Aidai.eu Apžvalga

1977 m. 7 rugsėjis

Turinys

Skaityti daugiau...

VAKARIETIŠKAS ŽMOGUS IŠLAISVINIMŲ SŪKURYJE

Parašė ANTANAS PAŠKUS
Apraiškos ir dialektika Išsilaisvinimas bene bus vienas iš dažniausiai linksniuojamų žodžių vakariečių kalbose. Girdime, pvz., apie moterų vadavimąsi nuo vyrų, vaikų nuo tėvų, mokinių nuo mokytojų, darbininkų nuo darbdavių, piliečių nuo valstybės, tikinčiųjų nuo Bažnyčios, pagaliau, net žmogaus nuo Dievo. Vienus šie išsilaisvinimai gąsdina, kitus jie džiugina. Vieni juose tamsią, kiti šviesią žmonijos ateitį regi. Toks nuotaikų skirtumas daug priklauso nuo to, į kur savo dėmesį kreipiame. Iš tiesų, šiurpas nueina pagaugais, kai matai lais-vinimosi veiksmus grupuojantis negatyviame laisvės poliuje. Priešingai, kai išvysti pozityvias vadavimosi apraiškas, viltimi pragiedrėji. Tačiau tik abiejų laisvės magneto polių perspektyvoje galime blaiviau pažiūrėti į šiandienos bruzdėjimą Vakarų pasaulyje. Užtat visų pirma pateikę abiejų laisvių (pozityvios ir negatyvios) esminius bruožus, bandysime jas atpažinti dabarties gyvenimo įvykiuose. Paskui bent apgraibomis pavaizduosime tų laisvės elementų dialektiką individe ir jo santykiuose su visuomene.
Skaityti daugiau...

VIENUOLIKTOJI GIESMĖ

Parašė T. VENCLOVA
Kaip, Elpenore, radaisi tamsybių šaly tu taip greitai? Odisėja, XI, 57 Manau, kad to nebuvo. Pro šakas Pamatėm didelį apleistą uostą. Betono prieplauka ramiai bolavo Pavėsyje virš dumblino vandens. Įskilę poliai kyšojo iš gožos. Lygymoje kiek šoktelėjęs vėjas Klaidino smėlio sūkurį, tamsesnį, Nekaip sutriuškinti laivų španhautai. Laukinis oras, persmeigtas stiebais Ir apraizgytas virvėm, sunkiai gulė Ant akvatorijos, dagių ir kopų. Akiratyje plevėsavo karštis, Tarsi apspurus vėliava. Berniukas, Iš yrančių lentų sukalęs plaustą, Juo kėlėsi per seklią upę. Rodės, Jis būtų džiaugęsis bendrakeleiviais. Be jo, krante nematėme žmonių. Kažkas mums tarė, kad ir ši vieta, Kaip daugel vietų, primena Itakę.
Skaityti daugiau...

DUERRENMATTO GROTESKO TEATRAS

Parašė M. G. SLAVĖNIENĖ
Pokarinė vokiečių drama atsigavo daug lėčiau negu vokiškas romanas, ir po Brechto mirties susidarė ryški spraga, kurią ilgoką laiką užpildė du vokiškai rašantys šveicarų dramaturgai: Max Frisch ir Friedrich Duerrenmatt. Jų garsas greitai pasklido toli už jų gimtojo krašto ribų, atnešdamas jiems tarptautinį pripažinimą, o vokiškai dramai naują prestižą. Nors jie dažnai minimi drauge ir net vadinami "literatūriniais dvyniais", jie ryškiai skiriasi vienas nuo kito, jų kūryba vystėsi ir dar vystosi skirtingais keliais. Ypač Duerrenmattas susidarė sau vardą ne tik kaip sėkmingas ir kontraversalus dramaturgas, bet ir kaip naujų dramos teorijų puoselėtojas. Duerrenmattas gimė 1921 m. Berno kantone, senoje protestantiškoje kunigų - profesorių - visuomenininkų šeimoje. Studijavo filosofiją ir literatūrą, domėjosi daile, piešė, tapė (dar ir dabar mėgsta pats iliustruoti savo kūrybos leidinius). Daug skaitė, ypač mėgo Aristofano ir Nestrojaus komedijas, anglų kriminalinį romaną, groteskišką romantiką, E. T. A. Hoffmaną, vokiečių ekspresionistus, F. Wedekindą, Kierkegardą, Kafką. Literatūroje pradėjo reikštis tuoj po antrojo karo, rašydamas noveles ir vaidinimus radiofonui, 1946 m. atkreipė kritikų dėmesį savo romanu Die Panne (Pagal šį romaną Vytautas Žalakevičius yra susukęs filmą "Avarija", kurią Vakarų Vokietijos savaitraščio Die Zeit recenzentas Wolfgang Hoff-mann pavadino viena įdomiausių šiuometinių filmų, sukurtų Sovietų Sąjungoje (Die Zeit, Oc-tober 3, 1975). 1950 - 53 m. būvyje Duerrenmattas parašė tris kontraversines pjeses: Die Ehe des Herrn Mississippi, Romulus ir Ein Engei kommt nach Babylon, kurių dėka jis iškilo teatro pasauly kaip drąsus ir originalus talentas, naujų išraiškos formų ieškotojas, maištininkas, net ikono-klastas. Ypač didelę kontraversiją tais laikais sukėlė jo komedija Romulus, kurioje jis vaizduoja labai jau savotišką, nuo istorinės tiesos gerokai nukrypstantį paskutinį Romos imperatorių germanų antplūdžio išvakarėse — individą, kuris sugeba save ir savo kraštą teisti ir atsisako kovoti už supuvusią valstybę, dėl savo nusikaltimų praradusią teisę egzistuoti. Vakarų Vokietijos teatruose "Romulo" spektakliai sulaukė neigiamos reakcijos, ir autorius buvo kaltinamas ne tik antimilitaristinėmis ir antivalstybinėmis tendencijomis, bet tiesiogiu tyčiojimusi iš heroizmo ir patriotizmo. Pjesė patiko Brechtui, kuris norėjo ją pastatyti savo teatre Berlyne, bet tam negavo Rytų Vokietijos vyriausybės leidimo. Galima paminėti, kad "Romulus" su pasisekimu buvo vaidinamas Lenkijoj.
Skaityti daugiau...

ISTORINIS JĖZUS IR TIKĖJIMO KRISTUS

Parašė ANTANAS L. RUBŠYS
II Jėzus krikščioniškoje raštijoje — Naujajame Testamente "O jūs kuo mane laikote?" (Mk 8, 29) buvo Jėzaus klausimas savo mokiniams pakeliui į Pilypo Cezarėjos kaimus. "Kuo jūs laikote Kristų?" yra pagrindinis Naujojo Testamento klausimas. Visoj krikščionybės istorijoj šis klausimas liko pagrindinis. Atsakymas į šį klausimą istorijos tėkmėje priklausė nuo tikėjimo ar netikėjimo. Mūsų amžius didžiuojasi kritišku istorijos metodu. Užtat, šio metodo padedami, ir tikintysis, ir netikintysis ne tik iš naujo kelia klausimą apie istorinę Naujojo Testamento (ypač evangelijų) vertę, bet ir atpažįsta jame istorinius faktus (įvykius) ir vėlesnę jų sampratą (galvojimą tikėjime apie įvykius). Vien faktų perdavimas nėra istorija. Tai tik kronika: dienos arba savaitės įvykių kronika laikraštyje, chronologinė metų įvykių kronika metraštyje, visuomeninio gyvenimo aktualijų kronika televizijos ekrane. Istorija tai — įvykiai plius prasmė. Naujasis Testamentas (evangelijos) yra ne kronika, bet istorija: įvykiai iš Jėzaus Nazariečio gyvenimo ir jų prasmė.1 Naujasis Testamentas nėra viena knyga, ją sudaro net 27 rašiniai. Susiduriame su keletą svarbių ir įdomių metmenų: 1. Visi Naujojo Testamento raštai atspindi Jėzaus mokinių — pirminės krikščionių bendruomenės — tikėjimą ir gyvenimą Jėzuje Kristuje Mesijuje). 2. Keturios Naujojo Testamento evangelijos rašo apie Jėzaus, Dievo Kristaus (Mesijo), darbus ir žodžius jo viešosios veiklos metu. 3. Apaštalų darbai, Pauliaus laiškai ir likusieji Naujojo Testamento raštai kalba apie nuostabi Jėzaus gyvenimo pasekmes. Ši Naujojo Testamento apžvalga rodo, kad jo pagrindinis siužetas yra Jėzus, jo asmens ir veiklos svarba bei butinė reikšmė krikščionių Bendrijai (Bažnyčiai). Nuo pirmojo puslapio iki paskutinio Naujasis Testamentas alsuote alsuoja įsitikinimu, kad Jėzuje iš Nazareto Dievas apreiškia patį save ir per jį išgano žmoniją ir visatą. Pagal Naująjį Testamentą, istorinė Jėzaus gyvenimo drama Palestinoje yra vienkartinis Dievo užmojo ir veiklos įkūnijimas išganymo istorijos dramoje Galime suvokti, kad turime reikalą ne tik su istoriniu Jėzumi, — vyru iš Nazareto,2 bet ir su Jėzumi, kaip Dievo Kristumi (Mesiju), — tikėjimo Kristumi.3 Naujasis Testamentas nėra įvykių kronika, bet tikėjimo istorija. Aišku, kad ir Jėzaus Kristaus (Mesijo) samprata nėra vientisa, bet sudėtinga — istorinis šaltinis apie Jėzų ir istorinis šaltinis apie krikščionių tikėjimo į Jėzų, kaip Dievo Kristų (Mesiją), pradžią.
Skaityti daugiau...

KAZYS VARNELIS IR JO KŪRYBA

Parašė HAROLD HAYDON
Harold Haydon — Adjunct Professor of Fine Arts, Indiana University Northwest, Visiting Instructor, School of the Art Institute of Chicago. Professor Emeritus of Art and Director Emeritus of Midway Studios, the University of Chicago. Art Critic, Chicago Sun-Times ------------- Kazys Varnelis ir iš išvaizdos atrodo kaip pasišventęs menininkas, koks iš tikrųjų jis yra. Lieknas, šviesiabarzdis, uolus, jis gali būti mūsų dienų Van Goghu. Kai kalba apie savo meną, jis kalba tyliai ir kukliai, bet prasmingai. Sulaukęs 60 metų, jis galvoja apie savo sukurtų darbų ateitį ir apie tuos, kuriuos jis dar sukurs, nepaisant sėkmingos meninės karjeros su daugeliu garbės atžymėjimų, muziejinių parodų ir premijų.
Skaityti daugiau...

NUVAINIKUOTOJI VAIDILUTĖ

Parašė PUTINAS
Tautos likimo misterija PROLOGAS Aukštoka pailga kalva. Iš kairės pusės jūra, iš dešines miškas ir laukai. Gilumoj žvaigždėtas dangus. Kalvos viršūnė klostosi didžiuliais palšvais debesų kamuoliais. Pro juos kairėj pusėj iškyla ligi juostos matomas Dangaus Valdovas, žilas ilgaharzdis senas milžinas, melsvu apsiaustu apsigaubęs. Dešinėj tokiu pat būdu pasirodo Žemės Viešpats, senas, žalia skraiste apsisiautęs, karžygys. Prieš abudu debesyse guli užverstos didžiulės knygos, DANGAUS VALDOVAS Žemės Viešpatie! Šaukiu tave į amžių teismą. Štai ta šalis, kurios nekaltas kraujas ne sykį keršto šaukėsi į dangų. Parodyk, ką sukūrė šios šalies tauta! ŽEMĖS VIEŠPATS Dangaus Valdove! Šito krašto sūnūs nusagstė žemę savo skausmo kryžiais, ir nuostabių dainų aidai dar skamba jųjų dvasioj. DANGAUS VALDOVAS Vaisinga prigimties galia ir iš purvų sprogdina žiedus — ir paukščiams liepia nuostabiai čiulbėti. Bet ten, kur žmogiškosios galios protingoj sąmonėj kūrybą ugdo, — sakyki, ten ką davė šito krašto sūnūs? ŽEMĖS VIEŠPATS Dangaus Valdove! Šitos žemės sūnūs per ilgus amžius skendėjo be sąmonės šviesos, likimo skriaudą kantriai kęsdami, ir jų kūrybos galios išsekė ir kryžkeliuos išklydo. DANGAUS VALDOVAS Bet šitai nekaltai pralietas kraujas šią šalį vėl naujam gyvenimui prikėlė — ir jos likimo raktas jau grąžintas į jos pačios rankas. Dabar jau jos esimo teisė — atlikt nuo amžių skirtas jai uždavinys. ŽEMĖS VIEŠPATS Dangaus Valdove! Ši tauta nežino, koks jos likimas ir koks uždavinys. DANGAUS VALDOVAS O kur jos pranašai ir dainiai, kuriems yr duota
Skaityti daugiau...

JURGIO MATULAIČIO KELIAS Į VILNIAUS VYSKUPO SOSTĄ

Parašė JUOZAS VAIŠNORA
50 metų mirties sukakčiai paminėti Nuncijaus Ratti vargai Lenkijoje Ratti, atvykęs į Varšuvą ir susipažinęs su Lenkijos Bažnyčios padėtimi, pastebėjo, kad lenkai katalikai religiją glaudžiai sieja su tautybe. Jam paaiškėjo ir tai, kad vos atgavusi savo nepriklausomybę Lenkija nepripažįsta kitoms tautybėms jokių egzistencijos teisių ir siekia visus padaryti lenkais. Tai jam ypač paaiškėjo, kai Pilsudskis 1920 užėmė Ukrainą. Lenkijos ribose atsidūrę ukrainiečiai katalikai unitai ne tik valdžios, bet ir lotynų katalikų dvasiškijos buvo laikomi kažkokiu hibridu, lyg netikrais katalikais. Lenkai Ukrainoje tuojau ėmė persekioti ukrainiečius unitus, nes tie savo rytų apeigomis palaikė ir savo ukrainietišką tautiškumą. Imta unitus dvasiškius mesti į kalėjimus, atstatyti nuo užimamų vietų. Buvo matyti, kad vyksta ne tik tautybių, bet ir skirtingų apeigų kova. Ratti darė visa, kad būtų išvengta kovų, kad ----------- Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 3, 4, 5, 6. ---------------- visi taikingai sugyventų. Jis rašė Lvovo rytų apeigų metropolitui Szeptyckiui ir lotynų apeigų arkivyskupui Bilczewskiui, skatindamas veikti savo tikinčiuosius taikingai sugyventi. Išrūpino, kad popiežius paskirtų Ukrainai vizitatorių Genocchi. Tasai 1920 gegužės mėn. atvyko į Varšuvą, bet lenkams pasipriešinus, Ukrainos nepasiekė ir, pora mėnesių palaukęs, grįžo į Vieną.
Skaityti daugiau...

VLADO VILDŽIŪNO SKULPTŪROS PARODA

Parašė Romas Viesulas
(Tower galerijoje, Southampton, New York, 1977 rugpiūčio 1 - 15) Paroda savo apimtimi buvo kukli. Originalios medžiagos kiekiu ir dydžiu buvo nedaug: penkios skulptūros, atlietos bronzoje, nuo 11 iki 40 inčų aukščio. Turint mintyje, kad tai darbai skulptoriaus, kurį galima laikyti monumentalistu, oroginalių eksponatų nedaug, ir jie maži. Žinoma, čia pat kyla ir klausimas, dar net parodos nemačius: kaipgi monumentus, įtvirtintus kalnuose ir parkuose, perveši per Atlantą? Konsekventiškai, kiti septyni svarbūs dailininko projektai buvo pateikti lankytojui didelio formato nuotraukomis. Nuotraukų parodoje buvo daug, bet jos esmėje koncentravosi apie tas septynias minėtas skulptūras. Jos, tos nuotraukos, ne tik žymiai papildė visą parodą, bet iš jų iš tikrųjų paaiškėjo tikra dailininko dimensija ir tikras jo pasaulėvaizdis. Analizuojant darbus, sukurtus visai kitoje kultūrinėje, socialinėje ir politinėje aplinkoje, neišvengiamai kyla klausimas: kaipgi vertintumėm tuos pačius darbus ir tą patį kūrėją mūsų, tai yra Vakarų kultūrinio gyvenimo, perspektyvoje? (Pats klausimas, teikiamas dailininkui, esmėje nėra teisus, nes menas turi byloti lygiai visai žmonijai ir visiems kontinentams. Gi tikrovėje, deja, yra ne visai taip). Ir pat pradžioje reikia pasakyti, kad Vlado Vildžiūno atveju turime reikalo su didelio kūrybinio formato žmogumi — bet kuriuo kūrybiniu standartu.
Skaityti daugiau...

LENKŲ KULTŪROJE ŽVALGANTIS

Parašė V. Čižiūnas
Paketinus ir toliau žvalgytis lenkų Kultūros žurnalo knygelėse, ateina mintis, kad tai yra žvalgymasis mūsų geografinio ir istorinio likimo kaimynų akiračiuose. Regis, neapsirinku manydamas juos esant plačiausius visoje lenkų išeivijos spaudoje. Šių metų Aidų 3-me numeryje buvo apibūdinti šio žurnalo leidėjai ir žymiausi bendradarbiai, turinio kryptis bei dvasia ir plačiau atžymėtas lietuvio straipsnio autoriaus dialogas su trimis lenkais oponentais pereitų metų Kultūros 4-ame (balandžio mėn.) numeryje. Tęsdamas savo pasiimtąjį uždavinį, turiu labai prabėgomis apžvelgti visą glėbį tų pačių 1976 metų Kultūros numerių, gal kai kurių ir nepaminėdamas. Tenka iš anksto pažymėti, kad Kultūros lietuviškųjų kronikų autorius E. Žagiell yra daug uolesnis už čia rašantįjį, nes jo "Kronika litewska" skelbiama beveik kiekviename Kultūros numeryje. Nr. 5/344 randame įdomų J. Lewandowskio straipsnį ''Kryteria przynaležnošci narodovvej" (Tautinės priklausomybės kriterijai). Autorius prisimena anksčiau spaudoje kilusią diskusiją apie vieno žydiškai rusiškoje šeimoje gimusio ir augusio, vėliau Lenkijoje pasižymėjusio filantropo W. Medemo tautinę priklausomybę. Savo straipsnyje J. L. įdomiai svarsto kriterijus, kuriais plačiai įprasta vaduotis šitokią problemą sprendžiant. Žvelgdamas į ją platesniu, europiniu, ypač opiu Rytų Europos plotuose, mastu, autorius atmeta plačiai taikomus teisinius (pilietybės), kilmės, religijos, siaurai racionalistinius kriterijus ir išsamiau apsistoja ties asmeniniu apsisprendimu, netgi galimu dvitautiškumu. Išvadoje laiko tautinį pasirinkimą normaliu, nemažu pavyzdžių skaičiumi liudijamu, reiškiniu.
Skaityti daugiau...

TREČIASIS BALTŲ LITERATŪROS SUVAŽIAVIMAS

Parašė Mirga Girniuvienė
Suvažiavimas, surengtas Wiscon-sino universiteto ir Association for the Advancement of Baltic Studies, įvyko 1977 balandžio 29 ir 30 Wis-consino universiteto patalpose Madisone. Daugumos paskaitų tikslas — supažindinti klausytojus su šiuolaikine pabaltiečių kūryba. Kaip giliai paskaitininkas suprato kūrinius ir pajėgė savo mintis perteikti klausytojams, priklausė nuo to, kiek jo mintys buvo praturtintos šių dienų literatūros kritikos sąvokomis. Šiuo atžvilgiu ypačiai pasisekusios buvo estės M aire Kurrik, latvio Gunars Salins ir lietuvės Letos Kelertienės paskaitos. Deja, daliai, nors ne daugeliui, "supažindinti" reiškė perteikti istorinius duomenis, be gilesnio kūrinių nagrinėjimo. Tuo būdu kai kurie kūriniai, be abejo, vertingi, pilni įdomių minčių, liko vien pavadinimai, susiję su datomis bei rašytojo pavarde.
Skaityti daugiau...

DAINAVOS ANSAMBLIO VEIKALAS KŪLGRINDA

Parašė Algis Šimkus
Gegužės 8 Chicagos Marijos Aukštesniosios mokyklos salėje pastatyto Dainavos ansamblio naujojo Aloyzo Jurgučio ir Nijolės Jankutės - Užubalienės veikalo pavadinimas — Kūlgrinda — yra retai girdimas lietuvių kalbos žodis, reiškiąs vandens apsemtą grįstą kelią, vedantį į paslaptingą tikslą. Nijolės Jankutės šio veikalo libretas paremtas lietuviškosios mitologijos elementais apie raganas, laumes, paparčio žiedą ir jų santykius su žmonėmis. Kaip ir Jūratėje ir Kastytije, Pamario pasakoje ir net Juodajame laive, šiame veikale mūsų scenoje jau ketvirtą kartą stebime pasakiškus povandeninius įvykius. Dabar kūlgrinda į dainavietišką kaimą atkeliauja laumė Gilanda ir čia pridaro nelauktų komplikacijų. Veikalo prologe ir epiloge veiksmas vyksta laumių bei raganų apgyventoje saloje, o viduriniuose veiksmuose — paežerės kaime. Libretistei reikia pripažinti sugebėjimą gana logiškai ir vientisai vystyti veikalo slinktį ir veikėjų charakterius, nors, matyti, dėl prityrimo stokos vietomis veiksmą bereikalingai ište-siant. Rašydama choriniam pastatymui, autorė taip nat kiek perdaug koncentruojasi į pavienių veikėjų veiklą, daugelyje vietų palikdama chorą vien nereikalingu priedu.
Skaityti daugiau...

MŪSŲ BUITYJE

— Ateitininkų Federacijos devintasis kongresas vyko rugsėjo 1-4 Clevelan-de. Registruotų dalyvių buvo 461 ir daug svečių. Apie šį kongresą plačiau bus ateinančiuose Aidų numeriuose.

— Klemensas Galiūnas, gyvenąs Santa Barbara mieste Kalifornijoje. Lietuvių Rašytojų draugijai paaukojo 1000 dol., kad ji Lietuvos nepriklausomybės 60-čiui paminėti paskelbtų premiją už poeziją. Premija, paskelbta šį rudenį, bus įteikta ateinančiais metais Vasario 16-sios proga ruošiamame literatūros vakare N ew Yorke. LRD valdyba mecenatui yra didžia: dėkinga.

— Stasio Šalkauskio kūrybinė 1000 dol. premija paskirta dr. Jonui Griniui už mokslinį ir literatūrinį jo darbą. Premiją skiria Ateitininkų Federacija. Kandidatą premijai atrinko speciali komisija, kuriai pirmininkavo Alina Skrupskelienė. Dr. Jonas Grinius gyvena Muenchene ir aktyviai dalyvauja lietuvių kultūrinėje veikloje, ypač spaudoje.

— Vysk. Vincento Brizgio kunigystės 50 m. jubiliejus rugsėjo 25 paminėtas New Yorke, Kultūros Židinyje. Pamaldose ir vaišėse dalyvavo apylinkės lietuvių visuomenė ir dvasiškija. Rugsėjo 27 vysk. V. Brizgio pagerbimas įvyko Providence (R.I.), dalyvaujant abiem vietos vyskupam ir apylinkės lietuvių dvasiškijai. Pavasarį jubiliejiniai pagerbimai buvo suruošti Chicagoje ir Romoje.

Skaityti daugiau...

KNYGA, KURIOS DAR NESAM TURĖJĘ

Parašė Vytautas A. Jonynas
ICCHOKAS MERAS: Striptizas arba Paryžius - Roma - Paryžius. Romanas. Išleido Ateitis. Southfield, Mich. 1976. Aplanką piešė Zita Sodeikienė. 277 psl.. 8dol. Niekada, tur būt, nebuvo recenzentui tokios pagundos pavadinti lietuvišką knygą "pragaro mašina", kaip kad Icchoko Mero "Striptizo" atveju. Ne todėl, kad tai būtų užtaisas pilnas kokio ideologinio dinamito. Oi ne! Tik veikalas toks neįprastas savo sąranga, stilium, taip skiriasi nuo tradicinio, vadinamojo "gero" romano, kad skaitytoją ir recenzentą apima neaiški baimė, tarsi akivaizdoj įtartino ryšulėlio, kuriame gal slepiasi sprogstama medžiaga, o gal vien senų laikraščių skutai, vielelės ir tiksinčio žadintuvo viduriai. Romanas aiškiai alegorinio pobūdžio, apsunkęs simbolių važma, kartojantis ištisus teksto gabalus, protarpiais parašytas ilgais vidiniais monologais, panašiais į sugeriamą popierių, rodantį įšvirkščius raštženklius. Nieko panašaus savo literatūroj dar nesam turėję. Nors, rodosi, gyvenam laisvajam pasauly, ir seniai turėjo mus perpūsti Vakarų literatūros skersvėjai. Žodžiu, nusvyra rankos mėginant jį išmontuoti. Nes kas gi gali būti žinovu visose srityse iš karto: filosofijoj, religijoj, antropologijoj, lingvistikoj, informacijos teorijoj ir psichoanalizėj, nekalbant jau apie ju-daistinę pasaulėjautą. Gal iš tiesų, pamanai sau, Vagos leidyklos komisija nebuvo jau tokia žabale, kai atmetė rankraštį, kaip neįkandamą ar "svetimą", jų žodžiais, "tarybiniam skaitytojui". "Striptizas" buvo spausdintas Pergalės žurnale, bet Vagos leidykla jo atskira knyga neišleido.
Skaityti daugiau...

JAV LIETUVIŲ KRONIKA

Parašė Viktoras Gidžiūnas
The Lithuanians in America 1651-1975. A Chronology & Fact Book. Compiled and edited by ALGIRDAS M. BUDREC-KIS. Ethnic Chronology Series Number 21. 1976 Oceana Publications, Inc. Dobbs Ferry, New York. 174 psl. Tai dar viena knyga, išleista anglų kalba, minint JAV 200 metų nepriklausomybės sukaktį. Joje Amerikoje gimęs ir mokslus išėjęs Algirdas M. Budreckis stengiasi atskleisti lietuvių ateivių įnašą į šio krašto gyvenimą. Kiek žinoma, knygą užsakė ir išleido Oceana leidykla, kuri autoriui nurodė veikalo paskirtį ir davė griežtai apibrėžtus rėmus. Leidinys skiriamas daugiau eiliniams skaitytojams, kurie domisi JAV lietuviais ar savo lietuviška kilme. Knygą rašydamas, autorius turėjo ribotis įvykiais, surikiuotais chronologinėje eilėje, ir juos atskleidžiančia dokumentacija. Dar jam buvo leista gale įdėti kelis priedus, bibliografiją ir vardų turinį. Atskirų skyrių ir visos knygos puslapių skaičius taip pat buvo apribotas. Autoriui tik reikėjo surinkti lietuvių gyvenimą JAV charakterizuojančius įvykius ir nurodyti juos atskleidžiančius šaltinius. Šį darbą jis atliko gana kruopščiai.
Skaityti daugiau...

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Jonas Grinius: VEIDAI IR PROBLEMOS LIETUVIŲ LITERATŪROJE. II
tomas. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, Roma 1977. XII+500 psl.

Vladas Būtėnas: PENNSYLVANIJOS ANGLIAKASIŲ LIETUVA. Nuotraukos Algimanto Kezio. Į tekstą įglausti El. Bradūnaitės rašinys ir J. Bradūno novelė, Amerikos lietuvių biblioteka (Lithuanian Library Press, Inc.), Chicago 1977. Apipavidalino dail. V. Lukas ir P. Aleksa. Didelio formato 344 psl., 20 dol. Gausiai iliustruotas albuminis leidinys.

Pranas Manelis: KRISTUS IR EUCHARISTIJA. Dievo veikla išganymo istorijoje ''Krikščionis gyvenime" knygų serijos Nr. 15, Putnam, 1977. 382 psl., 7 dol.

Bronys Raila: BASTŪNO MAIŠTAS. A. Mackaus knygų leidimo fondas, Chicaga 1977. 500 psl., 10 dol.

Vincentas Liulevičius (red.): LIETUVIŲ TAUTOS IR VALSTYBĖS ĮSTORIJA. IV dalis, skiriama lituanistinių mokyklų XII skyriui arba VIII klasei, Po vieną skyrių parengė J. Kavaliūnas ir I. Medžiukas, kitus visus — pats redaktorius. JAV LB Švietimo taryba, Chicago 1977. 228 psl., 5 dol. Gaunamas: A. Kareiva, 7030 S. Rockwell St, Chicago, IL. 60629.

Stepas Zobarskas: (ed.): THE LITHUANIAN SHORT STORY 50 YEARS. Ma-nyland Books, Inc., New York 1977. 464 psl., 12.50 dol. A. Landsbergio įvadas (9-26) ir 29 autorių (nuo Vaižganto ir Krėvės iki K. Almeno ir J. Apučio) kūrinių vertimai, atlikti įvairių vertėjų, daugiausia J. Žemkalnio.

Skaityti daugiau...

LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJOS PREMIJA UŽ POEZIJĄ

Lietuvių Rašytojų draugija Lietuvos nepriklausomybės 60-čiui paminėti skelbia 1,000 dol. literatūrinę premiją už poeziją šiomis sąlygomis:
1. Premiją gali gauti tik gyvas ir laisvajame pasaulyje gyvenąs poetas, kuris savo iškilia poetine kūryba labiausiai gaivino, įkvėpė ir stiprino lietuvių tautą vienu ar kitu metu nuo 1918 iki 1978.
2. Premijuotiną poetą atrenka Lietuvių Rašytojų draugijos sudaryta speciali komisija.

3. Premija negali būti skaldoma tarp dviejų autorių.
4. Premija turi būti paskirta iki 1978 sausio pabaigos ir negali būti nukeliama į vėlesnį laiką. Ji iškilmingai įteikiama literatūros šventėje New Yorke Vasario 16-sios išvakarėse.
Literatūrinės premijos už poeziją iniciatorius ir mecenatas, Lietuvių Rašytojų draugijai paaukojęs 1,000 dol., yra Klemensas Galiūnas iš Santa Barbara, Calif.

Viršeliai

Sukurta: Kretingos pranciškonai