| |
|
|
1977 m. 9 lapkritis
|
Parašė ONA PENKAUSKAITĖ
|
 Marijos Pečkauskaitės 100 metų gimimo sukaktis buvo trumpai prisiminta išeivių spaudoje, paminėta ir okupuotoje Lietuvoje. Niekas nekėlė klausimo dėl pakeistos jos gimimo datos, nors iki šiol visi oficialieji šaltiniai: Lietuvių Enciklopedija, visos lietuvių literatūros istorijos (V. Mykolaičio-Putino, red. K, Korsako ir P. Naujokaičio) ir mokykliniai vadovėliai rašo ją gimus 1878 m. Tik "Mažojoj tarybinėj enciklopedijoj" ir jos raštų dvitomio, Vilniuj išleisto 1969 m., įvade duodami 1877 m. Dar net 1968 m. Lietuvoj minėta 90-tosios jos gimimo metinės. Taigi, klaida atitaisyta vos prieš keletą metų ir gal ji nebebus kartojama. O teisinga jos gimimo data buvo paskelbta jau 1936 m. Juozo Tarvydo pranešime Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavime.
Kadangi Pečkauskaitė labai užsidariusi gyveno ir nesireklamuodama dirbo, tai mes ją ir gyvą mažai te-pažinome, o mirusią gal per greit pradedame užmiršti. Štai įdomus mažmožis, tikrai būdingas Pečkauskaitei ir jos santykiams su Lietuvos visuomene. Jos gimimo data metrikų knygose įrašyta 1877 metų vasario mėn. 24 d., o biografai, net ir mokyklų vadovėliai iki šiol tebekartoja, tur būt, Tumo paskelbtus 1878 metus. Manau, Pečkauskaitė viena sau tyliai šypsojosi, kai mes 1928 m., vadinasi, visus metus pavėlavę, vienur kitur net iškilmingai minėjome jos 50 metų sukaktuves.1
Tarvydo pranešimas buvo išspausdintas LKMA "Suvažiavimo darbų" II tome, bet niekas į tai neatkreipė dėmesio, ir klaidinga data visų buvo ir toliau kartojama.
Negalėsiu atskleisti kokių naujų dalykų apie mūsų krikščioniškiausią rašytoją ir pedagogę, tik stengsiuos bent kiek priminti, kas žinoma, bet laiko dulkių užklota ir primiršta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Kazys Bradūnas
|
EILĖRAŠČIO ATODŪSIS
Eilėraščiui reikia atokvėpio
Kaip ir gyvenimui poilsio —
Reik atsisėsti,
Nors ir ant akmenio,
Atsilošti į medžio kamieną
Ir, dvelkiant vėjeliui,
Užmerkti akis . . .
Tada poezija
Negirdimais žingsniais prisėlina,
Akis uždengia žodžiais
Ir prašo įspėti. . .
Ir tu spėji, spėji ir spėji
Lig paskutiniojo TAIP,
Kol prieš tave eilėraštis
Lengvai atsidūsta . . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
RASĖ, INTELIGENCIJA IR GENETIKA |
 |
 |
 |
|
Parašė BRONIUS POVILAITIS
|
Reikalas išaiškinti palyginamąjį genų ir aplinkos įtakos svarbumą, sprendžiant apie inteligencijos skirtumus tarp individų, socialinių klasių ir rasių, buvo ir dabar tebėra svarbus uždavinys. Susiduriama su aštria kontroversija ir kraštutinėmis pažiūromis. Vienokia ar kitokia pozicija šiuo atžvilgiu gali vesti į labai skirtingus nuosprendžius socialinėje politikoje, auklėjime ir kitose artimose srityse. Trumpa rasinės kontroversijos apžvalga, taip aktuali JAV, gali būti įdomi ne vienam skaitytojui.
Rasė, inteligencija ir IQ. Rasių genetikos pionieriumi laikomas Kanadoje gimęs, Londono (Anglijoj) universiteto profesorius R. Ruggles Gatės (1882-1962). Jis manė, kad didžiosios žmonijos rasės yra seniai išsiskyrę iš bendrojo žmonijos kamieno ir atvirai išsivystę, vienos greitesniu, kitos lėtesniu tempu, kartais lygiagrečiomis kryptimis, bet kiekviena iš vis atskirų subsapiens protėvių (suprasti: žmogaus, Homo sapiens, po-rūšies — subspecies)1.
Rasė yra biologinis terminas žmogaus, gyvulių ir daugelio kitų klasių organizmų taksonomijoje, nurodantis padalinį žemiau rūšies (species). Biologiškai rasė yra populiacija ar populiacijų grupė, tapusi skirtinga dėl genetinės izoliacijos ir natūralinės selekcijos. Taigi rasė nėra nei dirbtinė sąvoka, nei dirbtinai surinktų žmonių grupė iš kurios nors populiacijos, nei religinis su-sigrupavimas, nei lingvistinis pasidalijimas, nei tautybė.
Žmonių rasės skiriasi atskirų individų vidutiniu dydžiu, kūno forma, odos spalva, kraujo grupių pasiskirstymu ir daugeliu kitų savybių. Tarp rasių rasta taip pat daug genetinių skirtumų
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VARŠUVOS NUNCIJAUS ARCHYVAS IR LIETUVOS - LENKIJOS RESPUBLIKOS GALO NUNCIJAI (1754-1796) |
|
|
|
|
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS
|
Praeities gyvenimo tikrovę mes galime atskleisti iš likusių šaltinių, kurie priešistoriniams laikams yra iškasenos ir tautosaka, o istoriniams laikams oficialūs dokumentai ir neoficialūs raštai, išlikusieji archyvuose. Labai daug Lietuvos religinį ir valstybinį gyvenimą liečiančios medžiagos yra sutelkta Romoje, daugiausia Vatikano archyve, kuris yra milžiniškos apimties. Jame yra 246 fondai, arba skyriai.
Gaila, patys lietuviai Vatikano archyvo dar nėra nuodugniai ištyrinėję, todėl nėra aišku, kiek ir kokios Lietuvą liečiančios medžiagos ten yra. Nepriklausomybės laikais tik vienas prof. dr. J. Totoraitis, M.I.C., trumpai šiame archyve pasidarbavęs, supažindino mus su kai kuriais fondais, aprašydamas juos Tiesos Kelyje, Lietuvos Praeityje ir L. K. Mokslo Akademijos Suvažiavimo Darbuose. Po antrojo pasaulinio karo prof. dr. Z. Ivinskis jau ilgesnį laiką Vatikano archyve ieškojo medžiagos savo studijoms ir Aiduose aprašė tuos fondus, su kuriais buvo susipažinęs. Paskutiniame 25 metų laikotarpyje šiame archyve daug dirbo kun. R. Krasauskas, prof. dr. P. Rabikauskas, S.J., prel. dr. P. Jatulis, kuris savo ištyrinėtus archyvo fondus aprašė Lietuvių Enciklopedijoje.
Daugiausia su Vatikano archyvo medžiaga, liečiančia Lietuvą, yra susipažinę lenkai. Jie jau yra išleidę net kelis dokumentų rinkinius, kuriais ir mes galime naudotis. Jie yra aprašę ir patį archyvą, nes jame dirbo net specialios jų komisijos. Mums, šiame archyve Lietuvos istorijai medžiagos beieškant, yra reikšmingos prel. V. Meysztowicz studijos: Repertorium bibliographi-cum pro rebus polonicis Archivi Secreti Vaticani, Archivi Vaticani prospecta descriptio in schedis ir De Archivo Nuntiaturae Varsaviensis. Remdamiesi jo darbais ir anksčiau minėtais lietuviais autoriais, jau galime susidaryti bendrą vaizdą, kokios medžiagos ten yra ir kur reikia ieškoti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė PUTINAS
|
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 7, 8.
Tautos likimo misterija
TREČIASIS VEIKSMAS
Veikiantieji asmenys
Vaidilutės Vėlė
Žemės Dvasia
Didysis Valdovas
Trys šmėklos
Rūstusis
Trys keršto dvasios
Šmėkla — Milžinas
Penki amžiai
Vl-tojo amžiaus pranašas
Vl-tasis amžius
Ta pati vieta. Aukuro griuvėsiai, apaugę žolėmis ir vijokliais. Vidurnaktis. Aplinkui slankioja laumių, kaukų ir senųjų dievų šmėklos.
ŠMĖKLŲ CHORAS
Ilgos, tamsios naktys naktužėlės
mus globoja, saugo ir gaivina.
Mes, tamsybių nykios, klaikios vėlės,
kuriam gūdų amžiams kapinyną.
I ŠMĖKLA
U-ū, kokia šalta naktužė . . .
II ŠMĖKLA
U-ū, kokia klaiki giružė . . .
III ŠMĖKLA
U-ū, nebėr kur prisiglausti . . .
ŠMĖKLŲ CHORAS
Kur tik einam, kur tik skrendam,
sau buities jau neberandam.
Iškirsti šventieji gojai,
išgesintos šventos ugnys —
šalta, šalta ir klaiku! . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VAKARIETIŠKAS ŽMOGUS IŠLAISVINIMŲ SŪKURYJE |
|
|
|
|
Parašė Administrator
|
3. Dviejų laisvių dialektikoj
Nūdien žmonės nekantriai siekia laisvės nuo suvaržymų, bet nenoromis juda arba visai atsisako pajudėti "laisvės į ką" kryptimi, t.y. prisiimti įsipareigojimų. Jei žmogus pasitenkina tik "laisve nuo ko", toji laisvė jam tampa sunkiai pakeliama našta. Todėl jis ieškos įvairių būdų ta laisve nusikratyti, pasidarydamas, pvz., konformistu. Bet bandydamas tapti tuo, ko iš jo kiti reikalauja, individas visiškai paskęsta grupėje. Kitas būdas "laisvės nuo ko" sukurtai tuštumai pergalėti gali būti radikalus pasipriešinimas visuomenei. Tai "revoliucionierius" ar "maištininkas", kuris, stumdydamas kitus ir naikindamas daiktus, bando pridengti savo vidinį bejėgiškumą. Gali žmogus pasirinkti ir trečią idealią išeitį — savarankišku galvojimu ir veikimu išvystyti savo individualybę. Tvirtai atsistojęs ant savų kojų, laisvu pasirinkimu jis vėl susijungia su visuomene kaip nepriklausomas individas. Kaip ten bebūtų, individas niekada nepajėgs nuo visuomenės atsitraukti. Jis arba joje paskęs, arba ją puls, arba našiai su ja bendradarbiaus. Vadinasi, laisvės polių (laisvės nuo ko ir laisvės kam) įtampa individe neišvengiamai paliečia ir visuomenę. Savo ruožtu tų laisvių santykiai visuomenėje daro įtaką ir jos nariams. Užtat svarstant šitų dviejų laisvės
--------
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 7, 8.
-------
polių sąryšį, reikia į jį pažvelgti visuomenės ir individo perspektyvose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ EMIGRACINĖS BENDRUOMENĖS LIKIMAS IR MES |
|
|
|
|
Parašė Lidija Šimkutė-Pocienė
|
Koks bus lietuvių bendruomenės likimas galutinėje išvadoje, susipažinus su statistiniais daviniais apie emigracinių grupių likimą įvairiuose kraštuose, turėtų būti visiems aišku. Daugumas emigrantų, ypač jų vaikai, įsijungia į gyvenamo krašto bendruomenę, priima to krašto kultūrą, užmiršta savo kalbą ir papročius.
Tad atsakymas galėtų būti tik vienas — lietuvių bendruomenė emigracijoje anksčiau ar vėliau nustos egzistavusi. Bet juk tas pats likimas laukia ir kiekvieno paskiro žmogaus — jis anksčiau ar vėliau mirs.
Tad, svarstymas klausimo, ar verta išlikti lietuviais, yra lygus klausimui, ar iš viso verta gyventi.
Jei mes būtume tikri, kad lietuvių bendruomenė emigracijoje išliks amžinai ar bent tiek, kiek žodžio "amžinai" prasmė galioja, šitas klausimas nebūtų aktualus. Bet, kadangi mūsų bendruomenė tikriausiai nustos egzistavusi, ne vienai motinai ar tėvui kyla mintis, kokiomis priemonėmis ir principais remiantis auk-
-------
Lidija Šimkutė - Pocienė yra jaunosios kartos lietuvių veikėja Australijoje.
-------
lėti vaikus. Ar mokyti juos kalbos, stengtis įdiegti jiems tautinį sąmojingumą, ar ne? Ar jie bus laimingesni išaugę sąmoningais lietuviais, ar nežinodami savo kilmės? Ir, pagaliau, ar iš viso mes esame pajėgūs ką nors ta prasme padaryti?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ FOTOGRAFŲ IŠEIVIJOJE PARODA 72, '73, 74, 75 |
|
|
|
|
Parašė K. Daugėla
|
Lietuvių fotografų Amerikoje organizacinio subūrimo nuopelną, be jokios abejonės, tenka priskirti kun. Algimantui Keziui, S.J.
Žinome, kad spausdintas žodis, ar tai būtų į knygą įrištas, ar žurnale bei dienraštyje įrikiuotas, neapsieina be pastovaus palydovo — fotografijos, kurios autorius turi progą skaitytojui parodyti savo sugebėjimus. Kiek ir kokio pajėgumo fotografų turi lietuviai savo tarpe, tiksliau nežinojome iki 1972 metų, kada kun. Kezys Chicagoje vykusio II Pasaulinio lietuvių jaunimo kongreso proga surengė pirmąją lietuvių foto menininkų, profesionalų bei mėgėjų, darbų parodą. Pasirodė, kad sėkla buvo mesta į vešlią dirvą. 50 išbarstytai gyvenančių fotografų atsiuntė 282 nuotraukas. Lankytojų ir spaudos atsiliepimai apie parodą buvo tokie palankūs, kad kun. Kezys parodų rengimo kruopštų darbą tęsė 1973, 74 ir 75 metais. Būdamas L. F. archyvo vedėju, kun. Kezys nusprendė, kad "tuos darbus reikia užfiksuoti leidinyje, nes kitaip visi matyti vaizdai parodoje greit dingtų iš žmonių atminties ir istorija nieko apie juos nežinotų". Kiekvieną naują parodą atidarant, lankytojams buvo pateikiamas rinktinių fotografijų rinkinys su vienodu pavadinimu — "Lietuvių fotografų išeivijoje paroda", pakeičiant tik metus: '72, '73, '74.
1976 metais balandžio mėn. susidaręs organizacinis fotografų branduolys iš kun. Kezio perėmė didelę parodų ruošimo ir jų leidinių leidimo naštą, ir "Paroda '75" bei 1976 metų V-toji iš eilės fotografijų paroda buvo paruoštos naujo Lietuvių foto klubo narių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JUOZAS MASILIONIS — IŠTVERMINGAS PEDAGOGAS LITUANISTAS |
|
|
|
|
Parašė Administrator
|
 Lietuviška mokykla lietuvių tautai buvo ir yra lietuviško išlikimo kovos laukas. Kur tik buvo lietuviško jaunimo, atsirado ir lietuviška mokykla, atsirado lietuvis mokytojas.
Daugelis išeivijos mokyklų sulaukė sidabrinio jubiliejaus, taigi jau 25 metai, kai lietuvis mokytojas po sunkaus savaitės darbo aukoja savo laisvą šeštadienį, ateidamas lietuvių vaikų mokyti lietuvių kalbos ir tautinio sąmoningumo. Į tą pasišventėlių būrį įsirikiuoja ir Juozas Masilionis.
Juozas Masilionis, lituanistas ir pedagogas, gimė 1914 kovo 4 Pajuosčio dvare, Miežiškių parapijoje, Panevėžio valsčiuje ir apskrityje. Tėvas — Jonas, motina — Barbora Šateikaitė. Masilioniai augino tris vaikus: Povilą, Juozą ir Eleną. Juozukui tebūnant pusantrų metų, tėvai persikėlė gyventi į Vareikių kaimą, Subačiaus valsčių.
Pirmąsias mokslo dienas pradėjo Aščiagalių kaimo mokykloje. Vėliau ši mokykla vadinosi Bigailių mokykla. Pirmame skyriuje teišbuvo porą dienų, nes jau mokantį skaityti mokytoja perkėlė į II skyrių. Toje mokykloje baigė tris skyrius. Mokytoja Elena Kesylienė prikalbino tėvus Juozuką leisti į Panevėžio gimnaziją.
1925 metų rudenį 11 metų Juozukas, apgyvendintas Panevėžy pas gimines, pradėjo gimnazisto gyvenimą. To laikotarpio visi Panevėžio gimnazijos mokiniai — vieni tiesiogiai per pamokas, kiti netiesiogiai per Meno kuopą jautė tuometinio direktoriaus ir literatūros mokytojo kun. Julijono Lindės-Dobilo įtaką. Tą įtaką ypatingai pajuto gimnazistas Juozas Masilionis, kuris ne tik pamėgo lietuvių literatūrą, bet apsisprendė, baigęs gimnaziją, ją studijuoti. Būdamas gimnazijoj, priklausė Meno kuopai, buvo ir jos pirmininku.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠ CHICAGOS MUZIKINĖS PADANGĖS |
|
|
|
|
Parašė Algis Šimkus
|
Giedrės Kaukaitės ir Nijolės Ambrazaitytės koncertai
Šiemėt Chicaga turėjo progos vis tebesitęsiančioje virtinėje iš Lietuvos atvykstančių menininkų išgirsti net dvi tenai pirmaujančias jau pokarinės kartos dainininkes — sopraną Giedrę Kaukaitę ir mezzosopraną Nijolę Ambrazaitytę. Abi solistės augo, mokėsi dainuoti ir meniškai subrendo jau sovietinėje Lietuvoje. Todėl nebūtų prasminga bandyti žvelgti į šias dainininkes vien iš mūsiško išeivijos sąlygų taško. Jos yra visais atžvilgiais šimtaprocentinės savo meno profesionalės, ne vien todėl, kad abi pilnai akademiškai pasiruošusios, turi pakankamai patirties ir yra vietinių bei tarptautinių konkursų laimėtojos, bet taip pat ir siauresniąja prasme: abi dirba vien savo menui ir iš jo pilnai pragyvena.
Giedrė Kaukaitė gegužės 22 First Chicago Center salėje įvykusį koncertą pradėjo Haendelio arijomis iš kantatos "Pastorella, Vaga, Bella" ir oratorijos "Judas Maccabeus". Toliau ėjo romantinių operų arijos iš Verdi "Otelio", Gounod "Fausto" ir Puccini "La Boheme" bei "Ma-dama Butterfly". Savo gražiu bei stipriu balsu ir sklandžia scenine laikysena ir, kaip atrodo, neeiliniais vaidybiniais gabumais Kaukaitė sugeba scenoje patraukti klausytoją ir išlaikyti jo dėmesį. Populiariųjų operų arijos greitai įtikino, kad Kaukaitė dabartinėje Vilniaus operoje užtarnautai yra viena mėgstamiausių solisčių, nors kai kas ir pasigedo jos aukštesniose gaidose kiek daugiau išlyginto skambesio. Tačiau tai buvo su kaupu atlyginta lanksčiu balso valdymu, pradedant švariomis garsiosiomis ir baigiant paslaptingai švelniomis tylesnėmis gaidomis, stilingu dainuojamo dalyko dvasios perdavimu ir mums Amerikoje ypač maloniai ir retokai girdima taisyklinga bei aiškia lietuviška tarsena.
|
|
Skaityti daugiau...
|
— Prel. Jonas Kučingis, Sv. Kazimiero parapijos lietuvių klebonas, Los Angeles, Calif., gegužės 29 buvo iškilmingai pagerbtas 40 m. kunigystės ir 30 m. pastoracinio darbo tarp Los Angeles lietuvių sukaktyse. Tą dieną bažnyčioje buvo įspūdingos mišios, kurių metu giedojo, Br. Budriūno vedamas, parapijos choras ir solistės — Florencija Korsakaitė bei Janina Čakanauskienė. Antroji iškilmių dalis atlikta parapijos salėje. Prel. Jonas Kučingis kunigu įšventintas 1937 birželio 6. Be seminarijos, kurią baigė Telšiuose, 1938-1939 dar studijavo Švč. Jėzaus Širdies universitete Milane. Lietuvoje buvo gimnazijų ir kariuomenės kapelionu. Į Ameriką atvyko 1946 ir po metų tapo Los Angeles liet. parapijos klebonu. Visi pastatai įsigyti jo pastangomis. Los Angeles lietuviai turi bažnyčią, mokyklą, seserų vienuolių namus, kleboniją ir salę su patogumais socialiniams ir kultūriniams renginiams. Parapijoje, vadovaujant prel. Jonui Kučin-giui, telkiasi visas to miesto ir apylinkių kultūrinis bei visuomeninis veikimas, kuris laikytinas vienu iš pačių našiausių mūsų emigracijoje.
— Los Angeles metinė Lietuvių diena atšvęsta birželio 18-19. Ta proga buvo solistų Ginos Čapkauskienėr ir Rimo Strimaičio koncertas, akompanuojant Sauliui Cibui, ir Vladislovo Žiliaus dailės paroda. Lietuvių Bendruomenės 25 m. sukaktis Los Angeles paminėta kun. Bruno Mar-kaičio, S.J., kūrybos koncertu. Zitos So-deikienės dailės paroda ir dr. Petro Vileišio paskaita.
— Lietuviškųjų studijų savaitė Londone prasidėjo liepos 31 ir baigėsi rug-piūčio 7. Tai jau 24 Europos lietuvių intelektualų sąskrydis, šiemet sutelkęs 160 žmonių. Tiek studijinė, tiek meninė programa buvo gausi ir svari. Štai paskaitininkai ir temos: dr. K. Čeginskas kalbėjo apie dr. Joną Basanavičių ir lietuvių tautinį atgimimą; dr. A. Gerutis — apie Lietuvą kaip tarptautinės bendruomenės narį; dr. S. Matulis, M.I.C. — apie lietuvius Anglijoje; V. Natkevičius — apie Šatrijos Raganos kūrybą; dr. V. Vasyliūnas — apie žemės ir kitų planetų magnetosferą; dr. J. Girnius — apie išeivijos lietuvių bendruomenę, virtusia jubiliatine; kun. A. Rubikas — apie Danvino santykį su Apreiškimu; V. Bartusevičius — apie jaunimo kongreso tikslus; dr. S. Kuzminskas — apie Lietuvos ateities problemas; dr. J. Grinius — apie Donžuaną ir meilę Milašiaus kūryboje. Taip pat kalbėjo du disidentai: Tomas Venclova — apie disidentų sąjūdį Lietuvoje bei Rusijoje ir dr. A. Štromas — apie politinę sąmonę Lietuvoje. Literatūros vakare, kuriam vadovavo R. Spalis, savo kūrybą skaitė šie rašytojai: Irena Joerg-Naudžiū-naitė, Tomas Venclova, Eduardas Cinzas, E. Juodvalkytė, Vladas Šlaitas ir pats R. Spalis. Koncertinę programą atliko solistai Ričardas Daunoras ir Nerija Linkevičiūtė, akompanuojant Ramintai Lap-satytei. Prie meninės programos dar prisidėjo Los Angeles tautinių šokių ir dainų ansamblis, kuriam vadovauja Ona Razutienė. Pamaldas laikė Europos lietuvių vyskupas Antanas Deksnys. Be paskaitų, koncerto ir literatūros vakaro, studijų savaitės dalyviai lankė žymesnes Londono vietas ir lietuvių veiklos centrą — Nidos knygų leidyklą bei Europos lietuvio redakciją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Administrator
|
Gutausko ir Grauslio knygos
Šiandien Dievo problemą kelia ne vien teologai ir filosofai, susidomėjimas ja yra jau tapęs kone visuotiniu rūpesčiu. Literatūros šiuo klausimu jau suteikti tomai, nuo gilių teologiškai filosofinių nagrinėjimų iki populiarių devocionalinių brošiūrėlių, skiriamų platesnėms masėms. Neatsiliekame šioje srityje ir mes, lietuviai. Nors jau gerokai anksčiau mūsų iškilusis filosofas ir teologas dr. A. Maceina yra davęs kelias religinio turinio knygas, bet specialiai Dievo tema parašyta ir "Krikščionis gyveni-me" serijoje paskelbta yra kun. dr. Jono Gutausko knyga Dievas šiandien (1973, 283 psl.). Be abejo, ne vienas jau bus su ja susipažinęs ir susidaręs savo asmenišką nuomonę. Vis dėlto verta dar kartą arčiau į ją pažiūrėti ir pabandyti ją įrikiuoti į dabar vis labai aktualios problemos literatūros lobyną.
"Dievas šiandien" pratarmėje kun. Gutauskas atskleidžia savo knygos intencijas, būtent: eiti į platesnes skaitytojų mases, vengti sisteminės teologijos metodų, o taikyti pirmiausia į skaitytojo valią, jausmus, širdį. Šiam tikslui pasiekti autorius sakosi parinkęs visą eilę šventraščio citatų, krikščionių minties ir dvasios milžinų posakių, paįvairintų gausiais pavyzdžiais, daugiausia paimtais iš A.Kocho savo laiku plačiai naudojamos trilogijos homiletiniais klausimais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽODIS MŪSŲ PRENUMERATORIAMS |
|
|
|
Baigiantis metams, mums labai rūpi, kad visi AIDŲ skaitytojai atnaujintų prenumeratą. Tai reikalinga atlikti tuojau, nes mūsų ištekliai yra išsisėmę, o žurnalas turi būti leidžiamas.
Gal ne visiems skaitytojams dar aiškūs mūsų vargai. AIDAI išsilaiko tik iš prenumeratos, o dažnos mirtys be gailesčio skina mūsų vyresniuosius amžium prenumeratorius. Jaunesnieji, ypač gimę Amerikoje, dažnai teisinasi nepajėgią skaityti AIDŲ. Mūsų troškimas gi — kuo ilgiausiai išlaikyti šį kultūros žurnalą kaip tremties intelektualinio pajėgumo veidrodį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Vytautas Karosas: LIETUVOS RYŠYS SU AMERIKA. Istorinė apybraiža. Devenių kultūrinio fondo leidinys Nr. 2, Chicago, 1977. Viršelio piešinys Jono Tri-čio, 176 psl.
TECHNIKOS ŽODIS. Leidžia Amerikos Lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos Chicagos skyriaus technikinės spaudos sekcija, red. Juozas Rimkevičius. 1977, Nr. 3, dvigubai padidintas sąjungos 25 m. sukakčiai paminėti, 144 psl. Straipsniai ir gausios iliustracijos iš sąjungos veiklos.
MŪSŲ SPARNAI. Lietuvių evangelikų reformatų žurnalas, 1977, Nr. 42, iliustruotas dail. Dagio skulptūrų nuotraukomis, 96 psl.
ŠALTINIS. Tikybinės ir tautinės minties žurnalas. Leidžia marijonai ir Šv. Kazimiero sąjunga. Red. S. Matulis, M.I.C., 1977, Nr. 3, Nottingham, Anglija. Įdomūs J. Vaišnoros, M.I.C., atsiminimai apie arkivysk. Jurgį Matulaitį.
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
