Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1970 m. 4 balandis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Ina C. Užgirienė — Psichologijos mokslas ir rytojaus žmogus ......................................... 145
Henrikas Radauskas — Eilėraščiai ................................................................................... 153
Jonas Valaitis — Medicina ateities perspektyvoje .......................................................... 155
J. Tumo-Vaižganto laiškai P. Klimui ir Br. Mėginaitei-Klimienei ................................... 160
Alf. Šesplaukis — Lietuviškoji tematika Edzardo Schaperio kūryboje ........................... 164
Juozas Girnius — Pranas Kuraitis ..................................................................................... 167

IS MINTIES IR GYVENIMO
Nuo vyskupų iki "Grandinėlės" ........................................................................................ 177
Al. Gimantas — Perversija, meno vardu ateinanti ........................................................... 178
J. G. — Du filosofai liberalai (K. Jaspers ir B. Russell) .................................................. 179
V. Vizgirda — Žvilgsnis į Elskaus kūrybą ......................................................................... 182
Kun. K. Žitkus apie Vaižgantą ........................................................................................... 183
Mūsų buityje ....................................................................................................................... 186

KNYGOS
Pranas Visvydas — Sąmoningų nesąmonių galerijoje (R. Vėžio poezija) ....................... 189
Joakimas V. — Kun. P. Butkaus kelionių įspūdžiai ......................................................... 190
VI. Kulbokas — Juozo Švaisto pasakos ........................................................................... 191
Viršelio 1 psl. — J. Pautienius: Laiptai j tremtį, 4 psl. — A. Elskus: vitražas Pijaus XII mokykloj, Chester, N.Y.
Šis numeris iliustruotas L. Židonytės ir D. Ramanauskaitės darbų nuotraukomis. Be to, J. Tumo-Vaižganto, P. Klimo, E. Schaperio, K. Jasperso ir B. Russellio atvaizdai; Pr. Kuraičio autografo pavyzdys ir laidotuvių nuotraukos.
Skaityti daugiau...
 
PSICHOLOGIJOS MOKSLAS IR RYTOJAUS ŽMOGUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė INA C. UŽGIRIENĖ   

Mokslo ateitis, man rodos, nelengviau įspėjama kaip atskiro žmogaus; technologai mums dar neišrado magiško kristalinio rutulio, kuriame atsispindėtų ateities keliai. Tik jei ateities kryptys yra įkūnytos dabarties sprendimuose, galima tikėtis, kad nurodymas šiandien pabrėžiamų klausimų bei tyrinėjimo sričių paryškins ir tolimesnes galimybes.

Man atrodo, kad psichologijos ir apskritai visuomeninių mokslų ateitis skleisis dviejų poveikių įtampoje. Iš vienos pusės, visuomeniniams mokslams pradedama teikti vis didėjanti svarba ir pastebima šių mokslų įtaka Jungtinių Valstybių vidaus politikai.1 Pavyzdžiui, įvairūs valstybiniai tyrimams remti fondai pradeda skirti dalį savo išteklių sociologiniams bei psichologiniams tyrimams. Vis dažniau kreipiamasi į visuomeninių mokslų atstovus padėti tvarkyti į-vairias esamas negeroves: parengti priešmokyklinio auklėjimo programas vargingų šeimų vaikams, kad šie pradžios mokykloje neatsiliktų nuo bendro kurso; nurodyti jaunimo auklėjimo kelius, kad nekiltų jaunamečių nusikaltimai; patarti, kaip perplanuoti miestų centrus, kad jie vėl patrauktų gyventojus; patarti, kaip paruošti žmones skubiai technologijos pažangai ir kaip tiksliau organizuoti žmonių santykius įmonėse ar įstaigose, kad jie nesijaustų nuasmeninti ir neprarastų noro dirbti; ir t. t. ir t. t. Tenka
-----------------
Paskaita, skaityta Mokslo ir kūrybos simpoziume Čikagoj 1969 X1.30 bendrajame posėdyje.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Henrikas Radauskas   

LA SORELLA DELLA LUNA

Mėnulio Sesuo — taip poetai senovėj vadindavo Veneciją.
(Iš knygos apie Pietro Longhi)

Juokiasi signorina,
Dieviškas gyvulys.
Žiūri į dangų gryną,
Rausvą kaip obuolys.
Šiandien tikrai nelis.

Gatvėj nusmuko batas,
Aš krisdama juokiuos.
Kaip iš dangaus — abatas,
Ima ieškot sunkiuos
Lūpų spalvos šilkuos.

Naktį raketų rojus
Karnavalą nušvies.
Donna užsisvajojus.
Arlekinas — herojus
Atplaukia ant žuvies.

Skaityti daugiau...
 
MEDICINA ATEITIES PERSPEKTYVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS VALAITIS   
Iš profesijos esu gydytojas, o iš pamėgimo patologas. Tai yra medikas, kuris stengiasi patyrimo (paprastų žmogiškų pojūčių) pagalba ir padedamas tokio netobulo kompiuterio kaip žmogaus smegenys nustatyti, ar audiniai yra sveiki ar nesveiki; ir jeigu nesveiki, moks-niais metodais, daugiausia paremtais fizika -mikroskopija, chemija - biocheminiais audinių tyrimais ir matematika - kompiuteriais, patikrinti subjektyviai susidarytą nuomonę.

Mokslinės žinios, patyrimas ir common sense, atseit, gaspadoriškas protas sudaro tuos tris pagrindinius elementus, kurių pagalba bet kuri žmogaus teoretinė veikla iškeičiama į praktinę veiklą, o teoretinė akademinė mokslinė medicina virsta pritaikomąja — gydytojų praktika su tikslu ne tik pagydyti pacientą nuo įvairių ligų (terapinė medicina), bet taip pat. išlaikyti žmogų sveiką (profilaktinė medicina).

Jeigu praeityje dauguma gydytojų kovojo su egzogeniniais faktoriais ir mažiau su įgimtais ar įgytais endogeniniais faktoriais, tai, atrodo, ateities medicinoje pastarieji užims pirmaujančias pozicijas, nebent technologinės pažangos dėka miestuose išsivysčiusi pramonė savo toksinėmis medžiagomis taip apkrėstų žmogų supančią aplinką, kad ne tik oras, vanduo, bet ir maistas pasidarytų kenksmingas sveikatai. Čia Amerikoje, nekalbant jau apie Gary, Ind., tokia galimybė yra arti tikrovės. Dėl to suprantama, kodėl Renė Dubos, garsus JAV bakteriologas - rašytojas, laimėjęs 1960 m. Pulitzer premiją, savo knygoje "So Human An Animal" akcentuoja, kad žmogus savo laisvos valios dėka ne tiek turėtų keisti save, kiek jį supančią aplinką. Tai ir sudaro šiuo metu visai naują mokslinę šaką, pavadintą ekologija.
Skaityti daugiau...
 
Dalia Ramanauskaitė - Darbai PDF Spausdinti El. paštas

Voratinklis (juodas tušas)
Skaityti daugiau...
 
J. TUMO-VAIŽGANTO LAIŠKAI Petrui Klimui ir Bronei Meginaitei-Klimienei PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. TUMAS-VAIŽGANTAS   
Šie Vaižganto laiškai yra iš P. Klimo rinkinio. Spausdinami P. Klimui jr. leidžiant. Rašyba palikta netaisyta. Laiškus "Aidams" parūpino Ž. Mikšys.
I
Kaune, 1926 m. vasario 9 d.
Mielas Petrai! Susidarė trejos devynerios reikalų, tai ryžaus tiesiai į Tave kreiptis, nors atsakyti gali ir kas kitas. Aš ir dažniau Tau parašyčiau, bet kai esi prisiekęs "beletristikos" neskaityti, o mano epistolarinė forma — feljetonas, tai nė nedrįstu gaišinti. O reikalai yra šie.

1. Kažinkurie mūsų karininkai užsimetė žinoti, kuriais parašais yra gerb. mūsų Garbės Atstovas Lubičius-Milašius skelbęs savo raštus nuo pat pradžios ir iki šiol. Atsako pasižadėjo lauksią visą savaitę. Tai netrukęs pasiteirauk p. M. ir man atsakyk. Matyt, ir mūsiškiai ima Įdomauti šio didžiulio poeto. Pravartu būtų, kad paskelbtumėte visą jo bibliografiją — geriau būtų orientuotis; o jei kas parašytų ir dabartinį Milašiaus raštų įvertinimą prancūzų spaudoje, būtų dar geriau.

2. Sub sekreto prisipažinsiu Tau, kad aš imu pinigų turėti. Banką pilną prigrūdau. Sąskaitoje turiu 2.400 litų. Tiesa, toje sumoje apie 700 Didžiulienės. Vis dėlto esu galingas mokėti skolą Tau už Barbę.1 Kur liepsi ir kiek įmokėti? Ar tebeturi Pr. ir Pr. Banke sąskaitą? Įdėčiau. O kiek, nebeatmenu. 600 litų ir dar kiek? Sąskaita- pasiėmei, o aš nepasižymėjau. Galėčiau ir už Juozą Mieginį 1000 sumokėti; bet kai pasisakė Bronė — tereiksią palocių statantis, tai tos sumos į Tavo sąskaitą kol kas nė nedėsiu.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKOJI TEMATIKA EDZARDO SCHAPERIO KŪRYBOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALF. ŠEŠPLAUKIS   
Šalia kitų dviejų žymesniųjų mūsų meto pa-baltiečių rašytojų — Werner Bergengrueno ir Johannes Bobrowskio — Edzard Schaperis jau anksti ėmė reikštis literatūriniu darbu. Tas jo darbas vėliau šakojosi dviem linkmėm — kūrybine ir eseistine. Abi jos viena kitą perpina, ir turime sutikti su A. Soergelio teigimu, kad Schaperio kūryba vis dėlto yra daugiau aprašomojo, kaip vaizduojamojo pobūdžio.1 Nemaža vietos skirta lietuviškajai tematikai.

Pirmiausia meskim žvilgsnį į mums artimo rašytojo nueitą gyvenimo kelią. Tatai iš dalies paaiškins ir jo susidomėjimą lietuviškąja tematika. Gimė Edzard Schaperis 1908 rugsėjo 30 Ostrovo (lenkiškai Wielkopolski) mieste, Poznanės apygardoj.- Tas miestas, maždaug Šiaulių dydžio, XVIII a. priklausė Vilniaus pilininkui Motiejui Radvilui, kurs ten buvo pastatęs katalikų bažnyčią ir kurs žinomas uoliu pasipriešinimu rusų invazijai per antrąjį Lenkijos - Lietuvos padalijimą.

Būsimojo rašytojo tėvas buvo kariškis, kilęs nuo Hannoverio, bet tarnybos eigoj perkeltas į Ostrovą, kuris buvo garnizono miestas. Čia, kaip sako F. Lennartz, gimė Schaperio meilė Rytų Europos pasauliui.11 Kilęs iš gausios šeimos (gimė vienuoliktuoju), jau nuo ankstyvų metų metėsi į įvairius darbus. Aukštesniąją mokyklą baigęs Hannoveryje (tėvų ir protėvių tėviškėj), Stuttgarte ir kitur ėmėsi teatrinio bei režisūrinio darbo, mokėsi muzikos, vėliau dirbo daržininku, o dvejus metus praleido vienoj danų salelėj Baltijos jūroj ir vienerius metus Šiaurės jūroj. W. Grenzmann jį apibūdina taip: "Gimęs rytiniame pasienio krašte, išorinių aplinkybių ilgai mėtytas ir vėtytas, įtrauktas Į karinius neramumus baltų krašte, kurs jam ilgai atstojo tėviškę, dvasiškai ilgą laiką netikras ir ieškąs, pasienio keleivis tarp tautų, tiesos ieškotojas tarp prieštaraujančių idėjų".4

Nuo 1930 metų Schaperis pasidarė sėslesnis, apsigyveno Estijoje, sukūrė šeimą ir buvo United Press korespondentu. Bet jau 1940 turėjo bėgti nuo rusų į Suomiją. Dar 1944 m. rusai ir rytiniai vokiečiai dėl žurnalistinės veiklos už akių nuteisė jį mirti, bet spėjo pabėgti į Švediją, kur vertėsi miško ir kitokiais darbais.
Nuo 1947 m. E. Schaperis gyvena Šveicarijoj, Wallis kantone, ir jo raštai lietuviškom temom kaip tik ten ir buvo parašyti, o vienam kūriniui ("Žvėriui") ir kalnų gamtovaizdis iš ten imtas. Praeito karo metu jam teko turėti artimesnių ryšių ir su lietuviais, o šio pokario metu uoliai gina Pabaltijo tautų bylą žodžiu ir raštu. 1951 m. perėjo į katalikybę.
Skaityti daugiau...
 
PRANAS KURAITIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   
5 mirties metų sukaktis

P r o f e s o r i u s

Kun. K. Balčys perteikia tokį paties Kuraičio duotą profesoriaus apibrėžimą: "Svarbiausia — profesorius turi būti savo dėstomo dalyko žinovas ir pilnas kūrybiško nusiteikimo, išleidžiąs veikalus, dalyvaująs straipsniais mokslinėje literatūroje; antroje eilėje — svarbu, kad profesorius domėtųsi bei pagelbėtų savo studentams; trečioje eilėje — patrauklus dėstymo būdas" (Darbininkas, 1965.111.12, nr. 19).

Pagal šiuos principinius profesoriaus vertinimo kriterijus kun. K. Balčys glaustai savo mokytoją taip įvertina: "Kadangi pirmuosius du reikalavimus prof. P. Kuraitis taip puikiai vykdė, tai trečiojo nedaug kas pasigedo". Aplamai imant, tai visiškai teisingas Kuraičio kaip profesoriaus įvertinimas. Tačiau drauge reikia pastebėti, kad mažos ir vos nepriklausomą gyvenimą pradėjusios tautos skurdi intelektualinė aplinka filosofijos profesoriui Kuraičiui nebuvo palanki. Iš vienos pusės, tik nedaugelis įvertino, ko Kuraitis buvo iš tiesų vertas. Iš antros pusės, kitomis sąlygomis daugiau būtų buvę ir paskatos, ir sėkmės. Pagaliau tam tikro dramatizmo slypi visų "grynųjų" filosofų likime. Pats Kuraitis viename savo straipsnių šiuo klausimu buvo taip pasisakęs: "Grynąja, sistemingąja filosofija užsiimantieji žmonės paprastai neturi nė patraukimo, nė sugebėjimo savo mėgiamų dalykų visuomenėje populiarinti, juo labiau įspūdingai savo dalykų afišuoti bei efektyviai reklamuoti" (Židinys, 1939 nr. 3, 301).

Šiais žodžiais Kuraitis išsakė ir savo paties tam tikrą dramatizmą tiek kaip filosofinių veikalų autoriaus, tiek kaip filosofijos dėstytojo.
Skaityti daugiau...
 
NUO VYSKUPŲ IKI "GRANDINĖLĖS" PDF Spausdinti El. paštas

Pastaruoju metu mūsų patriotinėn ugnin pateko ir Lietuvos naujieji vyskupai, ir Clevelando Grandinėlės šokėjai. Besipiktinant jais, piktinamasi ir visais kitais, kad abejingai laikomės, stokojame patriotinio budrumo.

Prieš Kalėdas Lietuvoj buvo įšventinti du nauji vyskupai: R. Krikščiūnas ir L. Povilonis, pirmasis vyskupo Labuko, antrasis vyskupo Pletkaus augziliaru, žinia nedžiugino: kai du jauni vyskupai — Kaišiadorių V. Slatkevičius ir Vilniaus - Panevėžio J. Steponavičius — tebėra ištremti iš savo vyskupijų, Kaunui-Vilkaviškiui ir Telšiams duplikuojami vyskupai — su sovietų pritarimu. Šio žurnalo sausio numery mūsų bendradarbis ir ryškino sovietinės taktikos vingį kaip užmojį tuo būdu senuosius vyskupus "paraližuoti ir diplomatiškai nuimti". Bet kiek šis užmojis pasiseks, priklausys nuo pačių naujųjų vyskupų: "Norisi laukti, kad jaunieji vyskupai bus išmintingesni ir atsparūs, tačiau teks toliau stebėti, kaip jie reikšis".

Bet maža buvo tik taip vėsiai reikalą analizuoti, o reikėjo "dėl Lietuvoje padarytos šios baisios prievartos" tiesiog protestuoti. "Neužtenka vien pečių patraukimo" — taip aliarmavo "Naujienos" (III.25), pasipiktinusios, kad katalikų spauda "iš esmės šiuo klausimu nepasisakė", nes "neturėjo drąsos pasisakyti". Drąsu būtų buvę paklausti, "kodėl popiežius Paulius VI-sis sutiko skirti vyskupais marksizmo kursus sėkmingai baigusius ir imperialistinei sovietų politikai pritariančius kunigus". "Naujienoms" iš anksto aišku, kad nebent "lenkas galėjo patarti popiežiui paskirti sovietų politikai pritariančius avantiūristus naujais vyskupais". Taigi "Naujienos" naujuosius Lietuvos vyskupus iš anksto laiko tautos išdavikais.
Skaityti daugiau...
 
PERVERSIJA, MENO VARDU ATEINANTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Al. Gimantas   
Reikšti moralinį rūpestį šiuo metu atrodo lyg jau savaime konservatyvu. Kai prieš trejetą metų vienas katalikų jaunųjų sociologų buvo paprašytas pasisakyti pornografijos klausimu, buvo sulaukta atsakymo, jog jam tokį pasisakymą būtų sunku suderinti su minties laisves principu .. . Lyg būtų laisvei nusikalstama, pasisakant prieš moralės nuvertinimą! Kiek drąsiai ir atvirai, tiesiog įžūliai "vertybių kaitos" vardu vedama antimoralinė propaganda, tiek baiminamasi ar tiesiog gėdijamasi moralines vertybes ginti. Nieko nuostabaus, kad tokiomis sąlygomis "vertybių kaita" vyksta tokiu tempu, kad sunku ir sociologams ją "beiš-matuoti". Bet ir be to pakankamai visko matome, kur ji veda. Amerikos katalikų filmų įstaiga National Catholic Office for Motion Pictures (NCOMP) neseniai paskelbė, kad per trisdešimt penkeris jos gyvavimo metus pereitieji metai buvo rekordiniai dviem atžvilgiais: rekordiškai žemu vadinamųjų "šeimos" (t. y. visais atžvilgiais morališkai bepriekaiš-tinių) filmų skaičiumi ir rekordiškai aukštu visai "pasmerktųjų" filmų skaičiumi. Būtent: iš 315 filmų A-1 ("šeimos") kategorijai ši katalikų įstaiga priskyrė tik 26 filmus, atseit, 8.25 nuošimčius, gi C ("pasmerktųjų" filmų) kategorijoj rado 40, arba 12,7 nuošimčių, be to, B kategorijos (dalimis visiems nerekomenduojami) filmai siekė 48 skaičiaus, t. y. 15.24 nuošimčių. Daugiau už šios katalikų įstaigos duomenis gal pasieks viešąją opiniją neseniai dr. Benjamin Spock knygoje "Decent and Indecent" pakeltas balsas ir prieš pornografiją. Klausimas lygiai visus liečia — ne tik amerikiečius, bet ir mus. Todėl ir dedame šiuo klausimu gautąjį pasisakymą, kurio autorius nėra "specialistas", bet nėra ir "moralistas". — Red.

Vis dažniau ir garsiau besigir-dint šūkiams apie laisvę (tik labai riboti balsai primena, kad kiekviena laisvė turėtų kartu žengti ir su atsakomybės jausmu), pradedama pastebėti, kad toji laisvė vis dažniau bandoma piktnaudoti. Jos vardu, ypač vaizduojamųjų ir pritaikomųjų menų pasaulyje, neretai jau prasikiša tokios tendencijos, kurios jau nedviprasmiškai žaloja meninių vertinimų kriterijus, gerokai peršoka skonio, arba, jei norite, padorumo ribas.
Skaityti daugiau...
 
DU FILOSOFAI LIBERALAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J.G.   
Mirus K. Jaspersui ir B. Russelliui

Vienerių metų būvyje pasaulis neteko dviejų filosofų, būdingai atspindėjusių šio šimtmečio dvasinę įtampą. Pereitų metų vasario 26 Bazelyje mirė vokiečių filosofas Kari Jaspers (sulaukęs 86 metų amžiaus), o šių metų vasario 2 Anglijoj mirė Bertrand Russell (sulaukęs 97 metų). Savo asmenybėmis ir filosofiniu mąstymu jie buvo labai skirtingi, bet abu atstovavo liberalizmui, laikydami individo laisvę pagrindiniu savo rūpesčiu.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į ELSKAUS KŪRYBĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Vizgirda   
Kyla daug problemų, norint Albino Elskaus meną įrikiuoti į dabarties dailės srovių srautą.
Mūsų dabartyje, kada metalo, medžio ar kitokių medžiagų atplaišos, skirtos išmetimui, staiga vienų stulbinančiai nuostabai ir kitų ekstaziškam entuziazmui pasidaro muziejinės brangenybės, tai iš viso prarandamas bet koks matas nustatyti meno kriterijui.

Anksčiau kritikai vertindavo meną visaip — teisingai ir neteisingai. Dabar jokia kritika jau nepajėgia meno taip išskirti. Menas Ir menininkai dabar jau vertina kritikus: jeigu galvoji taip — esi kritikas, jeigu kitaip — tu joks kritikas. Tokioje aplinkoje, kad ir kaip bebūtum įsipilietinęs civilizuotame ir meno pasaulyje, kiekvienam visad gresia pavojus būti apskelbtam visišku analfabetu. Pasidarė tad mada tik klausti, kas yra menas, be atsakymo ir nuomonės reiškimo.

Todėl, gal būt, užuot bandžius Elskų "įklasifikuoti", labiau pravartu pažinti jo meną, ieškant tų savumų, kurie laiduoja jo kūrybos pastovumą.
Skaityti daugiau...
 
KUN. K. ŽITKUS APIE VAIŽGANTĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. ŽITKUS   
Kan. J. Tumo-Vaižganto gimimo šimtinis jubiliejus buvo plačiai paminėtas ir tėvynėje — gražiu jo "Pragiedrulių" išleidimu, eile straipsnių ir atsiminimų. Tarp kitų savo atsiminimus apie Vaižgantą paskelbė ir kun. K. Žitkus (Vincas Stonis) "Kultūros barų" liepos numeryje. Jo šiuos atsiminimus perteikiame ir mūsų skaitytojams:
Juozas Tumas - Vaižgantas 1920 metų pradžioje iš Vilniaus persikėlė į Kauną ir buvo paskirtas Vytauto bažnyčios rektoriumi. Apsigyveno name prieš pat bažnyčią, Nemuno prieplaukos pašonėje. Netrukus teko ir man Vaižganto kaimynystėje įsikurti, todėl turėjau progos dažnai su rašytoju susidurti ir pabendrauti. Iš susitikimų su Vaižgantu dar ir dabar tebėra gyvi many kai kurie būdingesni jo posakiai ar jo gyvenimo epizodai. Ką-ne-ką norėčiau ir kitiems papasakoti.

Vaižgantas sportuoja
Prie pat Vaižganto buto esanti Nemuno krantinė buvo mėgiamiausia rašytojo atokvėpių vieta. Jis po keletą kartų per dieną atsiplėšda-vo nuo savo rašomojo stalo ir skubėdavo krantine į prieplauką pasigrožėti atplaukiančiu garlaiviu. Vakarais Vaižgantas mėgdavo krantinėje pasivaikščioti ir palaukti, kol saulė visai pasiners į raudoną Nemuno srovę. Jei krantinė būdavo tuščia, jis čia dar ir pasimankštindavo.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
M i r t y s. — Australijoj, Adelaidėj kovo 19 mirė Jurgis Arminas (anksčiau Glušauskas), baigdamas 61-sius metus. Pirmuoju bolševikme-iu paskirtas miškų pramonės komisaru, palaikė ryšį su antisovieti-ne rezistencija. 1948 emigravęs į Australiją, ten įsteigė ir redagavo pirmąjį lietuvišką laikraštį "Australijos lietuvį" (1948.IX. - 1956.V). Pastaraisiais metais redagavo rotatorines "Adelaidės lietuvių žinias". Buvo ėmęsis ir leidėjo darbo. Tarp kitų dalykų jis išleido ir specialiai užsakytą P. Andriušio knygą "Sudiev, kvietkeli".

— Toronte kovo 25 mirė Stepas Kairys, vos sulaukęs 54 amžiaus metų (gimė 1916.III.2). 1939 baigęs Vytauto D. un-to medicinos fakultete farmacijos skyrių, buvo paliktas asistentu, 1942 perkeltas į Vilniaus un-tą, 1943 pakeltas adjunktu ir paskirtas farmacijos katedros vedėju. Dėstė farmacinę chemiją. Vokietijoj pora metų profesoriavo Pabaltijo un-te. 1948 emigravęs į Kanadą, dirbo kaip tyrimų chemikas. Buvo iš skautų veikėjų, 1937-38 vadovavo korporacijai "Vytis" ir ją 1948 atkūrė Pabaltijo un-te. Nuo 1951 seseris metus redagavo "Skautų aidą" ir 1952-58 buvo Lietuvos skautų brolijos vyriausias skautininkas, vėliau LSS tarybos narys, o šiemet buvo išrinktas garbės teismo nariu. Taip pat reiškėsi ir Kanados lietuvių bendruomenėj (LB krašto valdybos vicepirmininkas).

— Kovo 23 mirė rašytojas Kazys Plačenis, autorius romano apie A. Strazdą "Pulkim ant kelių". Buvo gimęs 1908. Mirė Klaipėdoj.

— Kaune balandžio 3 mirė Karolis Vairas - Račkauskas, eidamas 88-uosius metus. Reikšmingi jo nuopelnai kaip vertėjo: išvertė arti šimto įvairių knygų, tarp jų Longfellow "Hiavatos giesmę", eilę G. H. Well-so, T. Dreiserio ir kt. raštų.
Skaityti daugiau...
 
SĄMONINGŲ NESĄMONIŲ GALERIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranas Visvydas   
Nuostabu, kad iki šiol neturėjome poeto, kuris išdrįstų įsijungti į "vaikų - neklaužadų" gretas ir dirginti mūsų išeivinę bendruomenę. O pavyzdžių aplinkui yra daugiau negu reikia, šūkis "ėpater le bourgeois", gyvas Dada menininkų laikais, šiandien ne tik kaitina, bet ir sprogdina establišmentą. Zuja ilgaplaukiai rašantieji ir nerašantieji poetai ir be pasigailėjimo purto vakariečių kultūros medį. Literatūra bombarduojama absurdu, cinizmu, sadizmu, pornografija, sentimentais ir astrologiniais prietarais. Kokia iš to nauda ateičiai, galima spręsti iš rimtesnių antologijų, kur nerandame pavardžių tų poetų, kurie prieš pusę šimtmečio vaikščiojo aukštyn kojomis. Pasirodo, mūsų epocha neįvertina net ir savo juokdarių ir per greitai pakiša juos po užmaršties velėna.

O vis dėlto be drąsaus juokdario-satyro kiekviena bendruomenė jaučiasi nepatogiai. Jis buvo reikalingas karaliaus dvare, jis reikalingas ir dabar. Turi gi kas nors juoktis iš aktualijų ir rodyti tamsiąją mėnulio pusę. šviesaus humoro neužtenka. Kai kada atsigaivinimui reikia ir pramuštgalviško sąmojo. Atrodo, kad spraga šioje srityje mūsuose dalinai tapo užkimšta. Neseniai išdygo
Pirmas
Užsuktas lietuvis:
Pilypas iš Kanapių (p. 52)
Skaityti daugiau...
 
KUN. PETRO BUTKAUS KELIONIŲ ĮSPŪDŽIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Joakimas V.   
Kun. Petras Butkus: TAUTU ŠVENTOVĖSE. Kelionių įspūdžiai. Išleido žemaičių knygos mėgėjų ratelis Gintaras. Sydney, Australija, 1970. 390 psl., kaina 3.75 dol.

Kelionių aprašymai yra, palyginti, apleistas žanras mūsų literatū. Atrodo, lyg lietuviai nelabai yra pasinešę pasakoti apie svetinių kraštų įvairenybes, keliautoją ištinkančius nuotykius ir jo reakcijas į tai, ko jis, prieš pasijudindamas į platų pasaulį, nebuvo regėjęs. Tremtiniškos išeivijos nuotaikos šio žanro populiarumui ir išsivystymui lig šiolei bent nebuvo akstinu. Tačiau aiškia išimtimi yra 1970 metų pradžioj Australijoj pasirodžiusi kun. Petro Butkaus knyga "Tautų šventovėse".
Skaityti daugiau...
 
JUOZO ŠVAISTO PASAKOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VI. Kulbokas   
JAV LB Švietimo taryba 1965 buvo paskelbusi jaunimo literatūros konkursą. Pirmąją premiją laimėjusi G. Banaitytės - Ivaškienės istorinė apysaka "Baltasis stumbras" išėjo anksčiau (1967, bet su 1966 data). Gi neseniai pasirodė ir antrąsias premijas laimėjusios J. Švaisto ir A. Norimo knygos.

Juozo Švaisto knyga "šaunus penketukas" (JAV LB Kultūros fondo leidinys Čikagoje 1969, 77 psl., kaina 3 dol.) apima tris pasakų pynes: "Penki milžinai ir jų nuotykiai", "Gyvosios raidės" ir "Laimės žiedas".

Pirmojo dalyko metmenys — Jono Kalnaverčio ir panašių pasakų nuotykių pynė. Liaudies pasakos dažnai kalba apie nuotykių troškimą, traukimą keliauti po pasaulį, nepaprastą jėgą, turtus, stebuklingus atsitikimus. Tiesioginio dorovės mokymo jose nėra, jis tik natūraliai išplaukia iš didvyrio darbų. O tas didvyris — liaudies svajonių ir geros širdies įkūnijimas. Pasakos turi savo tikrovę, į kurią paprastai nepinami šios dienos įvykiai ar galvojimai. Pasaka turi savo stilių su tipiškomis situacijomis, posakiais. Ji nemėgsta plataus gamtos vaizdavimo, subtilios psichologijos, nejaučiami pasakotojo jausmai, visur giedra, objektyvumas, visada teisybė laimi ir viskas baigiasi gerai. Tikslas — ne mokyti, o atskleisti įdomesnį, laisvesnį pasaulį, kur ir varguolis — turtingas, stiprus, išmintingas ir sveikas, nugali poną ar kitokį prispaudėją. Čia patenkinamas fantazijos reikalas, jausmų potroškiai ir harmoningais vaizdais — estetinis jausmas.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Bagdanavičius, MIC: CULTURAL WELLSPRINGS OF FOLKTALES. Translated by Jeronimas Žemkalnis. Manyland Books, Inc., New York 1970. Kieti viršeliai, aplankas P. Jurkaus, 196 psl., kaina 6 dol.

Petras Maldeikis: MEILĖ DVIDEŠIMTAJAME AMŽIUJE. Lietuviškos knygos klubo leidinys, Čikaga 1970. Viršelis — P. Jurkaus. 273 psl., kaina 5 dol.

Birutė Pūkelevičiūtė: RUGSĖJO ŠEŠTADIENIS. "Draugo" premijuotas romanas. Lietuviškos knygos klubo leidinys, Čikaga 1970. Viršelis ir vinjetės— K. Veselkos. 237 psl., kaina 5 dol.

Kazimieras Barėnas: TŪBOTO GAIDŽIO METAI. Apysaka. Nidos knygos klubo leidinys, Londonas 1969. 438 psl., kaina kietais viršeliais — 3 dol., minkštais — 2.50 dol., nenariams — 25 proc. daugiau.

Kazys Musteikis: PRISIMINIMŲ FRAGMENTAI. Nidos knygų klubo leidinys, Londonas 1970. 126 psl., kaina kietais viršeliais — 2.50 dol., minkštais — 2 dol., nenariams — 25 proc. daugiau.

Alfonsas Tyruolis (red.): NEMARIOJI ŽEMĖ. Lietuva pasaulinės poezijos posmuose. Antologija. Išleido J. Kapočius. Bostonas 1970. 176 psl., kaina nepažymėta.

Vincas Maciūnas: VINCAS KRĖVĖ SAVO LAIŠKUOSE. Atspaudas iš "Draugo" kultūrinio priedo (1988). Lietuviškos knygos klubo leidinys, Čikaga 1970. 49 psl., kaina 1 dol.

Kun. Petras Butkus: TAUTŲ ŠVENTOVĖSE. Kelionių įspūdžiai. Išleido žemaičių knygos mėgėjų ratelis Gintaras. Sydney 1970. Viršelis — E. Kubbos Tekste — nemaža iliustracijų. 390 psl., kaina 3.75 dol.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai