pasisakyta tik lenkų. Turiu minty buv. Vilniaus universiteto docento Wladyslaw Wielhorski knygą Polska a Litwa — stosunki wzajemnew biegu dziejow. Kadangi knyga yra išleista Lenkų Studijų Centro Londone, tad ją galima laikyti oficialiu lenkų emigrantų pasisakymu. Tai yra didelė (380 psl.) knyga, kurioje kalbamoji problema stengiamasi įvertinti įvairiais požiūriais, operuojama istoriniais, juridiniais, ūkiniais, sociologiniais, psichologiniais ir kt. argumentais. Išspausdinta ji 1947 m. rudenį, bet parašyta dar 1945 m. t. y. kai Londone tebebuvo oficialiai pripažįstama lenkų vyriausybė.
Skaityti daugiau...
 
GULBĖS GIESMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS GRINIUS   
III. SLAPTA ŽMONA

(Tęsinys)


Barboros gyvenamasis kambarys Dubingių dvaro palociuose. Sienoj tiesiai — didelis krucifiksas. Uždangai pakilus, Barbora apsivilkusi bernardinės drabužiu sėdi prie rašomojo stalo ir skaito. Diana stovi šalia ir klauso.

BARBORA (skaito laišką). Dažnai galvodama apie jūsų karališkąją didenybę ir žiūrėdama pro langą, ar nepasirodys jūsų karieta, aš pastebiu, kad Dubingiuose pavasaris. Jau sprogsta medžių pumpurai ir berželiai pasipuošia gležnais žalsvais lapeliais. Tačiau man tai nesuteikia jokio džiaugsmo. Aš vis galvoju apie tą pumpurą, kuris buvo susikrovęs po mano širdim.

DIANA (nutraukdama). Palauk, kunigaikštiene. Geriau nerašyk apie tai.

BARBORA. Kodėl? Tai man skaudžiausias smūgis.

DIANA. Žaizdą nuolat liesdama, jos niekada neužgydysi.

Skaityti daugiau...
 
RAUDONŲ, GELTONŲ IR MĖLYNŲ SPALVŲ VITRAŽAS APIE RUDENĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALFONSAS NYKA-NILIŪNAS   


VAZA

Rudens diena, kaip mėlyno kristalo vaza
Uždengia kalnus, mano širdį ir namus.
O sodų ūžime skandindamas kiemus,
Svajotojas ruduo įžengia mano dvasion.

Ir pasileidžia sidabrinės vėjų kasos,
Ir tiesiasi per nušalnotus arimus,
Ir tau taip liūdna būna vaikščiot po namus
Ir kaimus, uždengtus skaidraus kristalo vazos.

Tuomet prabyla liūdnas sodų kontrabasas.
Raudonas lapas supasi lange ramus.
Duris atplėšia vėjas Į visus namus —
Ir tiesiasi laukais jo sidabrinės kasos,

Kol šešėlingas vakaras užlieja dvasią
Ir sodų kontrabasus ir tuščius kiemus.
O tu parsineši tik rudenio sau į namus —
Ir žvaigždėmis užsidega kristalo vaza.

Skaityti daugiau...
 
KAZIMIERAS BŪGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ST. BARZDUKAS   
Kazimieras Būga priklauso prie pačių didžiųjų bendrinės lietuvių kalbos kūrėjų, dėjusių jai mokslinius pagrindus. Čia jo vaidmuo toks didelis, kad jis kartu su K. Jaunium, J. Jablonskiu ir kitais kalbininkais yra Įtrauktas ir į mūsų gimnazijų lietuvių kalbos programą. Susipažinus su K. Jaunium, reikia arčiau pažinti ir jo mokinį K. Būgą.

1. GYVATOS DUOMENYS


Lietuvių kalbos žodyno įvade, įdėtame I sąsiuvinyje ir pažymėtame 1923 m. gruodžio 5 data, pats Būga suteikia tokių savo gyvatos duomenų:

Gimė 1879 m. spalio 25 (sen. kai.) d. (taigi nauj. kai. lapkričio 6 d) Pažiegėje, Dusetų par., Zarasų aps. Pirmasis jo mokytojas buvo tėvas, iš kurio išmoko elementorių skaityti. Toliau dvi žiemas paskyrė maldų knygoms ir Šiaulėniškiui seneliui: vieną pas Ropolį prie Ziegelio ežero, antrą pas dėdę Mefkašką Mižiuškėse, motinos tėviškėje (Jūžintų par.). 1890—1891 m. žiemą mokėsi Dusetų valsč. mokykloje, kur tuomet „lietuviškai nė žodžio nevalia būdavo ištarti“. 1891 m. rudenį pradėjo lankyti Zarasų aps. mokyklos pirmąją klasę. 1892 m. liepos mėn. paskutinėmis dienomis tėvo vežamas į Petrapilį, -kur nuo 1892 m. rudens iki 1895 m, pavasario išėjo visą šv. Stanislovo bažnyčios mokyklą (tris klases). „Tokiais žygiais nesibaisi prastuolėlis nemokytas sodietis, mano tėvas, be to — nepasiturįs, nes jį džiugina viena mintis — išvysti savo sūnelį kunigu, kuris ne tiktai tėvus senatvėje priglaus, bet ir visus namus sušelps.“ O Petrapily mokslo metams susidarydavo 150 rublių išlaidų gyvais pinigais, ir tėvui tiek sukrapštyti būdavo ganą sunku, nes ūkis tiek pelno tuomet neduodavo. Tad dažnai tekdavo mokslui ir skolintis. Kadangi į kunigų seminariją su trijų klasių mokslu nepriimdavo, Būga pateko dar į šv. Kotrynos keturių klasių mokyklą. Ją baigęs, 1897 m. rudenį įstojo į Petrapilio kunigų seminariją.
Skaityti daugiau...
 
Atokaita PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   
Paskutiniai lapai smilksta
Nuo saulytės, nuo šalnos.
Saulė spindulėlį pilsto
Kūdikio delnuos.

Magiškąją saulės giesmę
Man suvokti nevalia —
Tai nors tu, mažyti, stiebkis,
Auki žolele..






V. Simankevičius
„Vaikas“ (škicas anglimi)
 
Našlė PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS TININIS   
Aš buvau paskirtas mokytoju į nedidelį provincijos miestelį, kur man netrukus pavyko išsinuomoti gražų kambarį ir patogiai jame įsikurti. Tačiau pirmą naktį naujoje vietoje sunkiai sekėsi užmigti: aš gulėjau atmerktomis akimis ir galvojau, kaip man klosis mokymo darbas. Apie dvyliktą valandą nakties staiga išgirdau sklindant pianino garsus. Iš pradžių maniau, kad šie tylūs garsai atplaukia iš kurio nors netoli esančio namo, bet vėliau, gerai įsiklausęs, įsitikinau, kad skambinama tame pačiame name, kur dabar mane kankina nemiga, ir kad ši dusliai aidinti muzika yra nepaprastai liūdna. Besigėrėdamas šita melodija, atplaukiančia tarsi iš kažkokių tolybių ir drumsčiančia vidurnakčio tylą, aš nejučiomis išsivadavau iš nemigos ir užmerkiau akis, atsiduodamas saldžiam miegui.

Rytą, vos tik man atsikėlus, namų šeimininkė mane pakvietė pusryčio. Valgydamas ją, paklausiau:

— Kas, ponia, šiąnakt čia skambino?

— Aš pati, — atsakė. — Ar ponui nepatinka muzika?

— Priešingai, patinka: aš tik stebėjausi, kas galėtų taip mielai skambinti? — atsakiau.
Skaityti daugiau...
 
MEMUARAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. M.   
L I T E R A T Ū R O S    P A R A Š T Ė


Memuarinė literatūra pasaulinėje knygų rinkoje šiais laikais užima labai reikšmingą vietą. Viso pasaulio spaustuvių milijonais kasdien išspausdinamų knygų tarpe įvairūs atsiminimai, vieno prancūzo apskaičiavimu, sudarą apie penktadalį bendro tiražo. Memuarus rašo visi: buvę karaliai, buvę ministeriai, buvę bolševikai bei fašistai, laimėjusių ir pralaimėjusių kariuomenių vadai, politiniai emigrantai, žymūs rašytojai ir filmų artistai. Šios rūšies literatūrai niekados nereikėjo samdyti skaitytojų. Milijoniniai tiražai išgraibstomi per kelias dienas. Kaip nevienodi memuarų autoriai, taip lygiai nevienoda jų vertė bei skaitytojai. Aišku, memuarų skaitytojai yra dažniausiai sensacijų mėgėjai, neturinčios ko veikti senstančios ponios ir kiti panašaus plauko žmonės, jieškantys priemonių, kaip čia lengviau užmušus vėžlio žingsniu slenkantį laiką.

Mums čia, aišku, įdomi ne ta memuarų rūšis, kuri šiandien padeda nuobodžiaujančiam skaitytojui, bet tik memuarai, kurie ateityje padės įvairių sričių istorikams atkurti šios dienos vaizdą. Taigi, mes čia turime galvoje rimtus, rimtų žmonių parašytus ir dokumentinės reikšmės turinčius memuarus.

Kaip gi yra su memuarais pas mus?
Skaityti daugiau...
 
DAKTARAS KRIPŠTUKAS PRAGARE, ARBA PASIKALBĖJIMAS APIE PASAKŲ KNYGAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonas Miškinas   
Julius Kaupas. DAKTARAS KRIPŠTUKAS PRAGARE ir kitos ne mažiau įdomios pasakos, surašytos slaptose Kauno miesto kronikose. Povilo Abelkio lietuviškų knygų leidykla. Freiburgas. 1948 mt. Iliustravo Adolfas Vaičaitis.

Paėmus Juliaus Kaupo pasakų knygą Daktaras Kripštukas Pragare į rankas, vėl prieš akis atsistoja vaikystėje skaitytos ir mylėtos pasakų knygos. Mes jas kadaise mylėjom daugiau negu žmones. Jos mums buvo tokios artimos ir geros, kaip familiari gerai pažįstamo ir visuomet laukiamo žmogaus šypsena. Tikrai jos buvo nuostabios, Todėl ir dabar galvą vėl užplunda anų kažkuomet skaitytų pasakų knygų personažų minios: vienas kitą pralenkdami veržiasi galingi karaliai, nepalyginamo grožio karalaitės, pikčiausios raganos ir devyngalviai smakai; Naujųjų Metų naktį vėl šąla gatvėje mažytė Anderseno mergaitė su degtukais, ant uolos senasis ąžuolas sapnuoja, ir tylūs praeina septyni nykštukai, ant pečių Snieguolės karstą nešdami.

Aš gerai atsimenu mažąjį Kauką, išlindus iš pasakų knygos ir sėdintį ant paauksuotos jos briaunos. Tačiau dabar knygos guli užverstos, mažasis Kaukas pasidarė nebematomas arba iškeliavo kitur. Dėl to man šiandien ir atrodo, kad be galo laimingas žmogus turėtų būti kiekvienas pasakų knygos autorius, nes jis mato svajonę, jis mato gyvenime tai, ko kiti matyti nepajėgia.

Pasakų knygas ir pačias pasakas mes mylėjome dar ir dėl to, kad jau tuomet, jas skaitydami, patys būdami be galo silpni, galėjome kovoti su piktomis raganomis, apginti karalaites nuo slibinų ir kovoti su blogiu, kurio nuolatinis atstovas žemėjo buvo pasakų velnias. Tai ir buvo pirmosios mūsų pergalės, nuskaidrindavusios pasaulį ir širdis užliedavusios pasitikėjimo ugnim.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
    • Pranas Naujokaitis LIETUVIŲ LITERATŪRA. Trumpas lietuvių literatūros kursas gimnazijai. Leidykla „Patria“ Tubingene, 1948 m., 318 psl.

    • Stepas Zobarskas GANYKLŲ VAIKAI. Antroji papildyta ir pataisyta laida. Leidykla „Patria“ Tubingene 1948 m. 108 psl. Iliustracijos D. Tarabildienės, viršelis P. Osmolskio.

    • Viktoras Gailius VOKIŠKAI LIETUVIŠKAS ŽODYNAS. Leidykla „Patria“, 1948 m., 1181 psl. Tiražas 5000.

    • Juozas Prunskis PRIE VILTIES KRYŽIAUS. Įdomi ir gyvai parašyta knyga apie šių laikų konvertitus. Išleido kun. P. M. Jura s, Chicago 111., 1948 m., 140 psl.

    • TAU SKILTININKE. Spaudai paruošė sktn. E. Reikenis ir vyr. sktn. A. Krausas. LSS sukaktuviniai metai. Detmold LSB Vadija, 1948 m.

    • LITHUANIAN BULLETIN. Published by the Lithuanian Council 233 Broadway, New York 7, N.Y. Vol. VI August-October, 1948. Nos. 8-10.

    • ATEITIS. Moksleivių ateitininkų žurnalas. Nr. 7, 1948 m. Redakcijos adresas (14b) Tubingen, Herrenbergerstr. 67. Administracijos adresas Stut.t.gart-Fellbach, Mozartstr. 39. Redaktorius Vytautas Zvirzdys.

    • ŠVIESA. Kultūros žurnalas, Nr. 6, 1948 m. Leidžia A.J.S. „Šviesa“. Redaguoja Vincas Trumpa ir Vytautas Saulius. Redakcijos ir administracijos adresas S. Šlapelis, (14b) Tubingen, Hechingenstr. 14.

    • VILTIS. A Folklore E Lituanistica Magazine. September, 1948 Vol. 6, No. 5. V. F. Beliajus, 1028 E. 63rd St Chicago 37, III.

 
A. M. KATILIŠKIO „PRASILENKIMO VALANDA“ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonas Miškinas   
Albinas Marius Katiliškis PRASILENKIMO VALANDA. Novelės. Išleido Liudas Vismantas. 1948.

Kiekvieną naujai pasirodžiusį dailiosios prozos veikalą, ypač jei to veikalo autorius yra debiutantas, lydi sunkus, širdį užgulantis jausmas ir paslėpta viltis: o gal šį kartą ir nereikės prisiminti seno anekdoto, kad mūsų dailiosios prozos atžalyne tebesiaučia piktasis amaras, kad neatsiranda naujų ir gaivalingų talentų, kad mūsų proza gyvena iš senųjų bei vyresniųjų rašytojų sukrauto kapitalo. Šio nepasitikėjimo priežastis yra dažnas nusivylimas. Vadovaujantis artimo meilės principais, ne literatūrinės kritikos normomis, aišku, būtų galima vaižgantiškai džiaugtis kiekviena naujai pasirodžiusia knyga vien dėl to, kad pasirodė. Bet mokėti džiaugtis kad ir silpnu dalyku ir vis tiek būti teisingu, reikia pačiam būti Vaižgantu. Per sunki, rodos, šiandien mums būtų vaižgantiškoji meilė, nes mes nebesame herojai, kaip jis, ir nebesame anos didžiųjų kovų epochos žmonės. Dėl to klaidingai mano visi tie, kurie ir šiandien naudoja vaižgantiškąjį optimizmą, nepagalvodami, kad gal dabar ir Vaižgantas kitaip kalbėtų.

Tūlas recenzentas, vertindamas naujai pasirodžiusią knygą, suranda, kad ir kompozicija esanti nebloga, ir stilius sklandus, ir tematika aktuali ir patriotiška — žodžiu, veikalas priimtinas. Toks recenzentas be galo gerbia vidutiniškumą. Jo kriterijus ir reikalavimai yra vidutiniški. Tačiau jis užmiršta vieną pagrindinį dalyką, būtent, kad ir atlikus įmanomai visus teorijos rašytojui statomus uždavinius, veikalas gali būti silpnas, bereikšmis, nieko naujo neatnešantis. Ir atvirkščiai: netobulai išpildąs teoretinius reikalavimus kūrinys gali rodyti aiškų literatūrinį talentą, nes teorinių žinių ankščiau ar vėliau gali įsigyti kiekvienas, o su talentu gimstama. Aš dėl to ir manyčiau, kad visuomet reikėtų pabrėžti klausimą, ar rašytojas atneša ką nors naujo bei originalaus. Teorinis pasiruošimas rašytojui yra savaime suprantama būtinybė, kaip statytojui mokėjimas naudotis darbo įrankiais. Tačiau vieni jų stato katedras, kiti — paprasčiausias pašiūres.
Skaityti daugiau...
 
„LITHUANIAN FOLK ART“ PROGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. Alseikaitė-Gimbutienė   
M O K S L A S

LITHTJANIAN FOLK ART by J. Baltrušaitis Ph. D. 256 Illustrations. Edi-tor T. J. Vizgirda, Architekt. Lituania. — Country and Nation III.

Kiekviena tauta didžiuojas vienokiais ar kitokiais dvasinės kultūros laimėjimais, kurie gali būti ir labai senais ir mūsų laikais įgyti. Tautos stengiasi išryškinti visus tik joms vienoms būdingus charakterio bruožus, kad jų veidas būtų aiškesnis kitų tautų tarpe ir kad kiti joms paskirtų didesnį dėmesį. Tautos populiariomis pasidaro labai įvairiais būdais. Jei kalbėtume apie tiroliečius, jų fone visad matytume Alpes, medinius namus plokščiais stogais ir juos pačius beūkaujančius tautiniuose drabužiuose, jei kalbėtume apie suomius, dėmesio centrą užimtų jų būdo kilnumas, karžygiškumas. Jei kalbėtume apie lietuvius...? Daug, daug jiems priskiriamų ypatybių susirastų, jas ir visumon suvesti galėtume. Tačiau mes nesame populiarūs.
Skaityti daugiau...
 
DEŠIMTASIS FILOSOFŲ KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. Pikūnas   
Š. m. rugpjūčio mėn. 11—18 dienomis Amsterdame įvyko tarptautinis filosofijos kongresas, kuriame dalyvavo apie 1000 asmenybių iš visų pasaulio kraštų. Keturiasdešimties tautų atstovai reiškė čia savo mintis ir idėjas.

Jau didysis graikų filosofas Platonas yra pasakęs, kad valstybes turi valdyti išminčiai, filosofai. Tačiau vaizdų pagalba prabėgant pro mūsų dienų didžiąsias žmonijos nelaimes, kaip Didįjį ir šį karą, Spalių revoliuciją, darbo stovyklas, kacetus, Sibirą ir tremtį su visomis jų pasėkomis, savaime prieiname išvados, kad mūsų dienų valdovai nėra tie Platono išminčiai, kurie turėtų valdyti pasaulį. Bet ką veikė mūsų dienų filosofai; kodėl jie negelbėjo tautų, kodėl jie neparodė žmonijai teisybės kelio.

Jie rinkosi į Amsterdamą iš visų kontinentų ir tarė savo žodį žmonijos gerovei. Gal jinai karų, revoliucijų ir diktatūrų iškankinta ir persekiojama, priims šiųjų siūlomus vaistus.
Skaityti daugiau...
 
SUMEŠKERIOTI INTELEKTUALAI IR TAIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. R.   
Už geležinės uždangos užsidaręs pasaulis labai dažnai pastaruoju metu deklaruoja kitiems savo taikos troškimą, ir drauge smerkia tariamuosius karo kurstytojus. Ir ne tik politikai, diplomatai čia taria savo žodi. Į propagandinį darbą įjungti ir intelektualai su rašytojais, žurnalistais, menininkais priešaky. Visi jie visomis galimomis priemonėmis skelbia savo meilę taikai ir kuo griežčiausiai kaltina Vakarus hegemonijos bei imperialistiniais siekimais. Ir čia nebūtų nieko nepaprasta, jei gel. uždangos ar jiems artimi kraštai nebūtų sugalvoję užmesti meškerės Vakarų intelektualams ir juos suvilioję į apgriautą Vroclavo (buv. Breslau) miestą dalyvauti vad. intelektualų pasauliniame taikos kongrese. Iš 45 kraštų, įskaitant ir visus satelitus, suplaukė net 500 delegatų, po keliolika jų prisiuntė ir JAV su Anglija (su J. Huxley ir kt. žinomais vardais priešaky). Lyg tai būtų eilinis kongresas kur nors Vak. Europoje. Tik kongresui pasibaigus, nutilus dalyvių sugiedotos Marseljietės garsams ir delegatams išsivažinėjus, anglosaksų atstovai viešai per radiją, paskleidė savo nusivylimą ir net pasipiktinimą kongresu. Jie nusivylė ne tik keista kongreso tvarka (susodinti prie ilgų stalų dalyviai per 4 dienas priversti klausyti ilgų kalbų, nebuvo jokių darbo komisijų ir pan.), bet ypač tuo, kad Rytų intelekualai, greičiau — propagandininkai, juos taip lengvai prisiviliojo nuvykti į naujosios Lenkijos miestą ir ten išklausyti jiems taikomų tikrai karčių kaltinimų. Žinoma nepranešė, kad rytiečiai juos —rinktinius Vak. Europos intelektualus panaudojo kaip Įrankį savo politiniams tikslams. Liko kartus nusivylimas, drauge ir pamoka, kaip neverta taip skubiai tikėti gražiems žodžiams, išplaukiantiems iš sovietų ar jų satelitų lūpų.
Skaityti daugiau...
 
KOMPOZITORIUS JUOZAS GRUODIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Gaidelis   
M E N A S

Mūsų laikraščiai pranešė, kad pernai Lietuvoje mirė kompozitorius Juozas Gruodis.

Dar vaiku būdamas (vos 4 metų) kaip jis pats sakėsi, fortepionu skambindavo primityvias polkutes, valsus ir p. (Jau tas reiškinys tarp kitko parodo, kad jis buvo labai muzikalus.) Pagrindinius muzikos — kompozicijos mokslus Juozas Gruodis studijavo Maskvos, ir po I Pasaulinio karo Leipcigo konservatorijose. Grįžęs iš Vokietijos, kurį laiką dirbo Kauno Valst. Operoje kaip dirigentas, o kiek vėliau Kauno Valst. muzikos mokykloje (vėliau koncervatorija) dėsto kompoziciją ir perima iš J. Naujalio tos mokyklos direktoriaus pareigas.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į SCENAS IR EKRANUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Rimvydas   

Pasibaigęs karas įgalino Vokietijoje atsigauti karo metu supančiotam menui su visomis jo apraiškomis. Mūsų tremtiniai, ypač gyvenę miestuose, gerai prisimena Gobbelso įsakymą, kuriuo 1944 m. rugsėjo m,,,Totalinio karo labui“ uždaryti visi teatrai. Metus priverstinai tylėję, Vokietijos teatrai 1945 m. rudenį prabilo keleriopai spalvingesniais balsais. Keturių okupantų globon atsidūrę Vokietijos teatrai, nors pradžioje be didelio noro, tačiau palyginti gausiai ėmėsi statyti savo okupanto parašytas pjeses, dramas, tragedijas, net trilogijas. Publika pradžioje kiek pasyviai, bet toliau vis su didesniu dėmesiu reagavo į tuos pastatymus, kurių ji trečiojo Reicho dėka, be mažų išimčių, negalėjo matyti, atseit, negalėjo ir naudotis dvasiniais Vak. Europos turtais. Kiek laiko praslinkus, vokiečių scena ir pati publika apsiprato su mintimi — vokiškojo teatro repertuaras be JAV, anglų, prancūzų ar rusų dramaturgų veikalų apsieiti negali. Dar daugiau — metus žvilgsnį į kai kurių teatrų repertuarą pastebi net daugiau užsieniečių vardų, kaip vokiškųjų. Ne be to, kad vokiečiai nekultyvuotų savųjų, ypač klasikų. Jau ir mes iš patyrimo žinome, ką mums okupacijos metu reiškė scenoje tartas ar knygoje paskleistas Maironio, Krėvės, Vaižganto žodis. Tas pats ir šių dienų Vokietijoje — nerasi čia teatro, neatidavusio kiekvieno sezono metu duoklės Goethei, Schilleriui ar Hauptmanui. Vis dėlto, keletas pirmųjų užsienių dramaturgų veikalų tiek teatralus, tiek ir plačiąją teatrinę visuomenę įtikino, kad šiuose, anot Gobbelso propagandos „supuvusiuose Vakaruose“ teatro srity nesunku rasti tikrų deimančiukų — esama stiprių dramaturgų, sugebančių teatrų srity ne tik žongliruoti įprastomis idėjomis, bet ir atidengti naujų pasaulių ir vaizduojamų įvykių, idėjų ir dramaturgijos konstrukcijos srityse. Tad ir nenuostabu, kad jei žodis „užsienietis“ nenoriai tariamas šiaip vokiečių, tai teatre pamatyti užsieniečio parašytą pjesę vokietis eina su tikrai dideliu dėmesiu.

Skaityti daugiau...
 
Universitetiniame pasaulyje PDF Spausdinti El. paštas
AKADEMINIS GYVENIMAS

Jungtinėse Amerikos Valstybėse Columbijos universitetas 30 amerikiečių kariuomenės vadų suteikė garbės daktaro laipsnį. Daktaro laipsnis suteiktas ne tik gen. Eisenhoveriui, bet ir užsienių reikalų ministeriui Marshaliui. Bostone tam tikras komitetas įsteigė „važinėjantį medicinos fakultetą“ Europai, į kurį įeina 8 amerikiečiai medikai ir du šveicarai. „Važinėjantis medicinos fakultetas“ pirmiausia paskaitas skaitys įvairiose Austrijos provincijos vietose ir supa-žindys austrų gydytojus su naujausiomis medicinos problemomis bei gydymo būdais.

Anglijoje Cambridge universitetas priėmė penkmečio planą, pagal kurį universitete bus išskirtos mokomosios ir grynai mokslinio tyrinėjamojo pobūdžio funkcijos. Anglijoje reiškiamas didelis susirūpinimas, kad studentai nepaprastai ruošiasi valdininkų karjerai, imdami studijuoti atitinkamus dalykus, pvz., 1946 m. į 800 laisvų vastybinių vietų buvo paduota net 6.000 prašymų. Dėl to nukenčia kitos universitetinio darbo sritys. Prancūzų rašytojui Andrė Gide'ui Oxfordo universitetas suteikė literatūros garbės daktaro laipsnį. Tokius laipsnius Oxfordo universitetas suteikia labai retais atvejais.
Skaityti daugiau...
 
AIDAI PDF Spausdinti El. paštas


Jeigu Tau rūpi kultūrinė mūsų tautos misija, jeigu Tu nori kūrybiškai bręsti būsimam Lietuvos prisikėlimui — skaityk laisvųjų pasaulio lietuvių žurnalą „AIDUS“.

Šių dienų religiniai, filosofiniai, literatūriniai, meniniai, socialiniai ir kiti kultūriniai klausimai išsamiausiai keliami ir sprendžiami „AIDUOSE“.

Pačių aktyviųjų mūsų rašytojų, mokslininkų ir menininkų naujausius darbus rasi „AIDŲ“ puslapiuose.

Lietuvi, tau neturi pakakti tik laikraštinės įvykių informacijos. Tu ir tremty privalai likti pilnutiniu žmogum. Todėl „AIDAI“ turi būti nuolatinė Tavo lektūra.

Skaityk Pats, užprenumeruok giminėms ir pažįstamiems Europoje ir užjūriuos.

Reikalauk „AIDŲ“ stovyklų kioskuos, pas spaudos platintojus arba užsisakyk administracijoje, pasiųsdamas atskiram numeriui 3 DM., o prenumeruodamas trims mėnesiams iš karto — tik 7,50 DM. Pavieniai užsisakę žurnalą gaus paštu. Rašyk „AIDŲ“ administracijai: (13 b) Augsburg, Hochfeld, DP. Baltic Camp. Germany, US.-Zone.


A I D A I - Lithunian Monthly Cultural Magazine - E C H O E S

Published under EUCOM
Civil Affairs Divtsion Authorisation for United Nations
Displaced Persons Publicatlon
No. UN DP 204, 11 March, 48
Editor and publisher — Jonas Sakevičius
Mūnchen 27, Rauchstrasse l/II
Printed by Haas & Vie., Augsburg
Circulation: 2000

Red. — leidėjas — Jonas Sakevičius.
Redaktorius — Kazys Bradūnas.
Redakcijos narys Jungt. Amer. Valst.
Juozas B. Laučka.
Redakcijos adresas: Munchen 27, Lamontstr. 21,
Administr. — Augsburg, Hoehfeld, D.P. Baltic Camp.
Atskiras numeris 3 DM.
Trims mėnesiams - 7,50 DM.

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai