Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1949 m. 24 rugsėjis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Girnius — Laisvė ir likimas............................................. 97
Aloyzas Baronas — Pavėlavimas (novelė) ............................... 103
Paulius Jurkus — Juodvarniai (pasakos — poemos pradžia) . 106
Dr. J. - Giltas — Netikros mistikos grėsmė ............................ 108
Alfonsas Nyka Niliūnas — Nepriklausomos Lietuvos poezija
(Keturi vėjai ir keturvėjininkai) ................................................ 112

Dr. J. Budzeika V. Europos ūkio atstatymas ........................... 119
Jonas Grinius — Per sunkus vainikas
(Gulbės giesmės VI paveikslas) ................................................ 123
Vincas Jonikas — Cit, nedainuok! (eil.) ................................... 125
Antanas Vaičiulaitis — Sėjėjas ................................................. 128

KŪRYBOS PASAULYJE

KNYGŲ VERTINIMAI
J. B. — Naktis ant morų ............................................................ 129
Leonas Miškinas - Italijos vaizdai ............................................ 130
Jm. — Popiežių enciklikos ......................................................... 130
Jm. — Didėlės aukos darbas ..................................................... 131

RELIGIJA
A. Jasm— Ar nereikia mums misijonierių? .............................. 131
Mc. — Y.M.C.A. katalikiškuoju požiūriu ................................. 132

LITERATŪRA
J. Ž. — Sovietinis lietuvių rašytojas .......................................... 133

MENAS
Jonas Mekas — Į dail. V. Petravičiaus meną pažvelgus ......... 134
Al. Vambra — Lietuvių Dailės Instituto paroda Freiburge ..... 134
D. G. S. — Freiburgo Ecole des Arts et Metiers ..................... 135
A. Mekas — Ipolitas Tvirbutas ................................................ 136

MOKSLAS
Z. Ivinskis — Lietuva naujausiame „Encyklopaedija
Britannica“ leidime .................................................................... 137

Dr. J. Balys — Dėl tautosakos aptarties ................................. 138

ŠVIETIMAS
A. — Mokykla ir valstybė ........................................................ 139

VISUOMENĖ
A. Mc. — Komunizmo ekskomunika ....................................... 140
J. Ž-kaš — Lietuvybės klausimas J. A. Valstybėse ............... 141

ĮVYKIAI IR ŽMONĖS ............................................................. 143
Skaityti daugiau...
 
LAISVĖ IR LIKIMAS PDF Spausdinti El. paštas


l. LAISVĖS IR LIKIMO PROBLEMA DABARTIES FILOSOFIJOJE


a) Dabarties rūpestis išsaugoti laisvę prieš likimą. — ...Amžinybės perspektyvos ir laiko horizonto“ straipsny (Žiūrėk „Aidai“ Nr. 22) buvo atskleista, kaip mūsų laikų filosofai netenka amžinybės sąmonės. O praradus amžinybės perspektyvą, fatalizmas yra nuosekli išvada. Prarasti amžinybės sąmonę — tuo pačiu paneigti ir Apvaizdą, o paneigti Apvaizdą — tuo pačiu sukurti Likimą. Dabarties filosofija ir yra šitos nuotaikos nuoseklus išplėtojimas.

Tačiau yra vienas pagrindinis skirtumas, kuris mūsų laikų filosofų kuriamą ateistinį fatalizmą radikaliai išskiria nuo istoriškai pažįstamo jo pavidalo. Paprastai ateistinis fatalizmas ėjo drauge su materializmu. Prarasti amžinybės perspektyvą tuo pačiu reiškė ir apskritai paneigti dvasinę būtį — ne tik Dievą, bet ir žmogaus dvasinę prigimtį. Amžinybės ir dvasinės tikrovės sąvokas laikė koreliatyviomis (vieną su antra neatsiejamai surištomis) ne tik tie, kurie stovėjo amžinybės perspektyvoje, bet taip pat tie, kurie save užsklendė tik laiko horizonte. Užsidaryti tik laike buvo lygu prarasti ir žmogaus dvasinio savotiškumo sąmonę. Vienu žodžiu, ateizmą ir materializmą jungė lygybės ženklas.

Skaityti daugiau...
 
PAVĖLAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas

Mes gyvenom mažoj kareivinių palėpėj keturiese. Aš, Liudas, Vytautas ir svirplys, kuris amžinai dainavo. Bet jei ir mes dainuodavom susėdę ant kareiviškų lovų, dainuodavom ne vieni — už mūsų lango dar dainavo beržai, lieknais liemenimis supdami viršūnes, lyg taikydami ^lyrinių dainų taktui. Kai pirmo po karo rudenio vakarą mes sėdėjom su Liudu abuoji patamsy, klausydami jų dainos, kėlusios nepaprastą ilgesį ir kvietusios mus į namus, grįžo į tą pačią palėpę Vytautas iš skalbyklos su skalbiniais. Jo pirmas žodis, kuris sutrukdė mūsų tylą, buvo „velnias“. Mes neklausėm kas ir koks. Mes keikėm ne mažiau už jį ir mums nuo to lengviau buvo.

— Velniai, tikri velniai, — pakartojo numesdamas baltinius ir pakeldamas laikrašti, į kurį jie buvo suvynioti.

— Kas? — mes pakelėm akis į jo paraudusį veidą.

— Pasaulis, žmonės, ir tie, kurie išvaduoja, ir tie, kurie šunį kąsti moko, — greit kalbėjo jis mums parodydamas laikraštį.

— Na, ir kas? Laikraštis, — tarėm abu.

Skaityti daugiau...
 
Juodvarniai PDF Spausdinti El. paštas
ĮŽANGA


Ten naktužė tyli
Virš laukų ir kalnų —
Visam kaimo kely
Negirdėti dainų.

Mūs trobelėj tamsu,
Spindi žvaigždės languos,
Tau, Motule, ilgu,
Kas naktelę paguos?

Obelis, gal, sodne
Tau šakelėms mojuos;
Ak, Motule, oi ne —
Nebėra jau ir jos.

Skaityti daugiau...
 
NETIKROS MISTIKOS GRĖSMĖ PDF Spausdinti El. paštas
 

Ateis laikas, kad jie nepakęs sveiko mokslo... ir nugręš ausis nuo tiesos, o gręšis prie pasakų.
Š v. Povilas, 2 Tim. 4, 3—4.


1. ASTROLOGINIAI KLIEDĖJIMAI


Kiekvienas laikotarpis turi savo dvasią, kuri jam būdinga. Kiekvienas laikotarpis turi savo dorybes ir ydas. Dažnai kalbama apie laiko charakteri. „Mes esame laikas“, pasakė šv. Augustinas. Vadinas, koks žmogus, gyvenąs laike, toks ir laikas — jo dvasios išraiška. Ne tik laikas, tikriau visa sudėtingoji aplinka, formuoja žmogų, bet ir žmogus formuoja laiką, kuria laiko stilių.

Būdingiausias šių dienų žmogaus dvasios reiškinys yra nerimas. Jis nesijaučia esąs saugus. Iš visų pusių grasinama jo egzistencijai. Nėra jokio saugumo, jokio tikrumo, kad nelaimės ir sukrėtimai nepasikartos. Nerimą seka baimė, kurią sukelia grėsmė. Grėsmė ir baimė tai lyg dvi seserys visados einančios kartu. Kur grėsmė, ten ir baimė, kur baimė, ten ir grėsmė.

Ramybė ir saugumas, lyg mieloji tėviškė, nuolatos stovi akyse. Tai prarastasis rojus, į kurį neberandama kelio. „Kas prarado tai, ką aš praradau, tas nebegali sustoti“, daugelis kartoja Nietzsches žodžius. „Vargas tam, kas neturi tėviškės.“ Vargas vienišam keleiviui, žengiančiam į grėsmingą ateitį.
Skaityti daugiau...
 
KETURI VĖJAI IR KETURVĖJININKAI PDF Spausdinti El. paštas
NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS POEZIJA



Lotynų patarlė sako, kad apie mirusius esą tegalima kalbėti arba gerai, arba nieko. Tačiau gyvenimo praktika dažnai verčia šią patarlę pakeisti ir pritaikyti gyviesiems: apie gyvuosius arba gerai, arba nieko.

Todėl kalbėti apie nepriklausomos Lietuvos poeziją kaip tik yra be galo sunku dėl to, kad daugumas reikšmingiausių šios epochos poezijos atstovų tebegyvena tarp mūsų, maitinasi ta pačia duona, vaikšto tais pačiais vargo keliais, kenčia tas pačias kančias, o taip pat, numetę kilnų poeto apdarą, dalyvauja painiame kasdieninio gyvenimo organizme.

Kiekvienas literatūros kritikas ar istorikas, bent teoriškai imant, turėtų būti visiškai atviras ir prieš save tematyti gerą ar blogą kūrinį ir kiekvienu atveju sakyti teisybę; bet tai, deja, įmanoma pilnai padaryti tik autoriui iškeliavus į amžinybę, o šiuo atveju jau nereformuota lotyniška patarlė trukdys.

Yra dar vienas teoretiškai ir praktiškai daug reikšmingesnis motyvas — perspektyvos trūkumas. Kitas, tiesa, daugiau techniškas sunkumas — nebuvimas medžiagos. Šiuo klausimu literatūra pas mus buvo negausi. Beveik niekas, išskyrus A. Vaičiulaitį, J. Ambrazevičių ir V. Mykolaitį-Putiną, nėra kiek plačiau išnagrinėję šio laikotarpio literatūros apskritai, nekalbant jau apie poeziją. Jeigu tokios charakteristikos ir būtų buvusios parašytos, tai šiandieninėse aplinkybėse jas gauti būtų be galo sunku. Dėl šių priežasčių aš čia stengsiuos skaitytojams patiekti ne mokslinę studiją, nagrinėjančią, kritikuojančią bei sinteninančią ir kitų tuo klausimu pareikštas mintis, bet duoti beveik tik nuosavą požiūrį, tik pačiais šios epochos poezijos kūriniais tesiremdamas.

Skaityti daugiau...
 
EUROPOS ŪKIO ATSTATYMAS PDF Spausdinti El. paštas

Europos ūkio atstatymas turi pagrindinės reikšmės mūsų žemyno ir viso pasaulio ateičiai ir jis tikrai nulems būsimą pasaulio ūkio ir politikos raidą. Šio vyksmo svarba kyla iš ypatingos Europos ūkinės padėties viso pasaulio jėgų pusiausvyroje. Tą ypatingą padėtį sudaro nepaprastai stiprus Europos tautų ūkinis pajėgumas, kuris pasireiškia dideliu ekonominių jėgų sutelkimu gana nedideliame Europos žemyne. Europoje, kuri užima vos 4% (be Rusijos) ir 20% (su Rusija) viso pasaulio žemės ploto, gyvena tik 1/5 viso pasaulio gyventojų (19°/o be Rusijos ir 27°/o su. Rusija). Šis palyginti nedidelis žemynas devynioliktajame amžiuje išplėtojo labai galingą ūkinę veiklą, kuri užtikrino Europai visišką hegemoniją visose ūkinio gyvenimo srityse. Nežiūrint sunkių nuostolių, kokius Europa patyrė 20 amžiaus pradžioje, ji išlaikė tą pirmenybę net iki II pasaulinio karo.

Šią pirmaujančią Europos ūkio būklę geriausiai gali charakterizuoti pasaulinės prekybos apyvartos skaičiai. 1938 metais Europos užsienio prekybos apimtis sudarė 51% visos pasaulio prekybos apyvartos; tuo tarpu P. ir Š. Amerikos siekė 23%, Azijos 15% ir Afrikos bei Australijos 10%. Tai rodo, kokią stiprią poziciją Europos prekyba buvo užėmusi viso pasaulio mainų apyvartose. Ir Europos būklė importo eksporto atžvilgiu buvo labai palanki. Visų Europos šalių importo pusė (1947 m. 47%) sudarė žaliavos ir fabrikatai. Eksporto pusėje matome atvirkščią vaizdą. 3/5 viso Europos eksporto sudarė pramonės gaminiai, 1/4 žaliavos ir 1/6 maisto produktai. Šitie skaičiai rodo, kad Europa yra ūkio vienetas su stipria pramonės persvara, nes pramoninė gamyba užima pagrindinę vietą bendrame ūkyje ir yra visų gyventojų gerbūvio pagrindas.

Skaityti daugiau...
 
PER SUNKUS VAINIKAS PDF Spausdinti El. paštas

Tas pats karalienės Barboros salonas („Per sunkus Vainikas“ yra VI-sis „Gulbės Giesmės“ paveikslas.) Vavely, kaip penktame paveiksle. Uždangai pakilus, tarnas baigia kalti krucifiksą vietoj nimfų paveikslo, kurį prie kopėtėlių laiko Butautienė. Įeina Diana.

1.

DIANA (apsidairiusi). Tokį gražų paveikslą jūs be reikalo nukabinot.

BUTAUTIENĖ. Kam čia reikia, panele, tų nuogalių? Ir dar per pamaldas.

TARNAS (nulipęs nuo kopėtėlių). Jos didenybė kryžių pamilo. Štai kas. Ir atgailauti užsimanė.

DIANA. Už ką jai atgailauti, kada jos visas gyvenimas — viena atgaila?

TARNAS. Ką mes galim žinoti? Galbūt už nuodėmes, jei žmonės kalba.

Skaityti daugiau...
 
CIT, NEDAINUOK! PDF Spausdinti El. paštas
Cit, nedainuok apie viendienę gėlę
Ir baltą drugį, nutūpusį pailsint joj širdies!
Leiskim pabūt sapne jiems valandėlę,
Išlikusiems po ilgesio ugnies, —
Uosis išgirs, pravirks, prigirdys drugį,
Kartu nulauš rasa gėlelės ūgį — — —
 
SĖJĖJAS IŠEINA Į LAUKUS PDF Spausdinti El. paštas
Į pavasario vėjus einu, į lygius tėvų arimus.
Ten aštrūs noragai išplėšė velėnas, ten lysias pureno akėčių virbai.
Į minkštą ir kvepiančią žemę einu — ir bundančią molio galybę jaučiu. —
Berk grūdą į mano gelmes, berki saują po saujos į mano vagas.
Aš diegą priglobsiu, ir želmeniu tankiu dirva suliūliuos.
Kai vasaros vėjai padvelks, kai strazdas vakarę giesmelę čirens, vilnysiu aš nokstančių varpų laukais.
Prieš skambantį dalgį aš krisiu, kai žvitrios grėbikės linguos pabary.
Kai kregždės iš kaimo sodybų išlėks, aš derlium prikrausiu jūs šalines.
Kai šalnos šermukšnį pakas, aš duoną atnešiu jūsų burnoms. —
Tai mano arimų daina.

Skaityti daugiau...
 
NAKTIS ANT MORŲ PDF Spausdinti El. paštas

K N Y G Ų    V E R T I N I M A I


Dienos nebe knygai. Naujas rūpestis kultūrinius reikalus tremtyje nustelbė. Jankus ir kiti pereitų matų laureatai buvo praeiti tylomis. O jie verti žymėti tarp kultūrinių laimėjimų. Dėl to net, kad sąlygose, kuriose skaitytojas neteko galimybės skaityti, tose pačiose sąlygose rašytojas dar suranda savyje jėgų rasti. Rodos, tos jėgos toliau turės pailsti ir išsekti. Bent kuriam laikui. Parodyti kūrybą viešumai bus taip pat sunkiau. Tad paskutiniai tremties Vokietijoje laimėjimai tenka priimti kaip paskutinis kūdikis su juo didesne meile, nors jis ir nebūtų tobulas.

Jankaus Naktis ant morų turi gruodo, kuris nemaloniai pakrato. Medžiagos aktualumas, nesenas pūliuojančių žaizdų (nacinis ir bolševikinis žmogaus išniekinimas) palytėjimas nupurto. Tokia medžiaga yra dar labai arti skaitytojo, ir reikia tankesnės, nei atokiai, nebeaktualiai medžiagai, meninės skraistės, kad pro ją nematytum žalios tikrovės ir susidarytum meninės iliuzijos vaizdą. Kur tokios skraistės nepajėgiama nuausti, ten geriau tikrovę uždengti visišku nutylėjimu. Taip reikėjo padaryti su ana šunų ir niekinamų mergaičių scena, kuri neleistinai plika ir dėl to nemeniška. Meninį pavidalą autorius norėjo pavaduoti širdį ir vaizduotę draskančiais įvykiais ir spalvomis. Tai ersatzmeno priemonės. Jos pritrenkia, bet ne nuteikia. — Antras pritrenkiantis įrankis tai įvykių tarpusavio ryšys, pagrįstas atsitiktinumais. Labiausiai įtikinamos jėgos tiems atsitiktinumams pritrūksta „Paskutinėse pastangose“, kada nežinomasis pulkininkas išsigabena pusiau nualpusią Nijolę. Kodėl jis taip padarė, taip ir palieka suslėpti galai. Dar sunkiau įtikimas „Nežinomame žmoguje“ tas senio kacetininko pasirodymas. Jis lyg iš Šeloko Cholmso kriminalistiškai vaiduoklinių scenų.

Skaityti daugiau...
 
ANTANO VAIČIULAIČIO „ITALIJOS VAIZDAI“ PDF Spausdinti El. paštas
Jeigu paskutinių dvejų dešimtmečių lietuvių dailiosios prozos literatūrą palygintume su miestu, tai Antano Vaičiulaičio kūriniai jame būtų elegantiškos šventyklos, stovinčios tarp kuklių, šiaudiniais stogais dengtų bakūžėlių. Šiuo palyginimu aš nenorėčiau paneigti dažnai nuostabaus mūsų gimtųjų namų ir jais dvelkiančios literatūros grožio, tačiau vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad viena ir kita mums yra gražu dėl neišraunamo sentimento gimtosios aslos žemei, bet ne dėl estetinių kvalifikacijų.

Paliekant šią metaforą, noris pastebėti, kad Antano Vaičiulaičio kūriniai labai smarkiai išsiskiria iš kitų savo stilistiniu tobulumu ir formaline kultūra apskritai. Kuomet dauguma mūsų jaunesnės kartos beletristų tebeužsiiminėjo sentimentaliu, šablonišku kaimo idealizavimu, toli gražu nepasiekdami nei Jono Biliūno, nei Krėvės, nei Vaižganto lygio, Antanas Vaičiulaitis daugeliu atvejų pasiekė Vakarų Europos rašytojo formatą, nepasiduodamas populiariai „grįžimo į kaimą“ idėjai (kuri esmėje buvo nesąmoningas atsilikimo idealizavimas) ir savo kūryboje pilnai išlaikydamas lietuvišką charakterį.

Skaityti daugiau...
 
POPIEŽIŲ ENCIKLIKOS PDF Spausdinti El. paštas
Po Šv. Rašto Naujojo Testamento vertingiausias LUX leidinys yra „Paskutiniųjų popiežių enciklikų ir P. Pijaus XII kalbų rinkinys svarbesniaisiais žmonijos viešojo gyvenimo klausimais“ (1949 m. 630 p.), spaudai paruoštas J. E. vysk. Dr. Vincento Brizgio. Pradedant pop. Pijaus IX enciklika „Quanta eura“ (1864 m.), šioje knygoje randame pastarųjų popiežių enciklikas, liečiančias visuomenines problemas. Enciklikos yra papildomos visuomeninėmis dabartinio popiežiaus kalbomis. Tuo būdu šis leidinys darosi tarsi katalikiškojo visuomeninio veikimo kodeksas, kuriame yra nubrėžtos šiam veikimui svarbiausios gairės. „Nors ekonominėje bei socialinėje srityje Bažnyčia niekuomet nėra pateikusi smulkiai išdirbtos savo programos, nes tai juk ne jos dalykas, bet ji yra aiškiai nubrėžusi pagrindinius dėsnius, kurie, atitinkamai pritaikyti įvairioms laiko, vietos ir tautų aplinkybėms, parodo visuomenei saugų kelią į garbingesnę ir laimingesnę ateitį“ (Pijus XI, Divini Redemptoris, 445 p.). Todėl kiekvienas katalikas visuomenininkas mielai ims šį leidinį į rankas, būdamas dėkingas jo sumanytojams, vertėjams ir leidėjams.
Skaityti daugiau...
 
DIDELĖS AUKOS DARBAS PDF Spausdinti El. paštas
Mūsų Sielovados Tvarkytojo Įstaiga šiais metais išleido 4-jį „AUKOS“ (Sielovados žurnalas) numerį, kuriame yra sudėta svarbesnioji dokumentinė medžiaga, liečianti Popiežiaus Misijos Tautinio Delegato lietuviams veiklą 1946—48 metais. Medžiaga suskirstyta į šiuos pagrindinius skyrius: 1. Apaštalų Sosto potvarkiai, 2. Bendraraščiai, 3. Pastoracinės instrukcijos, 4. Informacijos pranešimai, 5. Pastoraciniai laiškai.
Skaityti daugiau...
 
Ar nereikia mums misijonorių? PDF Spausdinti El. paštas

R E L I G I J A


Maryknolk (JAV) vyskupas R. A. Lane, aplankęs Pietų Ameriką ir patyręs ten esančią nepaprastą kunigų stoką, įsteigė savo vyskupijoje specialią seminariją rengti kunigų lotynų Amerikai. Savo pranešime, kurį grįžęs įtaikė NCWC informacijos žinybai, jis tarp kito ko rašo: „Ateinančios kartos amžiuje bus galima laikyti Krikščionybei žuvusiais didelius lotynų Amerikos plotus, jei jie negaus iš mūsų stiprios paramos maldomis ir darbais, sugebančiais pakelti juos iš dabartinio nuosmukio. Aš tikiu, kad didžiausi Pietų Amerikos plotai kenčia stoką idealo, kuriam būtų palenktas visas gyvenimas. Jei argentiniečiai, čiliečiai, braziliečiai, kolumbiečiai ir kiti siųstų geriausią savo elementą kovoti ir mirti už tikėjimą į kitus tos pačios lotynų Amerikos kraštus arba į Aziją ar Afriką, jie galėtų būti tikri, kad dvasinis ir jų kraštų gyvenimas būtų sustiprintas („Testimonio“ 14 nr. 56 p. Kolumbijos kat. žurnalas).

Skaityti daugiau...
 
Y.M.C.A. katalikiškuoju požiūriu PDF Spausdinti El. paštas
Lietuviškasis tremties ir emigracijos jaunimas jau keleri metai, kai susiduria su viena organizacija, kuri rengia stovyklas, steigia bibliotekas ir klubus, rodo filmas, kuri tačiau nevienam kelia įtarimo neaiškiu savo pobūdžiu ir mums svetima savo dvasia. Tai Y M C A (vyrams) arba Y W C A (mergaitėms). Ši organizacija yra ypač paplitusi anglosaksiškuose kraštuose. Tačiau pokariniais metais (po I pasaulinio karo taip pat) ji išvystė savo veiklą ir Europoje. Kas tad yra ši organizacija ir kaip jos atžvilgiu mes lietuviai turėtume nusistatyti?

YMCA yra išaugusi iš specifiškai amerikoniškosios dvasios, kurią Ed. A. Mower religijos atžvilgiu yra šitaip išreiškęs: „Pastatykite vietoje religijos moralę ir turėsite Amerikos pasaulėžiūrą“ (Amerika. Vorbild und Warnung, 16 p. Berlin 1923). Šitas bruožas yra pagrindinis YMCA programoje bei veikime. Ši organizacija nekreipia dėmesio į jokius religinius skirtumus. Ji visą dėmesį sutelkia tik į moralę, ugdydama ją grynomis kultūros priemonėmis. Jos praktikoje sutelpa visokių konfesijų jaunimas. Tuo būdu kiekviena aiškesnė pasaulėžiūra ten yra aptrinama, silpninama, naikinant jos skirtybes nuo kitų ir pasitenkinant tik banaliomis bendrybėmis. Pasaulėžiūrinio ugdymo bei gilinimo tokioje organizacijoje nėra ir būti negali. Religiniu atžvilgiu YMCA yra laicistinė, gimusi iš religinio indiferentizmo dvasios ir šia dvasia gyvenanti ligi šiol.
Skaityti daugiau...
 
Sovietinio rašytojo viešas atgailojimas PDF Spausdinti El. paštas
L I T E R A T Ū R A

Kas nėra gyvenęs Sovietų Sąjungoje, tam sunku įsivaizduoti vergiją, kurioj gyvena įvairios tautos ir jų tarpe lietuviai. Nuolatinis sąžinės prievartavimas, nuolatinis kiekvienos nemarksistinės minties persekiojimas, nuolatinės slaptųjų agentų pastangos įspėti piliečio slapčiausias mintis tampa tokia sunkia našta, kad nevieną ir labai stiprios valios žmogų palaužia. Ši baisi dvasinė vergija troškina ne tik tikinčiuosius, bet ir ateistus bei marksistus, nes ir jiems ne visada pasiseka prisiderinti prie oportunistinės sovietų politikos, iš vienos pusės, ir prie siaurai dogmatinio marksizmo, iš kitos. Kai koks nors sovietinis rašytojas prie tų dviejų reikalavimų per nelaimę neprisiderina, tada jis turi viešai atgailoti, arba pasiruošti greit išnykti iš gyvųjų tarpo.

Matyt, į šitokią dilemą pateko ir sovietinis lietuvių rašytojas A. Venclova. Kadangi jis, kaip ir jo draugas K. Korsakas, savo gyvenimo būdu yra tipiškas miesčionis, todėl suprantama, kad jis daug mieliau pasirinko viešai savo kaltes išpažinti negu mirti kurčiame Sibiro ištrėmime. Tas savo klaidas A. Venclova pirma išpažino sovietinių lietuvių rašytojų valdybos plenume ir paskum pakartojo „Tiesoj“ š. m. gegužės 29 d. N-ry, Kokios gi tos klaidos, kurių A. Venclova viešai atsisako?
Skaityti daugiau...
 
Į DAIL. V. PETRAVIČIAUS MENĄ PAŽVELGUS PDF Spausdinti El. paštas
M E N A S

Seniai tiek daug džiaugsmo beturėjau, kaip vartydamas paskutinę dail. V. Petravičiaus mapę, šią vien jau savo formatu kilnią ir nekasdienę knygą. Varčiau šitos didelės knygos lapus, žiūrėjau, ir vis negalėjau atsigerti šita lietuviška rasa, šita nuotaika, kuri tirštai įlieta lapuose, įrėžta linoleume. Stebėjaus, kaip didelis turi būti menininkas, pajėgiąs visa tai iš savęs iškelti. „Mano gimtinėje“ ciklas, ir šitas klasiškas „Pavasario triptikas“, „Mąstytojas“, ir „Kovotojai“, ir „Kompozicija“, — viskas yra taip lietuviška.

Nežinau, koks gali būti objektyvus matas kūrėjo tautiškumui apspręsti, ir negaliu dail. Petravičiaus kūrinių išnagrinėti, kaip dailės kritikas, bet turiu vieną tikrą tik man matą: savo. Subjektyvų žiūrovo reagavimą. Ir vertindamas iš šito taško, visada esu daug pykęs ant tų, kurie kalba ar rašo, jog Petravičius nėra lietuviškas, kad Petravičius vakarietis. Petravičius dėl to nepasidarė nė kiek vakarietis, jeigu jis praplėtė Vakaruos savo kūrybinių priemonių skalę, kaip nepasidarė dar nė vienas muzikas Schonbergu ar Strawinskiu, jeigu savo kūryboje išnaudoja jų naujus harmonijos ir kompozicijos atradimus. Skirtumas gaunas tik tas, kad šitų kūrėjų — moderniųjų dailininkų, muzikų, rašytojų kūriniai reikalauja labiau išprususios publikos, publikos, kuri nors minimaliniai būtų su tais naujumais susipažinusi, įpratinusi ausis ir akis, kad tai jai nebūtų terra incognita. Reikia publikos, kuri būtų pametusi dogmą, jog tikras menas esąs visais laikais toks pat, jog mene, be išgyvenimo, nieko nesą nauja (ir jei nauja — reiškia: ne labai tikra, praeinama, modernizmas). Mene visada ir visada yra naujo, ir meną suprasti ir juo grožėtis visada reikia mokytis. Ir primityvus, liaudies menas labiausiai išbujoja tik tose apylinkėse, kur žmonės ima juo labiau domėtis, daugiau prielankumo jausti. Yra tiek daug žmonių, šeimų ir net ištisų apylinkių, šaltų bet kokiam menui.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ DAILĖS INSTITUTO PARODA FREIBURGE PDF Spausdinti El. paštas
Jau kuris laikas kaip lietuviškąją meno kritiką kankina neatsakingas superlatyvizmas. Viskas vertinama aukščiausiomis kategorijomis, aukščiausiais laipsniais nevengiat tokių epitetų kaip genialus, pasaulinio masto ir pan., arba lyginant su visuotinai pripažintais ir laiko patvirtintais dydžiais. Pasakyti šiandien geras jau galėtų reikšti beveik įžeidimą autoriui. Susidarė tokia padėtis, kad, norint pagirti ką nors tikrai gero, reikia kaltis naujų, dar niekur nevartotų žodžių, kad galėtum išskirti tikrai vertingus dalykus „genialių“ ir „labai gerų“ jūroje. Taip maždaug yra priverstas pagalvoti kiekvienas, kuris nori turėti bet kurio meno gyvenimo fakto įvertinimą.

Šių metų kovo mėn. 15 d. Freiburge buvo atidaryta Lietuvių Dailės Instituto surengta meno paroda, kurioje dalyvavo beveik visi žymesnieji lietuvių dailininkai — Instituto nariai. Nors ši paroda yra neeilinis mūsų meno gyvenimo įvykis, lietuviškoji tremties spauda ją pernelyg mažai tepaminėjo; todėl mes čia, kad ir pavėluotai, norime ją paminėti.
Skaityti daugiau...
 
FREIBURGO ECOLE DES ARTS ET METIERS MOKINIŲ DARBŲ METINĖ PARODA PDF Spausdinti El. paštas
1949 m. rugpjūčio mėn. pirmomis dienomis lietuvių visuomenei gerai pažįstamoji Freiburgo ECCOLE DES ARTS ET METIERS suruošė metinę savo mokinių darbų parodą. Tai paskutinė šios mokyklos paroda, nes ji, bent ligišiolinėje savo formoje, toliau nebeegzistuos. Todėl šią parodą reikėtų laikyti balansine. Iš jos darbų žiūrovas turėtų susidaryti šios mokyklos keturių metų egzistencijos pasiekimų vaizdą. Mokykla šiais metais išleido rekordinį baigusiųjų skaičių: 4 tapytojus, 2 skulptorius, 2 grafikus ir vieną audinių studijos auklėtinį. Lyginant šių metų diplomantų darbus su pereitais metais baigusiųjų darbais kokybiniu požiūriu, tenka pabrėžti, kad pernykščiai buvo daugiau subrendę ir neabejotinai geriau pasiruošę savarankiškam darbui. Šis sakinys, aišku, negalioja audėjams ir grafikams, nes pernai šių sričių diplomantų nebuvo.
Skaityti daugiau...
 
Tremtinių meno paroda Paryžiuje PDF Spausdinti El. paštas
Š. m. liepos mėn. 9—30 dienomis Paryžiuje Rotšildo galerijoje įvyko tremtinių dailininkų meno paroda, kuri anksčiau buvo atidaryta Amsterdame ir Haagoje. Paryžiuje prie jos prisijungė ir ten gyveną tremtiniai dailininkai. Parodoje dalyvavo: estų, latvių, lietuvių, lenkų ir ukrainiečių dailininkai. Atidaryme dalyvavo Paryžiaus meno departamento direktorius Dr. Bizardel, Meno akademijos prof. M. Kabaijs,eilė žymių prancūzų asmenybių, tremtinių organizacijų atstovai ir vietos menininkų bei žurnalistų minia. Parodą atidarė prancūzų Nacionalinės Galerijos direktorius Dr. G. Sales.

Dalininkų kūriniai tilpo trijose salėse ir vienoje grafikos galerijoje. Kaip ir Amsterdame, taip ir čia visų dėmesį atkreipė turtingas grafikos skyrius. Jame ypatingai pasižymėjo lietuviai grafikai: V. K. Jonynas su „Jaunojo Verterio“ bei „Hamleto“ iliustracijomis, V. Petravičius, sužavėjęs lankytojus su „Pavasario“ triptiku, T. Valius, V. Ratas, P. Augius su savo medžio raižiniais. Be to, parodoje buvo išstatyta A. Galdiko, V. Vizgirdos ir A. Valeškos kūriniai. Nors dėl patalpų mažumo nebuvo parodyti visi darbai, bet parodą aplankė daugybė Paryžiaus gyventojų.

Dail. V. Kasiulis „Prix Hallmark“ laureatas. — Prancūzų meno žurnalas „Arts“ praneša, kad dail. Vyt. Kasiulis yra išrinktas „Prix Hallmark“ laureatu.

Ši premija yra amerikiečių sukurta tik pernai. Joje dalyvavo keli tūkstančiai dailininkų, iš kurių buvę atrinkta 200 laureatų, o iš šių atrinkta pačių geriausių dar 50. Šių tarpan yra patekęs ir lietuvis tapytojas Vytautas Kasiulis.

Dabar Paryžiuje „Arts“ galerijoje vyksta šių 200 „Prix Hallmark“ laureatų darbų paroda, kuri po to bus perkelta į JAV ir rodoma visuose didesniuosiuose miestuose. Joje dalyvaus ir Vyt. Kasiulis.

Ecole des Arts et Metiers Freiburge i. Br. š. m. liepos mėnesyje užsidarė.
 
IPOLITAS TVIRBUTAS PDF Spausdinti El. paštas
50 gyvenimo ir 25 kūrybos metai

Pernai, mažai kam žinant, „Pažadėtosios Žemės“ premjera režisierius ir aktorius Ipolitas Tvirbutas, savo artimiausių bendradarbių rate — Dramos Studijoje — minėjo 25 darbo metų jubiliejų. Minėjimas kuklus, už barako uždangos. Šiais metais dar tyliau, nuošaliai nuo visų bendradarbių, mini savo penkiasdešimtuosius.

Sunku apie menininką-kūrėją rašyti puslapio norma; o dar sunkiau iš viso rašyti apie scenos kūrėją ir jo meną. Šitą efimerišką akių, judesio ir garso ritmą. Rašyti apie scenos menininką, kurs gyvena viendienės peteliškės gyvenimu ir jos džiaugsmo mirtimi; apie kūrėją, kurio kūrinys miršta su jo išbaigimu. Tai net ne kūrinys, o tik kūrimo valandos. Niekas neužfiksuos šito vidury scenos virpančioj susikaupimo ekstazėj besikartojančio kūrybos proceso. Po šitų dviejų trijų valandų kartu ir kūrybos ir išbaigto kūrinio, viskas supliunkšta. Negailestingai. Telieka fotografijos, filmų juostos ir prisiminimai. Visa, ką besakytum, būtų taip nutolę nuo anųjų kūrybos valandų, — mes šnekėtume apie prisiminimus. Scenos kūriniui ir scenos menininkui tėra vienas įvertinimo būdas: ateiti, pažiūrėti ir, jei palietė, drauge su aktoriumi numirti kasdienine džiaugsmo mirtimi. Ir šitos nuoširdžios numirimo akimirkos bus tikroji, gyvoji kritika ir įvertinimas.

Režisierius Ipolitas Tvirbutas gimė 1899 m. rugpiūčio mėn. 11 d. Rusijoje. Badmečio ir revoliucijos metais Petrapilyje baigė gimnaziją ir teatro studijas. Aktoriaus darbą pradėjo Kaune D. Teatre 1923 metais. Bet po keletos jo link išprovokuotų intrigų, iš jo pasitraukia, ir drauge su Rimaite ir Kupstu suorganizuoja teatrą, į kurį susiburia visi aktoriai, nepritapę prie tuolaikinio Kauno D. Teatro. Su šiuo teatru gastrolėmis apvažiuoja visą Lietuvą. Vėliau, Šiauliuose įsteigus teatrą, persikėlė dirbti į jį. Paskiau į Klaipėdą, o po Klaipėdos prijungimo prie Vokietijos, su teatru grįžo atgal į Šiaulius.

Skaityti daugiau...
 
LIETUVA NAUJAUSIAME „ENCYKLOPAEDIA BRITANNICA“ LEIDIME PDF Spausdinti El. paštas
M O K S L A S

Mums nevis tiek, ką ir kaip apie Lietuvą rašo pasaulio enciklopedijos, ypač pačios didžiosios. Viena tokių žymiausių enciklopedijų yra garsioji anglo-saksų „Encyklopaedia Britannica“, savo pradžią gavusi 1768. Jos 1947 leidimas dedikuotas „angliškai kalbančių tautų galvoms“, t. y., H. Trumanui ir Anglijos Jurgiui VI. Pačios enciklop. priežiūrą buvo pasiėmęs Čikagos un-tas. Per vienerius metus išėjo jos visi 23 tomai. 24-tas tomas sudaro geografinį atlasą, visų tomų žodžių rodyklę ir didžiulį bendradarbių sąrašą. Kadangi toji enciklopedija dabar beveik kasmet vis papildoma, taisoma, revizuojama ir vis iš naujo leidžiama, tai yra intereso mums susidomėti, kas rašoma apie Lietuvą tarp 37 milijonų žodžių. O apie ją, palyginti, prirašyta daug. Vardų rodyklėje nurodyta, kad Lietuva minima 18-koje įvairių pozicijų. Bet iš tikrųjų yra žymiai daugiau, nes į rodyklę („Lithuania“) nepateko, pav., straipsniukai apie senosios Lietuvos valdovus ir t.t.
Skaityti daugiau...
 
DĖL TAUTOSAKOS APTARTIES PDF Spausdinti El. paštas
Savo knygoj „Lietuvių tautosakos skaitymai“ esu davęs tokį populiarų tautosakos aptarimą: „Tautosaka yra žodinė tautos kūryba, tautos žinojimas, išreikštas kūrybiškais žodžiais“ (I, 5). Tuo buvo norėta pabrėžti ne medžiaginė, t. y. dvasinė liaudies kūrybos sritis, kur svarbiausia išraiškos priemonė yra žodis. Ar tas žodis bus sakyte sakomas, ar dainuote dainuojamas — tai visiškai nesvarbu, nes pagrindinis dalykas vis tiek lieka žodis. Gali lėtai sakyti pasaką, gali greitokalbį kaip šaute iššauti, gali verkšlenti raudą ar linksmą dainušką dainuoti — vis tiek žodis pasilieka lemiamas veiksnys. Tas pats ir papročiuose: čia dialogai ir monologai yra svarbiausias elementas. Burtuose užkalbėjimo formulos yra pati esmingiausia jų pasireiškimo forma. Net ir liaudies šokiuose seniau ne veiksmai ar judesiai buvo esminis dalykas, bet dainavimas, dažnai dialoginis, be instrumentinės muzikos palydėjimo. Tad žodis yra svarbiausia dvasinės liaudies kūrybos arba tautosakos pasireiškimo priemonė.
Skaityti daugiau...
 
Mokykla ir valstybė PDF Spausdinti El. paštas
Š V I E T I M A S

J. E. vysk. P. Būčys (Šiais metais J. E. vysk. P. Būčys švenčia auksinį savo kunigystės jubiliejų. Šią svarbią sukaktį „Aidai“ paminės specialiai. Red.) prieš 31 metus, atsikuriant Lietuvos valstybei, išleido Amerikoje studiją, pavadintą „Apie apšvietą“ (Chicago 1918), kurios mintys nerado, deja, pritarimo anuometinėje politikoje, tačiau pasiliko lietuviškoje visuomeninėje pasaulėžiūroje, kaip nebeišdildomas pradas. Per prof. St. Šalkauskio ir prof. K. Pakšto formuluotus kultūrinės autonomijos pasiūlymus jos įėjo į jaunosios katalikų kartos programą. Vysk. P. Bučio studija buvo šaltinis, iš kurios išriedėjo naujieji mūsų kultūrinės demokratijos sumanymai bei projektai. Todėl nors laiko atžvilgiu ši studija stovi toli nuo mūsų, tačiau savo idėjomis ji yra mums labai artima. Jos leidėjas p. Uosis anuo metu savo žodyje rašė: „Karei pasibaigus, mokyklų klausimas ne vien teorijoje, bet ir praktikoje turės būti išrištas. O kad tasai praktiškas išrišimas lietuviams palengvėtų, dabar, kol laikas, turi jisai mums paaiškėti teoretiškai“ (3 p.). Šie žodžiai visiškai tinka ir dabartinei mūsų situacijai. Bolševikų režimas mūsų mokyklas bus visiškai sugriovęs. Lietuvai atsikūrus, jas reikės statyti iš naujo. Reikia tad šiuo metu bent teoretiškai pasvarstyti, kokiais principais vaduodamiesi mes kursime naujosios Lietuvos mokyklų sistemą, nes grįžti į valstybės primato laikus švietimo srityje mes tikriausiai nenorėsime. Vysk. P. Bučio studija kaip tik ir duoda šiuo atžvilgiu puikių, iš kultūrinės demokratijos išaugusių pasiūlymų. Jie nusmaigsto ne tik gaires mūsų švietimo ateičiai, bet sykiu ir parodo, kokio šviesaus pramatymo ir pažangumo yra jų autorius. Jų tad priminimas tebūna smulkutis įnašas į tą pagarbą, kuria šiais metais lietuviškoji visuomenė apsupa mūsų didįjį Sukaktuvininką.
Skaityti daugiau...
 
Komunizmo ekskomunika PDF Spausdinti El. paštas
V I S U O M E N Ė
 
Suprema Congregatio Sancti Officii š. m. birželio 28 d. atsakė į keturis klausimus, kurie liečia komunistinę doktriną ir praktiką, būtent: „1. Ar galima priklausyti komunistų partijai arba ją remti? — Ne, nes komunizmas yra materialistinis ir antikrikščioniškas; nors komunistų vadai kartais ir skelbia, kad jie nesą religijos priešai, tačiau savo mokslu ir savo darbais jis pasirodo kaip Dievo, tikrosios religijos ir Kristaus Bažnyčios priešai. — 2. Ar galima leisti, platinti, skaityti ir juosna rašyti knygas, žurnalus, laikraščius ir įvairius lapelius, kurie pasisako už komunistinę doktriną arba už komunistinę veiklą? — Ne, nes tai uždrausta pačia teise pagal Bažnyčios kodekso 1399 can. — 3. Ar tikintieji, kurie sąmoningai ir tyčiomis imasi 1 ir 2 klausime minėtų veiksmų, gali būti leidžiami prie Sakramentų? — N e, pagal bendruosius nuostatus, liečiančius nėtėikimą sakramentų tiems, kurie jiems priimti nėra tinkamai nusiteikę. — 4. Ar tikintieji, kurie išpažįsta materialistinę ir antikrikščionišką komunizmo doktriną, pirmoje vietoje tie, kurie už šitą doktriną kovoja ir už ją agituoja — ar jie užsitraukia pačiu faktu, kaip atkritėliai nuo katalikiškojo tikėjimo, ekskomuniką, kuri ypatingu būdu yra rezervuota Šventajam Sostui — Taip.“ Šis dekretas buvo paskelbtas per Vatikano radiją, išspausdintas oficialiame Vatikano organe „Acta Apostolicae Sedis“ ir paplitęs viso pasaulio laikraščiuose, sukeldamas didelio pasitenkinimo katalikuose bei apskritai tikinčiuosiuose ir didelio pasipiktinimo komunistuose.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVYBĖS KLAUSIMAS JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTYBĖSE PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvybės klausimas J.A.V nėra naujas. Neseniai po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, 1926 metais prof. J. Eretas, grįžęs iš Amerikos, „Židinio“ žurnale atspausdintame straipsny aiškiai kalbėjo apie ateivių tirpimo katilą, kuriame nyksta lietuvybė. Sulaikyti nutautėjimui lietuvių, gyvenančių užsieny, ypač Šiaurės ir Pietų Amerikose, buvo Lietuvoj įsteigta Draugija Užsienio Lietuviams Remti. Jos tikslas buvo padėti užsienio lietuvių organizacijoms kultūriškai, pavyzdžiui, siunčiant lietuvių mokykloms knygų ir vadovėlių. Kad DULR šituo atžvilgiu yra parėmusi ir J.A.V. lietuvių mokyklas, lietuviai tremtiniai tai mato iš tos draugijos antspaudų, kurie būna užspausti ant vadovėlių, siunčiamų tremtiniams iš J.A.V.
Skaityti daugiau...
 
Žymiųjų žmonių mirtys ir sukaktys PDF Spausdinti El. paštas
Į V Y K I A I   I R   Ž M O N Ė S
 
Bespausdinant „Aidų“ Nr. 23, atėjo žinia, kad mirė Paryžiaus kardinolas S u h a r d. Tai buvo vienas didžiausių ir pažangiausių Bažnyčios vadų, kurio svarūs žodžiai buvo su dėmesiu klausomi už Prancūzijos ribų, net buvusių priešų vokiečių žemėj. Kaip žinome, velionis kard. Suhard buvo susirūpinęs, kad amžinasis krikščionijos turinys netaptų tik tam tikrose formose sustingusia paveldima teorija, bet kad tas turinys nuolat virstų gyvenimu ir reikštųsi naujomis gyvenamą momentą atitinkančiomis formomis.

Neužilgo po kard. Suhard mirties (birželio mėnesį) šį pasaulį paliko 67 metų amžiaus sulaukusi garsi norvegų rašytoja Sigrid Undset. Ji romanistės karjerą pradėjo liberalinė j dvasioj. Tačiau ėmusi gilintis į Norvegijos praeitį, ji pamatė, kad viduriniais amžiais norvegų gyvenimas buvo įdomus ir prasmingas dėl įtakos katalikybės, kurią sugriovė protestantizmas. Tai Sigrid Undset paskatino arčiau susipažinti su Romos katalikų tikėjimu, kuris neužilgo tapo jos dvasios religija. Nors dėl to ji kai kurių sluogsnių buvo boikotuojama tyla, tačiau jos romanų garsas paplito po visą pasaulį. Pagaliau Švedų Akademija jai paskyrė Nobelio premiją, kuri Sigrid Undset vardą dar labiau išgarsino. Per antrąjį pasaulinį karą ji nenusilenkė okupantams, o jos sūnus krito kovoje su vokiečiais. Nors tai buvo didelis smūgis rašytojai, tačiau su krikščionišku atlaidumu ji viešai pareiškė atleidžianti vokiečių tautai, kai ši pergyveno didžiulio pralaimėjimo valandas.
Skaityti daugiau...
 
STUDENTŲ IR MOKSLEIVIŲ STOVYKLA PDF Spausdinti El. paštas
Vasaros atostogų metu Studentų ir Moksleivių Ateitininkų Sąjungos surengė vasaros stovyklą prie Bodeno ežero, Kressbronne. Stovykla įvyko nuo 19 iki 29 rugpjūčio.

Kaip įprasta, ateitininkų stovyklos nėra vien sporto ar poilsio stovyklos. Jose kartu dirbama, gilinama ideologiniai bei visuomeniniai klausimai. Šiai stovyklai buvo parinkta viena bendra tema — „Žmogus dabarties amžiuje“, kuri buvo išplėtota ištisu paskaitų ciklu. Paskaitas skaitė: prof. Dr. Z. Ivinskis, Dr. J. Grinius, St. Yla, Br. Stoškus, V. Natkevičius, J. Kavaliūnas, Dr. Pikūnas, P. Jurkus. Kai kurios paskaitos sukėlė gyvų diskusijų, buvo net sušaukti atskiri posėdžiai. Moksleiviai turėjo savo atskirą programą. Be ideologinių ir organizacinių klausimų jie rengė įvairius konkursus: gražaus skaitymo, deklamavimo, korespondencijos rašymo, iškalbos ir t.t. Pasižymėjusieji buvo atžymėti dovanomis. Taip pat vyko ir įvairios sporto varžybos.
Skaityti daugiau...
 
IŠ LIETUVIŠKŲJŲ LEIDYKLŲ VEIKLOS PDF Spausdinti El. paštas
VENTA. — Persikėlusi į Schw. Gmūndą, „Ventos“ leidykla baigia spausdinti šiuos veikalus:

Prof. D r. A. Maceinos „Didžiojo Inkvizitoriaus“ II papildytą ir smarkiai pataisytą leidimą.

Genocide — Lietuvos rezistencijos kovų istorija anglų kalba. Knygą parengė K. Pelėkis. Ji apima Lietuvos įvykius nuo 1940 m. iki 1948 m. ir turi 284 didelio formato puslapius su 100 dokumentinių iliustracijų. Knygos parengime aktyviai dalyvavo E. J. Harrison, buvęs D. Britanijos vicekonsulas Kaune ir Vilniuje.

Skaityti daugiau...
 
„ŽIBURIAI“ susijungė su „AIDAIS“ PDF Spausdinti El. paštas
Vienas pirmųjų lietuvių tremtinių laikraščių Vokietijoje „Žiburiai“, kurie ypač buvo mėgiami dėl gausių iliustracijų ir dėl estetinės išvaizdos, jau nekalbant apie straipsnius, kuriuose jie gynė žmogiškus, krikščioniškus ir lietuviškus reikalus, š. m. rugsėjo mėn. 3 d. numeriu baigė savarankišką gyvenimą. Kaip visiems „Žiburių“ skaitytojams ir bičiuliams liūdna dėl jų sustojimo, taip liūdna ir mums, nes iš „Žiburių“ „Aidai“ yra patyrę nemaža paramos, ir jei ne „Žiburiai“, tai 1947 metais „Aidai“ gal nebūtų galėję eiti. Su dėkingumu prisimindami „Žiburių“ pagalbą, čia duodame jų atsisveikinimo žodį: Šiandien „Žiburiai“ susijungia su „Aidais“.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ KELIAS SUSIJUNGĖ SU MINTIMI PDF Spausdinti El. paštas
Skubiu tempu išvažiuojant tremtiniams iš Vokietijos, likviduojasi stovyklos, išsisklaido chorai, ansambliai, užsidaro seniau buvusios stiprios gimnazijos (Ėichstaetto, Scheinfeldo), laikraščiai netenka savo skaitytojų. Sąlygų verčiami jie gavo sumažinti puslapių skaičių, rečiau išeiti ir pagaliau susijungti. Šitaip vasaros viduryje susijungė „Mūsų Kelias“ su „Mintimi“, sudarydami naują laikraštį, kuris pasivadino „Lietuvio“ vardu. Naujasis laikraštis leidžiamas Memmingene, kur buvo spausdinama „Mintis“.
 
„Aidų“ straipsniai artimiausiems numeriams PDF Spausdinti El. paštas
Nors „Aidai“ šiuo momentu kovoja su nemažais finansiniais sunkumais, tačiau yra vilties, kad jie bus nugalėti. Kad mūsų žurnalas galėtų vis dažniau ir reguliariau išeiti ir aplankyti lietuvius visuose pasaulio kraštuose, prašome savo nuolatinius skaitytojus, idėjos draugus ir lietuviškos kultūros bičiulius mus paremti savo aukomis ir prenumerata, kuri, tiesa, nėra pigi, bet visiems kultūros bičiuliams pakeliama. O mes iš savo pusės artimiausiuose n-riuose esame numatę duoti visiems žinomų autorių straipsnius, kuriuos yra parašę arba rašo: Dr. A. Baltinis, prof. J. Brazaitis, Dr. J. Budzeika, prof. E. Fraenkelis, G. Galvanauskas, P. Gaučys, Dr. Grauslys OFM, J. Girnius, Dr. M. Gimbutienė, Dr. Z. Ivinskis, Dr. P. Jonikas, St. Yla, inž. K. Kriščiukaitis, Dr. A. Maceina, Dr. V. Maciūnas, A. Nyka-Niliūnas, St. Pilka, Ign. Šlapelis, dail. Žeromskis ir kiti. Greta suminėtų autorių straipsnių bus, kaip paprastai, duodama dailiosios literatūros ir įvairi kronika.
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
A. Vaičiulaitis, Italijos vaizdai, Stuttgart, 1949, Lux, 93 psl.

Psalmių knyga, lietuvių kalbon vertė Dr. Juozapas Skvireckas, Stuttgart, 1949, Lux, 223 psl.

Kun. J. Prunskis, Aušros Vartai Vilniuje, Chicago, III., 1949, 40 psl.

Stasys Yla, Marijos garbė pasauly, Lietuvoj, rožančiuje, Kirchheim-Teck, 1949, 32 psl.

Bernardas Brazdžionis, Per Pasaulį keliauja žmogus, rinktinė poezija, Stuttgart, 1949, Lux, 448 psl.

P. Tulpė, Tilto Sargas, Freiburgas, 1949, Povilo Abelkio lietuviškų knygų leidykla, iliustravo R. Veselauskas, 152 psl.

Tėvų Kelias, neperiodinis religinės kultūros ir informacijų leidinys, Ve-necuela, Caracas, 1949 m. leipos mėn. Nr. 1.

Mūsų Lietuva, dvisavaitinis lietuviškos minties laikraštis, Nr. 39 ir 40, Sao Paulo, Brasil.

Ateitis, ateitininkų laikraštis, 2 (10) Nr. išėjęs rugpjūčio gale.
 
DRAUGAS, NEPRIKLAUSOMA LIETUVA PDF Spausdinti El. paštas

DRAUGAS

Yra vienintelis lietuviškas, patriotinės krypties, krikščioniškos minties dienraštis pasaulyje. Jis Jus sutiks atvykstančius į Jungtines Amerikos Valstybes. Įsikūrę Naujame Pasaulyje. Ji užsiprenumeruodami, ir sau turėsite gerą informacijų šaltinį ir paremsite lietuviškos kultūros reikalą.
„DRAUGAS“ yra didžiausias ir pigiausias lietuvių dienraštis išeivijoje.
DRAUGO adresas: 2334 S. Oakley Ave., Chicago, III.

Visiems išvykstantiems į Kanadą, JAV ir kitas žemės rutulio vietas pranešama, kad

NEPRIKLAUSOMA LIETUVA

siunčiama visiems bargan, ligi jie užsidirbs apsimokėti: Kanadoje 3 dolerius, JAV, Anglijoje ir kitur 3,50 dol., ir Australijoje 4 dol. Geriausia pinigus siųsti pašto arba banko perlaida. Adresas: „Nepriklausoma Lietuva“, 3 A -4th Ave., Ville Lasalle, Montreal, Que., Canada.
 
AIDAI PDF Spausdinti El. paštas

AIDŲ atstovai

J. Amerikos Valstybėse: J. Sakevičius c/o Mr. J. Balukas, 9853 So Lowe Ave, Chicago, 111.
Anglijoje: J. Dėdinas, Full Sutton Hostel, Stamford Bridge, Nr. York.
Kanadoje: St. Dargis, 83 Euclid Ave., Toronto, Ont.
Argentinoje: Vytautas Namikas, Charlione 1011, Pineyro, Bs. Aires.
Australijoje: Valerijus Gražulis, Railway Station, Exeter N. S. W.

Atskiro, numerio kaina: J. Amerikos Valstybėse ir Kanadoje 1 dol., Anglijoje 4 šilingai ir Australijoje 6 šilingai.

A I D A I - Lithunian Monthly Cultural Magazine - E C H O E S

Published under EUCOM
Civil Affairs Divtsion Authorisation for United Nations
Displaced Persons Publicatlon
No. UN DP 204, 20 June, 1949
Editor and publisher — Povilas Gaučys
DP Camp Hanau
Printed by Schwertschlag, Fellbach
Circulation: 2000

Red. — leidėjas — Povilas Gaučys
Redaktoriai — Jonas Grinius ir
Paulius Jurkus
Redakcijos narys Jungt. Amer. Valst.
Juozas Laučka
Redakcijos ir Administracijos adresas:
(14 a) Schwabisch Gmūnd, Bismarckstr. 1

Atskiras numeris 3 DM

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai